- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-05-13
- Bylos Nr.
- eA-282-502/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-40681-2016-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas pakeistas.
- Teisėjai
- Artūras Drigotas (pirm.), Dalia Višinskienė, Laimutis Alechnavičius
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės ,,Šilėja“, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos ir uždarajai akcinei bendrovei
- Trečiasis asmuo
- valstybės įmonė Registrų centras, uždaroji akcinė bendrovė „Sostinės vystymo grupė“, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, "Sostinės vystymo grupė", Valstybės įmonė Registrų centras, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos
- Pareiškėjas
- Vilniaus miesto savivaldybės administracija
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Dalios Višinskienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Šilėja“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. birželio 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos prašymą atsakovams Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos ir uždarajai akcinei bendrovei ,,Šilėja“ (tretieji suinteresuoti asmenys – valstybės įmonė Registrų centras, uždaroji akcinė bendrovė „Sostinės vystymo grupė“, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos) dėl sprendimų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas Vilniaus miesto savivaldybės administracija (toliau – ir pareiškėjas, Administracija) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Šilėja“ 2011 m. birželio 29 d. deklaracijas apie statybos užbaigimą Nr. 1 ir Nr. 2 ir įpareigoti Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) panaikinti įrašus apie minėtų deklaracijų registraciją.
2. Pareiškėjas nurodė, kad Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklauso 125,52 kv. m ploto pastatas – turgaus paviljonas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuris yra 2 307 kv. m ploto valstybinės žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Minėtas pastatas nuo 2012 m. vasario 21 d. išnuomotas UAB „Šilėja“. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2014 m. lapkričio 12 d. sprendimu turgaus paviljonas buvo įtrauktas į Viešame aukcione parduodamo Vilniaus miesto savivaldybės nekilnojamojo turto ir kitų nekilnojamųjų daiktų sąrašą, todėl Administracija kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) su prašymu nustatyti žemės sklypo dalies, kurios reikia nekilnojamajam turtui eksploatuoti, dydį, tačiau NŽT nurodė, jog prašymas bus nagrinėjamas pateikus patikslintą planą. Siekiant patikslinti planą paaiškėjo, kad Nekilnojamojo turto registre (toliau – ir NTR) registruoti duomenys neatitinka faktinės situacijos.
3. Pareiškėjas paaiškino, kad NTR 2011 m. birželio 29 d. deklaracijos apie statybos užbaigimą Nr. 1 (toliau – ir Deklaracija Nr. 1) pagrindu įregistruota UAB „Šilėja“ nuosavybė į stogines Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), esančias adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Remiantis šia deklaracija, minėti statiniai pastatyti pagal 2010 m. rugsėjo 7 d. suderintą projektą Nr. 10 0647, nors šis projektas nebuvo skirtas stoginių statybai. Pagal statinio projektą bendras statinio plotas turėjo būti 20 kv. m, o Deklaracijoje Nr. 1 nurodyta, jog pirmos stoginės plotas yra 58 kv. m, antros – 33 kv. m, trečios – 73 kv. m, ketvirtos – 46 kv. m, penktos – 44 kv. m. Remiantis statinio projekto aiškinamuoju raštu, buvo projektuojami ūkiniai pastatai – kioskai, o Deklaracijoje Nr. 1 nurodomi kitos paskirties statiniai – stoginės. Aptariamoje vietoje realiai pastatytos tik stoginės, neatitinkančios kiosko sąvokos bei projekto aiškinamajame rašte pateikto projektinių sprendimų apibūdinimo (ploto, aukščio, konstrukcijų ir pan.). Savivaldybė projektu Nr. 10 0647 aptariamoje teritorijoje statyti stoginių neleido, aptariamu laikotarpiu jos ir nebuvo statomos – stoginės ten stovėjo dar iki statybą leidžiančio dokumento išdavimo. Tai leidžia teigti, kad UAB „Šilėja“ galbūt net neatliko jokių statybos darbų. Stoginių įrengimui reikalingas supaprastintas projektas ir rašytiniai pritarimai, stoginės laikytinos laikinais statiniais, o laikinas statinys ir teisės į jį NTR apskritai neregistruojami.
