- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-02-20
- Bylos Nr.
- 2A-280-254/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-11313-2016-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalė Burdulienė
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus, Valstybiniam socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui
- Pareiškėjas
- O. S.
- Kategorijos
- 3.2.8.1Bylos nutraukimas, kai byla nenagrinėtina teisme civilinio proceso tvarka
- 3.4.5.2Bylų dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo nagrinėjimas
- 3.3.1.14Apeliacinis bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka
- 3.3.1.20Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir nutartis, sprendimo ir nutarties priėmimas bei paskelbimas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjos O. S. pareiškimą suinteresuotam asmeniui Valstybiniam socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Ginčo esmė
Byloje kilo ginčas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kai pareiškėja pas pavienį samdytoją dirbo nesudariusi rašytinės darbo sutarties.
Šalies argumentai
Pareiškėja kreipėsi į teismą, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji nuo 1961 m. birželio 1 d. iki 1967 m. sausio 31 d. dirbo pas B. ir I. J., gyvenusius (duomenys neskelbtini), jų dviejų nepilnamečių dukrų V., gim. (duomenys neskelbtini), ir J., gim. (duomenys neskelbtini), aukle. Už darbą pareiškėjai buvo mokama po 10,00 rub. kas mėnesį, jai buvo suteiktas gyvenamasis plotas, maitinimas, ji buvo aprūpinama drabužiais, o vėliau ir priregistruota. Šį juridinę reikšmę turintį faktą pareiškėja prašė nustatyti, kad jai būtų paskirta didesnė, negu apskaičiuota ir mokama, valstybinė socialinio draudimo senatvės pensija. Pareiškėja negali kitais būdais gauti darbo stažą pagrindžiančių dokumentų, nes samdytojai yra mirę, o aukle dirbo pagal žodinę sutartį.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo nesutiko su pareiškėjos pareiškimu ir nurodė, kad šis juridinis faktas nesukels pareiškėjai jokių teisinių pasekmių, nes pagal galiojusius TSRS įstatymus asmenys, dirbantys pagal žodinius susitarimus, neturėjo būti draudžiami valstybiniu socialiniu draudimu. Suinteresuoto asmens nuomone Valstybinio socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų (toliau – Nuostatai) 23.8 p. pagrindu pareiškėjos darbo aukle laikas nuo 1961-06-01 iki 1967-01-31 galėtų būti įskaitomas į valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą tik tuomet jei buvo sudaryta rašytinė darbo sutartis. Jei ši darbo sutartis asmens nėra išsaugota, tuomet asmuo turi kreiptis į valstybinės archyvų sistemos įstaigas ar savivaldybių archyvus dėl pažymos, patvirtinančios darbo sutarties įregistravimą.
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismas 2016 m. rugsėjo 19 d. sprendimu pareiškimą tenkino ir nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja O. S. nuo 1961 m. birželio 1 d. iki 1967 m. sausio 31 d. dirbo pas B. ir I. J., gyvenusius (duomenys neskelbtini), jų vaikų aukle.
Teismas nurodė, kad pagal Nuostatų 23.8 punktą, asmenys iki 1991 m. birželio 1 d. dirbę pas pavienį samdytoją gali savo stažą įrodyti valstybinės archyvų sistemos įstaigos ar savivaldybės archyvo pažymomis apie darbo sutarties įregistravimą arba profesinės sąjungos nario bilietu, įrodančiu profesinės sąjungos nario mokesčio mokėjimą, o jeigu šių dokumentų nėra, darbo pas samdytoją laikas gali būti nustatomas teismine tvarka.
Teismas, nustatydamas, kad yra visos įstatyme nustatytos sąlygos, suteikiančios teisę pareiškėjai kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto – 1961 m. – 1967 m. įgyto darbo stažo nustatymo, pažymėjo, kad pareiškėja negali pateikti nurodytų dokumentų, įrodančių jos darbą laikotarpiu nuo 1961 m. birželio 1 d. iki 1967 m. sausio 1 d., kadangi tokie dokumentai nebuvo surašyti, todėl neperduoti į archyvą. Taigi, pareiškėja negali kitokia, nei teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių jos darbo stažą nurodytu laikotarpiu. Nustačius prašomą juridinę reikšmę turintį faktą, pareiškėjai būtų paskirta didesnė, negu apskaičiuota ir mokama, valstybinė socialinio draudimo senatvės pensija.
