Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

2021-06-23 · Civilinė byla Nr. 2YT-6027-824/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-06-23
Bylos Nr.
2YT-6027-824/2021
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-03468-2021-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Diana Navickienė
Pareiškėjas
A. K., D. K.
Suinteresuotas asmuo
F. G.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2YT-6027-824/2021Teisminio proceso Nr. 2-06-3-03468-2021-7Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.7.1; 3.4.5.11; 3.5.1 (S)
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2021 m. birželio 23 d.Klaipėda

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Diana Navickienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų A. K. ir D. K. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys F. G. (F. G.), antstolė S. S..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjai pateikė teismui skundą dėl antstolio veiksmų, kuriuo prašo įpareigoti antstolę vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) atlikti pramoginio laivo „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), reg. Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), perkainavimą pagal UAB „Verslavita“ Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitą Nr. (duomenys neskelbtini).

Nurodė, jog antstolė nustatydama pramoginio laivo „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), reg. Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vertę, kilnojamąjį daiktą – laivą, vertino kaip metalo laužą. UAB „Verslavita“ turto vertinimo ataskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) laivas įvertintas kaip kilnojamasis daiktas, o ne kaip metalo laužas ir jo vertė nustatyta 277 procentais didesnė. Pareiškėjai mano, kad pagrindas perkainuoti areštuotą bei pardavinėjamą turtą yra tas, kad pramoginio laivo vertė buvo nustatyta kaip metalo laužo, o ne kaip nekilnojamojo daikto. Nurodė, jog pagal 2013 m. rugsėjo 16 d. sutartinį paprastąjį įkeitimą pramoginio laivo įkeitimo vertė šalių susitarimu nustatyta 150 000 Lt (43 443 Eur).