4. Pareiškėjas nurodė, kad 2011 m. birželio 29 d. deklaracijos apie statybos užbaigimą Nr. 2 (toliau – ir Deklaracija Nr. 2) pagrindu NTR kaip UAB „Šilėja“ nuosavybė buvo įregistruotos kiemo aikštelės 1b ir 2b (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)). Deklaracijoje Nr. 2 nurodoma, kad statiniai pastatyti pagal minėtą projektą Nr. 10 0647, taip pat nurodoma, kad aikštelių bendrieji rodikliai yra tokie: betono plytelės – 339,68 kv. m, asfaltas – 1 261,92 kv. m. Šie duomenys neatitinka tikrovės, nes projektas Nr. 10 0647 jokių aikštelių UAB „Šilėja“ statyti neleido, o jokie realūs aikštelių statybos darbai nebuvo atlikti – tos pačios aikštelės aptariamoje vietoje buvo ilgą laiką, betono plytelės yra senos ir susidėvėjusios, jos, Administracijos vertinimu, šioje vietoje buvo įrengtos dar tuo metu, kai buvo įrengtas visas turgavietės kompleksas. Kita aikštelė, tokia, kokia ji yra įregistruota, apskritai neegzistuoja – toje vietoje realiai yra sena susidėvėjusi automobilių stovėjimo aikštelė, šalia auga medžiai, yra takelis pėstiesiems. Šie duomenys aiškiai neatitinka registro duomenų, remiantis kuriais, aikštelė pastatyta 2011 m., yra 1 261,92 kv. m dydžio. Pagal turimą statinių išdėstymo planą, aikštelė turėtų būti per visą sklypo plotį, be medžių ir takelių pėstiesiems, tačiau faktiškai taip nėra. Taigi Deklaracija Nr. 2 buvo surašyta ne tik neturint reikalingo statybą leidžiančio dokumento, tačiau ir faktiškai nesant atliktų statybos darbų. Kiemo aikštelė laikytina II grupės nesudėtingu statiniu, kuriam, kaip ir stoginėms, reikia parengti statybos projektą ir gauti atitinkamus rašytinius pritarimus. Negalima tokia situacija, kai nesant pradinių pagrindinių aplinkybių, leidžiančių būti statytoju, būtų sukurti dokumentai, pateisinantys bei įteisinantys statybą. Neteisėti veiksmai negali suponuoti teisėtumo, todėl nustačius tokią aplinkybę, kai buvo užregistruota deklaracija apie statybos užbaigimą nesant statybą leidžiančio dokumento – deklaracijos apie statybos užbaigimą galiojimas turi būti panaikintas.
Atsiliepimas
5. Atsakovas UAB „Šilėja“ atsiliepime į prašymą prašė taikyti ieškinio senatį ir bylą nutraukti arba prašymą atmesti.
6. Atsakovas paaiškino, kad pareiškėjas buvo vienintelis UAB „Šilėja“ akcininkas ir 2004 m. rugsėjo 9 d. visas (100 proc.) bendrovės akcijas sutartimi dėl privatizavimo objekto pirkimo-pardavimo perleido UAB „Sostinės vystymo grupė“. Minėtoje sutartyje pareiškėjas nurodė, kad žemės sklype (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kurio nuomininkas yra UAB „Šilėja“, jokių nebaigtos statybos, neteisėtos statybos ir socialinės paskirties objektų nėra. Akcijų įsigijimo metu nurodytame žemės sklype faktiškai buvo 125,52 kv. m pareiškėjo prekybos paviljonas ir kiti UAB „Šilėja“ statiniai, įskaitant Deklaracijose Nr. 1 ir Nr. 2 nurodytus statinius, kurie nebuvo įtraukti į NTR. 1996 m. su pareiškėju buvo suderinti Šeškinės turgavietės rekonstrukcijos projektiniai pasiūlymai ir centro detalaus suplanavimo korektūra, numatanti stogines, turgaus stogines ir aikšteles. 