Teismas savo išvadai pagrįsti rėmėsi Namų knygos kopija, kuri patvirtino pareiškėjos nurodytas aplinkybes, kad ji, tuomet M., gim. (duomenys neskelbtini), 1961-10-05 buvo priregistruota (duomenys neskelbtini), ir buvo išlaikoma J. B.. Taip pat Namų knygos įrašai patvirtino, kad samdytojų nepilnametės dukros J. V. (liudytoja S.), gim. (duomenys neskelbtini), ir J. J. (liudytoja K.), gim. (duomenys neskelbtini), gyveno tuo pačiu adresu. Šių liudytojų ir liudytojos A. M. parodymais nustatyta, kad pareiškėjai už darbą aukle buvo mokama pinigais, jai buvo teikiamas maitinimas ir drabužiai.
Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Apeliaciniu skundu suinteresuotas asmuo (toliau – apeliantas) prašo 2016 m. rugsėjo 19 d. sprendimą panaikinti ir civilinę bylą nutraukti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
Teismo sprendimas yra neteisingas, pažeidžiantis teisės aktų normas. Pagal Nuostatų 23 p. valstybinio socialinio pensijų draudimo stažui prilyginami laikotarpiai įrodomi valstybinės archyvų sistemos įstaigos ar savivaldybės archyvo pažymomis apie darbo sutarties įregistravimą arba profesinės sąjungos nario bilietu, įrodančiu profesinės sąjungos nario mokesčio mokėjimą, kai asmuo iki 1991 m. birželio 1 d. dirbo pas pavienį samdytoją ir kitais Nuostatų 23 p. išvardintais dokumentais. Pagal šių Nuostatų 23.8 p. pareiškėjos darbo aukle laikas galėtų būti įskaitomas į valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą tik tuomet jei buvo sudaryta rašytinė darbo sutartis. Jei ši darbo sutartis asmens nėra išsaugota, tuomet asmuo turi kreiptis į valstybinės archyvų sistemos įstaigas ar savivaldybių archyvus dėl pažymos, patvirtinančios darbo sutarties įregistravimą,
Pati pareiškėja nurodė, kad laikotarpiu nuo 1961-06-01 iki 1967-01-31 dirbo aukle pagal žodinę sutartį, jokių įrodymų apie jos darbą aukle archyvuose nėra, profesinės sąjungos nare ji nebuvo. Teismas skundžiamame sprendime taip pat pripažino, kad tokie dokumentai nebuvo surašyti. Šiuos faktus patvirtina Namų knygoje dėl įrašymo piliečių, gyvenančių name Nr. (duomenys neskelbtini), įrašas, kuriuo pažymėta, kad pareiškėja laikinai nedirba, išlaikoma J. B.. Šis dokumentas taip pat įrodo, kad pareiškėja buvo B. J. išlaikytinė, jokia rašytinė darbo aukle sutartis su ja nebuvo sudaryta.
Pagal žodinius susitarimus asmenys neturėjo būti draudžiami valstybiniu socialiniu draudimu pagal galiojusius TSRS įstatymus, todėl toks darbo laikotarpis negali būti įskaitytas į valstybinio socialinio draudimo stažą. Tačiau teismas sprendime nurodė, kad nustačius prašomą juridinę reikšmę turintį faktą, pareiškėjai būtų paskirta didesnė, negu apskaičiuota ir mokama, valstybinė socialinio draudimo senatvės pensija.
Teismas neatsižvelgė į tai, kad pareiškėjai skiriant valstybinę socialinio draudimo senatvės pensiją, laikotarpis nuo 1965-06-22 iki 1967-01-31 jau įtrauktas į valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą. Pareiškėjos darbo knygelėje įrašyta, kad pareiškėja nuo 1965-06-22 iki 1966-04-01 dirbo verpėja, o nuo 1966-06-18 iki 1970-02-18 – mokine-mezgėja, mezgėja. Pažymėtina, kad prieš šiuos įrašus yra įrašas, kad pareiškėja iki įstojimo dirbti į Dirbtinio pluošto gamyklą darbo stažo neturi.
