Kauno apygardos teismo nutartis

2018-10-10 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-610-634/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-10-10
Bylos Nr.
1A-610-634/2018
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-35413-2015-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Edita Dambrauskienė, Danutė Giačaitė, Giedrius Endriukaitis
Nuteistasis
P. D.
Advokatai
Rimantas Bučma
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-610-634/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-35413-2015-7Procesinio sprendimo kategorija 2.4.7 (S)
Kauno apygardos teismasNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. spalio 10 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Editos Dambrauskienės, Giedriaus Endriukaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Danutės Giačaitės,

sekretoriaujant Ingai Mieldažytei,dalyvaujant prokurorui Tomui Dorelaičiui,nuteistojo P. D. gynėjui advokatui Rimantui Bučmai,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo P. D. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. gegužės 22 d. nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje, ir nuteistas:

pagal BK 180 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 2 metams;

pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 1 metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos, jas iš dalies sudedant, ir P. D. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 6 mėnesiams. Šią bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.

Civiliniai ieškiniai tenkinti iš dalies ir iš P. D. priteista: Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui 118,51 eurų turtinei žalai atlyginti už M. T. gydymą, H. S. 317 eurų turtinei ir 1600 eurų neturtinei žalai atlyginti ir M. T. 160 eurų turtinei ir 800 eurų neturtinei žalai atlyginti.

Iš P. D. Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos priteistos ekstradicijos išlaidos – 1063,22 eurai.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. P. D. nuteistas už tai, kad:

1.1. 2015 m. birželio 24 d., apie 1 val., prie naktinės gėrimų parduotuvės (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), veikdamas kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, kurių atžvilgiu tyrimas atskirtas į atskirą ikiteisminį tyrimą, tikslu pagrobti svetimą turtą panaudodami nukentėjusių H. S. ir M. T. atžvilgiu fizinį smurtą, tyčia bendrais veiksmais suduodami smūgius H. S. ir M. T. į įvairias kūno vietas, padarydami nukentėjusiam H. S. muštinę žaizdą kairiame antakyje, pasmakrėje, poodinę kraujosruvą abiejų akių vokuose, kraujosruvą po kairės akies obuolio jungine, odos nubrozdinimus nosyje, kairiame skruoste, viršutinės lūpos kairėje, smakro kairėje, dešiniame dilbyje, krūtinės ląstos dešinėje, kairiame rieše, kairėje plaštakoje, viršutinės lūpos gleivinės nubrozdinimus ir kraujosruvą, kairės akiduobės apatinės sienelės bei kairio žandinio ančio priekinės ir apatinės sienelių lūžius, sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą, nukentėjusiam M. T. padarydami poodines kraujosruvas dešinėje akyje, muštinę žaizdą viršugalvyje, sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą ir bendrais veiksmais pagrobė svetimą nukentėjusiam H. S. priklausantį turtą: rankinę, 50 eurų vertės, kurioje buvo asmens tapatybės kortelė, vairuotojo pažymėjimas, AB „Swedbank“ banko kortelė, įvairios nuolaidų kortelės, buto raktai, 160 eurų įvairiomis kupiūromis, mobiliojo ryšio telefonas „Nokia 220“ su SIM kortele, bendros 50 eurų vertės, tuo padarydami nukentėjusiam H. S. 260 eurų turtinę žalą.

1.2. taip pat jis 2015 m. rugpjūčio 5 d., apie 2 val., veikdamas kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, kurio atžvilgiu tyrimas atskirtas į atskirą ikiteisminį tyrimą, sugadindamas darbo laiko lipduką, 7,26 eurų vertės, bei išdauždamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančios parduotuvės „Aibė“, esančios (duomenys neskelbtini), durų vitrinos stiklą, 24,03 eurų vertės, ir patekęs į vidų slapta pagrobė svetimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą: 4 pakelius cigarečių „Bond Street Silver“, bendros 9,80 eurų vertės, keturis pakelius cigarečių „Bond Street Mini“, bendros 9,80 eurų vertės, septynis pakelius cigarečių „LD Blue 100“, bendros 16,80 eurų vertės, aštuonis pakelius cigarečių „Winston Silver“, bendros 22 eurų vertės, tokiu būdu UAB „ (duomenys neskelbtini)“ padarydamas 89,69 eurų turtinę žalą.