1999 m. gruodžio 6 d. Administracijos Energetikos ir ūkio departamentas patvirtino specialiosios paskirties (toliau – ir SP) UAB „Šilėja“ eksploatuojamo turgaus pajamų-išlaidų sąmatą 1999 m., kuri numatė 2,5 tūkst. Lt projektavimo darbams ir 7 tūkst. Lt laikinoms stoginėms įrengti, o 2001 m. Administracijos patvirtintoje sąmatoje buvo numatyta 10 tūkst. Lt laikinoms stoginėms įrengti. 2001 m. rugsėjo 13 d. UAB „Šilėja” pasirašė prekystalių C-C eilės stoginių įrengimo atliktų darbų priėmimo aktą Nr. 08/22-1. UAB „Šilėja“ 2010 m. parengė ūkinių pastatų (kioskų) (8,17) naujos statybos (duomenys neskelbtini) projektą Nr. 10 0647 ir aikštelėje 1b pastatė du kioskus, kurių statybą 2011 m. liepos 8 d. aktu Statybos užbaigimo komisija pripažino baigta. 2011 m. parengė Deklaracijose Nr. 1 ir Nr. 2 nurodytų statinių kadastrines bylas ir pateikė deklaracijas apie statybos užbaigimą. UAB „Šilėja“, reaguodama į pareiškėjo 2015 m. išvadas, patikrino Deklaracijų Nr. 1 ir Nr. 2 turinį ir nustatė, kad aikštelės 2b duomenys tikslintini, t. y. deklaruotas aikštelės plotas turi būti sumažintas 139 kv. m (vejos dalimi), be to, deklaracijose padaryta klaida, nurodant teiginius „Suderintas projektas Nr. 10 0647 2010-09-09“ ir „Suderintas projektas Nr. 10 0647 2010 m.“. UAB „Šilėja“ 2017 m. rugsėjo 13 d. pateikė valstybės įmonei (toliau – ir VĮ) Registrų centrui ir pareiškėjui dangų planą ir paprašė nurodytus deklaracijų teiginius laikyti išbrauktais. Ginčo deklaracijų turinį užpildė kadastrinius matavimus atlikę asmenys, kuriais, kaip specialistais UAB „Šilėja“ vadovas pagrindo nepasitikėti neturėjo, todėl jų parengtas deklaracijas pasirašė.
7. UAB „Šilėja“ nuomone, pareiškėjui nesuteikta teisė atlikti statybos valstybinę priežiūrą, todėl jis neturi teisės reikšti tokio pobūdžio reikalavimus. Administracija, kaip ginčo deklaracijose nurodytų statinių statybos dalyvė, sutampa su atsakovu, nes Deklaracijose Nr. 1 ir Nr. 2 nurodyti statiniai yra pastatyti iki pareiškėjui perleidžiant visas UAB „Šilėja“ akcijas. Turgavietės statiniai yra pastatyti UAB „Šilėja“ lėšomis pagal su pareiškėju 1995 m. suderintą laikiną Šeškinės turgavietės išplanavimo schemą, 1996 m. su pareiškėju suderintus Šeškinės turgavietės rekonstrukcijos projektinius pasiūlymus ir centro detalaus suplanavimo korektūrą bei atnaujinti vykdant pareiškėjo 2001 m. liepos 12 d. sprendimą „Dėl turgavietės valdymo ir eksploatavimo“ ir pareiškėjo patvirtintas pajamų-išlaidų sąmatas. Neaišku, kodėl Administracija suinteresuota kito privataus ūkio subjekto statiniais, esančiais valstybinėje žemėje, jeigu jie nėra pripažinti pastatyti neteisėtais ir nėra aplinkybių, jog jų buvimas pažeidžia kitų asmenų teises ar teisėtus interesus.
8. UAB „Šilėja“ teigė, kad dar 2007 m. ir 2010 m. teikė pareiškėjui prašymus dėl prekybos kioskų registravimo kaip nesudėtingo statinio. 2013 m. pareiškėjas pradėjo jo paviljonui tenkančio žemės sklypo Šeškinės 30A dalies išskyrimo darbus, kurių metu Miesto plėtros departamentui buvo perduoti NTR centrinio duomenų banko išrašai. Deklaracijos yra viešos, todėl laikytina, kad jos pareiškėjui yra atskleistos nuo 2011 m. rugpjūčio 17 d. Įstatymas nustato sutrumpintą vienerių metų terminą kreiptis į teismą dėl statybos užbaigimo deklaracijos patvirtinimo panaikinimo. Teismui pripažinus, kad dėl naujų aplinkybių pareiškėjo praleistas terminas prašymui paduoti atnaujintas be pagrindo, prašė administracinę bylą nutraukti.
