Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2015-06-17 · Administracinė byla Nr. I-6157-331/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2015-06-17Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2016-10-11Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-06-17
Bylos Nr.
I-6157-331/2015
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-00102-2015-4
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Henrikas Sadauskas
Pareiškėjas
V. M.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių
Trečiasis asmuo
Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
Kategorijos
  • 15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-6157-331/2015Proceso Nr. 3-61-3-00102-2015-4Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2, 74 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. birželio 17 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Henrikas Sadauskas, dalyvaujant Vilniaus pataisos namų atstovui Denisui Riabcevui (Denis Riabcev), viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. M. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo, Šiaulių tardymo izoliatoriaus, Alytaus pataisos namų, Vilniaus pataisos namų, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl neturtinės žalos priteisimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas skundu (t. 1, b. l. 1-7) kreipėsi į teismą ir prašo priteisti iš atsakovo, atstovaujamo solidariai Šiaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Šiaulių TI), Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K), Alytaus pataisos namų (toliau – ir Alytaus PN) ir Vilniaus pataisos namų (toliau – ir Vilniaus PN) 345000 Lt (100 000 Eur) neturtinės žalos atlyginimą.

Paaiškino, kad nuo sulaikymo buvo kalinamas ir etapuojamas iš vienos įkalinimo įstaigos į kitą - nuo 2005 m. iki 2013 m. gruodžio mėn. periodiškai Šiaulių tardymo izoliatoriuje; nuo 2005 m. iki 2013m. gruodžio periodiškai Lukiškių TI-K; nuo 2010-04-20 iki 2011-09-06 Alytaus PN; nuo 2011 m. rugsėjo iki 2014-06-30 periodiškai buvo Vilniaus PN; nuo 2014-06-30 yra kalinamas Lukiškių TI-K. Visos šios įstaigos neužtikrino Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio ir Lietuvos Respublikos įstatymuose bei higienos normose įtvirtintų reikalavimų. Visą laikotarpį yra kalinamas nežmoniškomis ir orumą žeminančiomis sąlygomis.

Šiaulių TI asmeniui tekdavo bendro ploto tik apie 2 - 2,5 kv.m., o neįskaičiavus privalomąjį inventorių (lovos, stalas, spintelės ir t.t.) laisvo ploto asmeniui likdavo tik apie l kv.m. Kameros neatitiko higienos normų reikalavimų drėgmei ir apšvietimui. Kamerose buvo antisanitarinės būklės, nuolat buvo didelė drėgmė ir šaltis, sienos pasidengusios juodu pelėsiu, kas yra labai kenksminga žmogaus organizmui.

Lukiškių TI-K kameros, kurių plotas yra apie 8 kv.m yra 4-6 vietų. Įrengus visus numatytus baldus, t.y. lovas, spintelę, stalą suolą ir sanitarinį mazgą su prausykla, bendro laisvo ploto liko tik apie 2 m.

Alytaus PN buvo laikomas ankštose gyvenamosiose patalpose su daugybe žmonių avarinės būsenos patalpose: grindys išlūžinėjusios, daugiau nei pusės sienų tinkas yra nukritęs, nuo drėgmės ant sienų kondensuojasi vandens lašai, pelėsis ir grybelis. Sąlygos buvo baisios ir tai paliko didžiulį neigiamą poveikį jo organizmui ir asmenybei.

Vilniaus pataisos namuose taip pat yra pažeidžiamos higienos normos dėl tenkančio laisvo ploto vienam asmeniui.

Nuo 2014-06-30 vėl yra kalinamas Lukiškių TI-K, kur grubiai yra nesilaikoma higienos normų reikalavimų bei pažeidinėjamos teisės į įstatymuose numatytus minimalaus laisvo ploto asmeniui reikalavimus. Tokiu nežmonišku elgesiu įkalinimo įstaigų administracijos dirbtinai sukuria psichologinę įtampą tarp kalinamų asmenų, provokuoja asmenų tarpusavio konfliktus.

Šiaulių TI, Lukiškių TI-K, Alytaus PN, Vilniaus PN sanitarinių švaryklų nėra. Dušas sanitarinės švaryklos neatstoja, o ir einant į dušą suimtieji nėra aprūpinami pagal materialinio aprūpinimo normas privalomu išduoti muilu (30 gr.).

Šiaulių TI ir Lukiškių TI-K nėra skalbyklų. Suimtiesiems skalbiant rūbus rankomis ir po to juos džiovinant gyvenamosiose kamerose, iššaukiami kitų higienos normų reikalavimų (drėgmė, pelėsis) pažeidimai. Prieš langus maždaug 1 metro atstumu įrengtos papildomos grotos specialiai tam, kad kalinami asmenys negalėtų pasiekti atidaryti langų (vėdinti kamerų per langus) šiltuoju metų laiku bei negalėtų užsandarinti langų šaltuoju metų laiku. Tai sąlygoja padidėjusią drėgmę patalpose, privalomo temperatūrinio režimo pažeidimus, pelėsio veisimąsi. Šiaulių TI, Lukiškių TI-K sanitariniai mazgai nėra atitverti nuo likusios gyvenamosios patalpos dalies ir neturi atskiros oro šalinimo sistemos, dėl ko visi perpildytoje patalpoje esantys asmenys priversti uostyti tualeto smarvę. Suimtiesiems išduodama patalynė yra pasibaisėtinos būklės. Patalynė (čiužinys, antklodė) visuomet eksploatuojama be užvalkalų, dažnai be pagalvės užvalkalo ir paklodžių. Vatos pagrindu pagamintas minkštasis lovos inventorius (čiužinys, antklodė, pagalvė) negali būti skalbiamas, sauso (cheminio) valymo galimybių įkalinimo įstaigos neturi, taigi minėtas inventorius geriausiu atveju yra tik dezinfekuojamas. Tačiau dezinfekavimas nepašalina į minkštąjį lovos inventorių įsigėrusio prakaito ir purvo.

Šiaulių TI, Lukiškių TI-K bei Alytaus PN veisiasi tarakonai, kamerų sienos ir lubos paveiktos pelėsinio grybelio.

Šiaulių TI, Lukiškių TI-K, Alytaus PN ir Vilniaus PN buvo laikomas neleistinomis sąlygomis, neužtikrinant pagarbos žmogaus orumui, gyvenamųjų patalpų plotui neatitinkant teisės aktų reikalavimų, dėl ko patyrė dvasinį sukrėtimą kuris pasireiškė įvairiais psichologiniais išgyvenimais - neviltimi, bejėgiškumo jausmu, skriaudos jausmu, liūdesiu. Ilgai trukę negatyvūs išgyvenimai padarė psichologinę traumą.

Pareiškėjas 2015-05-28 teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai, todėl nėra kliūčių bylai nagrinėti ir sprendimui priimti (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 78 str.).