Suinteresuotas asmuo antstolė S. S. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 510 straipsnio 2 dalyje numatytais terminais išnagrinėjo pareiškėjų skundą, patvarkymu pareiškėjų skundo netenkino ir skundą perdavė nagrinėti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams. Patvarkyme nurodė, jog pareiškėjai per įstatymo nustatyta terminą, tai yra per 3 dienas nuo 2020 m. gruodžio 1 d. patvarkymo Nr. (duomenys neskelbtini) dėl areštuoto turto vertės nustatymo gavimo dienos, nepateikė prieštaravimų dėl antstolės nustatytos turto vertės, parduotino iš viešųjų varžytynių turto įkainojimo procedūra buvo atlikta laikantis visų CPK reikalavimų, nustatant areštuoto turto vertę buvo atsižvelgta į pareiškėjų pateiktą vertinimo atskaitą, pareiškėjai apie atliktus antstolės vykdymo veiksmus buvo informuoti. Pareiškėjų teiginiai, kad antstolė turtą įvertino ir parduoda kaip metalo laužą neatitinka tikrovės ir yra klaidingi.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad antstolė S. S. atlieka vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), pradėtoje pagal Klaipėdos miesto 9-ojo notaro biuro notarės V. M. 2015 m. rugpjūčio 19 d. vykdomąjį įrašą dėl priverstinio skolos išieškojimo pagal hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus prašymą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 29 062,04 Eur skolos išieškojimo iš skolininkų A. K. ir D. K. išieškotojo F. G. (F. G.) naudai (v. b. I t. 5 l.). Antstolė 2020 m. gruodžio 1 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini), atsižvelgdama į pareiškėjų pateiktą UAB „Autosigma“ 2020 m. liepos 30 d. kilnojamojo turto vertinimo ataskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), nustatė 2018 m. sausio 15 d. turto arešto aktu Nr. (duomenys neskelbtini) vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) areštuoto, skolininkams A. K. ir D. K. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančio turto, t. y. vidaus vandenų transporto priemonės – motorlaivio „(duomenys neskelbtini)“, unikalus identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), registro numeris: (duomenys neskelbtini), bendrą vertę – 5 300,00 Eur. Išaiškino skolininkams CPK 681 straipsnyje nustatytą teisę pateikti prieštaravimus dėl turto įkainojimo bei CPK 704 straipsnyje nustatytą teisę iki varžytynių paskelbimo specialiame interneto tinklalapyje surasti areštuoto turto pirkėją (v. b. III t. 89 l.). Per CPK 681 straipsnio 3 dalyje nustatytą terminą negavus prieštaravimų dėl 2020 m. gruodžio 1 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytos areštuoto turto vertės, antstolė 2020 m. gruodžio 22 d. priėmė patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl parduodamo turto kainos nustatymo (v. b. III t. 94 l.). 2021 m. sausio 21 d. įvykusiose varžytynėse Nr. (duomenys neskelbtini) didžiausią kainą už varžytynėse parduodamą turtą, pasiūlė varžytynes Nr. (duomenys neskelbtini) laimėjęs dalyvis – J. S. (v. b. III t. 97-98, 108 l.). Varžytynes Nr. (duomenys neskelbtini) laimėjęs varžytynių dalyvis J. S. per CPK 716 straipsnyje nustatytą terminą piniginių lėšų už varžytynėse nupirktą turtą į antstolės depozitinę sąskaitą neįmokėjo (v. b. III t. 110 l.), todėl antstolė 2021 m. vasario 23 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) dėl neįvykusio turto pardavimo iš varžytynių: 2021 m. sausio 21 d. įvykusias pirmąsias varžytynės Nr. (duomenys neskelbtini), paskelbė neįvykusiomis; nustatė, kad J. S. įmokėtas varžytynių dalyvio mokestis skiriamas skolininkų skoloms ir vykdymo išlaidoms padengti; priėmė sprendimą CPK 719 straipsnio nustatyta tvarka spręsti klausimą dėl pakartotinių pirmųjų varžytynių paskelbimo (v. b. III t. 113 l.). 2021 m. vasario 23 d. išieškotojui išsiųstas siūlymas Nr. (duomenys neskelbtini) perimti neparduotą iš pirmųjų varžytinių turtą (v. b. III t., 114 l.). Išieškotojui nepareiškus noro perimti neparduotą iš pirmųjų varžytinių turtą antstolė 2021 m. kovo 9 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) nustatė iš pakartotinių pirmųjų varžytinių parduodamo turto kainą 80 proc. nuo 2020 m. gruodžio 1 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytos areštuoto turto vertės (v. b. III t., 6 l.) ir 2021 m. kovo 9 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) paskelbė turto pardavimą iš pakartotinių pirmųjų varžytinių (v. b. III t., 5 l.). 2021 m. balandžio 9 d. patvarkymu pirmosios pakartotinės varžytinės paskelbtos neįvykusiomis, kadangi varžytinėse nedalyvavo nė vienas varžytinių dalyvis (v. b. III t., 36 l.). 2021 m. balandžio 9 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) pasiūlyta išieškotojui perimti neparduotą iš pirmųjų varžytinių turtą (v. b. III t., 37 l.). Išieškotojui nepareiškus noro perimti neparduotą iš pirmųjų varžytinių turtą antstolė 2021 m. balandžio 29 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) nustatė iš antrųjų varžytinių parduodamo turto kainą 60 proc. nuo 2020 m. gruodžio 1 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytos areštuoto turto vertės (v. b. III t., 41 l.) ir 2021 m. balandžio 29 d. paskelbė turto pardavimą iš antrųjų varžytinių (v. b. III t., 40 l.). 2021 m. birželio 1 d. antrosios varžytinės paskelbtos neįvykusiomis, nes nedalyvavo nė vienas dalyvis (el. dok. Nr. DOK-26174).

Nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų ir vertindamas antstolio veiksmų teisėtumą, teismas turi įvertinti, ar atlikdamas konkretų procesinį veiksmą, antstolis laikėsi įstatymo nuostatų, ar spręsdamas jo diskrecijai tenkantį klausimą, atsižvelgė į teisėtus šalių interesus ir atliekamo procesinio veiksmo padarinius.

Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 2 straipsnyje nustatyta, kad antstolis yra valstybės įgaliotas asmuo, kuriam suteikta vykdomųjų dokumentų vykdymo funkcija. Antstolio veiksmai vykdymo procese reglamentuojami ir jo įgalinimai nustatyti CPK VI dalies normose bei Sprendimų vykdymo instrukcijoje. Vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra įstatymo nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas (CPK 586 straipsnis). Antstolių įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų. Vykdymo proceso tikslas – kuo greičiau ir ekonomiškiau įstatymų nustatyta tvarka įvykdyti sprendimą.

Dėl pareiškėjų turto perkainavimo

Pareiškėjai skundu prašo įpareigoti antstolę vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) atlikti pramoginio laivo „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), reg. Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), perkainavimą pagal UAB „Verslavita“ Kilnojamojo turto vertinimo ataskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Pareiškėjų teigimu, antstolė nustatydama pramoginio laivo „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), reg. Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vertę, kilnojamąjį daiktą – laivą, vertino kaip metalo laužą, o ne kaip kilnojamąjį daiktą.

CPK 681 straipsnis nustato, kad, areštuodamas skolininko turtą, antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą bei į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones. Jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę. Vykdymo proceso metu įkainoto turto vertei pasikeitus, antstolio patvarkymu turtas gali būti perkainojamas laikantis šiame straipsnyje nustatytos tvarkos. Skolininkas ar išieškotojas, dalyvavę areštuojant turtą, prieštaravimus dėl turto įkainojimo gali pareikšti ne vėliau kaip per tris darbo dienas, skaičiuojant nuo turto arešto dienos. Skolininkas ir išieškotojas, nedalyvavę areštuojant turtą, prieštaravimus dėl turto įkainojimo gali pareikšti ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo tos dienos, kurią gavo turto arešto aktą. Jeigu šiame straipsnyje nustatyta tvarka turto vertę nustatė ekspertas, tai areštuoto turto verte laikoma eksperto nustatyta turto vertė. Tuo atveju, jeigu išieškotojas ir skolininkas pareiškia motyvuotus prieštaravimus dėl ekspertizės išvados, jų prašymu antstolis patvarkymu gali skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę. Antstolio patvarkymas atsisakyti skirti ekspertizę, skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę turi būti motyvuotas ir gali būti skundžiamas teismui (CPK 682 straipsnio 2, 3 dalys).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje dėl CPK 681 ir 682 straipsnių taikymo ir aiškinimo yra pabrėžiama, kad areštuoto turto įkainojimas yra ypač svarbi parduodamo iš varžytynių turto proceso stadija. Jos metu antstoliui keliami reikalavimai maksimaliai ir objektyviai įkainoti areštuotą turtą. Nors šio proceso paskirtis yra patenkinti kreditoriaus (išieškotojo) reikalavimus, antstolis privalo atsižvelgti tiek į išieškotojo, tiek į skolininko interesus. Šių interesų pusiausvyros išlaikymas įpareigoja antstolį elgtis sąžiningai, protingai ir teisingai. Pagal įstatymą vykdymo procese areštuotas turtas turi būti įkainotas objektyviai, kaina, maksimaliai artima esančiai laisvojoje rinkoje turto kainai. Įstatymas antstoliui nustato pareigą ir suteikia realias galimybes taip įkainoti areštuotą turtą, kad įkainojimas atitiktų galimas realias rinkos kainas ir optimaliai atitiktų tiek išieškotojo, tiek skolininko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika; 2018 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344-421/2018).