2. Nuteistasis P. D. skundžia Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. gegužės 22 d. nuosprendį ir prašo jį išteisinti dėl BK 180 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos, ir šią veiką kvalifikuoti pagal kitą, labiau tinkantį Baudžiamojo kodekso straipsnį, taip pat skirti jam švelnesnę bausmę.

Šalies argumentai

2.1. Apeliantas skunde nurodo, kad apkaltinamasis teismo nuosprendis pagrįstas vien tik nukentėjusiojo M. T. parodymais, visiškai neatsižvelgiant į tai, kad jo parodymai prieštarauja kitų liudytojų parodymams ir specialisto išvadai Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys į D. P., kuris nurodė, kad jam iš karto po įvykio nukentėjusysis M. T. pasakė, jog konflikte buvo ne du, o trys asmenys, ir kad jis du iš jų atpažino, nors pats nukentėjusysis parodė, kad atpažino tik vieną asmenį ir kad užpuolikų buvo dvigubai daugiau, parodymus. Taip pat skunde pastebima, kad pagal M. T. parodymus, jis nematė, kas ir kokius veiksmus atliko, kai tuo tarpu H. S. nurodė, kad nukentėjusysis jam po įvykio pasakojo, jog jis pats matė, kaip tas pats vaikinas, kuris spyrė H. į veidą, šiam nukritus, jį toliau spardė. Visos šios aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, kad M. T. apkalba nuteistąjį dėl jų tarpusavio nesutarimų. Teismas pagal šio nukentėjusiojo parodymus taip pat nepagrįstai nustatė, kad apeliantas žinojo, kur yra išmesta H. rankinė, nors pats apeliantas ir liudytojai nurodė, kad jis apie tai sužinojo tik paskambinęs „M.“. Be to, iš apelianto parodymų yra aiškiai matyti, kad jis neleido „M.“ rankinės savintis ir ragino ją grąžinti ten, iš kur paėmė, todėl teismas padarė visiškai nepagrįstą išvadą, kad jis pritarė rankinės užgrobimui ir nepagrįstai jį nuteisė pagal BK 180 straipsnio 1 dalį.

2.2. P. D. skunde prašo atsižvelgti į tai, kad dėl kitų nusikaltimų – viešosios tvarkos pažeidimo ir chuliganizmo, jis kaltę pripažįsta visiškai, labai gailisi dėl muštynių, taip pat prašo įvertinti aplinkybės dėl jo pagalbos nukentėjusiesiems atgaunant jiems priklausantį turtą.

3. Atsiliepimų į nuteistojo apeliacinį skundą negauta.

4. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistojo gynėjas palaikė nuteistojo apeliacinį skundą jame išdėstytais motyvais ir prašė jį tenkinti, taip pat prašė perkvalifikuoti P. D. padarytą veiką iš BK 180 straipsnio 1 dalies į BK 284 straipsnį ir atitinkamai skirti švelnesnę bausmę, ir BK 75 straipsnio pagrindu bausmės vykdymą atidėti. Prokuroras prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti, kadangi P. D. veikų kvalifikacija teisinga ir jam paskirta bausmė nėra per griežta.

Motyvuojamoji dalis

5. Nuteistojo P. D. apeliacinis skundas atmetamas.

6. Bylų apeliacinio nagrinėjimo proceso paskirtis yra pagal proceso dalyvių apeliacinius skundus patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis), ir prireikus ištaisyti pirmosios instancijos teismo padarytas klaidas.

7. Apeliantas pirmosios instancijos teismo nuosprendį dėl jo nuteisimo pagal BK 180 straipsnio 1 dalį ginčija teisės taikymo ir BPK 20 straipsnio nuostatų tariamo pažeidimo aspektais, taip kelia paskirtos bausmės individualizavimo klausimą.