Atsiliepimas

Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Lukiškių tardymo izoliatorius – kalėjimas nesutinka su pareiškėjo skundu, prašo taikyti ieškinio senaties terminą, skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime (t. 1, b. l. 32-41) pateikė pareiškėjo judėjimo grafiką. Paaiškino, jog maksimalus leistinas Lukiškių TI-K laikomų asmenų skaičius yra 954 asmenys. Pažymėjo, kad šis skaičius nuolat yra viršijamas ir gali siekti virš 1000 asmenų. Skirstant atvykusius asmenis į kameras yra laikomasi Suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnio, Bausmių vykdymo kodekso 70 straipsnio numatytų reikalavimų.

Atkreipė dėmesį į tai, kad įstaigos administracija nuolat reikalauja iš suimtųjų ir nuteistųjų, kad jie palaikytų tvarką kamerose, todėl už kamerų valymą ir tvarką atsakingi patys esantys nuteistieji bei suimtieji. Reikalingas inventorius (t.y. šluota, samtis, šiukšliadėžė, kibiras), kalcinuota soda, skirta kamerų, kriauklių ir unitazų valymui yra išduodami į kameras. Karantino kameras valo iš ūkio brigados paskirtas nuteistasis, jis jas plauna bei dezinfekuoja su jam išduotais valikliais. Pažymėjo, kad siekiant palaikyti švarą kamerose, Lukiškių TI-K yra sudaręs paslaugų teikimo sutartį su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“, UAB „Dezinfa“, kuri taip pat atlieka vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiūrą bei profilaktinius patikrinimus.

Dėl kamerų remonto paaiškino, kad jis Lukiškių Tl-K atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą, pagal esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus, gavus tam skirtas lėšas iš valstybės biudžeto. Suimtieji ir nuteistieji asmenys neretai piktybiškai niokoja valstybės turtą, gadindami elektros instaliaciją, daužydami apšvietimo lemputes, laužydami langus, daužydami stiklus, klozetus, o taip pat ir griaudami atitvarines sieneles, kurios skiria klozetą nuo miegamųjų vietų ir pan. Todėl, pilnai suremontuotose Lukiškių TI-K kamerose neretai vėl tenka daryti pakartotiną remontą.

Visose kamerose yra įrengtos taburetės (suoliukai), stalai, lentynos maisto produktams laikyti, tiek higienos priemonėms sudėti. Kamerų plotas yra pakankamai mažas, dėl to ne visada įmanoma įrenti daugiau papildomų spintelių, lentynų ar taburečių ir kitų baldų. Tualetas nuo likusio kameros ploto yra atskirtas sienele, kuri yra ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio. Toks sanitarinio mazgo įrengimas atitinka galiojančių teisės aktų reikalavimus. Lukiškių TI-K kamerose langai vėdinimui yra pritaikyti, kameros yra vėdinamos natūraliu būdu per langus ir tai atitinka higienos normų reikalavimus.

Vieną kartą per savaitę patalynė ir apatiniai drabužiai yra skalbiami nemokamai. Viršutinius drabužius galima skalbti tik apmokėjus už šią skalbimo paslaugą, vadovaujantis Lukiškių TI-K direktoriaus 2013-06-20 patvirtintu įsakymu Nr. 1-103 „Dėl suimtųjų ir nuteistųjų viršutinių drabužių skalbimo ir džiovinimo paslaugos teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“. Lukiškių TI-K yra sudariusi paslaugų teikimo sutartį su Pravieniškių valstybės įmone prie pataisos namų, kuri ir suteikia skalbinių skalbimo paslaugas už pinigus. Suimtieji ir nuteistieji teikiama paslauga turi galimybę pasinaudoti ne rečiau kaip kartą per savaitę. Jei suimtasis ar nuteistasis neturi asmeninėje sąskaitoje pinigų, tai gali raštu kreiptis į SRS būrio viršininką dėl galimybės išskalbti viršutinius drabužius nemokamai. Drabužiai ir patalynė iš skalbyklos suimtiesiems (nuteistiesiems) grąžinami sausi. Suimtųjų pasivaikščiojimas vyksta dienos metu specialiai tam skirtoje tardymo izoliatoriaus teritorijoje, laikantis Suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnio reikalavimų.

Atsiliepimas

Atsakovo teigimu, nagrinėjamu atveju nėra būtinos Civilinio kodekso (toliau – ir CK 6.271 str.) nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygos.

Lukiškių TI-K atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai, todėl nėra kliūčių bylai nagrinėti ir sprendimui priimti (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 78 str.).

Atsiliepimas

Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Šiaulių tardymo izoliatorius nesutinka su pareiškėjo skundu, prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Prašo taikyti ieškinio senaties terminą, skaičiuojant nuo kreipimosi į teismą dienos, t.y. nuo 2014-12-30. Atsiliepime (t. 2, b. l. 65-75) paaiškino, kad pareiškėjas įstaigoje buvo laikomas periodiškai nuo 2005-12-23 iki 2013-05-28, buvo kalinamas kamerose, kuriose jam teko nuo 3,19 m² iki 7,97 m², tik keletą kartų pareiškėjui galimai teko mažesnis kalinimo kameros plotas nei nustatyta norma, o periodiškai ji netgi buvo viršijama. Pažymi, kad įstaiga veikia nuo 1911 m. pastatytame pastate nuolatinio perpildymo sąlygomis. Šiaulių tardymo izoliatoriaus administracija dėl objektyvių priežasčių ne visuomet turi galimybę užtikrinti vienam asmeniui 3,6 kv.m. ploto, bet tokia situacija nėra pastovi ir priklauso ne nuo institucijos kompetencijai priklausančių veiksmų atlikimo ar neatlikimo, įstaiga negali daryti įtakos suimtųjų (nuteistųjų) skaičiui ir nėra atsakinga už nustatyto kalinamųjų asmenų skaičiaus reikalavimo viršijimą, o jų nepriimti neturi teisinio pagrindo. Pareiškėjas Šiaulių tardymo izoliatoriuje per minėtą laikotarpį iš viso buvo laikomas 26 dienas. Pasivaikščiojimo laiku (1 val. per dieną), medicininių apžiūrų metu, prausimosi pirtyje metu, taip pat laisvalaikio užimtumo metu (kalinamieji kiekvieną dieną turi galimybę eiti sportuoti į sporto salę, žaisti stalo tenisą, krepšinį ir t.t.) asmenys nebūna gyvenamojoje kameroje.

