Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2014-01-17 · Civilinė byla Nr. 2A-38-253/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2012-05-17Klaipėdos apygardos teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2014-01-17Klaipėdos apygardos teismas
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-01-17
Bylos Nr.
2A-38-253/2014
Teisminio proceso Nr.
2-24-3-00392-2012-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Aušra Maškevičienė, Albina Pupeikienė, Irma Čuchraj
Atsakovas
G. L., UAB „Asmodas“

Pranešėja Albina Pupeikienė Civilinė byla Nr. 2A-38-253/2014

Teisėja Lina Jociuvienė (Proceso Nr. 2-24-3-00392-2012-0)
Procesinio sprendimo kategorija (S) 44.1; 44.8; 121.21.
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS

2014 m. sausio 17 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albinos Pupeikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Irmos Čuchraj, Aušros Maškevičienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovų G. L. ir UAB „Asmodas“ apeliacinius skundus dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2013-06-14 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutuojančios UAB „Durų dizaino įvairovė“ ieškinį atsakovams G. L. ir UAB „Asmodas“ dėl turtinės žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė ieškiniu prašė priteisti jai iš atsakovų solidariai 51 008 Lt turtinės žalos atlyginimui, nuo šios sumos 5 proc. metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovė juridinių asmenų registre įregistruota nuo 2007-12-27, jos akcininkai yra atsakovai: G. L. turi 10 proc. akcijų, o UAB „Asmodas“ – 90 proc. akcijų; atsakovas G. L. nuo ieškovės įsteigimo buvo įmonės vadovas. 2011-12-01 ieškovei iškelta bankroto byla. Pažymėjo, kad atsakovai jau nuo 2008 m. žinojo, kad įmonės nuosavas kapitalas yra neigiamas, įmonė nemoki, tačiau bankroto procedūrų neinicijavo, nuosavas kapitalas mažėjo, nuostoliai didėjo, todėl prašo priteisti žalą tiek iš įmonės vadovo, tiek iš akcininkų. Ieškovė prašomą atlyginti žalą skaičiavo kaip skirtumą tarp įmonės turto, buvusio 2008-12-31 ir 2010-12-31, atėmus skirtumą tarp įmonės įsipareigojimų kreditoriams, buvusių 2008-12-31 ir 2010-12-31, t. y. žalą sumažėjus turto apimčiai, kuri atsirado savo laiku neinicijavus bankroto bylos iškėlimo. Nurodė, kad bendrovės visuotinių akcininkų susirinkimų protokolai ir kita su jais susijusi informacija ieškovo administratoriui neperduoti.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2013-06-14 sprendimu ieškinį tenkino – priteisė solidariai iš atsakovo G. L. ir atsakovės UAB „Asmodas“ 51 008 Lt žalos atlyginimo, nuo šios sumos 5 procentus metinių palūkanų nuo 2012-05-24 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 4 340 Lt bylinėjimosi išlaidų (už advokato paslaugas) ieškovės bankrutuojančios UAB „Durų dizaino įvairovė“ Danske bank A/S Lietuvos filialo naudai, taip pat priteisė iš atsakovų G. L. ir UAB „Asmodas“ po 765 Lt žyminio mokesčio bei po 18,99 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. Teismas vertino, kad nagrinėjamu atveju žalą atsakovai padarė bendrai, todėl ji turi būti atlyginama solidariai. Teismas nustatė, kad atsakovas, kaip buvęs ieškovės įmonės direktorius, perdavė ne visus dokumentus, neperdavė visuotinių akcininkų