Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. V. (J. V.) skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Dėl pareiškėjo kreipimosi su skundais, prašymais, pareiškimais atsakovės atstovas nurodo, kad patikrinęs Dokumentų valdymo sistemą (DVS) nustatė, kad pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu dėl skunde išdėstytų nusiskundimų į administraciją nesikreipė, todėl jokių dokumentų kopijų pateikti negali.

Motyvuojamoji dalis

Teismas, išnagrinėjęs skundo ir atsiliepimo motyvus, įvertinęs rašytinius bylos įrodymus, išanalizavęs ginčo teisinį santykį reglamentuojančius teisės aktus,

konstatuoja:

Šioje administracinėje byloje, inter alia (lot. be kita ko), nustatyta:

Pareiškėjas J. V. Lukiškių TI-K buvo apgyvendintas šiose kamerose (b. l. 37-39):

– 2016 m. birželio 5 d. J. V. atvyko į Lukiškių TI-K ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 115, plotas - 7,45 m² (1 asmuo kameroje);

– 2016 m. birželio 6 d. buvo perkeltas į kamerą Nr. 130, plotas - 7,94 m² (1 asmuo kameroje);

– 2016 m. birželio 7 d. buvo laikomas kameroje Nr. 130 (1 asmuo kameroje);

– laikotarpiu nuo 2016 m. birželio 8 d. iki 2016 m. liepos 14 d. buvo laikomas kameroje Nr. 130 (2 asmenys kameroje);

– 2016 m. liepos 15 d. buvo perkeltas į kamerą Nr. 131, plotas - 7,94 m² (2 asmenys kameroje);

– laikotarpiu nuo 2016 m. liepos 16 d. iki 2016 m. liepos 25 d. buvo laikomas kameroje Nr. 131 (2 asmenys kameroje);

– 2016 m. liepos 26 d. buvo perkeltas į kamerą Nr. 104, plotas – 7,38 m² (1asmuo kameroje);

– 2016 m. liepos 27 d. perkeltas buvo į kamerą Nr. 127, plotas – 7,94 m² (2 asmenys kameroje);

– laikotarpiu nuo 2016 m. liepos 28 d. iki 2016 m. rugpjūčio 12 d. buvo laikomas kameroje Nr. 127 (2 asmenys kameroje);

– laikotarpiu nuo 2016 m. rugpjūčio 13 d. iki 2016 m. rugpjūčio 16 d. buvo laikomas kameroje Nr. 127 (1 asmuo kameroje);

– laikotarpiu nuo 2016 m. rugpjūčio 17 d. iki 2016 m. rugpjūčio 30 d. buvo laikomas kameroje Nr. 127 (2 asmenys kameroje);

– 2016 m. rugpjūčio 31 d. buvo laikomas kameroje Nr. 127 (1 asmuo kameroje);

– laikotarpiu nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. iki 2016 m. rugsėjo 13 d. buvo laikomas kameroje Nr. 127 (2 asmenys kameroje);

– 2016 m. rugsėjo 14 d. buvo perkeltas į kamerą Nr. 145, plotas - 7,94 m² (2 asmenys kameroje);

– laikotarpiu nuo 2016 m. rugsėjo 15 d. iki 2016 m. rugsėjo 25 d. kamera Nr. 145 (2 asmenys kameroje);

– 2016 m. rugsėjo 26 d. buvo laikomas kameroje Nr. 145 (1 asmuo kameroje);

– 2016 m. rugsėjo 27 d. buvo perkeltas į kamerą Nr. 112, plotas - 7,28 m² (1asmuo kameroje);

– 2016 m. rugsėjo 28 d. buvo perkeltas į kamerą Nr. 131, plotas - 7,94 m² (2 asmenys kameroje);

– laikotarpiu nuo 2016 m. rugsėjo 29 d. iki 2016 m. spalio 24 d. buvo laikomas kameroje Nr. 131 (2 asmenys kameroje);

– 2016 m. spalio 25 d. buvo perkeltas į kamerą Nr. 104, plotas - 7,38 m² (1 asmuo kameroje);

– 2016 m. spalio 26 d. buvo perkeltas į kamerą Nr. 132, plotas - 7,94 m² (2 asmenys kameroje);

– laikotarpiu nuo 2016 m. spalio 27 d. iki 2016 m. lapkričio 20 d. buvo laikomas kameroje Nr. 132 (2 asmenys kameroje);

– 2016 m. lapkričio 21 d. buvo laikomas kameroje Nr. 132 (1 asmuo kameroje);

– laikotarpiu nuo 2016 m. lapkričio 22 d. iki 2016 lapkričio 25 d. buvo laikomas kameroje Nr. 132 (2 asmenys kameroje);

– laikotarpiu nuo 2016 m. lapkričio 26 d. iki 2016 m. lapkričio 29 d. buvo laikomas kameroje Nr. 132 (1 asmuo kameroje);

– laikotarpiu nuo 2016 m. lapkričio 30 d. iki 2016 m. gruodžio 14 d. buvo laikomas kameroje Nr. 132 (2 asmenys kameroje);

– laikotarpiu nuo 2016 m. gruodžio 15 d. iki 2016 m. gruodžio 16 d. buvo laikomas kameroje Nr. 132 (1 asmuo kameroje);

– laikotarpiu nuo 2016 m. gruodžio 17 d. iki 2016 m. gruodžio 18 d. buvo laikomas kameroje Nr. 132 (2 asmenys kameroje);

– 2016 m. gruodžio 19 d. buvo laikomas kameroje Nr. 132 (1 asmuo kameroje);

– laikotarpiu nuo 2016 m. gruodžio 20 d. iki 2017 m. sausio 6 d. buvo laikomas kameroje Nr. 132 (2 asmenys kameroje);

– 2017 m. sausio 7 d. buvo laikomas kameroje Nr. 132 (1 asmuo kameroje);

– laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 8 d. iki 2017 m. vasario 23 d. buvo laikomas kameroje Nr. 132 (2 asmenys kameroje);

– 2017 m. vasario 24 d. buvo perkeltas į kamerą Nr. 133, plotas - 7,94 m² (1 asmuo kameroje);