Dėl įrodymų vertinimo ir teisinės veikos kvalifikacijos

8. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi baudžiamąją bylą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 20 straipsnyje įtvirtintais reikalavimais, visapusiškai ištyrė ir įvertino teisėtais būdais ir baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka byloje surinktus įrodymus, kuriuos išanalizavęs ir tiesiogiai teisiamajame teismo posėdyje ištyręs, teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir nuosprendyje išdėstė pagrįstas išvadas dėl P. D. kaltės ir jo padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 180 straipsnio 1 dalyje, teisinio vertinimo. Esminių Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų, kurie būtų galėję sukliudyti priimti teisėtą ir pagrįstą nuosprendį, nenustatyta.

Žemesnės instancijos teismas

9. Neigdamas kaltę dėl svetimo turto pagrobimo panaudojant fizinį smurtą nukentėjusių H. S. ir M. T. atžvilgiu, P. D. apeliaciniame skunde kritikuoja pirmosios instancijos teismo atliktą įrodymų vertinimą ir teigia, kad teismas nepagrįstai nuosprendį grindė nukentėjusiojo M. T. parodymais, kadangi jo parodymai prieštarauja kitų liudytojų parodymams ir specialisto išvadai. Apelianto manymu, nukentėjusiojo parodymų prieštaravimai rodo, kad jis siekia apkalbėti nuteistąjį dėl nusikaltimo padarymo. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija su šiais argumentais nesutinka.

10. Nukentėjusiojo M. T. parodymai viso proceso metu buvo nuoseklūs, teisiamojo posėdžio metu jis patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kuomet nurodė, kad jam su H. S. išlipus iš taksi automobilio prie naktinės parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ ir einant link jo namų, prie jų priėjo 4-5 asmenų grupė, iš kurios vienas vaikinas pradėjo smūgiuoti H. S., kiek smūgių buvo suduota, nematė, tačiau po smūgių H. S. nukrito ant žemės, tuomet vaikinai pradėjo eiti link jo ir jis tarp jų atpažino P. D., paklausė jo, ką jis čia daro, tačiau jis buvo neblaivus, sunkiai orientavosi aplinkoje ir į jo žodžius nereagavo, vienu metu nukentėjusysis nukrito ant žemės, užsidengė galvą rankomis ir pajuto apie dešimt smūgių į įvairias kūno vietas, kas smūgiavo nematė, tačiau tai buvo ne vienas vaikinas. Po suduotų smūgių jam pavyko atsikelti ir jis matė, kaip užpuolikai ėjo link H. S. ir vėl jį spardė gulintį. Kuris paėmė H. S. rankinę, nematė. Prie jų priėjus dviem praeiviams, užpuolikai pasišalino. Kitą dieną jis P. D. sutiko koridoriuje ir šis jam paaiškino, kad jo neatpažino, jeigu būtų jį atpažinęs, nebūtų puolęs (1 t., b. l. 76-78). Priešingai nei teigia apeliantas, jokių esminių prieštaravimų tarp šių M. T. ir byloje apklaustų liudytojų bei nukentėjusiojo H. S. parodymų, taip pat ir apeliaciniame skunde minimų specialisto išvadomis nukentėjusiesiems nustatytų sužalojimų, nėra, o pagrindų, dėl kurių nebūtų galima šiais parodymais vadovautis, byloje taip pat nenustatyta.