Žemesnės instancijos teismas
9. UAB ,,Šilėja“ nuomone, būtinybės naikinti deklaracijas nėra, nes netikslūs, klaidingi ar neišsamūs NTR duomenys taisomi, tikslinami ir papildomi Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 33 straipsnyje ir NTR nuostatų nustatyta tvarka, UAB „Šilėja“ geranoriškai sutinka nurodytus netikslumus pataisyti. Ginčo deklaracijų pasirašymo metu vadovautasi Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 6 punktu, kuris nustatė, kad supaprastintas statybos projektas rengiamas naujo nesudėtingo statinio statybai Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka. Kadangi ginčo deklaracijos nurodyti statiniai buvo statomi pagal 1995 m. su pareiškėju suderintą laikiną Šeškinės turgavietės išplanavimo schemą, 1996 m. pavasarį su pareiškėju suderintus Šeškinės turgavietės rekonstrukcijos projektinius pasiūlymus ir centro detalaus suplanavimo korektūrą ir buvo pastatyti per laikotarpį nuo 1985 m. iki 2001 m., pareiškėjo nurodytų 2010 m. statybos techninio reglamento ir Statybos įstatymo apskritai nebuvo, o ginčo deklaracijų pasirašymo metu Statybos įstatymas nedraudė deklaruoti senus nesudėtingus statinius be suderinto supaprastinto statybos projekto. Pareiškėjo nurodyti 2010 m. statybos techniniai reglamentai taikomi tik statomiems nesudėtingiems statiniams. Nuo 2001 m. atsakovas ginčo deklaracijose nurodytų statinių nestatė, todėl šių reglamentų reikalavimai atgal netaikytini. UAB „Šilėja“ ilgą laiką valdo ginčo deklaracijoje nurodytus statinius, atliko daug jų pagerinimų, registraciją, visą laiką statinius valdė teisėtai, sąžiningai ir atvirai, siekė jų įregistravimo savo vardu. Todėl pareiškėjas, bandydamas nuginčyti bendrovės atliktus veiksmus, siekia nesąžiningai išvengti sutartinių įsipareigojimų vykdymo pagal 1999 m. sausio 25 d. valstybinės žemės nuomos sutartį, nustatančią, kad pasibaigus nuomos terminui ar nutraukus sutartį, pastatai, kiti statiniai, inžineriniai įrenginiai bei komunikacijos nuomotojo išperkami (arba likviduojami) nuomotojo ir nuomininko atskiru susitarimu.
Atsiliepimas
10. Atsakovas Inspekcija atsiliepime į prašymą prašė tenkinti prašymo reikalavimą panaikinti Deklaracijas Nr. 1 ir Nr. 2 ir atmesti reikalavimą įpareigoti Inspekciją panaikinti įrašus apie minėtų deklaracijų registraciją.
Žemesnės instancijos teismas
11. Inspekcija paaiškino, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. D1-812 patvirtintu statybos techniniu reglamentu STR 1.01.07:2010 ,,Nesudėtingi statiniai“ (iki 2011 m. liepos 26 d. galiojusi redakcija) (toliau – ir STR „Nesudėtingi statiniai“), Deklaracijoje Nr. 1 nurodytos stoginės, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) priskirtinos II grupės nesudėtingiems statiniams, o stoginė, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), – I grupės nesudėtingiems statiniams. Deklaracijoje Nr. 2 nurodytos kiemo aikštelės priskirtinos II grupės nesudėtingiems statiniams. STR „Nesudėtingi statiniai“ 1 priedo 1 ir 2 lentelių pastabose nurodyta, kad I grupės nesudėtingiems statiniams, statomiems žemės sklype, nepriklausančiame statytojui nuosavybės teise, taip pat I grupės nesudėtingiems pastatams, statomiems ar rekonstruojamiems (kai didinamas jų užstatymo plotas ar gabaritai) mieste, taikomi II grupės nesudėtingiems statiniams keliami reikalavimai. I ir II grupės nesudėtingiems statiniams, statomiems nepriklausančiame statytojui nuosavybės teise žemės sklype reikalingas žemės sklypo savininko (valdytojo, naudotojo) raštiškas sutikimas. UAB „Šilėja“ žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nuosavybės teise nevaldo, su ja sudaryta valstybinės žemės nuomos sutartis, todėl minėtos reglamento pastabos visiems nurodytiems statiniams taikomos. Deklaracijoje Nr. 1 nurodytų stoginių bei Deklaracijoje Nr. 2 nurodytų kiemo aikštelių statybai turėjo būti rengiamas supaprastintas statybos projektas naujo nesudėtingo statinio statybai bei gautas Statybos įstatymo (iki 2014 m. sausio 1 d.) 20 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytas statybą leidžiantis dokumentas – rašytinis įgalioto valstybės tarnautojo pritarimas. Statytojui pageidaujant, Inspekcijoje 2011 m. birželio 29 d. užregistruotos, bet nepatvirtintos UAB „Šilėja“ surašytos ginčo deklaracijos, kuriomis statytojas deklaravo kiemo aikštelių bei stoginių statybos užbaigimą, pateiktos deklaracijos be papildomų dokumentų. Deklaracijos apie statybos užbaigimą registravimas nelaikytinas administraciniu aktu. Padalinio įgaliotas pareigūnas, įsitikinęs, kad deklaracija užpildyta pagal reikalavimus, neturėjo pagrindo neregistruoti pateiktos deklaracijos.