– 2017 m. vasario 25 d. buvo laikomas kameroje Nr. 133 (1 asmuo kameroje);

– laikotarpiu nuo 2017 m. vasario 26 d. iki 2017 m. kovo 1 d. buvo laikomas kameroje Nr. 133 (2 asmenys kameroje);

– 2017 m. kovo 2 d. buvo laikomas kameroje Nr. 133 (1 asmuo kameroje);

– laikotarpiu nuo 2017 m. kovo 3 d. iki 2017 m. kovo 9 d. buvo laikomas kameroje Nr. 133 (2 asmenys kameroje);

– 2017 m. kovo 10 d. buvo laikomas kameroje Nr. 133 (1 asmuo kameroje);

– laikotarpiu nuo 2017 m. kovo 11 d. iki 2017 m. kovo 20 d. buvo laikomas kameroje Nr. 133 (2 asmenys kameroje);

– laikotarpiu nuo 2017 m. kovo 21 d. iki 2017 m. kovo 22 d. buvo laikomas kameroje Nr. 133 (1 asmuo kameroje);

– laikotarpiu nuo 2017 m. kovo 23 d. iki 2017 m. balandžio 21 d. buvo laikomas kameroje Nr. 133 (2 asmenys kameroje);

– 2017 m. balandžio 22 d. buvo laikomas kameroje Nr. 133 (1 asmuo kameroje);

– laikotarpiu nuo 2017 m. balandžio 23 d. iki 2017 m. gegužės 10 d. buvo laikomas kameroje Nr. 133 (2 asmenys kameroje);

– 2017 m. gegužės 11 d. buvo laikomas kameroje Nr. 133 (1 asmuo kameroje);

– laikotarpiu nuo 2017 m. gegužės 12 d. iki 2017 m. gegužės 28 d. buvo laikomas kameroje Nr. 133 (2 asmenys kameroje);

– 2017 m. gegužės 29 d. buvo laikomas kameroje Nr. 133 (1 asmuo kameroje);

– laikotarpiu nuo 2017 m. gegužės 30 d. iki 2017 m. birželio 20 d. buvo laikomas kameroje Nr. 133 (2 asmenys kameroje);

– 2017 m. birželio 21 d. buvo laikomas kameroje Nr. 133 (1 asmuo kameroje);

– laikotarpiu nuo 2017 m. birželio 22 d. iki 2017 m. birželio 25 d. buvo laikomas kameroje Nr. 133 (2 asmenys kameroje);

– 2017 m. birželio 26 d. buvo laikomas kameroje Nr. 133 (1 asmuo kameroje);

– laikotarpiu nuo 2017 m. birželio 27 d. iki 2017 m. rugpjūčio 9 d. buvo laikomas kameroje Nr. 133 (2 asmenys kameroje);

– laikotarpiu nuo 2017 m. rugpjūčio 10 d. iki 2017 m. rugpjūčio 12 d. buvo laikomas kameroje Nr. 133 (1 asmuo kameroje);

– laikotarpiu nuo 2017 m. rugpjūčio 13 d. iki 2017 m. rugpjūčio 17 d. buvo laikomas kameroje Nr. 133 (2 asmenys kameroje);

– 2017 m. rugpjūčio 18 d. buvo laikomas kameroje Nr. 133 (1 asmuo kameroje);

– laikotarpiu nuo 2017 m. rugpjūčio 19 d. iki 2017 m. rugpjūčio 24 d. buvo laikomas kameroje Nr. 133 (2 asmenys kameroje);

– laikotarpiu nuo 2017 m. rugpjūčio 25 d. iki 2017 m. rugpjūčio 28 d. buvo laikomas kameroje Nr. 133 (1 asmuo kameroje);

– laikotarpiu nuo 2017 m. rugpjūčio 29 d. iki 2017 m. rugpjūčio 30 d. buvo laikomas kameroje Nr. 133 (2 asmenys kameroje);

– 2017 m. rugpjūčio 31 d. buvo laikomas kameroje Nr. 133 (1 asmuo kameroje);

– laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. iki 2017 m. rugsėjo 17 d. buvo laikomas kameroje Nr. 133 (2 asmenys kameroje);

– 2017 m. rugsėjo 18 d. buvo laikomas kameroje Nr. 133 (1 asmuo kameroje);

– laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo 19 d. iki 2017 m. rugsėjo 21 d. buvo laikomas kameroje Nr. 133 (2 asmenys kameroje);

– 2017 m. rugsėjo 22 d. buvo laikomas kameroje Nr. 133 (1 asmuo kameroje);

– laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo 23 d. iki 2017 m. spalio 25 d. buvo laikomas kameroje Nr. 133 (2 asmenys kameroje);

– 2017 m. spalio 26 d. buvo laikomas kameroje Nr. 133 (1 asmuo kameroje);

– laikotarpiu nuo 2017 m. spalio 27 d. iki 2017 m. lapkričio 9 d. buvo laikomas kameroje Nr. 133 (2 asmenys kameroje);

– 2017 m. lapkričio 10 d. buvo laikomas kameroje Nr. 133 (1 asmuo kameroje);

– laikotarpiu nuo 2017 m. lapkričio 11 d. iki 2017 m. gruodžio 6 d. buvo laikomas kameroje Nr. 133 (2 asmenys kameroje);

– laikotarpiu nuo 2017 m. gruodžio 7 d. iki 2017 m. gruodžio 8 d. buvo laikomas kameroje Nr. 133 (1 asmuo kameroje);

– laikotarpiu nuo 2017 m. gruodžio 9 d. iki 2017 m. gruodžio 13 d. buvo laikomas kameroje Nr. 133 (2 asmenys kameroje);

– 2017 m. gruodžio 14 d. buvo laikomas kameroje Nr. 133 (1 asmuo kameroje);

– laikotarpiu nuo 2017 m. gruodžio 15 d. iki 2017 m. gruodžio 17 d. buvo laikomas kameroje Nr. 133 (2 asmenys kameroje);

