Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nutartis

2022-12-05 · Civilinė byla Nr. 2YT-9682-328/2022

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-12-05
Bylos Nr.
2YT-9682-328/2022
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-05905-2022-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Atmestas.
Teisėjas
Dalė Žukauskienė (pirm.)
Pareiškėjas
N. S.
Suinteresuotas asmuo
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, "Sanistal"
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2YT-9682-328/2022(Proceso Nr. 2-06-3-05905-2022-6)Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.3.2; 3.2.7.1; 3.5.1; 3.5.18 (S)
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2022 m. gruodžio 5 d.Klaipėda
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Dalė Žukauskienė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos N. S. skundą dėl antstolės veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolė B. T., uždaroji akcinė bendrovė ,,(duomenys neskelbtini)“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, A. S..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja 2022 m. rugsėjo 16 d. skundu prašo patraukti atsakomybėn antstolę B. T. ir skirti už piktnaudžiavimą savo pareigomis jai baudą už kiekvieną uždelstą dieną (184 dienos) neteisėtai areštavus pareiškėjos lėšas. Skunde nurodė, jog Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie FM) pateikė teismui prašymą dėl turto atidalijimo ir išskaitymo iš pareiškėjos darbo užmokesčio. Teismas civilinėje byloje pripažino, jog antstolė negalėjo siūlyti VMI prie FM kreiptis į teismą, kadangi žinojo, jog yra sudaryta povedybinė sutartis ir turtas yra atskirtas. Antstolė žinodama, kad turtas yra atidalintas ir yra povedybinė sutartis, vis tiek mėgino teikti siūlymą išieškotojams, kad būtų atliekami išieškojimo veiksmai ir savo veiksmais areštavo pareiškėjos sąskaitoje lėšas. Bankai šitokius veiksmus užfiksavo ir, manomai, pareiškėją jau įtraukė į nepatikimų klientų sąrašą, taip padarydama jai turtinę ir neturtinę žalą.

Suinteresuotas asmuo antstolė B. T. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 510 straipsnio 2 dalyje numatytais terminais išnagrinėjo pareiškėjos skundą, patvarkymu jo netenkino ir skundą su vykdomosiomis bylomis perdavė nagrinėti Klaipėdos apylinkės teismui (Klaipėdos miesto rūmai). Patvarkyme, kuriuo skundo netenkino, nurodė, jog vykdymo proceso metu ydingai įvertinus Vedybų sutarčių registre esančius duomenis dėl žmogiškosios klaidos nebuvo nustatyta aplinkybė, jog skolininkas ir pareiškėja yra sudarę povedybinę sutartį. Pažymėjo, jog pagal 2022 m. kovo 8 d. turto arešto aktą jokios piniginės lėšos iš areštuotų pareiškėjo sąskaitų nebuvo išieškotos ir pervestos į antstolės depozitinę sąskaitą, taip pat nebuvo išieškotos piniginės lėšos iš pareiškėjos gaunamo darbo užmokesčio, joks patvarkymas pareiškėjos darbdaviui nebuvo siunčiamas. Papildomai nurodė, jog iš pareiškėjos skundo nėra aišku, koks konkrečiai antstolės priimtas dokumentas yra skundžiamas. Skunde reiškiamas reikalavimas neturi teisinio pagrindo. Teigė, jog pareiškėja nepagrįstai kvestionuoja antstolės atliktų veiksmų teisėtumą,, nes šių veiksmų naikinamasis apskundimo terminas jau yra pasibaigęs. Nurodė, jog pareiškėja neneigia, kad jai buvo žinoma apie antstolės taikomą areštą banko sąskaitose esančioms lėšoms. Taip pat nėra abejonių, kad pareiškėja žinojo, jog (duomenys neskelbtini) su savo sutuoktiniu sudarė povedybinę sutartį, kuria nustatytas santuokoje įgyto turto teisinis režimas, todėl toks neįprastai ilgai besitęsiantis pareiškėjos pasyvus elgesys negali būti pateisinamas ar toleruojamas praleistų imperatyvia įstatymo norma nustatytų terminų atžvilgiu. Mano, jog pareiškėja neįrodė, jog dėl antstolės veiksmų patyrė realią turtinę ir neturtinę žalą. Nurodė, jog nei CPK, nei kiti vykdymo procesą reglamentuojantys teisės aktai nenumato galimybės skirti baudą antstoliui už neteisėtus antstolio veiksmus.