Atsiliepimas
12. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Sostinės vystymo grupė“ atsiliepime į prašymą palaikė atsakovo UAB „Šilėja“ atsiliepime išdėstytas aplinkybes bei argumentus ir prašė prašymą atmesti. Paaiškino, jog perkant iš pareiškėjo UAB „Šilėja“ akcijas visų ginčo deklaracijose nurodytų statinių teisėta statyba buvo baigta. Visi ginčo deklaracijose nurodyti statiniai buvo pastatyti UAB „Šilėja“ valdymo metu, t. y. su pareiškėjo žinia, pritarimu ar sprendimu.
13. Trečiasis suinteresuotas asmuo VĮ Registrų centras atsiliepime į prašymą prašė pareiškėjo reikalavimus nagrinėti teismo nuožiūra.
14. VĮ Registrų centras nurodė, jog ginčo kiemo aikštelės bei stoginės viešame registre įregistruotos Deklaracijų Nr. 1 ir Nr. 2 bei UAB „Senamiesčio kurantai“ parengtos kadastro duomenų bylos pagrindu. Deklaracijų Nr. 1 ir Nr. 2 pateikimo VĮ Registrų centrui metu galiojusio Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 28 d. įsakymu Nr. D1-828 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.11.01:2010 „Statybos užbaigimas“ (toliau – ir STR „Statybos užbaigimas“) 44 punktas nustatė, kad statybos užbaigimo aktas ir deklaracija apie statybos užbaigimą yra pagrindas registruoti statinį viešame registre. Kadangi, pastačius nesudėtingą statinį, teisės aktai nenustatė privalomo deklaracijos apie statybos užbaigimą tvirtinimo ar registracijos Inspekcijoje, VĮ Registrų centras pateiktos statytojo surašytos deklaracijos neturėjo būti tvirtinamos ir registruojamos.
15. Trečiasis suinteresuotas asmuo NŽT atsiliepime į prašymą prašė jį nagrinėti atsižvelgiant į NŽT išdėstytus argumentus ir nurodė, jog, remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 30.7 punktu, išnuomotuose žemės sklypuose statyti naujus statinius ar įrenginius ir rekonstruoti esamus galima tik tuo atveju, jeigu tai numatyta nuomos sutartyje ir tokia statyba ar rekonstrukcija neprieštarauja nustatytam teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimui. Įgyti nuosavybės teisę į statinį ir visas savininko teises bei savininko teisių garantijas galima tik tokiu atveju, jei statyba buvo vykdoma laikantis teisės aktų reikalavimų.
II.
16. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. birželio 7 d. sprendimu pareiškėjo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos prašymą tenkino visiškai, t. y. panaikino UAB „Šilėja“ 2011 m. birželio 29 d. deklaracijas apie statybos užbaigimą Nr. 1 ir Nr. 2; įpareigojo Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos panaikinti įrašus apie UAB „Šilėja“ 2011 m. birželio 29 d. deklaracijų apie statybos užbaigimą Nr. 1 ir Nr. 2 registraciją.