– 2017 m. gruodžio 18 d. buvo laikomas kameroje Nr. 133 (1 asmuo kameroje);

– laikotarpiu nuo 2017 m. gruodžio 19 d. iki 2017 m. gruodžio 28 d buvo laikomas kameroje Nr. 133 (2 asmenys kameroje);

– 2017 m. gruodžio 29 d. buvo laikomas kameroje Nr. 133 (1 asmuo kameroje);

– laikotarpiu nuo 2017 m. gruodžio 30 d. iki 2018 m. sausio 10 d. buvo laikomas kameroje Nr. 133 (2 asmenys kameroje);

– 2018 m. sausio 11 d. buvo laikomas kameroje Nr. 133 (1 asmuo kameroje);

– laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 12 d. iki 2018 m. sausio 30 d. buvo laikomas kameroje Nr. 133 (2 asmenys kameroje);

– 2018 m. sausio 31 d. buvo laikomas kameroje Nr. 133 (1 asmuo kameroje);

– 2018 m. vasario 1 d. buvo laikomas kameroje Nr. 133 (2 asmenys kameroje);

– 2018 m. vasario 2 d. buvo laikomas kameroje Nr. 133 (1 asmuo kameroje);

– laikotarpiu nuo 2018 m. vasario 3 d. iki – 2018 m. vasario 21 d. buvo laikomas kameroje Nr. 133 (2 asmenys kameroje);

– 2018 m. vasario 22 d. buvo laikomas kameroje Nr. 133 (1 asmuo kameroje);

– laikotarpiu nuo 2018 m. vasario 23 d. iki 2018 m. kovo 14 d. buvo laikomas kameroje Nr. 133 (2 asmenys kameroje);

– 2018 m. kovo 15 d. buvo laikomas kameroje Nr. 133 (1 asmuo kameroje);

– laikotarpiu nuo 2018 m. kovo 16 d. iki 2018 m. gegužės 7 d. buvo laikomas kameroje Nr. 133 (2 asmenys kameroje);

– 2018 m. gegužės 8 d. buvo perkeltas į kamerą Nr. 107, plotas - 7,38 m² (1 asmuo kameroje);

– 2018 m. gegužės 9 d. buvo perkeltas į kamerą Nr. 132, plotas - 7,94 m² (2 asmenys kameroje);

– laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės 10 d. iki 2018 m. gegužės 17 d. buvo laikomas kameroje Nr. 132 (2 asmenys kameroje);

– 2018 m. gegužės 18 d. buvo laikomas kameroje Nr. 132 (1 asmuo kameroje);

– laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės 19 d. iki 2018 m. gegužės 31 d. buvo laikomas kameroje Nr. 132 (2 asmenys kameroje);

– 2018 m. birželio 1 d. buvo laikomas kameroje Nr. 132 (1 asmuo kameroje);

– laikotarpiu nuo 2018 m. birželio 2 d. iki 2018 m. birželio 5 d. buvo laikomas kameroje Nr. 132 (2 asmenys kameroje);

– laikotarpiu nuo 2018 m. birželio 6 d. iki 2018 m. birželio 7 d. buvo laikomas kameroje Nr. 132 (1 asmuo kameroje);

– laikotarpiu nuo 2018 m. birželio 8 d. iki 2018 m. liepos 9 d. buvo laikomas kameroje Nr. 132 (2 asmenys kameroje);

– 2018 m. liepos 10 d. buvo laikomas kameroje Nr. 132 (1 asmuo kameroje);

– laikotarpiu nuo 2018 m. liepos 11 d. iki 2018 m. liepos 20 d. buvo laikomas kameroje Nr. 132 (2 asmenys kameroje);

– laikotarpiu nuo 2018 m. liepos 21 d. iki 2018 m. rugpjūčio 4 d. buvo laikomas kameroje Nr. 132 (1 asmuo kameroje);

– laikotarpiu nuo 2018 m. rugpjūčio 5 d. iki 2018 m. rugpjūčio 6 d. buvo laikomas kameroje Nr. 132 (2 asmenys kameroje);

– laikotarpiu nuo 2018 m. rugpjūčio 7 d. iki 2018 m. rugpjūčio 8 d. buvo laikomas kameroje Nr. 132 (1 asmuo kameroje);

– laikotarpiu nuo 2018 m. rugpjūčio 9 d. iki 2018 m. spalio 9 d. buvo laikomas kameroje Nr. 132 (2 asmenys kameroje);

– 2018 m. spalio 10 d. buvo perkeltas į kamerą Nr. 151, plotas - 7,48 m² (2 asmenys kameroje);

– laikotarpiu nuo 2018 m. spalio 11 d. iki 2018 m. spalio 15 d. buvo laikomas kameroje Nr. 151 (2 asmenys kameroje);

– 2018 m. spalio 16 d. buvo laikomas kameroje Nr. 151 (1 asmuo kameroje);

– laikotarpiu nuo 2018 m. spalio 17 d. iki 2018 m. spalio 18 d. buvo laikomas kameroje Nr. 151 (2 asmenys kameroje);

– 2018 m. spalio 19 d. buvo perkeltas į kamerą Nr. 128, plotas - 7,87 m² (2 asmenys kameroje);

– laikotarpiu nuo 2018 m. spalio 20 d. iki 2018 m. lapkričio 5 d. buvo laikomas kameroje Nr. 128 (2 asmenys kameroje);

– 2018 m. lapkričio 6 d. buvo laikomas kameroje Nr. 128 (1 asmuo kameroje);

– laikotarpiu nuo 2018 m. lapkričio 7 d. iki 2018 m. lapkričio 12 d. buvo laikomas kameroje Nr. 128 (2 asmenys kameroje);

– laikotarpiu nuo 2018 m. lapkričio 13 d. iki 2018 m. lapkričio 14 d. buvo laikomas kameroje Nr. 128 (1 asmuo kameroje);

– 2018 m. lapkričio 15 d. buvo perkeltas į kamerą Nr. 194, plotas - 7,94 m² (2 asmenys kameroje);

– laikotarpiu nuo 2018 m. lapkričio 16 d. – 2018 m. gruodžio 7 d. buvo laikomas kameroje Nr. 194 (2 asmenys kameroje);

– laikotarpiu nuo 2018 m. gruodžio 8 d. iki 2018 m. gruodžio 11 d. buvo laikomas kameroje Nr. 194 (1 asmuo kameroje);

– laikotarpiu nuo 2018 m. gruodžio 12 d. iki 2018 m. gruodžio 20 d. buvo laikomas kameroje Nr. 194 (2 asmenys kameroje);

– 2018 m. gruodžio 21 d. buvo laikomas kameroje Nr. 194 (1 asmuo kameroje);

– laikotarpiu nuo 2018 m. gruodžio 22 d. iki 2019 m. sausio 8 d. buvo laikomas kameroje Nr. 194 (2 asmenys kameroje);

– 2019 m. sausio 9 d. išvyko į Šiaulių tardymo izoliatorių.