Mikroklimato parametrai kamerose priklauso nuo kamerų įrengimo, jose esančių asmenų skaičiaus ir kitų aplinkybių (tokių, kaip lauko temperatūra, asmenų judėjimas į kamerą ir iš jos bei kt.). Kadangi Šiaulių TI dėl pastato statuso negali būti atliekami rekonstrukcijos ar kapitalinio remonto darbai. Higienos normos HN 76:2010 reikalavimai, susiję su šiais darbais netaikytini ir įstaiga negali būti pripažįstama atsakinga dėl nustatomų šių reikalavimų pažeidimų. Atsakovas pažymi, kad Šiaulių tardymo izoliatoriaus pastatas įtrauktas į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų vertybių sąrašą, todėl kai kurių nuolat nustatomų trūkumų pašalinti neįmanoma (t.y. kadangi nėra galimybės padidinti langų angas, nėra galimybės įrengti papildomą ventiliacijos sistemą ir padidinti oro judėjimo greitį). Apgyvendinti asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri ir tvarko savo kameras, neturi problemų dėl vėdinimo.

Visose Šiaulių tardymo izoliatoriaus kamerose yra įrengtas veikiantis sanitarinis mazgas. Tualetas nuo likusio kameros ploto yra atskirtas sienele, kuri yra ne žemesnė kaip 1,5 m aukščio.

Dėl nepakankamo biudžeto finansavimo, Šiaulių tardymo izoliatorius neturi galimybės visas gyvenamąsias kameras aprūpinti valymo inventoriumi, tačiau esant poreikiui ir suimtiesiems (nuteistiesiems) paprašius, į kiekvieną kamerą išduodamas valymo inventoriaus komplektas, pasinaudojus juo, jis gražinamas atsakingiems pareigūnams.

Buvimo Šiaulių tardymo izoliatoriuje laikotarpiu, kuriam netaikoma ieškinio senatis, t.y. nuo 2012-04-19 iki 2013-05-28 periodiškai buvo išduodami rankšluosčiai, lovos skalbiniai, būtinos higienos priemonės. Teisės aktai numato galimybę asmenims laisvės atėmimo vietose naudotis savo patalyne, jeigu jie to pageidauja, o asmenys įstaigoje aprūpinami patalyne pagal jų poreikius. Poreikių patenkinimą ir išduotos patalynės kiekio pakankamumą asmenys patvirtina asmeniniu parašu išduotos patalynės kiekio grafoje. Visais atvejais, kai pareiškėjui buvo išduotas kitoks nei VVTU ir moterų, laikomų tardymo izoliatoriuose, ir nuteistųjų, atliekančių arešto bausmę ir laisvės atėmimo bausmę kalėjimuose, aprūpinimo apranga, patalyne ir asmens higienos priemonėmis normoje nustatytas maksimalus išduotinas patalynės kiekis arba buvo atsisakyta patalynės elementų, pareiškėjas išreiškė savo sutikimą dėl konkretaus išduotų daiktų kiekio.

Atsakovas pažymi, kad visuomet vadovaujasi teisės aktų nustatytais įpareigojimais, todėl pareiškėjo teiginiai, jog nebūdavo išduodamas muilas prieš maudymąsi yra nepagrįsti.

Iki 2011 m. asmeninius apatinius ir viršutinius drabužius Šiaulių tardymo izoliatoriaus suimtieji skalbdavosi kamerose patys. Tam tikslui kamerose būdavo iškabinamos virvės skalbiniams džiovinti, išduodamos vonelės ir ūkinis muilas. Kadangi jokie teisės aktai nereglamentuoja džiovyklų (virvių skalbiniams džiauti) įrengimo gyvenamosiose kamerose bei dėl kalinamųjų saugumo, 2011 m. rugsėjo mėn. įstaigoje esantiems suimtiesiems (nuteistiesiems) išduodama patalynė ir rankšluosčiai taip pat suimtųjų (nuteistųjų) apatiniai drabužiai bei asmeninė patalynė skalbiama ir džiovinama įstaigoje nemokamai (Šiaulių tardymo izoliatoriaus skalbinių bei suimtųjų (nuteistųjų) apatinių drabužių ir asmeninės patalynės skalbimo tvarkos aprašas). Nuo 2011 m. spalio mėn. Šiaulių tardymo izoliatoriuje esantiems suimtiesiems (nuteistiesiems) taip pat teikiamos viršutinių drabužių skalbimo ir cheminio valymo paslaugos už suimtųjų (nuteistųjų) asmeninėse sąskaitose esančius pinigus.

Teigia, kad pareiškėjas nepateikė objektyvių įrodymų, nedetalizavo aplinkybių, dėl kurių patyrė tariamą neturtinę žalą, skundą grindė abstrakčiais teiginiais, nenurodė, kuo grindžiamas žalos dydis ir kaip jis apskaičiuotas.

Šiaulių TI atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai (ABTĮ 78 str.).

Šalies argumentai

Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Alytaus pataisos namai nesutinka su pareiškėjo skundu, prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Prašo pareiškėjo skundą už laikotarpį nuo 2010-04-20 iki 2011-09-06 atmestini kaip pareikštą praleidus ieškinio senaties terminą. Atsiliepime (t. 2, b. l. 132-136) paaiškino, kad negali nurodyti, kuriuose konkrečiai miegamuosiuose pareiškėjas gyveno skundžiamu laikotarpiu, nes tuo metu įstaiga tokių duomenų nekaupė ir nesaugojo. Alytaus pataisos namuose visos nuteistųjų gyvenamosios patalpos yra ne kamerų tipo, o bendrabučių tipo, kur nuteistieji dienotvarkėje nustatytu laiku gali patys, nelydimi pareigūno, laisvai judėti įstaigos teritorijoje, tai yra gali vaikščioti tiek patalpose, tiek lauke, gyvena miegamuosiuose, gali sportuoti pataisos namų teritorijoje įrengtose aikštelėse. Santykinai mažą plotą kompensuoja suteikta judėjimo laisvė, gyvenamojo ploto trūkumą kompensuoja dideli lokalinių sektorių kiemų plotai. Skundžiamu laikotarpiu įstaigoje buvo atlikti visuomenės sveikatos centro patikrinimai, higienos normų reikalavimų pažeidimų nebuvo nustatyta. Pareiškėjas skunde teismui nenurodo, kuo grindžiamas pateiktos žalos dydis ir kaip konkrečiai paskaičiuotas.

Alytaus PN atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai (ABTĮ 78 str.).