17. Teismas nustatė, kad Vilniaus apskrities viršininko administracijos 1999 m. sausio 25 d. įsakymu Nr. 163-01 „Dėl valstybinės žemės sklypo Vilniaus mieste išnuomojimo specialios paskirties uždarajai akcinei bendrovei „Šilėja“ nuspręsta išnuomoti ne aukciono tvarka 10 metų laikotarpiui SP UAB „Šilėja“ žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nustatyti, kad žemės sklypas naudojamas kitai paskirčiai (prekybos paviljono statiniui ir turgavietei eksploatuoti). Minėto įsakymo pagrindu 1999 m. sausio 25 d. valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutartimi Nr. 31 2 308 kv. m ploto žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, buvo išnuomotas atsakovui UAB „Šilėja“. 2010 m. gegužės 24 d. buvo sudarytas susitarimas „Dėl valstybinės žemės nuomos sutarties, dalinio pakeitimo“, kuriuo iš dalies pakeista 1999 m. sausio 25 d. valstybinės žemės ne žemės ūkio veiklai sutartis Nr. 31. Pagal VĮ Registrų centro duomenis, minėtame žemės sklype 2011 m. birželio 29 d. deklaracijos apie statybos užbaigimą Nr. 1 pagrindu yra įregistruotos UAB „Šilėja“ nuosavybės teisės į stogines, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), o 2011 m. birželio 29 d. deklaracijos apie statybos užbaigimą Nr. 2 pagrindu – kiemo aikštelės 1b ir 2b (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)). Tiek Deklaracijoje Nr. 1, tiek Deklaracijoje Nr. 2 nurodoma, kad jose įvardinti statiniai yra naujos statybos, nesudėtingi, pastatyti pagal suderintą projektą Nr. 10 0647.
18. Teismas pažymėjo, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. sausio 30 d. nutartimi atnaujino pareiškėjui terminą kreiptis į teismą, o Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnyje nurodyti terminai taikytini Inspekcijai, o ne Administracijai. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas siekia, kad jam priklausančiam turgaus paviljono pastatui, kurį planuojama parduoti, būtų suformuotas tinkamas žemės sklypas, tačiau dėl UAB „Šilėja“ surašytų ginčijamų deklaracijų pareiškėjui negali būti suformuotas toks žemės sklypas, kuris, jo nuomone, reikalingas pastatui eksploatuoti. Be to, anot pareiškėjo, tokiu būdu ginamas ir Vilniaus miesto savivaldybės viešas interesas. Teismo vertinimu, šios aplinkybės pagrindžia pareiškėjo teisę kreiptis į teismą dėl deklaracijų panaikinimo.
19. Teismas iš UAB „Šilėja“ atsiliepimo sprendė, kad ji pripažįsta ginčo deklaracijose padarytas klaidas, t. y. tai, kad deklaracijose buvo nurodytas neteisingas kiemo aikštelės 2b plotas, bei tai, kad ginčo statiniai pastatyti pagal suderintą projektą Nr. 10 0647. Be to, UAB „Šilėja“ pripažįsta, kad ginčo statiniai pastatyti daug anksčiau, nei surašytos ginčo deklaracijos, tačiau nemano, kad minėti netikslumai sudaro pagrindą panaikinti ginčijamus aktus. Teismas nesutiko su tokia atsakovo pozicija, nes pagal ginčo deklaracijų surašymo metu galiojusio STR „Statybos užbaigimas“ 8.3 punktą deklaracija apie statybos užbaigimą apibrėžiama kaip statytojo (užsakovo, savininko, valdytojo) ir kitų statybos dalyvių pasirašytas dokumentas, kuriuo paskelbiama, kad statybos darbai užbaigti ar statinio (patalpų) paskirtis pakeista pagal statinio projekto (kai jis privalomas) sprendinius ar teisės aktų reikalavimus, jei statinio projektas nebuvo rengiamas.
20. Teismas pažymėjo, kad siekiant išsiaiškinti, ar teisėtai buvo pastatyti ginčo statiniai, turi būti nustatyta, kada vyko jų statyba ir kada jie buvo baigti statyti. Nors UAB „Šilėja“ manymu, minėti statiniai realiai galėjo būti pastatyti 1985–2001 m. laikotarpiu, teismas pažymėjo, kad ginčo stoginės ir aikštelės NTR įregistruoti ne tik Deklaracijų Nr. 1 ir Nr. 2 pagrindu, bet ir UAB „Senamiesčio kurantai“ 2011 m. birželio 14 d. parengtos kadastro duomenų bylos pagrindu, o minėtoje kadastro byloje ginčo statinių statybos pradžios bei pabaigos metai nurodyti 2011 m. Pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnį visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Atsižvelgęs į tai, teismas neturėjo pagrindo nesivadovauti nurodytais kadastrinių matavimų bylos duomenimis, kurie įregistruoti ir NTR. Todėl sprendė, kad ginčo stoginių bei aikštelių statybos metais laikytini 2011 m., ir vertinant Deklaracijų Nr. 1 ir Nr. 2 teisėtumą ir pagrįstumą taikytini būtent 2011 m. galioję teisės aktai.