– 2019 m. sausio 14 d. atvyko iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus į Lukiškių TI-K ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 120, plotas - 7,38 m² (2 asmenys kameroje);

– 2019 m. sausio 15 d. perkeltas į kamerą Nr. 194, plotas - 7,94 m² (2 asmenys kameroje);

– laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 16 d. iki 2019 m. vasario 7 d. buvo laikomas kameroje Nr. 194 (2 asmenys kameroje);

– 2019 m. vasario 8 d. buvo laikomas kameroje Nr. 194 (1 asmuo kameroje);

– laikotarpiu nuo 2019 m. vasario 9 d. iki 2019 m. vasario 11 d. buvo laikomas kameroje Nr. 194 (2 asmenys kameroje);

– 2019 m. vasario 12 d. buvo perkeltas į kamerą Nr. 195, plotas - 7,94 m² (2 asmenys kameroje);

– laikotarpiu nuo 2019 m. vasario 13 d. iki 2019 m. vasario 17 d. buvo laikomas kameroje Nr. 195 (2 asmenys kameroje);

– 2019 m. vasario 18 d. buvo laikomas kameroje Nr. 195 (1 asmuo kameroje);

– 2019 m. vasario 19 d. buvo laikomas kameroje Nr. 195 (2 asmenys kameroje);

– 2019 m. vasario 20 d. buvo laikomas kameroje Nr. 195 (1 asmuo kameroje);

– laikotarpiu nuo 2019 m. vasario 21 d. iki 2019 m. vasario 25 d. buvo laikomas kameroje Nr. 195 (2 asmenys kameroje);

– 2019 m. vasario 26 d. buvo laikomas kameroje Nr. 195 (1 asmuo kameroje);

– laikotarpiu nuo 2019 m. vasario 27 d. iki 2019 m. kovo 11 d. buvo laikomas kameroje Nr. 195 (2 asmenys kameroje);

– 2019 m. kovo 12 d. buvo laikomas kameroje Nr. 195 (1 asmuo kameroje);

– laikotarpiu nuo 2019 m. kovo 13 d. iki 2019 m. kovo 14 d. buvo laikomas kameroje Nr. 195 (2 asmenys kameroje);

– 2019 m. kovo 15 d. buvo laikomas kameroje Nr. 195 (1 asmuo kameroje);

– laikotarpiu nuo 2019 m. kovo 16 d. iki 2019 m. balandžio 12 d. buvo laikomas kameroje Nr. 195 (2 asmenys kameroje);

– laikotarpiu nuo 2019 m. balandžio 13 d. iki 2019 m. balandžio 16 d. buvo laikomas kameroje Nr. 195 (1 asmuo kameroje);

– laikotarpiu nuo 2019 m. balandžio 17 d. iki 2019 m. balandžio 23 d. buvo laikomas kameroje Nr. 195 (2 asmenys kameroje);

– laikotarpiu nuo 2019 m. balandžio 24 d. iki 2019 m. balandžio 25 d. buvo laikomas kameroje Nr. 195 (1 asmuo kameroje);

– laikotarpiu nuo 2019 m. balandžio 26 d. iki 2019 m. gegužės 2 d. buvo laikomas kameroje Nr. 195 (2 asmenys kameroje);

– 2019 m. gegužės 3 d. išvyko į Vilniaus pataisos namus.

Vilniaus pataisos namų Turto valdymo skyriaus 2019 m. liepos mėn. pranešime „Dėl J. V. skundo“ nurodyta (b. l. 53–56):

Lukiškių TI-K gyvenamųjų kamerų įrengimas atitiko Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos mėn. 10 d. įsakymu Nr. V-176 (toliau – TIĮET) ir Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 (toliau – PĮĮET), reikalavimus. Laikymo sąlygos Lukiškių TI-K atitiko HN 134:2015 reikalavimus.

Vadovaujantis TIĮET 14.5 punktu ir PĮĮET 16.5 punktu sanitarinio mazgo vieta buvo atitverta nuo likusio kameros ploto 1,5 metro pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Gyvenamosiose kamerose buvo sanitarinio mazgo patalpa su klozetu. Patalpos matmenys - apie 0,8 x 0,7 m (0,56 kv. m). Patalpoje buvo įrengtas klozetas (apie 0,16 kv. m.) ir praustuvas (apie 0,2 kv. m.). Kamerose santechninė įranga buvo tvarkinga. Lukiškių TI-K priežiūros postų Nr. 7, Nr. 23, Nr. 25 ir Nr. 26 gyvenamosiose kamerose sanitarinių mazgų patalpos buvo įrengtos kaip atskiros kabinos su durimis: 2013 m. posto Nr.7 gyvenamosiose kamerose Nr. 252 - Nr. 257; 2012 m. posto Nr. 23 gyvenamosiose kamerose Nr. 386 - Nr. 395; 2015 m. posto Nr. 25 gyvenamosiose kamerose Nr. 406 - Nr. 417; 2016 m. posto Nr.26 gyvenamosiose kamerose Nr. 418 - Nr. 426. Kitose Lukiškių TI-K gyvenamosiose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinų nebuvo techninių galimybių, todėl vadovaujantis TIĮET ir PĮĮET nuo likusio kameros ploto ši patalpa buvo atitverta 1,5 m. aukščio pertvara. Nuo 2016 gruodžio mėn. iki 2017 kovo mėn. kamerose buvo įrengtos sanitarinio mazgo užuolaidos, kurios pilnai uždengė matomumą iš kameros vidaus ir nuo apžiūros langelio duryse. Kameros sanitariniame mazge nemalonaus kvapo nebūtų buvę, jeigu kameroje esantys asmenys būtų palaikę tvarką kameroje ir valę tualetą. Valikliai ir valymo priemonės į visas kameras buvo išduodamos. Vadovaujantis TIĮET ir PĮĮET reikalavimais, gyvenamųjų kamerų patalpos duryse buvo įrengiamas stebėjimo langelis arba akutė. Stebėjimo langelis reikalingas užtikrinti suimtųjų/nuteistųjų ir prižiūrėtojų saugumą.

Vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo” 1.3.1. punktu, vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 m². Lukiškių TI-K buvo užtikrinamas 3,6 m² gyvenamasis plotas kiekvienam asmeniui. Lukiškių TI-K gyvenamosiose kamerose buvo laikoma ne daugiau asmenų nei jose yra įrengta miegamųjų vietų.

Kameros buvo vėdinamos per langus. Kamerų langai buvo skaidraus stiklo ir jų rėmai tvarkingi, lengvai atidaromi, pritaikyti vėdinimui. Atkreipė dėmesį, kad tinkamai vėdinant gyvenamosiose kamerose buvo išvengiama ir pelėsio, ir staigių temperatūros pokyčių, ir nemalonaus kvapo.

Gyvenamosiose kamerose įrengtas dieninis ir naktinis apšvietimas. Gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė šviesa buvo ne mažesnė kaip 200 Lx. kaip ir numatyta HN 134:2015 14 punkte. Kamerose elektros įrenginių instaliacija buvo tvarkinga ir nekėlė pavojaus žmogaus gyvybei ir sveikatai. Kamerose buvo įrengti skubaus iškvietimo mygtukai.

Lukiškių TI-K buvo įrengta centrinė šildymo sistema. Šildymo sezono metu visose gyvenamosiose kamerose buvo palaikoma optimali temperatūra. Gyvenamųjų patalpų oro temperatūra atitiko HN 134:2015 reikalavimus.

Kameras turėjo valytis, tame tarpe ir langus, bei tvarką kamerose palaikyti jose laikomi nuteistieji (suimtieji). Pažymėjo, jog kameros buvo aprūpintos valymo inventoriumi ir priemonėmis. Į visas Lukiškių TI-K kameras buvo išduota: šepetys grindims, šiukšlių semtuvas, kibirai, šluostės, tualeto šepetys su dėklu, valikliai (geriamoji soda, kalciniuota soda ir skystas universalus valiklis).

Lukiškių TI-K suimtiesiems ir nuteistiesiems buvo sudaryta galimybė ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę nusiprausti duše, tai atitiko HN 134:2015 44 punkto reikalavimus. Vadovaujantis Lukiškių TI­K direktoriaus 2016-09-30 įsakymu Nr. 1-264 „Dėl Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime laikomų suimtųjų ir nuteistųjų išvedimo nusiprausti į dušą ir kirpėjo paslaugų suteikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, suimtieji ir nuteistieji dušu galėjo naudotis iki 15 minučių. Dušinės maišytuvai buvo techniškai tvarkingi, karšto ir šalto vandens tiekimo sistema veikė. Į dušus buvo nuolatos tiekiamas karštas vanduo.

Lukiškių TI-K išduodami daiktai: patalynė, rankšluosčiai, antklodė, pagalvė, čiužinys buvo švarūs, tvarkingi, tinkama naudojimui. Visiems Lukiškių TI-K nuteistiesiems (suimtiesiems) buvo išduodami čiužiniai, pagalvės ir antklodės dezinfekuotos įstaigoje esančioje dezinfekavimo kameroje, patalynė buvo skalbiama ir keičiama ne rečiau kaip kartą per savaitę. Pelės, žiurkės ir kiti kenkėjai bei parazitai buvo naikinami. Lukiškių TI-K administracija buvo sudariusi paslaugų sutartį su įmone, kuri organizavo profilaktinį aplinkos kenksmingumo pašalinimą (dezinfekciją, dezinsekciją, deratizaciją) bei teisės aktų nustatyta tvarka atliko visuomenės sveikatos priežiūros veiklą. Įmonė turėjo licenciją verstis privalomojo profilaktinio aplinkos kenksmingumo pašalinimo veikla.

Suimtiesiems ir nuteistiesiems Lukiškių TI-K valgiaraščiai buvo subalansuoti ir atitiko Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas fiziologines mitybos normas. Išduoti pagamintą maistą leido Lukiškių TI-K direktoriaus budintysis padėjėjas. Pagamintas maistas buvo kokybiškas ir tinkamas vartojimui. Pažymėjo, kad virtuvė pagamintą maistą išduodavo karštą. Suimtiesiems ir nuteistiesiems pagamintas maistas buvo išduodamas šiltas, nes termiškai apdorotas maistas buvo laikomas maistui laikyti skirtuose termosuose. Maistas buvo dalinamas griežtai laikantis higienos normų reikalavimų. Tame pačiame pranešime nurodoma, kad pareiškėjas skunde remiamasi negaliojančiais teisės aktais: Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1999 m. spalio 22 d. įsakymu Nr. 461 ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241.

Pareiškėjas prašo iš Lietuvos valstybės priteisti 50 000 Eur neturtinės žalos, kuri, pareiškėjo teigimu, jam padaryta dėl kalinimo Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime netinkamomis sąlygomis.

Pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 42 straipsnį, turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civilinio kodekso (toliau – ir CK) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalį asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas. Aiškindamas šios konstitucinės normos turinį, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 1997 m. sausio 20 d. ir 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimuose yra konstatavęs, kad būtinybė atlyginti asmeniui padarytą turtinę ir neturtinę žalą yra konstitucinis principas, o šį principą įtvirtinant siekiama užtikrinti, kad asmenims, patyrusiems materialinę ar moralinę žalą, ji bus teisingai atlyginta.