susirinkimų protokolų, todėl darė išvada, jog atsakovas, ieškovės bankroto administratoriui neperduodamas dokumentų, susijusių su įmonės finansine veikla, žinojo apie įmonės sunkią finansinę padėtį. UAB „Asmodas“, būdama stambiausia kreditore, ieškovei laiku nevykdant sutartinių įsipareigojimų, galėjo inicijuoti bankroto iškėlimą anksčiau nei kiti kreditoriai, tačiau nepasinaudojo Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 5 str. 2 p. UAB „Asmodas“ turėjo teise kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo per protingą terminą, tačiau ja nepasinaudojo. Teismas vertino, kad iš atsakovo, kaip asmens, atsakingo už laiku neiškeltą įmonės bankroto bylą, kaip įmonei sąlygotus nuostolius turėtų būti reikalaujama atlyginti būtent skirtumą tarp įmonės neįvykdytų finansinių įsipareigojimų, o ne visą bankroto byloje patvirtintą kreditorinių reikalavimų sumą. Atsakovas laikomas atsakingu tik už tą kreditinių reikalavimų dalį, kuria įmonės neįvykdytini įsipareigojimai padidėjo laiku neiškėlus bankroto bylos ieškovei. Teismas nustatė, kad ieškovės turtas per laikotarpį nuo 2008-12-31 iki 2010-12-31 sumažėjo 69 651 Lt, tuo laikotarpiu kreditoriams grąžinta 18 643 Lt, dėl to turto sumažėjo už 51 008 Lt. Atsakovai nepateikė rašytinių įrodymų, kurie patvirtintų, jog buvo atliekami veiksmai, kad kiek įmanoma apsaugotų įmonę nuo žlugimo. Teismo vertinimu, bendrovės ginčo turtas prarastas abiejų atsakovų (bendrovės vadovo ir akcininkų) bendrai padarytais veiksmais (neveikimu). Teismas konstatavo, kad atsakovai neįvykdė pareigos kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo, t. y. sąmoningai leido atsirasti žalai, bei šiuo atveju yra visos civilinės atsakomybės sąlygos, todėl yra pagrindas taikyti solidarią civilinę atsakomybę bei tenkinti ieškinį dėl žalos atlyginimo.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas G. L. prašo Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2013-06-14 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti. Nurodo, kad bendrovė buvo įregistruota tik 2007-12-27. Remiantis finansinės atskaitomybės dokumentais, per pirmuosius bendrovės veiklos metus bendrovės pajamos iš produkcijos pardavimų sudarė 386 271 Lt. Taigi patirti nuostoliai sudarė tik 38 484 Lt, tai neviršija 10 proc. pajamų ir visiškai pateisinama. Esant šioms aplinkybėms įmonės vadovui ir akcininkams nebuvo atsiradusi pareiga 2008 m. kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Pažymi, kad UAB „Asmodas“ yra viena stambiausių kreditorių ieškovės bankroto byloje, todėl UAB „Asmodas“, žinodama, kad bendrovės finansinė būklė yra bloga ar ji yra nemoki, būtų vengusi sudaryti sandorius su bendrove ar siekusi, kad jos kreditiniai reikalavimai bent iš dalies būtų patenkinti iki bankroto bylos iškėlimo. UAB „Durų dizaino įvairovė“ jokios veiklos nevykdė nuo 2009 m. kovo mėn., todėl įmonės turto sumažėjimas dėl bankroto bylos iškėlimo nevykdymo neturėjo priežastinio ryšio. Skundžiamame teismo sprendime nepasisakoma, dėl kokių priežasčių sumažėjo turtas, tačiau teismas nepaneigė atsakovo argumentų, kad turto sumažėjimą lėmė objektyvios priežastys, tokios kaip ilgalaikio įmonės turto susidėvėjimas, visuotinai žinoma ekonominė krizė. Mano, kad nėra įmonės vadovo kaltės civilinei atsakomybei atsirasti.