21. Teismas nurodė, kad pagal STR ,,Nesudėtingi statiniai“ (iki 2011 m. liepos 26 d. galiojusi redakcija) 1 priedo 2 lentelės 33 eilutę stoginė iki 40 kv. m užimamo ploto yra I grupės nesudėtingas statinys, o iki 80 kv. m – II grupės nesudėtingas statinys. Pagal 25 eilutę sandėliavimo ar parodos aikštelė iki 300 kv. m užimamo ploto yra I grupės nesudėtingas statinys, o virš 300 kv. m – II grupės nesudėtingas statinys. Atsižvelgiant į nurodytą statinių skirstymą ir ginčo statinių plotą, stoginės, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) priskirtinos II grupės nesudėtingiems statiniams, o stoginė, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) – I grupės nesudėtingiems statiniams. Ginčo kiemo aikštelės, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), priskirtinos II grupės nesudėtingiems statiniams.
22. Teismas pažymėjo, kad STR „Nesudėtingi statiniai“ 1 priedo 1 ir 2 lentelių pastabose nurodyta, kad I grupės nesudėtingiems statiniams, statomiems žemės sklype, nepriklausančiame statytojui nuosavybės teise, taip pat I grupės nesudėtingiems pastatams, statomiems ar rekonstruojamiems (kai didinamas jų užstatymo plotas ar gabaritai) mieste, taikomi II grupės nesudėtingiems statiniams keliami reikalavimai. Be to, I ir II grupės nesudėtingiems statiniams, statomiems nepriklausančiame statytojui nuosavybės teise žemės sklype reikalingas žemės sklypo savininko (valdytojo, naudotojo) raštiškas sutikimas. Kadangi visi ginčo statiniai pastatyti mieste, valstybei, o ne UAB „Šilėja“ priklausančiame žemės sklype, visoms ginčo stoginėms bei aikštelėms taikytini II grupės nesudėtingiems statiniams keliami reikalavimai ir jų statybai turėjo būti gautas NŽT raštiškas sutikimas. Be to, pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. D1-826 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ (toliau – ir STR „Statybą leidžiantys dokumentai“) (redakcija, galiojusi iki 2011 m. birželio 30 d.) 6 priedo 3.2 punktą rašytiniai pritarimai supaprastintam statybos projektui reikalingi statant II grupės nesudėtingą statinį mieste. Pagal Statybos įstatymo (iki 2011 m. birželio 30 d. galiojusi redakcija) 20 straipsnio 1 dalies 6 punktą naujo nesudėtingo statinio statybai Aplinkos ministerijos nustatytais atvejais rengiamas supaprastintas statinio projektas.
23. Teismas sutiko su pareiškėjo pozicija, kad ginčo stoginėms bei aikštelėms statyti turėjo būti rengiamas supaprastintas statybos projektas bei gautas rašytinis įgalioto valstybės tarnautojo pritarimas, kuris, vadovaujantis Statybos įstatymo (iki 2011 m. liepos 1 d. galiojusi redakcija) 23 straipsnio 1 dalies 4 punktu, tokiu atveju laikytinas statybą leidžiančiu dokumentu.
24. Teismas nustatė, kad raštiškas žemės sklypo savininko sutikimas stoginėms bei aikštelėms statyti nebuvo gautas. Teismas kritiškai vertino UAB „Šilėja“ teiginius, kad toks sutikimas buvo duotas 1999 m. sausio 25 d. valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutartimi Nr. 31. Nors minėtos sutarties 4 punkte įtvirtinta, jog statant pastatus, kitus statinius, inžinerinius įrenginius bei komunikacijas, nuomojamame sklype būtina laikytis reikalavimų, nustatytų Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais ir Vilniaus apskrities viršininko administracijos įsakymais, tačiau tokia sutarties nuostata nereiškia, kad statybos gali būti vykdomos be aiškaus rašytinio valstybinės žemės patikėtinio sutikimo. Priešingai, nurodytas sutarties punktas žemės nuomininką įpareigoja laikytis teisės aktų reikalavimų, kurie šiuo atveju nustatė pareigą UAB „Šilėja“ rengti supaprastintą projektą bei gauti jam rašytinį pritarimą, NŽT sutikimą.
