- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-11-22
- Bylos Nr.
- 2A-549/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Marytė Mitkuvienė, Nijolė Piškinaitė, Audronė Jarackaitė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus energija“
- Kategorijos
- 36.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Audronės Jarackaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Marytės Mitkuvienės ir Nijolės Piškinaitės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Luidas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. balandžio 28 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-588-258/2011 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus energija“ ieškinį nurodytam atsakovui dėl skolos ir delspinigių priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas UAB „Vilniaus energija“ ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo UAB „Luidas“ (Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 23 d. nutartimi iškelta bankroto byla) 414 249,59 Lt skolos, 24 304,35 Lt delspinigių, 6 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 8 400 Lt bylinėjimosi išlaidų (1 b. t., 4-9 l.).
Nurodė, kad ieškovas su atsakovu 2006 m. balandžio 6/21 d. sudarė Investicinę sutartį Nr. 210 (toliau – Sutartis Nr. 1), pagal kurią ieškovas prijungė atsakovo daugiabučius, esančius (duomenys neskelbtini), prie centralizuoto šilumos tinklo bei šilumos punktų, o atsakovas įsipareigojo sumokėti ieškovui pajungimo mokestį bei 0,02 proc. delspinigius nuo neapmokėtos sumos už kiekvieną termino praleidimo dieną (Sutarties Nr. 1 2.8 p.). Be to, 2006 m. gruodžio 29 d. tarp šalių buvo sudarytos Šilumos pirkimo – pardavimo sutartis Nr. 2-0022 (su pakeitimais ir papildymais; toliau – Sutartis Nr. 2) bei Pastato šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros sutartis Nr. 2-0022/1 (su pakeitimais ir papildymais; toliau – Sutartis Nr. 3), kurių pagrindu ieškovas įsipareigojo tiekti šilumos energiją pastatams, esantiems (duomenys neskelbtini), bei vykdyti šių pastatų šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūrą, o atsakovas įsipareigojo ieškovui laiku atsiskaityti už patiektą šilumą bei šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūrą, taip pat mokėti 0,06 proc. delspinigius nuo neapmokėtos sumos už kiekvieną pavėluotą dieną (Sutarties Nr. 2 5.1 p., 12 p.; Sutarties Nr. 3 5 p., 8 p.). Atsakovas netinkamai vykdė savo įsipareigojimus pagal aukščiau nurodytas sutartis ir liko skolingas ieškovui 414 249,59 Lt skolos bei 24 304,35 Lt delspinigių: pagal Sutartį Nr. 1 190 270,59 Lt skolos ir už laikotarpį nuo 2009 m. gegužės 1 d. iki 2009 n. liepos 15 d. – 2 892,11 Lt delspinigių, o pagal Sutartis Nr. 2 bei 3 – 223 979 Lt skolos ir už laikotarpį nuo 2009 m. sausio 15 d. iki 2009 m. liepos 15 d. – 21 412,24 Lt delspinigių (CK 6.2, 6.38, 6.63, 6.71, 6.383-6.391 str.).
Atsiliepimas
Atsakovas rašytiniame paaiškinime prašė sumažinti delspinigius iki 7 137,41 Lt, kurie paskaičiuoti pagal 0,02 proc. delspinigių dydį (2 b. t., 28-29 l. ). Nurodė, kad ieškovo paskaičiuoti 0,06 proc. dydžio delspinigiai pagal Sutartis Nr. 2 ir Nr. 3 yra neprotingi, jų suma faktiškai atitinka 21,9 proc. metinių palūkanų sumą, o toks netesybų dydis šiuo atveju ne atlieka minimalių kreditoriaus (ieškovo) nuostolių kompensavimo funkciją, bet sudaro galimybes ieškovui nepagrįstai praturtėti atsakovo sąskaita. Juolab kad Sutartyje Nr. 1 šalys numatė 0,02 proc. dydžio delspinigius, o tai patvirtina, jog 0,02 proc. delspinigių dydis yra priimtinas ieškovui ir atitinka minimalius jo nuostolius.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus apygardos teismas 2011 m. balandžio 28 d. sprendimu patenkino ieškinį ir priteisė iš atsakovo ieškovo naudai 414 249,59 Lt skolos, 24 304,35 Lt delspinigių, 6 procentų metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teismo dienos (2009 m. liepos 25 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 8 400 Lt bylinėjimosi išlaidų (2 b. t., 45-46 l.).
