Vilniaus regiono apylinkės teismo nutarimas

2016-06-13 · Byla Nr. A2.6.-322-927/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2016-06-13
Bylos Nr.
A2.6.-322-927/2016
Teisminio proceso Nr.
4-52-3-00161-2016-1
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Jolanta Bagdonienė
Pažeidėjas
V. U.
Kategorijos
  • 2.7.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimobyla Nr. A 2.6.-322-927/2016
Teisminio proceso Nr. 4-52-3-00161-2016-1Procesinio sprendimo kategorija 2.7.4.3.
VILNIAUS RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2016 m. birželio 13 d.Vilnius

Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėja Jolanta Bagdonienė,

sekretoriaujant Ugnei Rėkutei,

dalyvaujant V. U., jo atstovui advokatui M. M.,

institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą, atstovui R. I.,vertėjaujant Alicijai Stančinskai, Erikai Tunčikienei,

išnagrinėjusi V. U. (V. U., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečio, užsiimančio individualia veikla, gyv. Vilniaus r., Rukainių sen., Užukenės k., nebausto administracine tvarka, administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. U. 2016 m. vasario 2 d., 18.13 val., Vilniaus r., Rukainių sen., Užukenės k., vairavo automobilį ,,VW Passat“ (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir vengė pasitikrinti neblaivumą, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950 (2014-10-03 nutarimo Nr. 1086 redakcija) patvirtintų Kelių eismo taisyklių 14 p. reikalavimus,

t. y. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) str. 4 d.

V. U. kaltu padaręs šį pažeidimą neprisipažino ir teisme paaiškino, kad 2016-02-02 važiavo namo, jį vijosi kažkokia mašina. Atvažiavo iki namų, išėmė raktelius, persėdo į keleivio pusę ir išgėrė alkoholio. Buvo labai susinervinęs, nes su žmona susipyko. Be to, buvo nemiegojęs, labai pavargęs, nes turi 7 mėn. vaiką. Kai važiavo galimai ir buvo išvažiavęs į kitą juostą, nes buvo pervargęs. Kada atvažiavo policija, nepastebėjo, nematė, kad jį vijosi. Jam siūlė pasitikrinti neblaivumą, tačiau jis atsisakė, nes manė, jei yra namuose, neprivalo to daryti (b. l. 14).

Liudytojas V. S. rašytiniame paaiškinime (b. l. 6) nurodė ir teisme paaiškino, kad 2016-02-02 važiavo su draugu E. F. Minsko plentu. Pamatė, kad automobilis ,,VW Passat“ važiuoja per bordiūrą. Vos su juo nesusidūrė. Automobilis važiavo vingiuodamas per visą kelią. Jie važiavo paskui jį ir nusprendė pasekti. E. F. paskambino policijai ir pranešė apie šį įvykį, visą laiką bendravo su pareigūnais per garsiakalbį. Kai privažiavo prie vairuotojo namų, juos jau buvo pasiviję policijos pareigūnai. Sekamas automobilis sustojo pusiau kieme, šonu, o kai pareigūnai priėjo, vairuotojas bandė pasprukti per keleivio vietą. Nors buvo jau vakaras ir sutemę, vieta, kur sustojo automobilis, buvo apšviesta žibintų ir gerai matėsi. Tarp jų automobilių buvo tik 2-3 metrų atstumas. Automobilyje buvo tik vienas žmogus. Kai automobilis sustojo, iš pradžių atsidarė vairuotojo durelės, jis pamatė pareigūnus, uždarė dureles ir perlipo į keleivio pusę, bandė pabėgti. Tai jis (liudytojas) gerai matė. Kai tas žmogus atidarė namo duris, pareigūnas iškarto jį tarp durų paguldė. Bandė išvesti į kiemą, bet buvo neįmanoma. Pareigūnė paprašė, kad jie padėtų jam uždėti antrankius, nes vyras priešinosi. Tada iš namų išėjo mergina ir vyras (b. l. 31-32).