Atsiliepimas

Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Vilniaus pataisos namai nesutinka su pareiškėjo skundu, prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime (t. 3, b. l. 28-32) paaiškino, kad nustatyti, kiek asmenų skundžiamu laikotarpiu gyveno skunde minimose gyvenamosiose patalpose neturi galimybės, nes tokie duomenys Vilniaus pataisos namuose nėra kaupiami. Vilniaus pataisos namuose nėra sisteminama informacija, kiek tuo pat metu buvo laikoma asmenų tam tikroje gyvenamojoje patalpoje. Būrio patalpos apjungia kelias gyvenamąsias patalpas ir, priklausomai nuo esamos infrastruktūros ir būriui priskirtų nuteistųjų skaičiaus, paprastai užima pusę arba visą gyvenamojo pastato aukštą. Kiekvieno būrio miegamosios patalpos yra sujungtos bendru koridoriumi ir sudaro vientisą gyvenamąją erdvę. Kiekvieno būrio gyvenamosiose patalpose yra įrengta prausykla, tualetas ir virtuvė - poilsio kambarys. Pataisos įstaigoje nustatytas bausmės atlikimo režimas, kuris numato, kad dienotvarkės numatytu laiku nuo 7 val. 00 min. iki 23 val. 00 min. nuteistieji gali laisvai judėti savo būrio gyvenamosiose patalpose, taip pat viso lokalinio sektoriaus teritorijoje, lankyti koplyčią, organizuojamus renginius, užsiimti kita leistina veikla, t.y., Vilniaus pataisos namų dienotvarkė neįpareigoja nuteistųjų, kurie nėra laikomi kamerų tipo patalpose, visą parą būti jiems skirtoje gyvenamojoje patalpoje. Visiems suteikiama atskira miegamoji vieta.

Kamerų tipo patalpose Nr. 2, 5, 10 ir 17 pareiškėjas buvo laikomas ne Vilniaus pataisos namų administracijos valia, šiose patalpose jis atlikinėjo nuobaudas, kurios jam buvo skirtos už įstaigos režimo reikalavimų pažeidimus. V. M. kamerų tipo ar baudos izoliatoriaus patalpose buvo laikomas, nepažeidžiant nustatytų ploto reikalavimų.

Vilniaus pataisos namų pastatai buvo visiškai renovuoti ir eksploatuoti perduoti 2006 metais. Pastatų ir juose esančių patalpų įrengimas atitiko tuo metu galiojusius teisės aktus ir higienos normas. Vilniaus pataisos namų kamerų tipo patalpose, baudos izoliatoriuose inventorius atitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-06-19 įsakymu Nr. IR-139 patvirtintas materialinio buitinio aprūpinimo normas. Patalpose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, vienam nuteistajam tenkantis plotas pilnai atitinka galiojančius įstatyminius reikalavimus Laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų prausimasis organizuojamas vadovaujantis Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 258 punkto nuostatomis.

Atsiliepimas

Vilniaus pataisos namų atstovas teismo posėdyje prašė skundą atmesti, palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas nesutinka su pareiškėjo skundu, prašo taikyti ieškinio senatį, skundą atmesti. Atsiliepime (t. 3, b. l. 20-24) paaiškino, kad pareiškėjas šioje byloje nepateikė duomenų, kad atsakovo atstovai būtų sąmoningai siekę nežmoniškai su juo elgtis. Pareiškėjas su skundu dėl netinkamų laikymo sąlygų į Kalėjimų departamentą ginčui aktualiu laikotarpiu nesikreipė, t. y. pareiškėjas nesilaikė Bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 183 straipsnyje nustatytos tvarkos, todėl Kalėjimų departamentas apie tariamų pažeidimų aplinkybes nebuvo informuotas ir negali patvirtinti ar paneigti pažeidimų fakto bei pateikti duomenų.

Atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu nuo 2010 m. balandžio iki 2014 m. birželio 30 d. laisvės atėmimo bausmę atliko pataisos namuose, kur asmenys nėra laikomi kaip izoliatoriuje. Nuteistieji yra patalpinti atskiruose lokaliniuose sektoriuose ir gyvena bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose, t. y. pareiškėjo galimybė judėti po visą lokalinį sektorių nėra apribota nuo kėlimosi iki gulimosi laiko. Bausmę atliekantys nuteistieji dienotvarkės nustatytu laiku gali vaikščioti tiek patalpose, tiek lauke, nuteistieji gyvena miegamuosiuose, kurie nerakinami, pataisos namų teritorijoje yra įrengtos krepšinio, tinklinio, futbolo aikštelės, kiti sportiniai įrenginiai lauke ir pastatų viduje, nuteistieji, pagal pataisos namų direktoriaus nustatytą dienotvarkę, gali dirbti, lankytis nuteistųjų koplyčioje, sveikatos priežiūros tarnyboje (dėl ligos), dvasiškai tobulėti bei užsiimti kita pataisos namuose leistina veikla.

Šalies argumentai

Pareiškėjas remiasi abstrakčiais teiginiais ir nesistengia pagrįsti bei konkrečiai įvardyti valstybės kaltės, priežastinio ryšio tarp tariamo neteisėto veikimo ar neveikimo ir kilusių pasekmių. Pareiškėjas skunde teismui nenurodo, kuo grindžiamas žalos dydis ir kaip konkrečiai paskaičiuotas.

Kalėjimų departamento atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai (ABTĮ 78 str.).

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas i š dalies.

Šioje byloje ginčas kilęs dėl Lietuvos valstybės pareigos atlyginti pareiškėjui neturtinę žalą, kurią jis patyrė laikomas Šiaulių TI (nuo 2005 m. iki 2013 m. gruodžio mėn.), Lukiškių TI-K (nuo 2005 m. iki 2013 m. gruodžio), Alytaus PN (nuo 2010-04-20 iki 2011-09-06) ir Vilniaus PN (nuo 2011 m. rugsėjo iki 2014-06-30).

Šiaulių TI, Alytaus PN ir Kalėjimų departamentas prašo taikyti 3 metų ieškinio senaties terminą pareiškėjo reikalavimui dėl žalos atlyginimo. Pagal CK 1.124 straipsnio ir 1.131 straipsnio 1 dalies nuostatas, ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį, o ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti. Pagal CK 1.125 straipsnio 8 dalį, reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo taikomas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas. Pagal CK 1.126 straipsnio 2 dalį ieškinio senatį teismas gali taikyti tik ginčo šalies reikalavimu. Ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną, ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną (CK 1.127 str. 1 ir 5 dalys). Nagrinėjamu atveju pareiškėjas skundą teismui paštu išsiuntė 2014-12-30 (b. l. 26), todėl reikalavimas dėl žalos atlyginimo šioje byloje gali būti reiškiamas už laikotarpį nuo 2011-12-30. Šiuo atveju pareiškėjas dalį reikalavimo dėl žalos atlyginimo reiškia už laikotarpį nuo 2005 m., todėl darytina išvada, kad senaties terminas šiuo laikotarpiu yra praleistas.

CK 1.131 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jeigu teismas pripažįsta, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas. Svarbiomis priežastimis laikytinos objektyvios, nuo pareiškėjo valios nepriklausančios aplinkybės, apribojusios galimybes efektyviai pasinaudoti teisminės gynybos teise.