Reikalavimai dėl turtinės ir neturtinės žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei jų tarnautojų veiksmais ar neveikimu viešojo administravimo srityje, atlyginimo peržengia viešosios teisės ribas. Sprendžiant jų pagrįstumo klausimą, būtina vadovautis ne tik ABTĮ, bet ir privatinės teisės normomis. Valdžios institucijų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimas reglamentuojamas CK 6.271 straipsnyje. Šiame straipsnyje numatyta valstybės atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, ir savivaldybės atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo ar savivaldybės darbuotojo kaltės (CK 6.271 str. 1 dalis). Taip nustatoma civilinė atsakomybė be kaltės, todėl viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui. CK 6.271 str. 4 dalyje įtvirtinta, kad valstybės ir savivaldybės atsakomybė atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. CK 6.271 str. 3 dalyje aktas apibrėžiamas kaip bet koks valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmas (veikimas, neveikimas), kuris tiesiogiai daro įtaką asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimai administracinėse bylose Nr. A146-244/2008, Nr. A822-87/2009, A822-619/2009).

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakyme Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ nustatytas reikalavimas, kad vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m ploto. Atkreiptinas dėmesys, jog nacionaliniai teisės aktai nenustato, kad skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį kameros plotą, iš bendro patalpų ploto turi būti atimtas sanitarinio mazgo patalpos užimamas plotas. Pažymėtina, kad EŽTT yra išaiškinęs, jog turėtų būti laikomasi aiškinimo, kad 3 kv. m plotas, tenkantis asmeniui daugiavietėse kamerose, yra minimalus standartas, taikomas vertinant Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnio galimą pažeidimą. Šiuo aspektu svarbu, ar kalinamas asmuo turėjo galimybę normaliai judėti kameroje.

Teismas, įvertinęs į bylą pateiktus duomenis, iš kurių matyti, jog pareiškėjo nurodytu laikotarpiu (nuo 2016 m. birželio 3 d. iki 2019 m. gegužės 2 d.) kamerose, kurių plotas nuo 7,28 m² iki 7,38 m², pareiškėjas buvo laikomas vienas, o kamerose, kurių plotas nuo 7,38 m² iki 7,94 m², buvo laikomas kartu su kitu asmeniu, daro išvadą, kad Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakyme Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ nustatytas reikalavimas, jog vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m ploto (atmetus sanitarinio mazgo plotą, t. y. 0,7 kv. m.), nebuvo pažeistas.

Pareiškėjas tvirtino, jog sanitarinio mazgo įrengimas, atskiriant jį tik nepermatoma užuolaida, pažeidė jo teisę į privatumą.

Teismas pažymi, kad HN 134:2015 nereglamentuoja sanitarinio mazgo (tualeto) įrengimo laisvės atėmimo vietose reikalavimų. TI taisyklių 14.5 punkte nustatyta, kad sanitarinio mazgo patalpa turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Esant galimybei, sanitarinis mazgas turi būti visiškai izoliuotas nuo likusio kameros ploto. Atsakovės atstovas atsiliepime į skundą nurodė, kad tualetas nuo likusios kameros ploto yra atskirtas ne žemesne kaip 1,5 m. sienele.

Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) ne vienoje byloje pažymėjo ir tai, kad kamerų įrengimas taip, jog tualetas neturi jokio atskyrimo nuo gyvenamosios erdvės arba yra atskirtas maždaug 1–1,5 m. aukščio pertvara, yra ne tik smerktinas higienos požiūriu, bet ir atima iš sulaikytojo bet kokį privatumą naudojantis tualetu, kadangi jis lieka visą laiką matomas kitų kalinių, sėdinčių ant gultų, bei prižiūrėtojų, žvelgiančių per stebėjimo angą / akutę (žr., pvz., 2009 m. kovo 12 d. sprendimo byloje A. M. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 15217/07) 97 p., 2012 m. gegužės 10 d. sprendimo byloje G. R. (pareiškimo Nr. 41558/05) 28 p.), net jei kalinimo įstaigos taisyklės draudžia visiškai uždengti tualetą durimis ar užuolaida (žr., pvz., 2012 m. sausio 10 d. sprendimo byloje A. ir kt. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 42525/07; 60800/08), 165 p.). Teismas taip pat yra konstatavęs, jog gyvenamosios erdvės ir tualeto atskyrimas užuolaida neužtikrina kalinamiesiems reikiamo privatumo (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2015 m. kovo 10 d. sprendimo byloje V. ir kt. prieš Vengriją (pareiškimo Nr. 14097/12 ir kt.) 81, 82, 90 p.).

Į šią EŽTT praktiką LVAT nuosekliai atsižvelgia analogiško pobūdžio bylose. Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad suimtųjų (nuteistųjų) privatumui užtikrinti nepakanka tik atskirti sanitarinį mazgą sienele nuo likusio kameros ploto, kadangi suimtieji (nuteistieji), besinaudojantys tualetu, gali būti matomi iš įėjimo į sanitarinį mazgą pusės. Tam, kad suimtiesiems (nuteistiesiems) būtų tinkamai garantuotas jų privatumas, įėjimas į sanitarinį mazgą turi būti uždengtas (įrengiant duris arba kitu būdu) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017, 2017 m. kovo 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-772-261/2017 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju, teismas atkreipia dėmesį, kad ginčui aktualiu laikotarpiu (nuo 2016 m. birželio 3 d. iki 2019 m. gegužės 2 d.) pareiškėjo teisė į privatumą naudojantis sanitariniais mazgais objektyviai galėjo būti pažeista, kai jis kamerose buvo laikomas ne vienas (b. l. 37–39), nes, kaip minėta, pagal EŽTT praktiką gyvenamosios erdvės ir tualeto atskyrimas užuolaida neužtikrina kalinamiesiems reikiamo privatumo. Pažymėtina, jog pareiškėjas neteikė duomenų, kad vienam gyvenant kameroje buvo pažeidžiamas privatumas naudotis sanitariniu mazgu, t.y., kad buvo stebimas pašalinių asmenų ar pareigūnų, ar buvo kitos aplinkybės, todėl nėra pagrindo konstatuoti, jog pareiškėjui gyvenant kameroje vienam buvo pažeista jo teisė į privatumą.