Liudytojas M. L. (M. L.) teisme paaiškino, kad V. U. yra jo mamos brolis. Pamatė kieme, šonu stovintį automobilį. Tai buvo Vilniaus r., Rukainių sen., Užukenės k., namo Nr. 19. Automobilyje, keleivio pusėje sėdėjo dėdė V. U.. Ką jis ten veikė, nežino. Matė labai trumpą laiką. Nuėjęs pasižiūrėti, prieangyje sutiko policijos pareigūnus. Iš pradžių nesuprato, ką jie laiko pargriovę. Pareigūnai paklausė, ar tai ne jo tėvas. Iš balso pažino, kad tai V. U.. Ar jis buvo blaivus, ar ne – negali atsakyti, tačiau vėliau pamatė butelį automobilyje (b. l. 32-33).

Liudytojas I. U. teisme paaiškino, kad šių metų vasarį, vaikščiodamas su draugu po kaimą pirma pastebėjo pravažiuojančius vieną paskui kitą automobilius, po to pamatė, kad V. U. automobilis stovi prie namų. Netoliese stovėjo kitas automobilis. Tuo metu atvažiavo policija. Prasidėjo konfliktas. Matė, kad V. U. išlipo iš automobilio, iš keleivio pusės (b. l. 43).

Liudytoja V. V. tarnybiniame pranešime (b. l. 4) nurodė ir teisme paaiškino, kad patruliavimo su kolega E. C. metu gavo pranešimą iš Vilniaus AVPK OVS, jog Minsko plente važiuoja automobilis ,,VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojas galimai yra neblaivus. Pranešėjas pranešė, kad važiuoja jam iš paskos. Jie atvažiavo pranešėjo nurodytu adresu – Vilniaus r., Užukenės k., Užukenės g. 18. Prie namo pastebėjo pranešėją – E. F. ir jo draugą V. S.. V. U. automobilis stovėjo šalia jų automobilio. Tada pamatė, kad per priekines automobilio ,,VW Passat“ keleivio dureles išlipa vyriškis. Jis greitu žingsniu nuėjo namų link. Kolega jį pakvietė, bet vyras į reikalavimą sustoti nereagavo. Tada E. C. pribėgo prie jo ir sugriebė už rankos. Vyriškis jį atstūmė. Kolega vėl sugriebė už rankos. Vyriškis paklausė, ko jie nori ir pasakė, kad jis nevairavo. Įvyko grumtynės. Ji iškvietė į pagalbą dar vieną ekipažą. E. C. bandė vyriškiui uždėti antrankius, jie abu pargriuvo. Gulėdamas ant žemės vyriškis spardėsi, keikėsi necenzūriniais rusiškais žodžiais. Ji perspėjo, kad bus panaudotas elektros impulso prietaisas. Vyras pagrasino jai. Tada ji panaudojo prietaisą, suduodama keturis kartus į šlaunį. Vyras iš vis pasidarė agresyvus. Paprašė pagalbos pas pranešėją bei jo draugą ir tada jam buvo uždėti antrankiai. Vyriškis buvo pristatytas į Rudaminos policijos nuovadą. Buvo nustatyta, kad tai V. U.. Nuo jo sklido alkoholio kvapas. Jis neigė, kad vairavo automobilį, o paprašytas pasitikrinti neblaivumą, atsisakė (b. l. 66-67).

Liudytojas E. C. tarnybiniame pranešime (b. l. 4) nurodė ir teisme paaiškino, kad 2016 m. vasarį gavo iš budėtojo pranešimą, kad Minsko plentu važiuoja galimai neblaivus vairuotojas. Jis su kolege nuvažiavo. Nurodytoje vietoje aptiko pranešėją su draugu. Tada pamatė, kad per priekines automobilio ,,VW Passat“ keleivio dureles išlipa vyriškis. Jis jį perspėjo, kad sustotų. Vyriškis nereagavo. Jis jį pasivijo, stvėrė už rankos. Vyriškis jį nustūmė. Jie pradėjo grumtis. Nugriuvo abu. Porininkė paprašė vaikinų padėti ir uždėti šiam vyriškiui antrankius. Tada atvažiavo kitas ekipažas ir nuvežė vyriškį į nuovadą. Jie važiavo kartu. Jam buvo surašytas protokolas. Pasirašyti atsisakė. Vyriškiui buvo pasiūlyta pasitikrinti neblaivumą, tačiau jis atsisakė. Sakė, kad jis nevairavo automobilio ir nenori tikrintis. Nors jie patys vairavimo fakto nematė, tačiau pranešėjas su draugu užtikrino, kad V. U. tas pats asmuo, paskui kurį jie važiavo (b. l. 82-83).