Atsiliepimas

Suinteresuoti asmenys atsiliepimų į skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškėjos skundas netenkintinas.

Rašytine bylos medžiaga nustatyta, jog antstolės B. T. žinioje yra vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), pradėta pagal 2020 m. birželio 9 d. VMI prie FM nutarimą administracinių nusižengimų byloje tiek, kiek jis susijęs su turtinio pobūdžio išieškojimu dėl 120 Eur skolos išieškojimo iš skolininko A. S. išieškotojai VMI prie FM, bei vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), pradėta pagal 2009 m. gruodžio 23 d. notaro vykdomąjį įrašą dėl 2 336,05 Eur (8 065,90 Lt) skolos ir palūkanų išieškojimo iš skolininko A. S. išieškotojai uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) ,,(duomenys neskelbtini)“. Atlikdama vykdymo veiksmus antstolė (jos padėjėjas) nustatė, jog skolininkas yra sudaręs santuoką su pareiškėja N. S.. 2022 m. kovo 8 d. patvarkymu dėl skolininko turto dalies nustatymo Nr. S-22-5-11061 antstolė (jos padėjėjas) patvarkė areštuoti turtą, kuris yra bendras su skolininko sutuoktine (pareiškėja), siūlyti skolininkui per 20 dienų pateikti Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintą notarine tvarka (v. b. Nr. (duomenys neskelbtini), t. II, b. l. 157-158). Antstolė (jos padėjėja) 2022 m. kovo 8 d. turto arešto aktu Nr. S-22-5-11053 areštavo skolininko A. S. sutuoktinės pinigines lėšas 2 060,99 Eur sumoje, gaunamas iš darbo užmokesčio VĮ ,,(duomenys neskelbtini)“ (v. b. Nr. (duomenys neskelbtini), t. II, b. l. 159-160), parengė sutikimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka, formą (v. b. Nr. (duomenys neskelbtini), t. II, b. l. 161-162). 2022 m. balandžio 1 d. patvarkymu dėl siūlymo išieškotojui kreiptis į teismą Nr. S-22-5-15143 antstolė (jos padėjėja) išieškotojams pasiūlė per 30 dienų nuo patvarkymo gavimo dienos kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies nustatymo ((v. b. Nr. (duomenys neskelbtini), t. II, b. l.64).

Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. gegužės 4 d. nutartimi (c. b. Nr. (duomenys neskelbtini)) tenkino pareiškėjos VMI prie FM pareiškimą, nustatė, kad skolininkui A. S. bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje su sutuoktine priklauso ½ dalis darbo užmokesčio, mokamo skolininko sutuoktinei VšĮ ,,(duomenys neskelbtini)“, ir ½ dalis piniginių lėšų, esančių sutuoktinės (pareiškėjos) vardu atidarytose banko sąskaitose (v. b. (duomenys neskelbtini), t. II, b. l. 168-170). Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. liepos 28 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo 2022 m. gegužės 4 d. nutartis panaikinta ir pareiškėjos VMI prie FM prašymas dėl skolininko turto dalies nustatymo perduotas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (v. b. Nr. (duomenys neskelbtini), t. II, b. l. 186-189). Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 6 d. nutartimi (c. b. Nr. (duomenys neskelbtini)) išieškotojos VMI prie FM prašymas dėl turto dalies nustatymo netenkintas. Teismo nutartyje konstatuota, jog byloje susiklostė situacija, kai dar iki pareiškimo dėl skolininko turto dalies nustatymo priėmimo dienos skolininkas ir jo sutuoktinė sudarė (duomenys neskelbtini) vedybų (povedybinę) sutartį, kuria pakeitė santuokoje įgyto turto režimą (pasirinko asmeninį nuosavybės turto teisinį režimą), todėl nebeliko teisinio pagrindo išvadai, kad A. S. priklauso ½ dalis sutuoktinės piniginių lėšų ir darbo užmokesčio. Konstatuota, jog skolininko sutuoktinės darbo užmokestis ir piniginės lėšos banko sąskaitose yra N. S. asmeninė nuosavybė, ši dalis skolininkui nepriklauso, iš šio turto išieškojimas pagal skolininko prievoles negalimas (v. b. Nr. (duomenys neskelbtini), t. II, b. l. 192-194). Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, teismo 2022 m. rugsėjo 6 d. nutartis įsiteisėjo 2022 m. rugsėjo 15 d. Antstolė (jos padėjėja) 2022 m. rugsėjo 16 d. priėmė patvarkymą dėl arešto turtui panaikinimo, kuriuo patvarkė panaikinti 2022 m. kovo 8 d. turto areštą, taikymą piniginėms lėšoms, esančioms N. S. banko sąskaitose bei lėšoms, gaunamoms iš darbo užmokesčio (v. b. Nr. (duomenys neskelbtini), t. II, b. l. 196).