Tinkamas areštuoto turto įkainojimas lemia ne tik jo realizavimo eigą, bet ir tolesnius išieškojimo vykdymo padarinius. Pavyzdžiui, turtą varžytynėse pardavus už mažesnę kainą, negu ji turėjo būti nustatyta pagal įstatymą, suinteresuotų asmenų reikalavimu teismas gali turto pardavimo aktus pripažinti negaliojančiais CPK 602 straipsnio 6 punkto pagrindu. Įstatymas nedetalizuoja, kada antstoliui turėtų ar galėtų kilti abejonių dėl atlikto turto vertinimo, kas sudarytų pagrindą jam skirti pakartotinę turto vertinimo ekspertizę, tačiau pažymėtina, kad antstolis, vykdydamas išieškojimą, turi laikytis bendrųjų civilinio proceso principų ir siekti teisingo, operatyvaus, efektyvaus ir visoms šalims naudingo teismo sprendimo įvykdymo.

Išieškotojo ir skolininko interesų derinimo ir interesų pusiausvyros paieška vykdymo procese imperatyvai suponuoja, kad priverstinis turto realizavimo procesas būtų organizuojamas taip, kad kreditorius gautų savo reikalavimų patenkinimą, kartu užtikrinant skolininko interesus tuo aspektu, jog turtas nebūtų parduotas už per mažą kainą. Išieškojimo ir išieškotojo tikslas nėra ekonomiškai sužlugdyti skolininką, tačiau skolininko teisių apsauga nėra absoliuti ir ji neturi pažeisti išieškotojo interesų. Vykdymo procese turi būti siekiama kuo ekonomiškiau įvykdyti teismo sprendimą, kad būtų išvengta ekonominės vertės praradimo ir būtų užkirstas kelias nebūtiniems skolininko nuostoliams, o išieškotojui gautas kuo didesnis ieškinio patenkinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344-421/2018).

Skolininko ar išieškotojo pateikiami motyvuoti prieštaravimai dėl areštuoto turto vertės netinkamo nustatymo turėtų remtis ne tik prieštaravimus teikiančio asmens subjektyvia nuomone apie skolininko turto vertę, bet realiais skaičiavimais, kurie leistų antstoliui daryti pagrįstą išvadą apie turto vertinimo procedūros metu atliktus netikslius skaičiavimus, kas sudarytų pagrindą skirti pakartotinę turto vertinimo ekspertizę. Kadangi pakartotinės ar papildomos turto vertinimo ekspertizės atlikimas ilgina išieškojimo vykdymo procesą, antstolis turi būti itin atidus, vertindamas turimus duomenis apie areštuoto turto vertę. Pažymėtina, kad turto vertinimo pakartotinės ekspertizės rezultatas gali būti skirtingas vien dėl kintančių rinkos sąlygų, todėl tais atvejais, kai nėra pakankamai motyvuotų argumentų, leidžiančių abejoti turto vertinimo metu nustatyta areštuoto turto verte, antstolis turėtų dėti visas pastangas realizuoti turtą kiek galima greičiau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344-421/2018).

Nagrinėjamu atveju antstolė 2020 m. gruodžio 1 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini), atsižvelgdama į pareiškėjų pateiktą UAB „Autosigma“ 2020 m. liepos 30 d. kilnojamojo turto vertinimo ataskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), nustatė 2018 m. sausio 15 d. turto arešto aktu Nr. (duomenys neskelbtini) vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) areštuoto, skolininkams A. K. ir D. K. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančio turto, t. y. vidaus vandenų transporto priemonės – motorlaivio „(duomenys neskelbtini)“, unikalus identifikavimo kodas: (duomenys neskelbtini), registro numeris: (duomenys neskelbtini), bendrą vertę – 5 300,00 Eur. Išaiškino skolininkams CPK 681 straipsnyje nustatytą teisę pateikti prieštaravimus dėl turto įkainojimo bei CPK 704 straipsnyje nustatytą teisę iki varžytynių paskelbimo specialiame interneto tinklalapyje surasti areštuoto turto pirkėją. Per CPK 681 straipsnio 3 dalyje nustatytą terminą negavus prieštaravimų dėl 2020 m. gruodžio 1 d. patvarkymu Nr. Sle-39849 nustatytos areštuoto turto vertės, antstolė 2020 m. gruodžio 22 d. priėmė patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl parduodamo turto kainos nustatymo. Pažymėtina, kad antstolė patvarkymu nustatė areštuoto turto vertę pagal pareiškėjų pateiktą UAB „Autosigma“ 2020 m. liepos 30 d. kilnojamojo turto vertinimo ataskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Teismo vertinimu, antstolė 2020 m. gruodžio 1 d. neturėjo pagrindo abejoti UAB „Autosigma“ 2020 m. liepos 30 d. kilnojamojo turto vertinimo ataskaita Nr. (duomenys neskelbtini), taigi turto įkainojimas atitiko antstolės turimus duomenis ir buvo atliktas laikantis įstatyme nustatytos tvarkos.