11. M. T. parodymus, kad prie jo ir H. S. priėjo 4-5 asmenų grupė, iš kurios vienas vaikinas nieko nesakęs pradėjo smūgiuoti H. S., kuris po smūgių nukrito ant grindinio ir prarado sąmonę, patvirtino ir pats nukentėjusysis H. S.. Be to, H. S. nurodė, kad po įvykio M. T. jam pasakojo atpažinęs vieną iš tų vaikinų, kaip tame pačiame name kartu su juo gyvenusį asmenį (P. D.), pas kurį reikalauti grąžinti pagrobtą rankinę nuėjo liudytojos A. B. ir E. B.. Šias aplinkybes patvirtino ir teisme apklaustos minėtos liudytojos. Dalį konflikto tiesiogiai matęs liudytojas D. P. ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 85) nurodė aplinkybes, kurios atitinka nukentėjusiojo M. T. parodymus dėl konflikto eigos, tai yra kad prieš jį smurtavo po to, kai buvo suduoti smūgiai H. S., kad M. T. nugriuvus jį į įvairias kūno vietas spardė ne vienas asmuo (liudytojas nurodė, kad smurtavo du asmenys). Apeliaciniame skunde nuteistasis P. D. atkreipia teismo dėmesį į liudytojo D. P. parodymus, kuomet jis nurodė, kad M. T. policijos pareigūnams minėjo, jog pažįsta juos sumušusius vaikinus (o ne vien tik P. D.), nes jie gyvena tame pačiame name kaip ir jis, kad juos sumušusių vaikinų buvo ne du, o trys, kas neva rodo nukentėjusiojo parodymų nenuoseklumą. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, šios liudytojo atpasakotos aplinkybės, ką jis galimai girdėjo M. T. nurodant policijos pareigūnams, nerodo esminių nukentėjusiojo M. T. parodymų prieštaravimų. Iš aptartų M. T. parodymų matyti, kad jis nematė ir nežino, kiek tiksliai asmenų atliko smurtinius veiksmus prieš juos, jis kartu su H. S. matė link jų ateinančius 4-5 asmenis, tačiau neteigė, kad visi jie ir smurtavo prieš juos. Be to, kaip matyti iš nuteistojo P. D. ir kartu su juo buvusių R. R., Ž. R. parodymų, jų įvykio vietoje iš viso ir buvo keturi ar penki asmenys. Iš nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymų taip pat nustatyta, kad M. T. atpažino tik nuteistąjį P. D.. Todėl visos apeliaciniame skunde keliamos nuo įrodymų visumos atsietos abejonės dėl M. T. parodymų patikimumo vertinamos kritiškai.

Žemesnės instancijos teismas

12. Apygardos teismas šiame kontekste įvertinęs nuteistojo P. D. ir kartu su juo buvusių liudytojų R. R. ir Ž. R. parodymus, ir juos sulyginęs su visais kitais ištirtais įrodymais, sprendžia, kad jų nurodytos aplinkybės dėl to, kad konfliktą pradėjo patys nukentėjusieji, kurie patys atliko smurtinius veiksmus, neatitinka teismo patikimai nustatytų faktinių aplinkybių. Šiuo atveju teisėjų kolegija sprendžia, kad P. D. savo versija, kad jis tik gindamasis nuo M. T. jam sudavė vieną smūgį į veidą, ir kad šis, užkliuvęs už ženklo, pats nukrito ant žemės, siekia sumenkinti savo vaidmenį nusikaltimo padaryme ir tokiu būdu išvengti griežtos baudžiamosios atsakomybės, todėl jo ir minėtų liudytojų parodymais teismo nuosprendyje nesivadovauta pagrįstai.

13. Nors nuteistasis P. D. skunde taip pat nurodo, kad jis negrobė nukentėjusiojo H. S. rankinės ir prašo jo veiksmus vertinti kaip lengvesnio nusikaltimo sudėtį atitinkančią veiką (gynėjas nurodė, kad P. D. veiksmai gali būti vertinami kaip viešosios tvarkos sutrikdymas), tačiau, pažymėtina, kad tais atvejais, kai keli asmenys padaro nusikaltimą bendrininkaudami (BK 24 straipsnio 1 dalis), baudžiamasis įstatymas nereikalauja, kad visi bendrininkai padarytų veiksmus, aprašytus BK straipsnio, numatančio atsakomybę už konkrečią veiką, dispozicijoje. Teismų praktikoje bendravykdytoju pripažįstamas ne tik tas asmuo, kuris pats realizuoja visus nusikalstamos veikos sudėties objektyviuosius požymius, bet ir tas, kuris realizuoja bent dalį jų. Todėl visos dėl bendrininkų veikos kilusios pasekmės inkriminuojamos kiekvienam iš jų, nepriklausomai nuo kiekvieno iš jų vaidmens, veiksmų pobūdžio bei intensyvumo ir indėlio į nusikaltimo padarymą, o padaryta veika bendrininkams paprastai kvalifikuojama pagal tą patį BK specialiosios dalies straipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-349-648/2017, 2K-271-303/2016). Be to, atkreiptinas dėmesys, kad susitarimas (šiuo atveju pagrobti svetimą turtą) tarp bendrininkų nebūtinai turi būti išankstinis. Susitarimas gali būti tiek suplanuotas iš anksto, tiek kilęs staiga spontaniškai, todėl nebūtina nustatyti, kad bendravykdytojai buvo iš anksto detaliai suplanavę ir aptarę nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Veikti bendrai gali būti susitariama iki baigtos nusikalstamos veikos stadijos, t. y. iki bus pasiektas norimas rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-41-511/2017, 2K-403-648/2016).