Liudytojas E. F. (E. F.) rašytiniame paaiškinime (b. l. 5) nurodė ir teisme paaiškino, kad važiuodamas su draugu Minsko plentu pastebėjo automobilį ,,VW Passat“, kurio vairuotojas, neparodęs posūkio, išvažiavo tiesiai prieš juos. Užvažiavo ant bordiūro, važiavo per jį ir vėl grįžo į kelią. Važiuodamas keliu, link Nemėžio, pradėjo vingiuoti per visą kelią, nesilaikė eismo juostų, vos ne grioviais važiuodavo. Jie įtarė, kad vairuotojas galimai neblaivus ir pranešė policijai. Važiavo iš paskos ir viską aiškino policijos pareigūnams: kur važiuoja, kokiu greičiu ir pan. Draugas dar telefonu filmavo. Jie visą laiką sekė šiam automobiliui iš paskos. Kai įvažiavo į vietovę, pamatė, kad pareigūnai iš paskos važiuoja. ,,VW Passat“ sustojo prie kažkokio gyvenamojo namo, į vidų neįvažiavo. Išlipo vairuotojas, tuo metu privažiavo pareigūnai. Pro kurias dureles išlipo, tiksliai nepamena. Jam išlipus, pareigūnai liepė sustoti. Jis bandė bėgti, jį sulaikė. Vyras buvo agresyvus, jie padėjo pareigūnams jam uždėti antrankius. Vyras akivaizdžiai buvo neblaivus, vos ant kojų stovėjo, nuo jo jautėsi alkoholio kvapas (b. l. 84-85).

Išrašas iš polis.policija.lt patvirtina, kad 2016-02-02 18.13 val. policijai buvo pranešta, kad važiuoja automobilis ,,VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojas yra galimai neblaivus. Pranešėjas seka paskui. Dėl įvykio išsiųstos pajėgos, du ekipažai: Dainava 55 ir Vilnia 72 (b. l. 54-63).

Vaizdo įrašu iš liudytojo V. S. mobilaus ryšio telefono, kuris patvirtina, kad liudytojas V. S. kartu su E. F. persekioja automobilį ir paskambinę į policiją praneša apie įtarimą, kad automobilio ,,VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas galimai yra neblaivus (b. l. 89).

Motyvuojamoji dalis

V. U. iš esmės pažeidimo neginčijo ir teisme patvirtino, kad jis atsisakė tikrintis blaivumą, nes, jo manymu, buvo namie ir jam tai daryti nebuvo neprivaloma. Tai reiškia, kad asmuo nesutinka su jo veiksmų teisiniu įvertinimu.

Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) str. „Transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems arba apsvaigusiems nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų“ 4 d. numatyta atsakomybė už neblaivumo patikrinimo vengimą, t. y. už neatlikimą veiksmų, kurie reikalingi leidžian Vyriausybės nustatyta tvarka būti patikrintam, ar asmuo nėra neblaivus. P. S. 13 str. 6 d. ir Kelių eismo taisyklių 17 p. policijos pareigūno reikalavimu vairuotojas privalo leistis Vyriausybės nustatyta tvarka patikrinamas, ar nėra neblaivus, apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų. Neblaivumo patikrinimo vengimas – tai atvejai, kai dėl asmens sąmoningos veikos nebuvo galimybių patikrinti jo neblaivumo. Vien tik atsisakymas policijos patikrinimo metu tikrintis neblaivumą specialiosiomis techninėmis priemonėmis gali būti kvalifikuojamas kaip patikrinimo vengimas. Konstatuojant, kad asmens veika kvalifikuojama kaip vengimas pasitikrinti neblaivumą, pakanka nustatyti, jog asmuo išreiškė savo valią neblaivumo nesitikrinti, kai buvo galimybės tokį patikrinimą atlikti (Lietuvos A. T. Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis administracinių teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-35-648/2015). Dėl to priežastys, dėl kurių asmuo vengia pasitikrinti neblaivumą (pvz., kad jis yra blaivus ir kt.), reikšmės neturi (Lietuvos A. T. Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis administracinių teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-65-303/2015).

Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011 m. liepos 19 d. įsakymu Nr. 5-V-673 patvirtintos Policijos patrulių veiklos instrukcijos 69.1. punktas numato, kad transporto priemonių vairuotojų ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų būsena patikrinama Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452, nustatyta, kad policijos pareigūnai gali tikrinti transporto priemonės vairuotoją, įtariamą esant neblaivų (girtą), arba pristatyti jį į asmens sveikatos priežiūros įstaigą atlikti medicininę apžiūrą (Taisyklių 4 punktas). Š. T. neblaivumo (girtumo) tikrinimo sąvoka apima policijos pareigūnų veiksmus, kuriais specialiosiomis techninėmis priemonėmis, kurių metrologinė patikra atlikta teisės aktų nustatyta tvarka, nustatoma, ar transporto priemonės vairuotojas yra neblaivus (girtas) (Taisyklių 2 punktas).

Policijos pareigūnai, siekdami nustatyti, ar transporto priemonės vairuotojas yra blaivus (negirtas), įvertina bendrą asmens būklę pagal sveikatos apsaugos ministro patvirtintą metodiką, suderintą su vidaus reikalų ministru; nedelsdami tikrina transporto priemonės vairuotoją (jo sutikimu) arba nedelsdami pristato jį į asmens sveikatos priežiūros įstaigą atlikti medicininės apžiūros (paminėtų Taisyklių 6.,6.1., 6.3., 9., 9.1., 9.3. punktai).

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. V-505 patvirtintos Medicininės apžiūros neblaivumui (girtumui) ar apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti bendros asmens būklės įvertinimo metodikos 2 punkte nurodyti požymiai, kuriems esant galima įtarti, kad asmuo yra neblaivus ir / ar apsvaigęs: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas; neadekvati elgsena; nerišli kalba; nekoordinuoti judesiai (Metodikos 2.1., 2.2., 2.3., 2.4. punktai). Š. M. 3 punkte numatyta, kad esant 2 punkte nurodytiems požymiams, vertinama bendra asmens būklė (išskyrus atvejus, kai teisės aktai nustato kitaip arba to neįmanoma atlikti dėl vairuojančiojo sveikatos būklės): ar gali eiti tiesia linija – „pėda po pėdos“; ar stovėdamas gali pirštu pataikyti į nosies galą (atsimerkęs ir užsimerkęs) (Metodikos 3.1., 3.2. punktai). Esant pagrįstiems įtarimams, kad transporto priemonės vairuotojas yra neblaivus ar apsvaigęs, jo patikrinimas tęsiamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimo Nr. 452 „D. T. priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių patvirtinimo“ ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (Metodikos 4 punktas).

Bylos nagrinėjimo teisme metu neginčytinai nustatyta, kad liudytojai E. F. ir V. S. kelyje – Minsko plentas, pastebėję įtartinai manevruojantį automobilį ,,VW Passat“ (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir dėl to pamanę, kad jį vairuoja galimai neblaivus asmuo, apie tai pranešė policijos pareigūnams. Šis pranešimas užfiksuotas 2016-02-02 18.13 val. ir tai patvirtina išrašas iš polis.policija.lt., bei liudytojo V. S. pateiktas vaizdo įrašas iš jo mobilaus ryšio telefono. Pagal iškvietimą į įvykio vietą atvykę pareigūnai E. C. ir V. V. betarpiškai bendravo su automobilio ,,VW Passat“ (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotoju V. U.. Jie įvertino jo bendrą būklę, teisme abu patvirtino, kad nuo jo jautė stiprų alkoholio kvapą. Dėl V. U. agresyvaus elgesio buvo iškviestas dar vienas ekipažas, ir jis buvo pristatytas į Rudaminos policijos nuovadą, kur ir buvo jo paprašyta pasitikrinti neblaivumą. V. U. atsisakė tai padaryti ir nurodė pareigūnams, kad jis nevairavo ir tikrintis nenori. Liudytojai E. F. ir V. S. teisme patvirtino, kad pamatę pavojingai vairuojantį asmenį ir įtarę, kad jis yra neblaivus, pranešė apie tai policijai. Visą laiką iki atvykstant policijos pareigūnams nepaleido V. U. vairuojamo automobilio iš akių, matė, kaip jis bandė pasprukti nuo policijos pareigūnų. E. F. nurodė, kad V. U. buvo agresyvus, todėl jie padėjo pareigūnams uždėti antrankius. Liudytojo manymu, V. U. buvo akivaizdžiai neblaivus, vos ant kojų stovėjo, nuo jo jautėsi alkoholio kvapas.

