Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nutartis

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Justė Visakavičienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo Ž. A. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis Aleksandras Selezniovas, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

pareiškėjas kreipėsi į antstolį Aleksandrą Selezniovą su skundu, kuriuo prašo nutraukti vykdomąją bylą Nr. 0010/10/05923, suėjus išieškojimo senačiai.

Antstolis Aleksandras Selezniovas 2023 m. balandžio 3 d. patvarkymu Nr. Slh-12109 pareiškėjo skundo netenkino ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 510 straipsnio 3 dalimi skundą persiuntė teismui. Nurodė, kad nėra pagrindo nutraukti vykdomąją bylą dėl vykdymo senaties termino suėjimo, nes vykdymo veiksmai vykdomojoje byloje buvo atliekami nuolat, skolininkas nesiėmė jokių veiksmų skolai sumokėti.

Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie FM) per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į skundą nepateikė, procesiniai dokumentai jai įteikti tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

skundas netenkintinas.

Bylos duomenimis nustatyta, jog antstolis Aleksandras Selezniovas vykdo vykdomąją bylą Nr. 0010/10/05923, pradėtą pagal Klaipėdos AVPK Kretingos sk. 2010 m. spalio 17 d. priimtą nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. F200525 dėl 31,86 Eur baudos išieškojimo iš skolininko Ž. A. išieškotojos VMI prie FM, naudai.

Vykdymo procesui galioja teisėtumo principas, reiškiantis, kad antstolis privalo veikti teisėtai, neviršyti jam teisės aktų suteiktų įgalinimų (CPK 585 straipsnio 4 dalis), laikytis CPK bei Sprendimų vykdymo instrukcijos. Antstolių įstatymas įpareigoja antstolį vykdant vykdomuosius dokumentus imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus ir nepažeisti kitų vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis).

Vienas iš CPK 629 straipsnio 1 dalyje numatytų vykdomosios bylos nutraukimo pagrindų yra išieškojimo senaties termino pasibaigimas. To paties straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, jog vykdomoji byla nutraukiama, jeigu šiam išieškojimui pasibaigė įstatymų nustatytas išieškojimo senaties terminas.

Vykdomosios bylos duomenimis nustatyta, kad antstolio Aleksandro Selezniovo žinioje esančioje vykdomojoje byloje išieškojimas vykdomas pagal Klaipėdos AVPK Kretingos sk. 2010 m. spalio 17 d. priimtą nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. F20025. Vykdomasis dokumentas, kurio pagrindu užvesta vykdomoji byla, išduotas iki įsigaliojant Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksui (2017 m. sausio 1 d.). Pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 6 straipsnio 1 dalį iki 2017 m. sausio 1 d. įsiteisėję nutarimai skirti administracines nuobaudas vykdomi, kol bus įvykdyti.

Pažymėtina, kad nuo 2015 m. liepos 1 d. galiojusioje Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 308 straipsnio 1 dalies redakcijoje nustatyta, kad nutarimo skirti baudą priverstinio vykdymo senaties terminas – penkeri metai nuo nustatyto termino jį geruoju įvykdyti pabaigos, tačiau 2013 m. liepos 19 d. ATPK 257¹, 260, 272, 288, 292, 294, 299, 302, 302⁵, 302⁸, 306, 308, 309, 312, 313, 314 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir kodekso papildymo 257² straipsniu įstatyme Nr. XII-601 nustatyta, kad iki šio įstatymo įsigaliojimo (2015 m. liepos 1 d.) paskirtų baudų už administracinius teisės pažeidimus išieškojimas vykdomas iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusia tvarka. ATPK 308 straipsnio nuostatos, galiojusios iki 2015 m. liepos 1 d., nenumatė administracinės nuobaudos – baudos – vykdymo senaties terminų, todėl išieškojimo vykdymo senaties klausimai sprendžiami pagal teismų praktikoje suformuluotus išaiškinimus.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nei CPK, nei ATPK administracinės nuobaudos – baudos vykdymo senaties terminai nenustatyti, todėl turi būti vadovaujamasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimu, pagal kurį taikytinas dviejų metų administracinės nuobaudos vykdymo senaties terminas, jeigu per tą laiką valdžios institucijos dėl nuobaudos įvykdymo neatliko jokių veiksmų. Sprendžiant, ar nėra pasibaigęs nutarimo skirti administracinę nuobaudą – baudą – vykdymo senaties terminas, turi būti nustatyta, ar vykdymo laikotarpiu nėra dviejų metų laikotarpio, kai valdžios institucijos dėl aplaidumo ar kitų priežasčių neatliko veiksmų dėl nuobaudos įvykdymo. Būtina išsiaiškinti ir tai, ar asmuo nevengė atlikti jam paskirtą nuobaudą – sumokėti ar netrukdyti išieškoti jam paskirtą baudą, t. y. ar nėra pagrindo pripažinti, kad baudos vykdymo senaties eiga buvo sustojusi. Jei per dvejus metus nuo nutarimo dėl baudos paskyrimo administracinio teisės pažeidimo byloje priėmimo bauda nėra išieškoma ir jei negali būti konstatuota, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ėmėsi kokių nors veiksmų, siekdamas išvengti baudos mokėjimo, vykdymo procesas administracinio teisės pažeidimo byloje turi būti nutrauktas dėl senaties termino suėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2010).