Atsakovės atstovas nepaneigė pareiškėjo teiginių, kad Lukiškių TI-K kamerose sanitariniai mazgai nėra visiškai atitverti nuo gyvenamosios patalpos, todėl, teismo vertinimu, pareiškėjo teisės į privatumą neužtikrinimas blogino jo kalinimo sąlygas 958 paras, kai jis buvo laikomas kamerose ne vienas. Teismas atsižvelgia į tai vertindamas neturtinės žalos dydį.

Pareiškėjas nurodo, kad jo buvimo Lukiškių TI-K laikotarpiu, jis buvo vedamas į pasivaikščiojimo kiemelį vieną valandą per parą, o tai pažeidė jo teises.

Teismas nurodo, kad pagal SVĮ 29 straipsnio 1 dalį, suimtieji turi teisę kasdien ne mažiau kaip vieną valandą pasivaikščioti gryname ore per dieną. To paties straipsnio 2 dalis numato, kad pasivaikščiojimo gali nebūti arba jo trukmė gali būti sutrumpinama tik dėl nepalankių oro sąlygų, jei su tuo sutinka suimtasis. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjui buvo suteikiama mažiau negu valanda pasivaikščioti gryname ore ar buvo kliudoma pareiškėjui pasinaudoti šia teise. Pareiškėjas neginčija aplinkybės, kad jam buvo suteiktas teisės aktuose nustatytas pasivaikščiojimo laikas, tačiau mano, kad jis yra per trumpas. Atsižvelgiant į tai, kad Lukiškių TI-K neturėjo pareigos suteikti pareiškėjui pasivaikščioti gryname ore ilgiau negu valandą ir tai atitiko teisės aktuose nustatytus reikalavimus, nėra pagrindo konstatuoti atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų. Taigi, pareiškėjo teisė pasivaikščioti nebuvo pažeista.

HN 134:2015 20 punkte įtvirtinta, jog laisvės atėmimo vietoje, policijos areštinėje neturi būti nariuotakojų, graužikų ir kitų kenkėjų. Laisvės atėmimo vietoje, policijos areštinėje atliekamas nuolatinis nariuotakojų ir graužikų stebėjimas bei, nustačius nariuotakojų ar (ir) graužikų buvimo pėdsakus, – jų naikinimas teisės aktų nustatyta tvarka. Bylos duomenys patvirtina, Lukiškių TI-K yra sudariusi paslaugų sutartį su įmone, kuri organizavo profilaktinį aplinkos kenksmingumo pašalinimą (dezinfekciją, dezinsekciją, deratizaciją) bei teisės aktų nustatyta tvarka atliko visuomenės sveikatos priežiūros veiklą. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ginčo laikotarpiu minėta bendrovė aukščiau nurodyta sutartimi prisiimtus įsipareigojimus vykdė – 2016 m. kovo 21 d. Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo Nr. 13(13.3)-PA-437 duomenimis, Lukiškių TI-K yra pildomas atliktų profilaktinių aplinkos kenksmingumo pašalinimo darbų žurnalas, kuriame matyti, kad Lukiškių TI-K atliekamas nuolatinis nariuotakojų ir graužikų stebėjimas, o nustačius jų buvimo pėdsakus, atliekamas jų naikinimas (b. l. 62–64). Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo argumentai dėl kenkėjų kamerose buvimo atmestini kaip nepagrįsti.

HN 134:2015 44 punkte nustatyta, kad policijos areštinėse laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę nusiprausti duše. Pareiškėjo teisė pasinaudoti dušu buvo užtikrinama taip, kaip numato teisės aktai. Pareiškėjas skunde nurodo, kad vieno karto per savaitę pasinaudoti dušu yra per mažai, tačiau neneigia, kad jam buvo suteikta teisė vieną kartą per savaitę pasinaudoti dušu. Lukiškių TI-K direktoriaus įsakymu patvirtintame Lukiškių TI-K laikomų asmenų išvedimo į dušą tvarkos apraše įtvirtinta, kad Lukiškių TI-K laikomiems asmenims vieną kartą per savaitę iki 15 minučių suteikiama teisė nusiprausti duše. Todėl teismas neturi pagrindo pripažinti, kad, suteikiant pareiškėjui galimybę kartą per savaitę pasinaudoti dušu, yra pažeidžiamos jo teisės. Teismui nekyla abejonių, kad pareiškėjo teisė pasinaudoti dušu buvo tinkamai įgyvendinta, o jo argumentai dėl naudojimosi dušo tvarkos ir privatumo neužtikrinimo atmestini kaip nepagrįsti.

Pareiškėjas neturtinės žalos atsiradimą kildino iš to, jog kamerose nebuvo tinkamai užtikrinamas patalpos apšvietimas. Nurodė, jog natūralus apšvietimas labai silpnas, o dirbtinis – per stiprus, nuo dirbtinio apšvietimo skauda galvą, akis. Pats išjungti apšvietimo neturėjo galimybės.