Pareiškėjas nepateikė įrodymų dėl ieškinio senaties termino atnaujinimo, teismas pagrindo atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą daliai pareiškėjo reikalavimų taip pat nenustatė. Tuo remdamasis teismas laiko, kad yra pagrindas tenkinti prašymą ir pareiškėjo reikalavimui atlyginti neturtinę žalą taikyti ieškinio senaties terminą ir už laikotarpį nuo 2005 m. birželio mėn. iki 2011-12-30 skundo dalį atmesti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-01-15 nutartį administracinėje byloje Nr. A444-343/2013, 2011-03-24 nutartį Nr. A-261-1027/2011).

Alytaus PN pareiškėjas buvo nuo 2010-04-20 iki 2011-09-06, todėl reikalavimui dėl žalos priteisimo kalint Alytaus PN taikomas ieškinio senaties terminas, skundas šioje dalyje atmestinas.

Taigi, teismas šiuo atveju spręs, ar yra pagrindas priteisti V. M. neturtinę žalą už laikotarpį nuo 2011-12-30 iki 2014-12-30, kai pareiškėjas buvo Šiaulių TI, Lukiškių TI-K ir Vilniaus PN.

CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 str. 4 d.). Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai atsirasti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246 – 6.249 straipsniuose: žalą, neteisėtą veiką, priežastinį ryšį tarp neteisėtos veikos ir atsiradusios žalos.

Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pažymėtina, jog administracinių teismų praktikoje (LVAT bylos Nr. A756-122/2010, A438-121/2009, A502-734/2009) pripažįstama, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Vadinasi, nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, neturi būti vadovaujamasi bendrosiomis reikalavimo (dėl tokios žalos atlyginimo) pagrįstumo įrodinėjimo taisyklėmis, o turi būti taikomi (atsižvelgiant) minėti, tik teismui adresuoti žalos dydžio nustatymo kriterijai, nurodyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, tarp jų ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijai. Ta aplinkybė, jog asmuo, kuris yra laikomas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 str. 1 dalyje, yra konstatuota LVAT praktikoje (pavyzdžiui, bylos Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009), taip pat ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (pvz., 2008-11-18 sprendimas byloje Savenkovas prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02)).

Dėl kalinimo Lukiškių TI-K.

Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-05-11 įsakymu Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“, įsigaliojusio nuo 2010-05-14, 1.3.1. punkte nustatyta minimali gyvenamojo ploto kamerose norma - 3,6 kv. m. vienam asmeniui.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas į Lukiškių TI-K atvyko 2012-02-14 ir atskirais laikotarpiais buvo iki 2014-12-15. Pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas Lukiškių TI-K kamerose Nr. 113 (plotas 6,43 m²), Nr. 375 (plotas 7,37 m²), Nr. 321 (plotas 7,70 m²), Nr. 121 (plotas 7,38 m²), Nr. 235A (plotas 5,44 m²), Nr. 374 (plotas 7,23 m²), Nr. 108 (plotas 7,38 m²), Nr. 384 (plotas 7,35 m²), Nr. 114 (plotas 7,31 m²), Nr. 385 (plotas 6,79 m²), Nr. 370 (plotas 7,01 m²), Nr. 220 (plotas 6,90 m²), Nr. 122 (plotas 7,38 m²), Nr. 120 (plotas 7,38 m²), Nr. 391 (plotas 34,27 m²), Nr. 321 (plotas 7,70 m²), Nr. 112 (plotas 7,28 m²), Nr. 124 (plotas 7,31 m²), Nr. 115 (plotas 7,45 m²), Nr. 254 (plotas 34,71 m²), Nr. 121 (plotas 7,38 m²), Nr. 112A (plotas 6,34 m²), Nr. 254 (plotas 34,71 m²), Nr. 107 (plotas 7,38 m²), Nr. 110 (plotas 7,48 m²), Nr. 106 (plotas 7,38 m²), Nr. 343 (plotas 8,08 m²), Nr. 122 (plotas 7,38 m²), Nr. 309 (plotas 7,72 m²), Nr. 284 (plotas 7,15 m²), Nr. 154 (plotas 7,94 m²) kartu su 1-11 asmenų. Pareiškėjo judėjimo grafikas (b. l. 34-36, 42-49) patvirtina, kad toje pačioje kameroje laikomų asmenų skaičius ne visą laiką buvo stabilus. Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-05-11 įsakymu Nr. V-124 patvirtinta nuostata, kad vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m, minėtu laikotarpiu, Lukiškių TI-K kamerų, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, plotas šią normą iš dalies atitiko šiomis dienomis: 2012-02-14 vakare, 2012-02-17 –2012-03-06, 2012-03-15 – 2012-04-18, 2012-04-28 vakare, 2012-04-29, 2012-04-30 vakare, 2012-05-01 -2012-05-28, 2012-05-29 vakare, 2012-05-30 -2012-07-23, 2012-08-07 vakare, 2012-08-08 - 2012-08-09, 2012-08-17 -2012-08-19, 2013-03-01 - 2013-03-03, 2013-03-06, 2013-03-07 ryte, 2013-05-18 vakare, 2013-05-19, 2013-05-28 vakare, 2013-05-30 ryte, 2013-11-15, 2013-11-17, 2013-12-13, 2013-12-31 - 2014-01-02, 2014-07-02 - 2014-07-04, 2014-07-10, 2014-07-23, 2014-08-20, 2014-08-28, 2014-09-30, 2014-10-02, 2014-10-13, 2014-11-05 - 2014-11-07, 2014-11-21. Taip pat, laikotarpiais 2012-03-07 - 2012-03-13, 2012-04-19 - 2012-04-26, 2012-07-24 - 2012-08-06, 2012-08-10 - 2012-08-16, 2012-08-20 - 2012-09-05, 2012-09-07 - 2013-02-28,2013-03-04 - 2013-03-05, 2013-03-08 - 2013-05-16, 2013-05-20 - 2013-05-27, 2013-05-31 - 2013-11-14, 2013-11-18 - 2013-12-12, 2013-12-16 - 2013-12-30, 2014-01-03 - 2014-06-30, 2014-09-23 - 2014-09-29 pareiškėjas buvo išvykęs iš Lukiškių TI-K.

Valandomis laikas, kai kameroje būdavo apgyvendinami asmenys, nenurodytas, todėl teismas pareiškėjo kalinimo kamerose dienas skaičiuoja apytiksliai, vieną parą dalijant per pusę. Minėti duomenys patvirtina, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2012-02-14 iki 2014-12-15 Lukiškių TI-K buvo laikomas 345 paras, iš kurių 170 parų buvo laikomas kamerose, kai jose vienam asmeniui tenkantis plotas atitiko teisės aktų reikalavimus. Išanalizavus bylos duomenis matyti, kad laikotarpiu nuo 2012-02-14 iki 2014-12-15 175 paras Lukiškių TI-K nebuvo tinkamai užtikrinta pareiškėjo teisė į kalinimą patalpose pažeidžiant minimalią 3,6 m² gyvenamojo ploto normą kamerose, nustatytą Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-05-11 įsakymu Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“, t.y. Lukiškių TI-K neveikė taip, kaip pagal teisės aktus turėjo veikti.