2021 m. balandžio 7 d. pareiškėjai kreipėsi su prašymu į antstolę, prašydami sustabdyti elektronines varžytines Nr. (duomenys neskelbtini), siekiant nustatyti objektyvią bei maksimalią pradinę pardavimo kainą. Su prašymu kartu pateikė Kilnojamojo turto vertinimo ataskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje pramoginio laivo „(duomenys neskelbtini)“ rinkos vertė nurodyta – 14 700 Eur.

Pagal CPK 12 ir 178 straipsnius šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis). Pareiškėjai nenurodė jokių argumentų, kodėl 2020 m. liepos 30 d. kilnojamojo turto vertinimo ataskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) yra netinkamai įvertintas turtas, tik pateikė naują Kilnojamojo turto vertinimo ataskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, kad vykdomosios bylos duomenimis nenustatyta, kaip teigia pareiškėjai, kad antstolė pramoginį laivą būtų vertinusi kaip metalo laužo, o ne kaip kilnojamąjį daiktą. Skolininkai taip pat turėjo teisę pasiūlyti savo turto pirkėją už kainą ne mažesnę nei nustatė antstolė, tačiau jie šia įstatymo suteikta teise iki šiol nepasinaudojo (CPK 704 straipsnio 1 dalis). Taip pat pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 23 straipsnis numato, kad turto arba verslo vertinimo ataskaita laikoma teisinga, kol Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota atlikti turto arba verslo vertintojų ir turto arba verslo vertinimo įmonių valstybinę priežiūrą įstaiga nėra nustačiusi jos neatitikties šio įstatymo 22 straipsnyje nustatytiems reikalavimams ir (arba) kol ji nėra nuginčyta teisme. Iškilę ginčai dėl turto arba verslo vertės sprendžiami šalių susitarimu arba teismo tvarka, jeigu kituose įstatymuose nenustatyta kitaip. Byloje nėra duomenų, kad 2020 m. liepos 30 d. kilnojamojo turto vertinimo ataskaita Nr. (duomenys neskelbtini) yra nuginčyta įstatymo nustatyta tvarka.

Vykdomosios bylos duomenimis nustatyta, jog skolininkams priklausančio turto – pramoginio laivo „(duomenys neskelbtini)“ pardavimas iš varžytinių vyko kelis kartus. 2020 m. rugsėjo 3 d. – 2020 m. spalio 5 d. buvo paskelbtos ir vyko pirmosios varžytinės, varžytinėse nedalyvavo nė vienas dalyvis, kaina, už kurią neparduotas turtas – 4 240,00 Eur; 2020 m. spalio 13 d. – 2020 m, lapkričio 12 d. buvo paskelbtos ir vyko antrosios varžytinės, varžytinėse nedalyvavo nė vienas dalyvis, kaina, už kurią neparduotas turtas – 3 180,00 Eur; 2020 m. gruodžio 22 d. – 2021 m. sausio 21 d. buvo paskelbtos ir vyko pirmosios varžytinės, varžytinėse dalyvavo vienas dalyvis, tačiau pasiūlytos kainos nesumokėjo; 2021 m. kovo 9 d. – 2021 m. balandžio 8 d. buvo paskelbtos ir vyko pirmosios pakartotinės varžytinės, varžytinėse nedalyvavo nė vienas dalyvis, kaina, už kurią neparduotas turtas – 4 240,00 Eur; 2021 m. balandžio 29 d. – 2021 m. gegužės 31 d. buvo paskelbtos ir vyko antrosios varžytinės, varžytinėse nedalyvavo nė vienas dalyvis, kaina, už kurią neparduotas turtas – 3 180,00 Eur.