14. Nagrinėjamoje byloje teisiškai reikšminga yra tai, kad nuteistasis P. D. kartu su kitais ikiteisminio tyrimo nenustatytais asmenimis, kurių atžvilgiu tyrimas išskirtas į atskirą ikiteisminį tyrimą, patys priėjo prie nukentėjusiųjų, juos užpuolė, bendrais suderintais veiksmais atliko smurtinius veiksmus. Byloje taip pat nustatyta, kad P. D. buvo šalia ir matė, kaip yra pagrobiama nukentėjusiojo rankinė, šių veiksmų nenutraukė, o pasišalindamas iš įvykio vietos kartu su pagrobta rankine, juos tęsė ir išreiškė, kad neteisėtiems veiksmams pritaria. Visos šios aplinkybės, taip pat P. D. veiksmai jau po nusikalstamos veikos padarymo, kuomet kitą rytą jis tiksliai žinojo, kam paskambinti, siekiant išsiaiškinti, kur yra pagrobta rankinė, patvirtina, kad jis suvokė dalyvavęs plėšime, norėjo taip veikti, taigi jis yra šio plėšimo bendravykdytojas, o jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 180 straipsnio 1 dalį. Nuteistojo skunde akcentuojama aplinkybė, kad jis kitą dieną pareikalavus nukentėjusiųjų draugėms ištraukė į šiukšlių konteinerį išmestą nukentėjusiojo H. S. rankinę ir neva tokiu būdu padėjo susigrąžinti pagrobtą turtą, neturi jokios reikšmės teisinei veikos kvalifikacijai.

15. Šioje baudžiamojoje byloje išdėstytų aplinkybių analizė leidžia spręsti, kad apylinkės teismas teisingai įrodymus sujungė į vieną nuoseklią ir logišką grandinę, vertino visus įrodymus bendrame (visumos) kontekste ir pagrįstai laikė, kad jų pakanka išvadai, jog P. D., veikdamas kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, kurių atžvilgiu tyrimas atskirtas į atskirą ikiteisminį tyrimą, siekdami pagrobti svetimą turtą, panaudodami nukentėjusių H. S. ir M. T. atžvilgiu fizinį smurtą, tyčia bendrais veiksmais suduodami smūgius H. S. ir M. T. į įvairias kūno vietas, padarydami nukentėjusiam H. S. nesunkų sveikatos sutrikdymą, nukentėjusiam M. T. – nežymų sveikatos sutrikdymą, bendrais veiksmais pagrobė svetimą nukentėjusiam H. S. priklausantį turtą – rankinę su joje esančiu turtu. Kaip minėta, ši P. D. veika pagal BK 180 straipsnio 1 dalį kvalifikuota tinkamai ir šioje dalyje baudžiamasis įstatymas pritaikytas teisingai. Šią veiką kvalifikuoti kaip viešosios tvarkos pažeidimą pagal BK 284 straipsnį, kaip to prašo apelianto gynėjas, teisinio pagrindo nėra.

Dėl nuteistajam P. D. skirtos bausmės

16. Nuteistasis apeliaciniame skunde taip pat kelia bausmės individualizavimo klausimą, prašydamas skirti jam švelnesnę bausmę.

17. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skiriant bausmę, atsižvelgiama į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, įtvirtintus BK 54 straipsnyje, – padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

18. Teisėjų kolegija, išanalizavusi bylos medžiagą ir apelianto nurodytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas P. D. bausmę, paminėtų bausmės skyrimo nuostatų nepažeidė. Nuosprendyje tinkamai įvertinta, kad tiesioginės tyčios forma iš savanaudiškų paskatų padaryti du apysunkiai nusikaltimai. Nusikaltimus nuteistasis padarė turėdamas neišnykusį teistumas, anksčiau būdamas ne kartą teistas, daugiausia už savanaudiško pobūdžio nusikalstamas veikas nuosavybei, taip pat būdamas baustas administracine tvarka, turėdamas galiojančių administracinių nuobaudų. Be to, įvertintina ir tai, kad nagrinėjant šią baudžiamąją bylą pirmosios instancijos teisme buvo paskelbta P. D. paieška, jis buvo sulaikytas Vokietijoje dėl automobilių vagysčių ir pargabentas į Lietuvos Respubliką pagal jam išduotą Europos arešto orderį. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, apylinkės teismas, vertindamas P. D. asmenybę ir pavojingumą, visiškai pagrįstai pripažino, kad jis teigiamų išvadų dėl savo poelgių nedaro ir yra linkęs pažeisti įstatymus.

19. Tai, kad P. D. pripažino kaltę dėl vienos iš jam inkriminuotos nusikalstamos veikos – vagystės iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, jau yra įvertinta priimant teismo nuosprendį, taip pat įvertinta tai, kad jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Nors apeliaciniame skunde P. D. nurodo, kad jis pripažįsta kaltę ir dėl savo chuliganiškų veiksmų prieš nukentėjusiuosius, nuoširdžiai gailisi dėl muštynių, tačiau jau aptarti jo argumentai, kuriais jis ginčija savo kaltę dėl esminių nusikalstamos veikos aplinkybių – smurto panaudojimo prieš nukentėjusiuosius ir turto pagrobimo, bandydamas sumenkinti savo vaidmenį, nerodo jo nuoširdaus prisipažinimo ir gailėjimosi dėl savo veiksmų. Aplinkybės, kad kitą dieną po įvykio jis grąžino pagrobtą nukentėjusiojo H. S. rankinę, taip pat nešvelnina jo teisinės atsakomybės, kadangi ši rankinė buvo grąžinta tik pareikalavus liudytojoms A. B. ir E. B., be to, be joje buvusio turto (mobilaus ryšio telefono ir pinigų).

20. Taigi, kaip matyti iš išdėstytų bausmės skyrimo motyvų, sprendimą skirti BK 178 straipsnio 2 dalies ir 180 straipsnio 1 dalies sankcijose numatytą griežčiausią bausmės rūšį – laisvės atėmimo bausmę, iš esmės nulėmė aptartos nuteistojo asmenybę neigiamai charakterizuojančios aplinkybės ir duomenys apie tai, kad P. D. taikytos švelnesnės bausmės rūšys – laisvės apribojimas, bausmės vykdymo atidėjimas, areštas, nebuvo efektyvios, jis ir vėl nusikalto. Teisėjų kolegijos vertinimu, P. D. už BK 178 straipsnio 2 dalyje ir 180 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikaltimų padarymą skirtos laisvės atėmimo bausmės, žymiai mažesnės nei sankcijos vidurkis, nelaikytinos aiškiai per griežtos ar neteisingos. Skirtos bausmės tarpusavyje subendrintos nepažeidžiant BK 63 straipsnio nuostatų, be to, parenkant nuteistajam palankesnį bausmių dalinio sudėjimo būdą.

21. Apibendrindama tai, kas aptarta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas nuteistajam bausmės rūšį ir dydį, tinkamai įsigilino į visas faktines bylos aplinkybes ir teisingai taikė baudžiamojo įstatymo nuostatas. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią baudžiamąją bylą pagal nuteistojo apeliacinį skundą, nenustatė jokio pagrindo skirti jam inkriminuotų nusikaltimų sankcijose numatytas švelnesnes bausmės rūšis ar taikyti bausmės vykdymo atidėjimą (BK 75 straipsnis), kadangi jo asmenybė nekelia pasitikėjimo ir neleidžia manyti, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti be teismo nustatyto dydžio bausmės realaus atlikimo.

22. Esant nurodytų aplinkybių visumai, konstatuotina, kad Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. gegužės 22 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas. Teisinio pagrindo keisti šį teismo nuosprendį apeliacinio skundo argumentais nenustatyta.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,

nutaria:

nuteistojo P. D. apeliacinį skundą atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Edita DambrauskienėGiedrius EndriukaitisDanutė Giačaitė