Teismas privalėjo nustatyti, koks teisės aktas prašomam nustatyti faktui suteikia juridinę reikšmę. Suinteresuotas asmuo bylos nagrinėjimo metu pabrėžė, kad nei Nuostatai, nei Pensijų įstatymas, nei iki Valstybinio socialinio draudimo įstatymo įsigaliojimo galioję TSRS įstatymai darbo pagal žodinę sutartį į socialinio draudimo stažą dėl pensijos skyrimo neįtraukė, todėl toks juridinis faktas negali būti nustatomas, kaip nesukeliantis teisinių pasekmių.
Atsiliepimas
Pareiškėja atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Atsiliepime nenurodomi nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentai.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl asmenų, dirbusių pas pavienius samdytojus (asmeninių darbininkų, asmeninių vairuotojų, auklių ir t.t.) darbo laiko įskaitymo į valstybinio socialinio draudimo stažą.
Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalys, 329 straipsnis).
Iš byloje esančio Valstybinės socialinio draudimo fondo valdybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2016 m. kovo 7 d. rašto Nr. (6.5) I-1325 – atsakymo pareiškėjai į jos prašymą dėl jai mokamos valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos apskaičiavimo matyti, kad pareiškėjai Valstybinės socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus 2005 m. gegužės 26 d. sprendimu Nr. 6824 buvo paskirta dalinė senatvės pensija, kadangi pareiškėja neturi Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 22 straipsnyje numatyto būtinojo 30 metų stažo senatvės pensijai gauti. Pareiškėja siekia, kad darbo aukle pas B. ir I. J. laikas nuo 1961-06-01 iki 1967-01-31 būtų įskaitytas į valstybinio socialinio draudimo stažą ir tuo jį padidintų.
Pagal CPK 443 straipsnio 1 dalį, teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 straipsnio 1 dalis). Įvertinus pareiškėjos darbo knygelės, išduotos 1965-06-22, įrašus, pareiškėja nuo 1965-06-22 iki 1966-04-01 dirbo verpėja, o nuo 1966-06-18 iki 1970-02-18 – mokine-mezgėja, mezgėja. Suinteresuotas asmuo atsiliepime į pareiškėjos pareiškimą ir apeliaciniame skunde nurodė, kad pareiškėjai skiriant socialinio draudimo senatvės pensiją laikotarpis nuo 1965-06-22 iki 1967-01-31 jau yra įtrauktas į valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą. Taigi, pirmiau paminėti įrašai leidžia sutikti su suinteresuoto asmens argumentais, kad skundžiamu teismo sprendimu nustačius pareiškėjos darbo aukle 1965-06-22 - 1967-01-31 laikotarpiu pas pavienius samdytojus faktą, šis faktas nesukurs jai teisinių pasekmių, nes paminėtas darbo laikotarpis nebus įskaitomas į valstybinio socialinio draudimo stažą, kadangi jis jau įskaitytas pagal pareiškėjos darbo knygelės įrašus. Pagal Valstybinio socialinio draudimo pensijų įstatymo 12 straipsnį, per kalendorinius metus negali būti įskaityta daugiau kaip vieni valstybinio socialinio pensijų draudimo stažo metai. Tokiu atveju bylos dalis dėl pareiškėjos prašomo nustatyti fakto, kad ji dirbo aukle pas pavienius samdytojus nuo 1965-06-22 iki 1967-01-31 turėjo būti nutraukta, todėl skundžiamas teismo sprendimas šioje dalyje panaikinamas (CPK 293 straipsnio 1 punktas, 326 straipsnio 1 dalies 5 punktas).
Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis). Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėja neturi reikiamų dokumentų, kad darbo aukle pas B. ir I. J. laikas nuo 1961-06-01 iki 1965-06-22 būtų įskaitytas į valstybinio socialinio draudimo stažą.