Nutarimo surašymo metu galiojusio ATPK 308 straipsnio 1 dalies nuostatos numatė, kad negali būti vykdomas nutarimas skirti administracinę nuobaudą, jeigu jis nebuvo perduotas vykdyti per tris mėnesius nuo priėmimo dienos. Taigi nagrinėjamu atveju sprendžiant klausimą, ar nėra pasibaigęs nutarimo skirti administracinę nuobaudą - baudą - vykdymo senaties terminas, reikia nustatyti ir tai, ar nepraleistas trijų mėnesių vykdomojo dokumento perdavimo terminas tarp vykdančių nuobaudą arba kitų valdžios institucijų.

Iš vykdomosios bylos matyti, kad AVPK nutarimas dėl baudos pareiškėjui paskyrimo Nr. F20025 priimtas 2010 m. spalio 17 d., o antstoliui pateiktas vykdyti 2010 m. gruodžio 27 d., nepraleidus trijų mėnesių vykdomojo dokumento perdavimo vykdyti termino.

Kitas aspektas, kurį būtina įvertinti, ar vykdymo laikotarpiu nėra dviejų metų laikotarpio, kai antstolis dėl aplaidumo ar kitų priežasčių nieko neatliko dėl nuobaudos įvykdymo. Vykdomosios bylos duomenimis nustatyta, jog antstolis periodiškai atliko vykdymo veiksmus, susijusius su baudų išieškojimu: atliktos pareiškėjo duomenų paieškos, t. y. apie jo vardu atidarytas banko sąskaitas, teiktos užklausos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai apie skolininko gaunamas pajamas, Gyventojų registro tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos apie skolininko deklaruotą gyvenamąją vietą ir kt. Kaip matyti iš vykdomosios bylos, antstolis nuolat atliko aktyvius vykdymo veiksmus išieškant baudą.

Jei per dvejus metus nuo nutarimo dėl baudos paskyrimo administracinio teisės pažeidimo byloje priėmimo bauda nėra išieškoma ir jei negali būti konstatuota, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ėmėsi kokių nors veiksmų, siekdamas išvengti baudos mokėjimo, vykdymo procesas administracinio teisės pažeidimo byloje turi būti nutrauktas dėl senaties termino suėjimo. Vadinasi, būtina išsiaiškinti, ar asmuo nevengė atlikti jam paskirtą nuobaudą – sumokėti ar netrukdyti išieškoti jam paskirtą baudą, t. y. ar nėra pagrindo pripažinti, kad baudos vykdymo senaties eiga buvo sustojusi (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. spalio 4 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. N18-1653/2007).

Iš vykdomosios bylos duomenų matyti, kad pareiškėjas baudos sumokėti gera valia nesiekė, nors žinodamas apie jam paskirtą baudą, privalėjo aktyviai domėtis vykdymo eiga, bendradarbiauti su vykdymo veiksmus atliekančiu antstoliu, siekti padengti skolą. Taip pat pareiškėjas teismui nepateikė jokių įrodymų, kurie pagrįstų jo paties, kaip skolininko, tinkamą pareigų vykdymą. Teismo vertinimu, baudos išieškojimas užsitęsė būtent dėl pareiškėjo vengimo vykdyti paskirtą nuobaudą. Taigi nėra pagrindo vykdomąją bylą nutraukti tuo pagrindu, kad pasibaigė išieškojimo senaties terminas (CPK 629 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Įvertinus išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo skundo dėl vykdomosios bylos Nr. 0010/10/05923 nutraukimo skunde nurodytais motyvais, todėl, nesant įstatymu numatytų pagrindų pripažinti antstolio skundžiamus veiksmus neteisėtais, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291, 510, 513 straipsniais, teismas

nutaria:

pareiškėjo Ž. A. skundą dėl antstolio veiksmų atmesti.

Nutarčiai įsiteisėjus, vykdomąją bylą Nr. 0010/10/05923 grąžinti antstoliui Aleksandrui Selezniovui.

Nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.