Atsiliepimas

Atsiliepimu atsakovė UAB „Asmodas“ prašo atsakovo G. L. apeliacinį skundą tenkinti. Sutinka, kad teismas nenustatė juridinio asmens dalyvių nesąžiningų veiksmų. Teismas nesiaiškino, dėl kokių priežasčių sumažėjo turto, kaip jo nusidėvėjimas įtakojo jo sumažėjimą, kiek laiko įmonė veikė ir pan., nenustatė, kada konkrečiai bendrovės vadovas atliko neteisėtus veiksmus, netyrė, ar laiku pateikus pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo žala nebūtų buvusi padaryta ar būtų buvusi mažesnė.

Atsiliepimu į atsakovo G. L. apeliacinį skundą ieškovė UAB „Durų dizaino įvairovė“ prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad atsakovui, kaip ūkio subjekto vadovui, tikrai buvo žinoma apie sunkią įmonės padėtį dar nuo 2009 m. Atsakovo neteisėtas neveikimas laikytinas žalos atsiradimo pagrindu. Teigia, kad ĮBĮ 8 str. 4 d. įsigaliojimas nuo 2008-07-01 negali paneigti iki šios normos įsigaliojimo egzistavusių Konstitucijos bei bendrųjų įmonės administracijos vadovo civilinę atsakomybę įtvirtinusių teisės normų. Teismas nurodė, kad įmonės turtas sumažėjo dėl nuostolingos veiklos, tai savaime reiškia kad egzistuoja priežastinis ryšys tarp įmonės vadovo neveikimo ir nuostolinga veikla padarytos žalos.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Asmodas“ prašo Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2013-06-14 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – netenkinti ieškovės ieškinio. Teigia, kad teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, nenustatė nė vienos būtinos sąlygos apeliantės civilinei atsakomybei kilti, todėl priėmė nepagrįstą sprendimą. Teismas visiškai nepasisakė dėl apeliantės, kaip juridinio asmens dalyvės, nesąžiningumo, tuo pažeisdamas CK 2.50 str. 3 d. normą. Byloje nenustatyta, kad apeliantė elgėsi nesąžiningai, kad jos veiksmuose ar neveikime yra kaltės požymių. Vien tik aplinkybė, kad įmonė tapo nemokia ir jai buvo iškeltas bankrotas, savaime nesudaro prielaidų taikyti civilinę atsakomybę jos dalyviams. UAB „Asmodas“ sąžiningumą patvirtina ir tai, kad ji yra viena stambiausių kreditorių ieškovės bankroto byloje, todėl žinodama, kad bendrovės finansinė būklė yra bloga ar ji yra nemoki, būtų vengusi sudaryti sandorius su bendrove ar siekusi, kad jos kreditiniai reikalavimai bent iš dalies būtų patenkinti iki bankroto bylos iškėlimo. Teismas taip pat nenustatė apeliantės, kaip juridinio asmens dalyvės, neteisėtų veiksmų, nenurodė, kokias teisės normas pažeidė apeliantė, dėl ko jai galėtų būti taikoma civilinė atsakomybė. Teismas nenustatė, kada konkrečiai bendrovės vadovas atliko neteisėtus veiksmus, t. y. kada konkrečiai jis turėjo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo: 2008 m. ar 2009 m., kai buvo sudarytas 2008 m. balansas, kai jis buvo patvirtintas ar kitu momentu. Šią aplinkybę būtina nustatyti tiek taikant teisės aktus, tiek nustatant žalos dydį bei priežastinį ryšį. Teismas, konstatuodamas, kad įmonės turtas sumažėjo, visiškai netyrė, ar turto vertė iš tiesų sumažėjo. Turto sumažėjimas 2009 m. visiškai nepriklausė nuo kreipimosi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo momento. Teigia, kad atsakovams tik 2009-08-17, t. y. besibaigiant 2009 m., sužinojus apie įmonės nemokumą, įmonei faktiškai jau nebevykdant veiklos, įmonė realiai nepatyrė nuostolių po 2009-08-17. Teismas netyrė ir nevertino, kokia konkrečiai žala buvo padaryta, jei išvis buvo padaryta, po 2009-08-17. Teismas nenustatė priežastinio ryšio buvimo tarp atsakovės nepateikimo teismui pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo bei padarytos žalos. Mano, kad teismas nepagrįstai nuostolius priteisė solidariai iš abiejų atsakovų. Nenustatydamas konkretaus atsakomybės dydžio, teismas iš esmės priteisė nuostolius lygiomis dalimis, tuo sumažindamas atsakovo G. L., kaip akcininko ir vadovo, atsakomybę. Teismas neatsižvelgė, kad bendrovės vadovas G. L. buvo pradingęs, jo negalėjo rasti ir akcininkė, dėl to negalėjo kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo. Mano, kad sprendimas priimtas pažeidžiant šalių lygybės ir procesinio lygiateisiškumo principus.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atsakovės UAB „Asmodas“ apeliacinį skundą atsakovas G. L. nurodo, kad skunde nurodyti motyvai dėl materialinės teisės normų taikymo, juridinio asmens dalyvio nesąžiningumo, žalos atlyginimo, priežastinio ryšio atitinka atsakovo G. L. poziciją. Nesutinka su apeliacinio skundo motyvais dėl atsakovų atsakomybės paskirstymo, motyvuojant vien tuo, kad dėl tariamai atsiradusios žalos atsakomybė tenka vienam atsakovui G. L., t. y. vadovui. UAB „Asmodas“ nuo pat įmonės įkūrimo žinojo apie įmonės finansinę padėtį.