Valstybinės socialinio draudimo pensijos yra skiriamos ir mokamos vadovaujantis LR Valstybiniu socialinio draudimo pensijų įstatymu (toliau tekste Pensijų įstatymas) bei Nuostatais. Kaip jau minėta, pareiškėjai dalinė senatvės pensija buvo paskirta Valstybinės socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus 2005 m. gegužės 26 d. sprendimu Nr. 6824. Pensijų įstatymo 52 straipsnio 1 punktas (redakcija iki 2005-07-01) reglamentavo, kad asmens valstybinio socialinio pensijų draudimo stažui, įgytam dirbant pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu, prilyginami iki Valstybinio socialinio draudimo įstatymo įsigaliojimo, t. y. iki 1991 m. birželio 1 d., visas darbininkų ir tarnautojų darbo laikas, taip pat kolūkio narių darbo kolūkiuose laikas bei Nuostatuose nurodytų kitų asmenų, kurie pagal galiojusius TSRS įstatymus turėjo būti draudžiami valstybiniu socialiniu draudimu, darbo laikas. Nuostatų, galiojusių iki 2005 m. liepos 1 d., 17.8 punkte buvo numatyta, kad valstybinio socialinio pensijų draudimo stažui prilyginami laikotarpiai įrodomi samdytojo pažymėjimu, kai asmuo, iki 1991 m. birželio 1 d. dirbęs pas pavienį samdytoją, negali gauti valstybinės archyvų sistemos įstaigos ar savivaldybės archyvo pažymos apie darbo sutarties įregistravimą arba negali pateikti profesinės sąjungos nario bilieto, įrodančio profesinės sąjungos nario mokesčio mokėjimą. Samdytojo pažymėjimas privalo būti patvirtintas notariškai ir, be to, dar patvirtintas socialinio draudimo skyriaus patikrinimo aktu. Jeigu samdytojas miręs, darbo pas samdytoją laikas gali būti nustatomas teismine tvarka.
Pagal aktualią Pensijų įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 1 punkto redakciją, asmens valstybinio socialinio pensijų draudimo stažui, įgytam dirbant pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu, prilyginamas iki Valstybinio socialinio draudimo įstatymo įsigaliojimo, t. y. iki 1991 m. birželio 1 d., buvęs visas darbininkų ir tarnautojų darbo laikas, taip pat kolūkio narių darbo kolūkyje laikas bei Nuostatuose nurodytų kitų asmenų, kurie pagal galiojusius SSRS įstatymus turėjo būti draudžiami valstybiniu socialiniu draudimu, darbo laikas. Tarp tokių asmenų pagal Nuostatų 17 punktą bei Nuostatų 1 priedo 3 punktą yra asmenys, dirbę pas pavienius samdytojus (namų darbininkais, asmeniniais vairuotojais, auklėmis ir kitais). Nuostatų 23.8 punktas reglamentuoja, kad Pensijų įstatymo 54 straipsnyje išvardyti valstybinio socialinio pensijų draudimo stažui prilyginami laikotarpiai įrodomi valstybinės archyvų sistemos įstaigos ar savivaldybės archyvo pažymomis apie darbo sutarties įregistravimą arba profesinės sąjungos nario bilietu, įrodančiu profesinės sąjungos nario mokesčio mokėjimą, kai asmuo iki 1991 m. birželio 1 d. dirbo pas pavienį samdytoją. Jeigu šių dokumentų nėra, darbo pas samdytoją laikas gali būti nustatomas teismine tvarka.
Taigi, tiek pagal teisinį reglamentavimą, kuris nurodytas šios nutarties 16 punkte ir turėjo būti taikomas nagrinėjamu atveju, tiek pagal aktualią teisės normų redakciją, kuri nurodyta šios nutarties 17 punkte, asmuo, dirbęs pas pavienį samdytoją ir neturintis darbo laiką patvirtinančių dokumentų, šį darbo laiką gali įrodyti, kreipdamas į teismą dėl juridinę reikšmę turinio fakto nustatymo. Šiuo teisiniu reglamentavimu yra paremta ir teisminė praktika (Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. balandžio 6 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-05654-364/2011, Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 9 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I-2567-422/2015, Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 9 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I-2567-422/2015). Apeliantės argumentai, kad pareiškėjos darbo aukle laikas galėtų būti įskaitomas į valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą tik tuomet jei buvo sudaryta rašytinė darbo sutartis, o jei ši darbo sutartis asmens nėra išsaugota, tuomet asmuo turi kreiptis į valstybinės archyvų sistemos įstaigas ar savivaldybių archyvus dėl pažymos, patvirtinančios darbo sutarties įregistravimą, nėra grindžiama paminėtu teisiniu reglamentavimu, todėl negali turėti įtakos skundžiamo teismo sprendimo pagrįstumui ir teisingumui.