Nurodė, kad tarp šalių nėra ginčo dėl to, jog atsakovas neįvykdė savo sutartinių įsipareigojimų laiku apmokėti už ieškovo suteiktas paslaugas, o, vadovaujantis CK 6.38 ir 6.59 straipsniais, prievolės turi būti vykdomos tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ir sutarties nurodymus, todėl teismas patenkino ieškovo reikalavimą dėl 414 249,59 Lt skolos priteisimo (Sutartis Nr. 1, 3.3 p.; Sutartis Nr. 2, 12 p.; Sutartis Nr. 3, 6 p.).
Teismo teigimu, atsakovas, sudarydamas Sutartis Nr. 1 ir Nr. 2, sutiko su jose nustatytu 0,06 proc. delspinigių dydžiu už kiekvieną dieną nuo pradelstos apmokėti sumos. Pažymėjo, jog sutarčių teisėje prioritetinę reikšmę turi sutarties laisvės principas, kuris reiškia, kad šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, kad sutartis galioja tokio turinio, kokio siekė ir kokį suderino jos šalys, o šalių susitarimu nustatytų netesybų tikslas – kompensuoti kreditoriaus galimus praradimus neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius sutartinius įsipareigojimus. Pasak teismo, šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų reiškia tai, kad kreditoriui nereikia įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais, kadangi sutartinės netesybos apibrėžia šalių atsakomybės ribas už prievolės neįvykdymą sutarties sudarymo momentu ir suteikia teisę į jas, konstatavus prievolės neįvykdymo faktą.
Dėl nurodyto teismas sprendė, kad sutartinių netesybų ypatumai neleidžia jų mažinti iki kreditoriaus įrodytų nuostolių dydžio, nes būtų paneigtas sutarčių laisvės principas (CK 1.2 str. 1 d., 6.156 str.), kurį riboja CK 6.73 straipsnio 1 dalies nuostata dėl netesybų įskaitymo į nuostolius bei CK 6.73 straipsnio 2 dalies nuostatos. Todėl teismas konstatavo, jog nėra pagrindo teigti, kad šalių sutartinės 0,06 proc. dydžio netesybos yra aiškiai per didelės.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas BUAB „Luidas“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. balandžio 28 d. sprendimo dalį dėl 14 274,83 Lt delspinigių priteisimo ir priteisti iš atsakovo ieškovo naudai 7 137,41 Lt delspinigių (21 412,24 Lt – 14 274,83 Lt; 2 b. t., 48-51 l.). Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
Sutartyse Nr. 2 ir Nr. 3 nustatyti 0,06 proc. dydžio delspinigiai yra neprotingai dideli, todėl teismas, vadovaudamasis CK 6.73 straipsnio 2 dalies nuostata, turėjo sumažinti netesybas (delspinigių dydį) iki tokio dydžio, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, ieškovo patirtus dėl atsakovo prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo.Sutartyje Nr. 1 nustatyti 0,02 proc. dydžio delspinigiai, o tai patvirtina, jog toks delspinigių dydis iš esmės yra priimtinas ieškovui ir atlieka jo minimalių nuostolių kompensavimo funkciją, tačiau teismas neištyrė ir neįvertino šios aplinkybės, taip pažeisdamas CPK 265 straipsnio 1 dalies ir 270 straipsnio 4 dalies 3 punkto nuostatas. 0,06 proc. dydžio netesybos, mokėtinos už kiekvieną praleisto termino dieną, faktiškai atitinka 21,9 proc. metinių palūkanų dydį, o toks netesybų dydis šiuo atveju akivaizdžiai atlieka ne minimalių ieškovo nuostolių kompensavimo funkciją, bet sudaro galimybes ieškovui nepagrįstai praturtėti atsakovo sąskaita.Ieškovas rinkoje užima monopolinę poziciją, todėl Sutartys Nr. 2 ir Nr. 3 buvo sudarytos pagal ieškovo pateiktas sąlygas, dėl ko atsakovas, sudarant šias sutartis, neturėjo galimybės įgyvendinti sutarties laisvės principo.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas prašo jį atmesti ir palikti nepakeistą apygardos teismo sprendimą (2 b. t., 55-56 l.). Nurodo, kad teismas turi teisę, bet ne pareigą sumažinti šalių sutartą netesybų dydį. Be to, pažymi, jog atsakovas nuo Sutarčių Nr. 2 ir Nr. 3 pasirašymo iki bylos iškėlimo teisme dienos nė karto nesikreipė į ieškovą su prašymu sumažinti šalių sutartą delspinigių dydį, o tai patvirtina, jog nurodytų sutarčių nuostatos dėl delspinigių dydžio atitiko ieškovo ir atsakovo laisvo susitarimo esmę. Ieškovo teigimu, atsakovas, kaip privatus juridinis asmuo, veikiantis savo rizika ir lėšomis, privalėjo įvertinti sudaromų sandorių įvykdymo galimybes bei imtis visų priemonių kitos šalies patiriamų nuostolių sumažinimui. Taip pat nurodo, kad Sutartyse Nr. 2 ir Nr. 3 numatytas delspinigių dydis – tai minimalūs ieškovo nuostoliai, kurių jam nereikia įrodinėti. Pasak ieškovo, Sutartis Nr. 1 yra kitokio pobūdžio sutartis nei Sutartys Nr. 2 ir Nr. 3, kadangi Sutarties Nr. 1 esmė yra įrengti šildymo sistemas naujuose namuose, o Sutartys Nr. 2 ir Nr. 3 – tai energijos pirkimo – pardavimo sutartys, kurios yra tęstinio pobūdžio ir kurių ieškovas negali nutraukti (pagal Šilumos tiekimo ir vartojimo taisykles), todėl patiriami nuostoliai dėl nesumokėtų sumų pagal šią sutartį yra didesni.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 320 str. 1 d., 263 str. 1 d.). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2, 3 d.).
Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, išsamiai ištyręs ir tinkamai įvertinęs visas bylos aplinkybes bei įrodymus, tinkamai pritaikydamas civilinio proceso taisykles ir materialinės teisės normas, teisingai išsprendė bylą.
Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas su atsakovu 2006 m. gruodžio 29 d. sudarė Sutartis Nr. 2 ir Nr. 3, kuriomis ieškovas įsipareigojo tiekti šilumą ir vykdyti nurodytų pastatų šildymo bei karšto vandens priežiūrą (aptarnavimą), o atsakovas įsipareigojo laiku atsiskaityti su ieškovu už patiektą šilumą ir atliktus priežiūros darbus, t. y. apmokėti ieškovo pateiktas sąskaitas (mokėjimo pranešimus, išrašytus kas mėnesį, iki kito mėnesio 10 dienos) iki poataskaitinio mėnesio paskutinės dienos, o, laiku neapmokėjęs pateiktų sąskaitų (ar jų dalies), atsakovas už kiekvieną pavėluotą dieną įsipareigojo sumokėti ieškovui 0,06 proc. delspinigius, skaičiuojamus nuo nesumokėtos sumos dydžio (Sutartis Nr. 2; 1, 4, 11-12 p.; Sutartis Nr. 3; 2, 3, 5-8, 12 p.; 1 b. t., 249-253 l.). Apeliantas, neginčydamas skolos dydžio pagal nurodytas sutartis (206 890,41 Lt + 17 088,59 Lt), nesutinka su šiose sutartyse nustatytu delspinigių dydžiu (0,06 proc.), kuris, pasak atsakovo, mažintinas iki 0,02 proc. (1 b. t., 10-13, 15 l.).
Pagal įstatymą, jeigu netesybos aiškiai per didelės arba neprotingai didelės, teismas gali jas sumažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, kreditoriaus patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo (CK 6.73 str. 2 d., 6.258 str. 3 d.).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teismas, nustatydamas, ar yra pagrindo pagal CK 6.73 ir 6.258 straipsnių nuostatas pripažinti netesybas neprotingai (aiškiai) didelėmis ir dėl to jas sumažinti, bei spręsdamas, iki kokio dydžio jas mažinti, kiekvienu atveju turi įvertinti konkrečios bylos aplinkybes (šalių sutartinių santykių pobūdį, prievolės vertę, prievolės pažeidimo aplinkybes, priskaičiuotą delspinigių (netesybų) sumą, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį), vadovautis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais bei siekti nepažeisti sutarties šalių interesų pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-145/2012, 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010, 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008).
Be to, Kasacinis teismas yra ne kartą nurodęs, jog, sprendžiant dėl priteistinų sutartinių netesybų dydžio, svarbu atsižvelgti ir į tai, kad netesybos nustatytos šalių valia jų sudarytoje sutartyje, bei įvertinti konkrečių sutartinių santykių pobūdį (komercinis ar nekomercinis, ar abi sutarties šalys – privatūs verslo subjektai, turintys patirties verslo ir derybų srityje, galintys numatyti įsipareigojimų nevykdymo padarinius bei laisva valia pasirenkantys sutarties sąlygas); tačiau teismas neturėtų iš esmės paneigti šalių valios dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-383/2012, 2011 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-138/2011).
Pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai konstatavo, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, kad Sutartyse Nr. 2 ir Nr. 3 nustatyti delspinigiai (0,06 proc.) yra aiškiai (neprotingai) per dideli.