Atsiliepimu į atsakovės UAB „Asmodas“ apeliacinį skundą ieškovė UAB „Durų dizaino įvairovė“ prašo apeliacinį skundą atmesti, Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2013-06-14 sprendimą palikti nepakeistą. Mano, kad teismas pagrįstai vertino, jog atsakovės UAB „Asmodas“ civilinė atsakomybė kildintina iš CK 2.50 str. 3 d. bei 2.87 str. 7 d. Atsakovės UAB „Asmodas“ sąmoningas neveikimas, leidęs įmonei tęsti nuostolingą veiklą ir mažinti jos turto masę, iš kurios galima patenkinti kreditorių reikalavimus, laikytinas šios atsakovės nesąžiningumo įrodymu. Atsakovės pareiga kreiptis į teismą pagal ĮBĮ 8 str. 1 d., 2 str. 9 d. sietina su jo žinojimu, turėjimu informacijos apie tai, kad įmonė turi pradelstų kreditinių įsipareigojimų ir negali įvykdyti savo finansinių prievolių kreditoriams. Fakto, kad atsakovė nežinojo apie įmonės nemokumą, atsakovė neįrodė. UAB „Asmodas“, elgdamasi nesąžiningai, pažeidė ĮBĮ 8 str., CK 2.87 str. 1 d. Nesutinka, kad teismas nenustatė momento, nuo kurio kilo pareiga kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo. Atsakovė nepateikė įrodymų, kad 2009 m. daugelis ieškovės debitorių bankrutavo ir nuo to galėjo priklausyti ieškovės turto sumažėjimas. Nesutinka, kad teismas pažeidė proceso teisės normas.

Motyvuojamoji dalis

Apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.).

Nagrinėjamoje byloje ginčas tarp šalių kilo dėl turtinės žalos priteisimo iš įmonės vadovo ir akcininkų. Ieškovė teigė, kad nei įmonės vadovas, nei akcininkai nevykdė pareigos kreiptis dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, nors žinojo apie įmonės nemokumą. Ieškovė žala iš esmės prašė pripažinti turto apimties sumažėjimą, kuris atsirado dėl pareigos inicijuoti bankroto bylos iškėlimą nevykdymo ir iš kurio bendrovė bankroto procese negali padengti skolų kreditoriams.

Iš bylos duomenų nustatyta, kad 2007-12-18 steigimo sutarties pagrindu įsteigta UAB „Durų dizaino įvairovė“, jos steigėja UAB „Asmodas“ įsigijo 90 proc., o steigėjas G. L. – 10 proc. akcijų. Atsakovas G. L. nuo 2007-12-27 paskirtas UAB „Durų dizaino įvairovė“ vadovu. UAB „Durų dizaino įvairovė“ įstatai Juridinių asmenų registre įregistruoti 2007-12-27. Iš 2008-12-31 sudaryto UAB „Durų dizaino įvairovė“ balanso už 2008 m. nustatyta, kad įmonė nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų turėjo už 77 577 Lt, o trumpalaikių įsipareigojimų – 106 071 Lt, buvo patyrusi 38 494 Lt nuostolių. Remiantis 2009-12-31 sudarytu balansu už 2009 m., įmonė nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų turėjo už 7 926 Lt, o trumpalaikių įsipareigojimų – 87 428 Lt, buvo patyrusi 89 502 Lt nuostolių. Remiantis 2010-12-31 sudarytu balansu už 2010 m., įmonė nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų turėjo už 7 926 Lt, o trumpalaikių įsipareigojimų – 87 428 Lt, buvo patyrusi 89 502 Lt nuostolių. Klaipėdos apygardos teismo 2011-12-01 nutartimi ieškovei iškelta bankroto byla.