Pareiškėjos samdytojai B. ir I. J. yra mirę. 2016 m. rugpjūčio 31 d. teismo posėdyje apie tai nurodė pareiškėja (teismo posėdžio garso įrašo 9:40 – 9:50) bei samdytojų dukros liudytojos J. K. (teismo posėdžio protokolo garso įrašo 17:45 – 17:50 min.) ir V. S. (teismo posėdžio protokolo garso įrašo 32:40 – 32:50). Taigi, mirus samdytojams pareiškėja negalėjo gauti samdytojo pažymėjimo. Nagrinėjant bylą teisme liudytojos J. K. ir V. S. paliudijo, kad pareiškėja buvo jų aukle ir jos su pareiškėja iki šiol nėra nutraukę ryšių. Skundžiamame teismo sprendime taip pat nurodyta, kad pareiškėja buvo įregistruota samdytojų Namų knygoje, kaip ir jų dukros. Namų knygoje yra įrašas, kad pareiškėja „laikinai nedirba, išlaikoma J. B.“. Tačiau byloje nėra duomenų, kad pareiškėja su samdytojais buvo susijusi giminystės ar kitais artimais ryšiais. Liudytoja A. M. parodė, kad pareiškėja iš tėvų namų išvyko į Kauną dirbti vaikų aukle, kad užsidirbtų pinigų pragyvenimui ir į tėvų namus sugrįždavo kartu su samdytojų dukromis. Pareiškime nurodoma, kad už darbą aukle jai buvo mokama 10 rub. kas mėnesį, todėl labiau tikėtina, kad Namų knygoje pavartota sąvoka „išlaikoma“ gali reikšti atlygį už darbą, kurį mokėjo samdytojas, kartu suteikęs samdomam asmeniui ir gyvenamąjį plotą (CPK 178, 185 straipsniai). Taigi, nagrinėjamu atveju pagal bylos duomenis paminėtas įrašas Namų knygoje nevertintinas kaip paneigiantis auklės darbą įrašas.
Apeliantė atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjos darbo knygelėje prieš 1965 m. birželio 22 d. įrašą apie priėmimą į darbą Kauno Dirbtinio pluošto gamykloje, yra įrašas, kad iki įstojimo dirbti pareiškėja darbo stažo neturi. Tačiau laikytis darbo knygelių pildymo taisyklių turėjo Lietuvos juridiniai asmenys, priimdami į darbą pagal darbo sutartis ir kt., bet ne pavieniai samdytojai, todėl paminėtas įrašas negali paneigti pareiškėjos darbo aukle.
Dėl bylos baigties
Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs aukščiau nurodytas aplinkybes, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, tenkindamas pareiškėjos pareiškimą dalyje dėl juridinę reikšmę turinčio fakto, kad pareiškėja laikotarpiu nuo 1961 m. birželio 1 d. iki 1965 m. birželio 21 d. (įskaitytinai) dirbo pas B. ir I. J., gyvenusius (duomenys neskelbtini) jų vaikų aukle, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo, todėl skundžiamas teismo sprendimas šioje dalyje paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Skundžiamo teismo sprendimo dalis, kuria buvo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėja dirbo aukle pas pavienius samdytojus nuo 1965 m. birželio 22 d. iki 1967 m. sausio 31 d. panaikinama ir ši bylos dalis nutraukiama, nes faktas dėl darbo aukle šiuo laikotarpiu nesukurs pareiškėjai teisinių pasekmių - darbo stažo valstybinei socialinio draudimo senatvės pensijai gauti padidinimo, kadangi šis laikotarpis jau yra įtrauktas į valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Kauno apylinkės teismas 2016 m. rugsėjo 19 d. sprendimą pakeisti.
Panaikinti sprendimo dalį, kuria nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėja O. S. a. k. (duomenys neskelbtini) nuo 1965 m. birželio 22 d. iki 1967 m. sausio 31 d. dirbo pas B. ir I. J., gyvenusius (duomenys neskelbtini), jų vaikų aukle ir bylą šioje dalyje nutraukti.
Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.