Apšvietimo reikalavimus reglamentuoja Higienos normos 134:2015 14 ir 15 punktai: Gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx (14 p.); Natūralus apšvietimas gali būti neįrengiamas patalpose, kuriose asmenys laikomi ne ilgiau nei 24 val. (15 p.). Atsakovės atstovas nurodė, jog visose areštinės kamerose yra skaidraus stiklo langai, įrengtas dirbtinis dieninis ir naktinis apšvietimas. Kamerose nėra įrengti jungikliai, eksploatacijos reikalavimų (patvirtinta 2002 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. 380) 79.1 punkte nustatyta, kad bendras kameros apšvietimas ir rozetės turi būti įjungiamos ar išjungiamos iš budinčiojo posto. Nurodė, jog Įstaigoje gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė šviesa yra ne mažesnė kaip 200 Lx., kaip ir numatyta HN 134:2015 14 p. HN 134:2015 reikalavimuose nėra nustatytas gyvenamųjų patalpų natūralaus apšvietimo koeficientas. Pareiškėjas skunde nenurodė, ar kreipėsi į Vilniaus visuomenės sveikatos centrą dėl galimai netinkamų kalinimo sąlygų. Byloje nėra pateikta jokių duomenų, patvirtinančių pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes dėl netinkamų kalinimo sąlygų, t. y. apšvietos. Teismas pažymi, kad LVAT praktikoje konstatuota, kad, kai pareiškėjas reikalavimą atlyginti neturtinę žalą grindžia aplinkybėmis, kurias objektyviai galima įrodyti, jis privalo pateikti atitinkamus įrodymus, leidžiančius teismui teisingai įvertinti patirtą neturtinę žalą, arba nurodyti reikšmingas aplinkybes, kodėl to padaryti negali. Šiuo aspektu LVAT nuosekliai laikosi pozicijos, kad asmuo, teigiantis, jog dėl netinkamų kalinimo sąlygų patyrė konkrečių sveikatos sutrikimų, šias aplinkybes privalo pagrįsti (LVAT 2013-08-30 nutartis administracinėje byloje Nr. A756-1290/2013). Nagrinėjamu atveju, pareiškėjas skunde nenurodė, kokie tiksliai jam kilo sveikatos sutrikimai dėl kamerose buvusios apšvietos. Teismas vertina, kad pareiškėjas, siekdamas pagrįsti jam padarytą neturtinę žalą, turėjo aktyviai dalyvauti renkant byloje reikšmingus įrodymus ir pateikti teismui medicininius duomenis, kurie patvirtintų pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes. Byloje nėra duomenų, jog dėl pareiškėjo kalinimo Lukiškių TI-K jam kilo tam tikrų sveikatos problemų. Atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjas neteikė skundų Lukiškių TI-K administracijai ar Vilniaus visuomenės sveikatos centrui, teismas sprendžia, kad pareiškėjas neįrodė, jog buvo laikomas netinkamomis sąlygomis šiuo aspektu.

HN 76:2010 8 punkte numatoma, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti patiekiamas maistas, atitinkantis fiziologines mitybos normas; 9 punkte numatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų maitinimas organizuojamas pagal valgiaraščius, atitinkančius teisės akto reikalavimus. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. sausio 9 d. nutarimo Nr. 14 „Dėl fiziologinių mitybos normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“ nuostatos numato, kad vidutinė fiziologinė energetinė norma nedirbantiems vyrams yra 2298 kcal per parą. Pažymėtina, kad teismas neturi rašytinių įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti, kad Lukiškių TI-K neužtikrino, kad būtų laikomasi Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2006 m. gegužės 2 d. įsakymo Nr.4/07-117 „Dėl asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklių patvirtinimo“ nuostatų, kuriais vadovaujantis rengiamas valgiaraštis ir tiekiami maisto produktai, kad neužtikrino, jog būtų laikomasi nacionaliniais teisės aktais nustatytų vidutinių fiziologinių maisto energetinių normų. Teismas pažymi, kad subjektyvus maisto skonio ar jo vertės suvokimas savaime nesudaro pagrindo konstatuoti atsakovės atstovo neteisėtus veiksmus, todėl pareiškėjo teiginiai šiuo ginčo klausimu atmestini kaip nepagrįsti.

LVAT ir EŽTT formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90 Van de Hurk prieš Olandiją, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 20772/92 Helle prieš Suomiją, 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. prieš Ispaniją ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas (ABTĮ 13 str. 1 d., 20 str.) taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009 m. liepos 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P525-194/2009, 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.). Teismo vertinimu, likusieji tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovės atstovo argumentai neturės juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl laikytini pertekliniais ir detaliau neanalizuotini.

Pagal CK 6.250 straipsnį nustatyti neturtinės žalos dydį, t. y. teisingą piniginę kompensaciją už nukentėjusio asmens patirtus neturtinio pobūdžio praradimus, yra teismo diskrecija. Teismo pareiga nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą. Pažymėtina, jog piniginės kompensacijos neturtinei žalai atlyginti dydis kiekvienu konkrečiu atveju nustatomas teismo nagrinėjamoje byloje pagal įstatyme nustatytus ir teismo reikšmingais pripažintus kriterijus (CK 6.250 str. 2 d.), vadovaujantis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principais (CK 1.5 str.), nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste atsižvelgiant į šiuo klausimu suformuotą teismų praktiką.

Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju egzistuoja pagrindas priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą, kadangi vien pažeidimo pripažinimo šiuo atveju nepakanka pažeistai teisei apginti. Tačiau, nors pripažintina, kad privatumo sanitariniame mazge trūkumas (958 paros) tam tikrais laikotarpiais sukėlė pareiškėjui dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, tačiau, teismo vertinimu, nėra pagrindo visiškai tenkinti pareiškėjo skundą. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus dėl CK 6.250 str. taikymo bei į anksčiau konstatuotą pareiškėjo teisių pažeidimą, pažeidimo mastą bei intensyvumą, taip pat į Lietuvos valstybės ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, teismo vertinimu, pareiškėjo prašomas priteisti neturtinės žalos dydis yra mažintinas, todėl pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies ir nustatytinas atlygintinos neturtinės žalos dydis yra 2 000 Eur, kuris teisingumo, protingumo bei sąžiningumo kriterijų taikymo požiūriu yra adekvatus jo atžvilgiu padarytam teisės pažeidimui ir šiuo požiūriu yra teisingas.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo J. V. (J. V.) skundas tenkintinas iš dalies ir pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, priteistina 2 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ABTĮ 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, 132–134 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo J. V. (J. V.) skundą tenkinti iš dalies.

Priteisti pareiškėjui J. V. (J. V.), a. k. (duomenys neskelbtini), iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų, 2 000 Eur (du tūkstančius eurų) neturtinei žalai atlyginti už netinkamas kalinimo sąlygas Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime nuo 2016 m. birželio 3 d. iki 2019 m. gegužės 2 d.

Likusią skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.