Reikalavimą atsakovams dėl žalos atlyginimo ieškovė kildina iš ĮBĮ 8 str. 4 d. (redakcija nuo 2008-07-01) nuostatos, nustatančios įmonės vadovo ar kito asmens (asmenų), įmonėje turinčio teisę priimti atitinkamą sprendimą, pareigą padengti žalą, kurią kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonė pavėlavo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo. Minėta ĮBĮ nuostata apibrėžia ratą asmenų, kuriems kyla atsakomybė už įmonės bankroto bylos neinicijavimą laiku. Teisės aktuose pareiga kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo, esant numatytoms sąlygoms, nustatyta tiek įmonės vadovui, tiek savininkui (ĮBĮ 5 str. 1 d., 8 str. 1 d.).

Įmonės vadovo ir akcininko civilinės atsakomybės pagrindai yra susiję, tačiau jie nėra tapatūs. Skirtingas juridinio asmens dalyvių ir valdymo organų narių statusas lemia ir jų civilinę atsakomybę skirtingais pagrindais (atitinkamai pagal CK 2.50 str. 3 d. ir 2.87 str. 7 d.). Tam, kad būtų galima taikyti įmonės vadovo civilinę atsakomybę, būtina nustatyti šio asmens civilinės atsakomybės sąlygas. Jos yra neteisėti įmonės vadovo veiksmai, dėl jų atsiradusi žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos bei kaltė. Nustačius įmonės vadovo neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 str. 1 d.). Paneigti šią prezumpciją ir remtis kaltės nebuvimu, turi bendrovės vadovas. CK 2.50 str. 3 d. įtvirtinta ribotos atsakomybės juridinių asmenų ir jų dalyvių atsakomybės atskyrimo taisyklės išimtis ir nustatyta, kad kai juridinis asmuo negali įvykdyti prievolės dėl juridinio asmens dalyvio nesąžiningų veiksmų, juridinio asmens dalyvis atsako pagal juridinio asmens prievolę savo turtu subsidiariai. Ši teisės norma užtikrina, kad juridinio asmens dalyviai negalėtų piktnaudžiauti galimybe išvengti turtinės atsakomybės, prisidengdami ribota turtine atsakomybe tais atvejais, kai jų nesąžiningi veiksmai lemia juridinio asmens negalėjimą įvykdyti prievolės kreditoriams. Juridinio asmens dalyviui atsakomybė pagal CK 2.50 str. 3 d. atsiranda dėl nesąžiningų jo veiksmų. Nesąžiningų veiksmų konstatavimas ir reiškia juridinio asmens dalyvio kaltę. Taigi nustačius, kad atsakovai, kaip juridinio asmens dalyviai, atliko nesąžiningus veiksmus ieškovės atžvilgiu, būtų laikytina, kad jie kalti dėl nesąžiningų veiksmų atlikimo.

Pagal bendrąją taisyklę civilinė atsakomybė gali būti taikoma tik teismui nustačius neteisėtus veiksmus. Siekiant nustatyti, ar asmuo elgėsi teisėtai, būtina konstatuoti, kam ir kokias pareigas šis asmuo turėjo, t. y. atsakomybės subjektas yra asmuo, padaręs žalą dėl tam tikrų pareigų pažeidimo. Ieškinio reikalavimai grindžiami įstatyme nustatytos pareigos numatytiems subjektams kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo nevykdymu. Skundžiamame sprendime nustatyta, kad pagal 2008 m. balanso duomenis ieškovės skolos viršijo pusę į balansą įrašyto turto vertės. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad būtina nustatyti, kokia dalimi padidėjo kreditorinių įsipareigojimų, kurių įmonė nėra pajėgi padengti savo valdomu turtu, suma nuo laiko, kuomet atsakovas privalėjo kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo, iki faktinio bankroto bylos iškėlimo įmonei momento ir nustatė, kad ieškovės turtas per laikotarpį nuo 2008-12-31 iki 2010-12-31 sumažėjo 69 651 Lt, tuo laikotarpiu kreditoriams grąžinta 18 643 Lt, ko pasekmėje sumažėjo turto už 51 008 Lt. Atkreiptinas dėmesys, kad VĮ „Registrų centras“ duomenimis UAB „Durų dizaino įvairovė“ metinės finansinės atskaitomybės dokumentai už 2008 m. patvirtinti tik 2009-08-17. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 2009–2010 metais įmonė veiklos nevykdė. Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinių skundų argumentais, kad pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių nevertino ir nenustatinėjo momento, kada kilo kiekvieno iš atsakovų, kaip įmonės vadovo ir akcininkų, pareiga pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo.