Nustatyta, jog ieškovas ir atsakovas – verslininkai, sudarę komercinio pobūdžio Sutartis Nr. 2 ir Nr. 3 dėl šilumos tiekimo bei pastatų šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros, kuriose šalys laisva valia susitarė dėl delspinigių dydžio (0,06 proc.) ir toks susitarimas sutarties šalims turi įstatymo galią (CK 6.156 str. 1 d., 6.189 str.). Be to, atsakovas iki ieškovo kreipimosi į teismą dėl skolos ir delspinigių iš atsakovo priteisimo, neginčijo sutartimis nustatyto delspinigių dydžio (0,06 proc.) ir neprašė jų sumažinti (iki 0,02 proc.), pakeičiant Sutarčių Nr. 2 ir Nr. 3 nuostatas dėl netesybų dydžio, nors laikotarpiu nuo 2008 m. vasario 28 d. iki 2008 m. liepos 29 d. su ieškovu sudarė 8 papildomus susitarimus prie aukščiau nurodytų sutarčių. Pažymėtina ir tai, kad delspinigių, paskaičiuotų pagal Sutartis Nr. 2 ir Nr. 3, suma (21 412,24 Lt) nėra didelė, palyginus su susidariusia atsakovo skola (223 979 Lt) pagal šias sutartis.
Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos aplinkybes, tarp jų tai, jog atsakovas, būdamas verslo subjektas, turintis patirties verslo bei derybų srityje, laisva valia pasirašęs Sutartis Nr. 2 ir Nr. 3, galėjo numatyti sutarčių neįvykdymo teisinius padarinius, sprendžia, kad apygardos teismas, nagrinėdamas klausimą dėl sutartinių netesybų dydžio, teisingai nurodė, jog šiuo atveju nėra pagrindo taikyti CK 6.73 straipsnio 2 dalies ir 6.258 straipsnio 3 dalies nuostatų. Tai atitinka ir teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principus ir nepažeidžia sutarties šalių interesų pusiausvyros, be to, nėra pagrindo teigti ir apie ieškovo nepagrįstą praturtėjimą atsakovo sąskaita (CK 1.5 str.).
Nepagrįstas apelianto argumentas, kad 0,02 proc. delspinigių dydis atitinka ieškovo nuostolių pagal Sutartis Nr. 2 ir Nr. 3 dydį, kadangi tokio dydžio delspinigiai numatyti Sutartyje Nr. 1.
Minėta, kad šalys, sudarydamos sutartį, turi teisę kiekvienoje sutartyje laisva valia nuspręsti, kokio dydžio netesybas (delspinigius) nustatyti konkrečiu atveju. Pažymėtina ir tai, jog Sutartis Nr. 1 savo pobūdžiu skiriasi nuo Sutarties Nr. 2 ir Nr. 3, kadangi Sutartyje Nr. 1 buvo susitarta dėl šildymo sistemų įrengimo naujuose daugiabučiuose, t. y. vienkartinio darbų atlikimo, už kurį atsakovas įsipareigojo sumokėti ieškovui šioje sutartyje nurodytą mokestį per 60 dienų nuo PVM sąskaitos – faktūros pateikimo atsakovui dienos, ir kuri galiojo iki visiško įsipareigojimų įvykdymo (Sutartis Nr. 1, 2.1, 2.8, 4.1 p.), o Sutartimis Nr. 2 ir Nr. 3 ieškovas įsipareigojo tiekti šilumos energiją bei vykdyti šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūrą šiuose daugiabučiuose, t. y. teikti tęstinio (nuolatinio) pobūdžio nepertraukiamas paslaugas, už jas atsiskaitant kiekvieną mėnesį. Be to, skiriasi ir kitos šių sutarčių sąlygos, tarp jų sąlyga dėl sutarčių galiojimo terminų ar jų nutraukimo. Juolab kad ieškovas nurodė, jog jo patiriami nuostoliai pagal Sutartis Nr. 2 ir Nr. 3 yra didesni nei pagal Sutartį Nr. 1.
Nesudaro pagrindo pakeisti arba panaikinti skundžiamą teismo sprendimą ir apelianto argumentai dėl ieškovo rinkoje užimamos monopolinės pozicijos ar finansinės krizės. Kolegijos nuomone, apelianto nurodyta aplinkybė, kad jis negalėjo įgyvendinti sutarties laisvės principo, sudarydamas Sutartis Nr. 2 ir Nr. 3, nepaneigia Sutartyse Nr. 2 ir Nr. 3 nustatyto delspinigių dydžio, atitikimo teisingumo, sąžiningumo bei protingumo principams, o ekonominis nuosmukis savaime nesudaro pagrindo nevykdyti prisiimtų prievolių.
Dėl pasakyto nėra pagrindo apeliacinio skundo argumentais panaikinti ar pakeisti apygardos teismo sprendimo (CPK 263 str., 329 - 330 str.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Palikti nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2011 m. balandžio 28 d. sprendimą.