Vykdymo proceso metu turto perkainojimas atliekamas tada, kai antstolis ar vykdymo proceso šalys gauna informacijos, jog dėl objektyvių aplinkybių padidėjo ar sumažėjo turto vertė. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog skolininkams priklausantis turtas – pramoginis laivas „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo parduotas nei iš pirmųjų, nei iš antrųjų varžytynių, antstolei kilo pagrįstų abejonių dėl realios parduotino turto rinkos kainos, todėl ji turėjo pakankamą pagrindą šį turtą perkainoti priimdama 2021 m. kovo 9 d., 2021 m. balandžio 29 d. patvarkymus. Vien ta aplinkybė, kad turtas varžytinėse parduodamas nurodant žemesnę nei rinkos kainą, nepažeidžia skolininkų interesų, kadangi pirmiausia įstatymas numato antstoliui pareigą nustatyti atitinkamai 80 ir 60 procentų nustatytos turto kainos vykdant turto varžytines (CPK 718 straipsnis).

Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas bylose dėl antstolių veiksmų ne kartą yra pažymėjęs, kad turto įkainojimo paskirtis – nustatyti jo vertę, kurios pagrindu nusprendžiama, kokia varžytynėse parduodamo turto pradinė kaina yra optimaliausia, tačiau nustatyta turto vertė nebūtinai yra lygi pardavimo kainai. Turtas parduodamas už aukščiausią pirkėjų pasiūlytą kainą. Įkainojimo rezultatai patikrinami varžytynėse, pirkėjams siūlant kainą. Jeigu varžytynės neįvyksta, turtas realizuojamas pardavimo būdu, bet už mažesnę kainą, kuri nustatoma kito įkainojimo metu. Turto nerealizavimo varžytynėse faktas patvirtina, kad varžytynėse buvo nustatyta per aukšta kaina, todėl nustatoma turto vertė ir reali rinkos vertė gali nesutapti, tai yra reali vertė gali būti didesnė arba mažesnė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-673/2003). Nagrinėjamu atveju ir susidarė situacija, leidžianti spręsti, kad turto nustatyta kaina buvo per didelė ir nepatraukli potencialiems pirkėjams. Kaip matyti antstolė nustatė turto vertę 5 300,00 Eur sumai ir 2021 m. kovo 9 d., 2021 m. balandžio 29 d. patvarkymais atitinkamai 80 ir 60 procentų nustatytos turto kainos sumažino. Pažymėtina, kad objektyvi turto rinkos vertė paprastai nustatoma varžytynių metu, kadangi nepriklausomai nuo turto įvertinimo, potencialūs turto pirkėjai įvertina parduodamą objektą kaip patrauklią investiciją ir tik pirkėjų konkurencija nustato varžytynėse parduodamo turto realią kainą. Pažymėtina ir tai, kad rinka nėra pastovi, tad turto paklausa ir kainos rinkoje nuolat kinta.

Atsižvelgus į nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad antstolės veiksmai nepažeidžia Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso reikalavimų, todėl pareiškėjų skundas, kaip nepagrįstas, atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291 straipsniais, teismas

nutaria:

atmesti pareiškėjų A. K. ir D. K. skundą.

Įsiteisėjus nutarčiai, vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) grąžinti antstolei S. S..

Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos gavimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėja Diana Navickienė