Taip pat pažymėtina, kad sprendžiant klausimą dėl žalos atlyginimo turi būti atsižvelgiama ir vertinama atskirai atsakovų G. L., kaip įmonės vadovo ir kaip įmonės akcininko, bei UAB „Asmodas“, kaip įmonės akcininkės, civilinės atsakomybės sąlygos ir pagrindai. Esminis juridinio asmens dalyvio ir vadovo teisinės padėties skirtumas yra susijęs su jų atliekamomis funkcijomis. Atsižvelgiant į šių funkcijų skirtingumą, civilinės atsakomybės bylose kiekvienu konkrečiu atveju spręstina, ar byloje atsakovu nurodytas asmuo atliko vadovui ar dalyviui būdingas funkcijas. Kaip minėta, skirtingas juridinio asmens dalyvių ir valdymo organų narių statusas lemia ir jų civilinę atsakomybę skirtingais pagrindais. Įmonės dalyvių (savininkų) atsakomybę reglamentuoja CK 2.50 str. 3 d., vadovo – 2.87 str. 7 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymima, kad kai tas pats asmuo yra ir vadovas, ir dalyvis arba tik dalyvis ir atlieka dalyviui būdingus, bet neteisėtus kaltus žalos sukėlusius veiksmus (konkrečiu nagrinėjamu atveju – nevykdo nustatytos pareigos), jo atsakomybė turi būti nustatoma kaip dalyvio civilinė atsakomybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-02-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012). Šios aplinkybės svarbios sprendžiant dėl atsakovų civilinės atsakomybės rūšies, žalos priteisimo, žalos dydžio paskirstymo.

Skundžiamame sprendime žalos fakto konstatavimas ir jos dydžio apskaičiavimas siejamas su įmonės turto sumažėjimu. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad per laikotarpį nuo 2008-12-31 iki 2010-12-31 ieškovės turtas, grąžinus kreditoriams 18 643 Lt, sumažėjo 51 008 Lt. Tačiau pirmosios instancijos teismas nesiaiškino ir nenustatė priežastinio ryšio, kaip civilinės atsakomybės sąlygos, konstatavimui svarbių aplinkybių – dėl kokių priežasčių sumažėjo įmonės turto, ar turto sumažėjimas priklausė nuo kreipimosi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo momento. Atkreiptinas dėmesys, kad Klaipėdos apygardos teismas 2013-11-19 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. B2-407-460/2013, atmetė bankrutavusios UAB „Durų dizaino įvairovė“ bankroto administratorės prašymą dėl UAB „Durų dizaino įvairovė“ bankroto pripažinimo tyčiniu. Minėtoje byloje buvo nagrinėti įmonės akcininko ir vadovo G. L. bei akcininkės UAB „Asmodas“ veiksmai iki UAB „Durų dizaino įvairovė“ bankroto. Klaipėdos apygardos teismo 2013-11-19 nutartis yra įsiteisėjusi.

Teisėjų kolegijos vertinimu, bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas neišskyrė ir nevertino atsakovų, kaip įmonės vadovo ir akcininkų, civilinės atsakomybės pagrindų, nenustatė momento, kada kilo kiekvieno iš atsakovų, kaip įmonės vadovo ir akcininkų, pareiga pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo, neištyrė įmonės turto sumažėjimo aplinkybių ginčo laikotarpiu, kurios leistų nustatyti, ar ieškovės prašomą priteisti sumą galima vertinti kaip įmonės patirtą žalą. Išdėstytos aplinkybės rodo, jog pirmosios instancijos teisme sprendžiant kausimą dėl atsakovų civilinės atsakomybės, nebuvo atskleista bylos esmė, tai sudaro pagrindą sprendimą naikinti ir perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, kadangi atsižvelgiant į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes, teisėjų kolegija sprendžia, jog šiuo atveju bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme lemtų bylos nagrinėjamą beveik visa apimtimi naujais aspektais (CPK 326 str. 1 d. 4 p., 327 str. 1 d. 2 p.).

Kadangi skundžiamas teismo spendimas naikinamas ir civilinė byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas apeliacinės instancijos teisme nesprendžiamas (CPK 93 str. 5 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2013-06-14 sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėjos Albina PupeikienėIrma ČuchrajAušra Maškevičienė