Teisme neginčytinai nustatyta, kad prieš atvykstant pareigūnams į Vilniaus r., Rukainių sen., Užukenės k., V. U. vairavo automobilį, šio fakto neginčijo ir pats administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo. Jo pavojingas vairavimas liudytojams E. F. ir V. S. sukėlė įtarimą, kad vairuotojas yra galimai neblaivus. Policijos pareigūnai, gavę pranešimą, vyko patikrinti šios informacijos. Bendraudami su V. U. jie pajuto alkoholio kvapą ir įvertinę tai bei pastarojo elgesį, kai policijos pareigūnams paprašius sustoti, šis visgi norėjo pasišalinti, o vėliau ir priešinosi pareigūnams, dėl ko teko kviesti pagalbą ir pritaikyti specialias priemones, teismo manymu, turėjo pagrindą pareikalauti V. U. pasitikrinti neblaivumą. V. U. buvo paprašytas pasitikrinti neblaivumą, tačiau jis tai daryti atsisakė, to neneigė ir teisme. Jokių objektyvių aplinkybių, trukdančių įvykdyti teisėtus policijos pareigūnų nurodymus – pasitikrinti neblaivumą, nebuvo.

V. U. nurodoma aplinkybė, kad jis vairavo automobilį blaivus, šios bylos nagrinėjimo dalykui esmės neturi, nes pastarajam kaltinimas šioje byloje reiškiamas ne už vairavimą esant neblaiviam, o už vengimą pasitikrinti neblaivumą. Taip pat pastarojo manymas, kad jis neprivalėjo tikrintis, yra paneigtas jau aptartomis aplinkybėmis.

Policijos pareigūnų E. C. ir V. V. bei liudytojų E. F. ir V. S. dėstomos įvykio aplinkybės tyrimo metu ir per bylos nagrinėjimą teisme buvo nurodomos nuosekliai, logiškai, neprieštaringai, todėl teismas neturi pagrindo netikėti policijos pareigūnų, vykdžiusių savo tarnybines funkcijas, nurodytomis aplinkybėmis. Byloje nenustatyta jokių aplinkybių ar pagrindų, dėl kurių minėti liudytojai būtų šališki, suinteresuoti nepagrįstai apkaltinti administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį nebūto pažeidimo padarymu, duoti apie jį melagingus paaiškinimus. Nors teisminio nagrinėjimo metu V. U. ir jo atstovas teigė, kad liudytojas E. F. gali būti suinteresuotas bylos baigtimi, nes yra supykęs ant jo, apgadino jo automobilį (b.l. 84), tačiau liudytojas teisme patvirtino, kad jokio automobilio neapgadino, o apie galimą pažeidimą policijai pranešė dėl tiesos, siekdamas, kad jeigu vairuotojas neblaivus, jis turi būti nubaustas (b.l. 85), ir nėra jokių kitų duomenų, kurie sudarytų pagrindą teismui abejoti liudytojų objektyvumu.

V. U. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra.

Skiriant nuobaudą atsižvelgta į administracinio teisės pažeidimo padarymo aplinkybes, pobūdį, į V. U. asmenybę ir turtinę padėtį, kuris administracine tvarka nebaustas, dirba, augina du vaikus, vienas iš vaikų turi neįgalumą, mama yra ligota (b. l. 24-27), todėl nesant jo atsakomybę nei lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių, jam skirtina didesnė nei minimali sankcijoje už padarytą pažeidimą numatyta piniginė nuobauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu minimaliam laikotarpiui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) str. 1 d. 1 p.,

nutarė:

V. U. (V. U.) pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) str. 4 d. ir skirti 650 (šešių šimtų penkiasdešimt) eurų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu dvejiems metams.

Daiktinį įrodymą – CD su vaizdo įrašu, nutarimui įsiteisėjus, palikti byloje.

Nutarimas per 20 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.

Išaiškinti pažeidėjui, kad:

1) vadovaujantis (duomenys neskelbtini) str. 1 d., jis laikomas netekusiu teisės vairuoti transporto priemones nuo šio nutarimo priėmimo dienos.

2) bauda turi būti sumokėta per 40 dienų nuo šio nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos, į AB banką „Swedbank”, Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), kodas 73000, įmokos kodas 1001. Pildant įmokos kvitą, jame būtina nurodyti nutarimo, kuriuo paskirta bauda, datą, numerį ir ROIK:16055012070.

Teisėja Jolanta Bagdonienė