Antstolės kontoroje 2022 m. rugsėjo 16 d. gautas pareiškėjos N. S. skundas, kuriuo pareiškėja prašo patraukti atsakomybėn antstolę ir skirti už piktnaudžiavimą savo pareigomis baudą už kiekvieną uždelstą dieną neteisėtai areštavus pareiškėjos lėšas.

Dėl pareiškėjos skundo

CPK 512 straipsnis numato, jog skundas dėl antstolio veiksmų gali būti paduodamas ne vėliau kaip per 20 dienų nuo tos dienos, kurią skundą pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimą arba atsisakymą jį atlikti, bet ne vėliau kaip per 90 dienų nuo skundžiamo veiksmo atlikimo. Šis 90 dienų naikinamasis terminas įstatyme nustatytas kaip pakankamas aktyviai ir sąžiningai veikiantiems vykdymo proceso dalyviams sužinoti apie galimus savo teisių pažeidimus ir imtis priemonių šias teises ginti ir jis negali būti teismo atnaujintas dėl jokių priežasčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-578/2014; 2016 m. rugsėjo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392-313/2016 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju iš pareiškėjos skundo turinio matyti, jog pareiškėja nesutinka su antstolės atliktais vykdymo veiksmais, skundą grindžia aplinkybėmis apie 2022 m. kovo 8 d. pareiškėjos turtui (piniginėms lėšoms, darbo užmokesčiui) taikytus ribojimus (areštą), tačiau materialinio teisinio reikalavimo dėl konkrečių antstolės atliktų vykdymo veiksmų pripažinimo neteisėtais nereiškia. Be to, remiantis galiojančiu teisiniu reglamentavimu, skundui dėl 2022 m. kovo 8 d. antstolės atliktų veiksmų (neveikimo) pateikti yra suėjęs naikinamasis 90 dienų terminas. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas neturi pagrindo vertinti pareiškėjos skunde nurodytų vykdymo veiksmų (ne)teisėtumo šioje civilinėje byloje (CPK 185 straipsnis, 513 straipsnis).

Pareiškėjos prašymas antstolei skirti baudą už piktnaudžiavimą negali būti tenkinamas, nes yra nepagrįstas (CPK 178 straipsnis). Įvertinus teismui pateiktą vykdomųjų bylų medžiagą, darytina išvada, kad nėra pagrindo antstolės veiksmus vertinti kaip piktnaudžiavimą pareigomis, pažymint, jog vykdymo procesą reglamentuojančios teisės aktų nuostatos nenumato galimybių antstolei už vykdymo veiksmus (neveikimą) skirti pareiškėjos prašomų poveikio priemonių (baudą) (CPK 3 straipsnio 1 dalis, 183 straipsnis, 185 straipsnis).

Pažymėtina, kad pareiškėja manydama, jog antstolės veiksmais (neveikimu) yra galimai pažeista jos teisė ar saugomas interesas, turi teisę kreiptis į teismą su ieškiniu bendra tvarka (CPK 5 straipsnis).

Vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis savo veikloje privalo griežtai laikytis Civilinio proceso kodekso normų, reglamentuojančių vykdymo procesą, bei vadovautis Sprendimų vykdymo instrukcija (CPK 583 straipsnio 1 dalis). Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (CPK 634 straipsnio 2 dalis, Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis).

Išnagrinėjus pareiškėjos skunde nurodytas aplinkybes bei išanalizavus bylos medžiagą, darytina išvada, jog pareiškėjos skundas nepagrįstas, todėl netenkintinas (CPK 513 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291, 513 straipsniais, teismas

nutaria:

netenkinti pareiškėjos N. S. skundo.

Nutarčiai įsiteisėjus, vykdomąsias bylas Nr. (duomenys neskelbtini) (II tomai), Nr. (duomenys neskelbtini) grąžinti antstolei B. T..

Nutartis per septynias dienas nuo patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, atskirtąjį skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėja Dalė Žukauskienė