Pareiškėjas skunde taip pat argumentuoja, jog Lukiškių TI-K nebuvo sanitarinės švaryklos, skalbyklų, nebuvo aprūpintas privalomu išduoti muilu.

Remiantis Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 (toliau – ir HN 76:2010) nustatyta, kad sanitarinėje švarykloje turi būti įrengiamos šios patalpos: nusirengimo kambarys, dušas, dezinfekavimo kameros patalpa, apsirengimo kambarys, švarios patalynės sandėlis, valymo inventoriaus, plovimo ir dezinfekavimo priemonių laikymo patalpa (41 punktas); sanitarinės švaryklos dušinėje turi būti skysto muilo ar individualaus muilo, kiekvienam asmeniui išduodamas individualus rankšluostis. Panaudoti rankšluosčiai sudedami į drėgmei atsparias uždaras talpas (polietileno maišus) ir atiduodami skalbti (43 punktas); daugkartinio naudojimo prausimosi reikmenys (dubenys, vonelės) po kiekvieno naudojimosi išplaunami, išvalomi valikliais, turinčiais dezinfekantų; kiekvienas asmuo turi turėti individualias plaušines ar kempines, rankšluosčius ir muilą (39.2 p.); gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema (24 punktas); gyvenamosios patalpos turi būti kiekvieną dieną valomos drėgnuoju būdu, ant sienų ir lubų neturi būti pelėsių (56 punktas); laisvės atėmimo vietose neturi būti graužikų ir buitinių parazitų. Esant reikalui laisvės atėmimo vietų administracija privalo organizuoti profilaktinį aplinkos kenksmingumo pašalinimą (dezinfekciją, dezinsekciją deratizaciją) [4.19], kurį teisės akto nustatyta tvarka atlieka asmenys, turintys visuomenės sveikatos priežiūros veiklos licenciją verstis privalomojo profilaktinio aplinkos kenksmingumo pašalinimo veikla (60 punktas), Laisvės atėmimo vietų patalpų paprastasis remontas atliekamas pagal poreikį (62 punktas); Laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys turi būti aprūpinami švariais lovos skalbiniais, rankšluosčiais ir asmens higienos priemonėmis pagal teisės akto nustatytas normas [4.20] (63 punktas), lovų čiužiniai, pagalvės, antklodės turi būti su užvalkalais iš nepralaidaus skysčiams, patvaraus paviršių valymo ir dezinfekcijos priemonėms audinio arba iš audinių, tinkamų skalbti ir / arba dezinfekuoti įstaigoje esančiomis priemonėmis, pvz., dezinfekavimo kameroje (66 punktas).

Lukiškių TI-K niekaip neatsikirto dėl pareiškėjo argumento dėl sanitarinės švaryklos nebuvimo, pareiškėjo teiginį paneigiančių įrodymų nepateikė. LVAT formuojamoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad pareiga paneigti, pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, tenka atsakovui, t.y. laisvės atėmimo vietos administracijai (LVAT administracinėse bylose: Nr. A442-1251/2013, Nr. A858 -977/2013). Laisvės atėmimo įstaigai nesugebėjus paneigti pareiškėjo teiginių, susijusių su kalinimo sąlygų pažeidimais, jie laikomi nustatytais (LVAT administracinėje byloje Nr. A261-1802/2013). Šiuo atveju į bylą atsakovo atstovas nepateikė įrodymų, paneigiančių pareiškėjo argumentą, jog Lukiškių TI-K yra sanitarinė švarykla, kad pareiškėjui buvo išduotas individualus muilas, todėl ši pareiškėjo nurodyta aplinkybė laikytina įrodyta.

Lukiškių TI-K paaiškino, kad vieną kartą per savaitę patalynė ir apatiniai drabužiai yra skalbiami nemokamai. Viršutinius drabužius galima skalbti tik apmokėjus už šią skalbimo paslaugą, vadovaujantis Lukiškių TI-K direktoriaus 2013-06-20 patvirtintu įsakymu Nr. 1-103 „Dėl suimtųjų ir nuteistųjų viršutinių drabužių skalbimo ir džiovinimo paslaugos teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“. Lukiškių TI-K yra sudariusi paslaugų teikimo sutartį su Pravieniškių valstybės įmone prie pataisos namų, kuri ir suteikia skalbinių skalbimo paslaugas už pinigus. Suimtieji ir nuteistieji teikiama paslauga turi galimybę pasinaudoti ne rečiau kaip kartą per savaitę. Jei suimtasis ar nuteistasis neturi asmeninėje sąskaitoje pinigų, tai gali raštu kreiptis į SRS būrio viršininką dėl galimybės išskalbti viršutinius drabužius nemokamai. Drabužiai ir patalynė iš skalbyklos suimtiesiems (nuteistiesiems) grąžinami sausi. Pareiškėjas nepateikė duomenų, kad kreipėsi dėl nemokamo viršutinių drabužių išskalbimo ir toks jo prašymas buvo netenkintas. Tuo remdamasis teismas pareiškėjo teiginius dėl sąlygų išsiskalbti drabužius nesudarymo vertina kaip niekuo nepagrįstus.

Lukiškių TI-K nurodė, kad kamerose langai yra pritaikyti vėdinimui. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjui nebūtų sudaryta galimybė vėdinti patalpas per langus, įrodymų, kad dėl to būtų kreipęsis į kalinimo įstaigos administraciją ar kitas institucijas, atsakingas dėl higienos normų reikalavimų laikymosi, pareiškėjas teismui nepateikė.

Pažymėtina, kad 2012 m. sausio mėnesį Lukiškių TI-K su UAB „Vilniaus profilaktinės dezinfekcijos stotis“ sudarė paslaugų teikimo sutartį Nr. 102 dėl patalpų priežiūros siekiant išsiaiškinti buitinių kenkėjų (vabzdžių ir graužikų) buvimą ir jų naikinimo darbų atlikimo (b. l. 59-62). 2013 m. gruodžio mėnesį Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas su UAB „Dezinfa“ sudarė sutartį Nr. VLN-P-2013/255 dėl kenkėjų kontrolės paslaugų teikimo (b. l. 65-68). Šie į bylą pateikti dokumentai paneigia pareiškėjo argumentus dėl tarakonų buvimo.

Pareiškėjo teigimu, įrengti sanitariniai mazgai neatitverti nuo gyvenamos patalpos dalies. Pagal HN 76:2010 21 p. pataisos namų kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areštinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių atskirose patalpose turi būti įrengtas sanitarinis mazgas. <...> Teismas, remdamasis Lukiškių TI-K teiginiais, nustatė priešingai nei nurodo pareiškėjas – sanitariniai mazgai kamerose atitverti sienele, kuri yra ne žemesnė nei 1,5 metro aukščio. Abejoti atsakovo pateiktais paaiškinimais teismas neturi pagrindo.

Byloje nustatyti, šie HN 76:2010 56, 62 punktų pažeidimų atvejai: Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2012-03-20 patikrinimo aktas Nr. 13(13-3)-13.16-251 patvirtina, kad kameroje Nr. 121 nuo sienų ir lubų vietomis nusilupę dažai, lubos vietomis pajuodę (yra pelėsių požymių) (t. 1, b. l. 69-71); 2012-05-25 patikrinimo aktas Nr. 13(13-3)-13.16-553 patvirtina, kad kamerose Nr. 112A, 121 buvo atliktas remontas, pašalinti HN 76:2010 62 punkto pažeidimai (t. 1, b. l. 72-74); iš 2012-04-23 patikrinimo akto Nr. 13(13-3)-13.16-381 matyti, kad kameroje Nr. 385 nuo sienų nusilupę dažai, ant lubų matosi pelėsis (b. l. 119-120); 2012-05-02 patikrinimo aktas Nr. 13(13-3)-13.16-419 patvirtina, kad kameroje Nr. 391 nuo sienų ir lubų vietomis nusilupę dažai (b. l. 143-145), tačiau 2012-07-02 patikrinimo aktu Nr. 13(13-3)-13.16-800 nustatyta, kad kamera Nr. 391 patikrinimo metu (2012-06-26) buvo remontuojama (t. 1, b. l. 160-161); 2013-05-17 patikrinimo aktu Nr. 13(13.3)-13.16-523 nustatyta, kad kameroje Nr. 115 vietomis nusilupę dažai (t. 1, b. l. 179-181), tačiau 2013-06-17 patikrinimo akte Nr. 13(13.3)-13.16-715 nurodyta, jog šie pažeidimai pašalinti (t. 1, b. l. 182-183); iš 2013-12-18 patikrinimo akto Nr. 13(13.3)-13.16-1677 matyti, kad kameroje Nr. 309 vietomis nuo lubų ir sienų nubyrėję dažai (t. 2, 17-19), 2012-06-17 patikrinimo aktas Nr. 13.3)-13.16-716 kameroje Nr. 390 vietomis nubyrėję lubų ir sienų dažai (t. 2, b. l. 26-27). HN 76:2010 56, 62 punktų reikalavimų neužtikrinimas leidžia daryti išvadą, kad Lukiškių TI-K neveikė taip, kaip privalėjo veikti.

Dėl kalinimo Šiaulių TI.

Nustatyta, kad pareiškėjas Šiaulių TI laikotarpiu, kuriam netaikoma ieškinio senatis, buvo laikomas 26 dienas: nuo 2012-04-19 iki 2012-04-23, nuo 2012-04-25 iki 2012-04-27, nuo 2012-08-03 iki 2012-08-07, nuo 2012-08-30 iki 2012-09-06, nuo 2013-05-24 iki 2013-05-28. Atsakovas nenurodė, kuriomis konkrečiomis dienomis vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas (3,6 kv. m) pareiškėjui nebuvo užtikrintas, tačiau šio pažeidimo iš esmės neneigia (t. 2, b. l. 67-68).

Šiaulių TI nurodo, kad asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri ir tvarko savo kameras, neturi problemų dėl vėdinimo; visose Šiaulių TI kamerose yra įrengtas veikiantis sanitarinis mazgas, tualetas nuo likusio kameros ploto yra atskirtas sienele, kuri yra ne žemesnė kaip 1,5 m aukščio; pareiškėjui periodiškai buvo išduodami rankšluosčiai, lovos skalbiniai, būtinos higienos priemonės.

Šiaulių TI 2015-01-20 pažymoje Nr. 62/08-68 (t. 2, b. l. 79-81) nurodė, kad sanitarinio mazgo patalpa Šiaulių tardymo izoliatoriaus gyvenamose patalpose yra atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma danga; nuo 2011 m. rugsėjo mėn. Šiaulių tardymo izoliatoriuje esantiems suimtiesiems (nuteistiesiems) išduodama patalynė bei rankšluosčiai taip pat suimtųjų (nuteistųjų) apatiniai drabužiai bei asmeninė patalynė skalbiama ir džiovinama įstaigoje nemokamai (Šiaulių tardymo izoliatoriaus skalbinių bei suimtųjų (nuteistųjų) apatinių drabužiu ir asmeninės patalynės skalbimo tvarkos aprašas). Nuo 2013 m. spalio mėn. Šiaulių tardymo izoliatoriuje esantiems suimtiesiems (nuteistiesiems) taip pat teikiamos viršutinių drabužių skalbimo bei cheminio valymo paslaugos už suimtųjų (nuteistųjų) asmeninėse sąskaitose esančius pinigus. Viršutinių drabužių skalbimo ir cheminio valymo paslaugas teikia UAB „Juvidė“. Kamerų dezinfekcija įstaigoje atliekama kasdien, apie tai pažymima Objektų kasdieninio valymo kontrolės žurnale. Kamerose graužikų naikinimui naudojamos lipnios juostelės, o pagal suimtųjų prašymus, deratizacija papildomai atliekama cheminiu būdu. Deratizacija, pagal planą, atliekama kartą per mėnesį. Šiaulių TI esantys suimtieji ir nuteistieji kiekvieną mėnesį yra aprūpinami asmens higienos priemonėmis ir patalyne. Sanitarinėje valykloje įrengtos 2 dezinfekcinės kameros.

Bylos medžiaga patvirtina, kad Šiaulių TI patalpos valomos, atliekamos patalpų dezinfekscijos, dezinsekcijos ir deratizacijos procedūros (t. 2, b. l. 92-100), patalpos vėdinamos per langus, kamerų paprastasis remontas atliekamas pagal galimybes (t. 2, b. l. 121).

Iš 2012-07-09 Šiaulių visuomenės sveikatos centro patikrinimo akto Nr. _EP-254 matyti, kad pirmo ir antro aukšto koridoriaus lubų dažų danga lupasi, matosi vandens nubėgimo žymės, iš viršutinio aukšto sunkiasi vanduo (HN 76:2010 62 p. pažeidimas).

Dėl kalinimo Vilniaus PN.

Nustatyta, kad pareiškėjas Vilniaus PN buvo laikomas šiose patalpose: laikotarpiu nuo 2012-01-25 iki 2012-01-31 kamerų tipo patalpoje Nr. 2 (plotas 12,75 m², 3 miegamosios vietos); nuo 2012-01-31 iki 2012-07-31 kamerų tipo patalpoje Nr. 10 (plotas 12,47 m², 3 miegamosios vietos); nuo 2012-09-20 – 2012-09-23 kamerų tipo patalpoje Nr. 17 (plotas 13,30 m², 3 miegamosios vietos); nuo 2012-10-01 iki 2012-10-17 kamerų tipo patalpoje Nr. 2 (plotas 12,75 m², 3 miegamosios vietos); nuo 2012-10-17 iki 2013-01-10 gyvenamojoje patalpoje Nr. 406 (bendrabučio tipo patalpa, plotas 31,72 m², 10 miegamųjų vietų); nuo 2013-01-10 iki 2013-02-26 kamerų tipo patalpoje Nr. 5 (plotas 12,41 m², 3 miegamosios vietos); nuo 2013-10-03 atliko 5 parų nuobaudą kamerų tipo patalpoje Nr. 2 (plotas 12,75 m², 3 miegamosios vietos), vėliau kelis kartus buvo apgyvendintas bendrabučio tipo gyvenamojoje patalpoje Nr. 311 (plotas – 31,15 m², 10 miegamųjų vietų).

Pagal Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2010-04-26 įsakymu Nr. 1R-85 (redakcija, galiojanti nuo 2010-04-30), 11¹ p. nustatyta, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248 (Žin., 2009, Nr. 121-5216), numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas negali būti mažesnis kaip: 3,1 kv. m – pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose (išskyrus Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus ir Pravieniškių gydymo ir pataisos namus) (11¹.1. p); 3,6 kv. m – pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose (11¹.2. p.).

Iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad pareiškėjo buvimo Vilniaus PN laikotarpiu buvo užtikrintas minimalus vienam asmeniui teisės aktuose nustatytas plotas. Teismas neturi pagrindo abejoti atsakovo paaiškinimais, kad kamerų tipo ir gyvenamosiose patalpose būtų laikoma daugiau asmenų, nei jose įrengta miegamųjų vietų, juolab tai patvirtinančių įrodymų pareiškėjas teismui nepateikė.

Žemesnės instancijos teismas

Kiti pareiškėjo skundo argumentai atmestini įvertinus Vilniaus PN paaiškinimus, jog Vilniaus PN gyvenamosios patalpos ir pasivaikščiojimo kiemeliai įrengti pagal Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisykles, patvirtintas Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011-03-03 įsakymu Nr. V-82.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas Vilniaus PN neteisėtų veiksmų (neveikimo) nenustatė, todėl nėra tikslinga byloje vertinti likusias atsakomybės sąlygas šiuo aspektu, skundas šioje dalyje atmestinas.

Įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, teismas laiko, kad Lukiškių TI-K, Šiaulių TI pareigūnai, patalpindami pareiškėją į patalpas, kuriose vienam asmeniui tenkantis plotas buvo mažesnis negu teisės aktais nustatytas minimalus, nesilaikė paminėto teisinio reglamentavimo, pažeidė pareiškėjo subjektinę teisę būti kalinamam kameroje, kurioje jam tektų ne mažiau nei 3,6 kv. m kameros ploto, o gyvenimas kamerose, neatitinkančiose teisės normų reikalavimų dėl ploto, galėjo sukelti pareiškėjui nepatogumų ir dvasinių kančių. Tokios pačios pasekmės galėjo kilti ir dėl sanitarinės švaryklos Lukiškių TI-K nebuvimo, HN 76:2010 56, 62 punktų pažeidimų. Teismui nekyla abejonių dėl to, kad pareiškėjo skundo reikalavimas dėl piniginės kompensacijos dėl Lukiškių TI-K, Šiaulių TI yra pagrįstas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas analogiško pobūdžio bylose yra pažymėjęs, jog ta aplinkybė, kad kalinimo įstaigų administracija neturėjo galimybių nuteistojo apgyvendinti patalpoje, atitinkančioje higienos normų reikalavimus, vadovaujantis CK 6.271 straipsnio 1 dalies nuostata, jog žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės, neatleidžia valstybės nuo atsakomybės dėl neturtinės žalos atlyginimo (LVAT administracinėse bylose: Nr. A502-1774/2010, Nr. A756-116/2011, s Nr. A756-122/2010).

Nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgia į laikotarpio trukmę, kuria pareiškėjui Lukiškių TI-K, Šiaulių TI kamerose nebuvo užtikrinamas minimalus teisės aktų nustatytas plotas, tenkantis vienam asmeniui, į teismų praktiką nustatant priteisiamos neturtinės žalos dydį už analogiško pobūdžio pažeidimus, į pažeidimų trukmę, sukeltus fizinius nepatogumus, minimalios mėnesinės algos dydį, į tai, kad pareiškėjas rėmėsi iš esmės bendro pobūdžio argumentais ir nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių neturtinės žalos padarymo dydį, pareiškėjo išlaikymą valstybės lėšomis. Pareiškėjo nurodytos aplinkybės ir pateikti įrodymai nesudaro faktinio ir teisinio pagrindo konstatuoti, kad jis patyrė tokią neturtinę žalą, kuri turėtų būti įvertinta 100000 Eur. Teismo vertinimu prašoma priteisti suma yra akivaizdžiai per didelė ir neatitinka jo patirtų išgyvenimų bei nepatogumų. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas pareiškėjui priteisia 1 000 Eur neturtinės žalos, patirtos dėl laikymo kamerose, kai nebuvo užtikrintas minimalus plotas vienam asmeniui Lukiškių TI-K, ir 50 Eur neturtinės žalos, patirtos dėl HN 76:2010 56, 62 punktų pažeidimų iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K (iš viso 1050 Eur). Teismo vertinimu, šiuo atveju teisėtas ir pagrįstas 100 Eur žalos priteisimas iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių TI (80 Eur už kalinimą neužtikrinant minimalaus gyvenamojo ploto ir 20 Eur už HN 76:2010 62 punkto pažeidimą). Kaip minėta, skundo dalis dėl reikalavimo priteisti neturtinę žalą iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus PN, atmestina nenustačius šios institucijos ar jos pareigūnų neteisėtų veiksmų (neveikimo), o dėl reikalavimo priteisti neturtinę žalą iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus PN, atmestina pareiškėjui į teismą kreipusis praleidus ieškinio senaties terminą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 87 str., 88 str. 1, 5 p., 127 str. 1 d., 129 str.,

nusprendžia:

pareiškėjo V. M. skundą patenkinti iš dalies.

Priteisti V. M. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus - kalėjimo, 1050 Eur (tūkstantį penkiasdešimt eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Priteisti V. M. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, 100 Eur (vieną šimtą eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Kitą skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjas Henrikas Sadauskas