25. Teismas, įvertinęs Deklaracijų Nr. 1 ir Nr. 2 turinį bei nurodytą teisinį reglamentavimą, pritarė Administracijos bei Inspekcijos nuomonei, kad jose užfiksuoti duomenys neteisingi. Deklaracijose nurodomas statinio projektas Nr. 10-0647 buvo parengtas ne stoginių bei aikštelių statybai, tai pripažįsta ir UAB „Šilėja“. Joks kitas projektas ginčo statiniams statyti nebuvo parengtas, jam nebuvo gauti atsakingų institucijų pritarimai, o tai reiškia, kad statyba buvo vykdoma be statybą leidžiančio dokumento. Todėl teismas darė išvadą, kad Deklaracijos Nr. 1 ir Nr. 2, kurios yra dokumentai, skelbiantys, kad statybos darbai užbaigti pagal statinio projekto sprendinius ar teisės aktų reikalavimus, surašytos neteisėtai ir nepagrįstai, todėl turi būti panaikintos. Kadangi Deklaracijos Nr. 1 ir Nr. 2 surašytos neteisėtai, jos negalėjo būti užregistruotos ir Inspekcijoje, todėl teismas tenkino ir antrąjį pareiškėjo prašymo reikalavimą įpareigoti Inspekciją panaikinti įrašus apie Deklaracijų Nr. 1 ir Nr. 2 registraciją.
III.
26. Atsakovas UAB ,,Šilėja“ ir trečiasis suinteresuotas asmuo UAB ,,Sostinės vystymo grupė“ (toliau – ir apeliantai) apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. birželio 7 d. sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.
27. Apeliantai nesutinka su teismo išvada, padaryta NTR įrašų pagrindu, kad visų statinių statybos metai yra 2011 m., nes šie registro duomenys yra klaidingi ir neatitinka tikrovės. UAB „Senamiesčio kurantai“ parengtoje statinių kadastro byloje klaidingai nurodyti statinių pradžios ir pabaigos metai, o deklaracijose neteisingai nurodytas projektas – 10-0647. Po pareiškėjo reikalavimų pateikimo atsakovas deklaracijų ir kadastro bylos klaidas pripažino ir ėmėsi jų taisymo. Tačiau UAB ,,Šilėja“ kiemo aikštelės 2b ir kitų statinių kadastrinių duomenų bylą parengti negali, nes NŽT iki šio ginčo išnagrinėjimo atsisakė pratęsti žemės, kurioje yra statiniai, nuomos sutartį, o nekilnojamojo daikto kadastrinių duomenų byla gali būti rengiama jos rengėjams pateikus žemės, kurioje yra statiniai, nuosavybės ar nuomos dokumentus. Teismų praktikoje deklaracijos apie statybos užbaigimą yra pripažįstamos vienašaliu sandoriu (Civilinio kodekso 63 str.), todėl UAB ,,Šilėja“ mano, kad turi teisę tokius sandorius vienašališkai pakeisti ar pataisyti taip, kad būtų pašalintos klaidos. Teismas neturėjo pagrindo konstatuoti, jog deklaracijose nurodyti statiniai pastatyti pagal suderintą projektą Nr. 10-0647, nes 2017 m. rugsėjo 13 d. atsakovas savo vienašalius sandorius pakeitė, t. y. nurodytu būdu deklaracijų klaidas, susijusias su netinkamo statinių projekto nurodymu, ištaisė. Todėl bylos aplinkybės visapusiškai ir objektyviai nėra ištirtos. Teismas UAB ,,Šilėja“ pateiktų rašytinių įrodymų, kurie paneigia teismo nustatytą statinių statybos pradžią ir pabaigą 2011 m., visapusiškai nevertino ir padarė formalią ir neteisingą išvadą apie statinių pradžią ir pabaigą. Atsakovui pripažinus klaidas, pateikus teismui įrodymus apie ilgalaikės statybos ir rekonstrukcijos etapus, jos pradžią ir pabaigą, pataisant ar siekiant pataisyti padarytas klaidas, NTR esantys duomenys, įskaitant klaidingus, neturėtų būti laikomi teisingi ir išsamūs arba neįrodinėjami. Tokių duomenų pagrindu priimtas teismo sprendimas negali būti teisėtu ir pagrįstu. Kadangi atsakovas deklaracijų klaidas ištaisė ir inicijavo statinių klaidingų registro duomenų pataisymus, išnyko būtinybė nurodytus klaidingus statinių kadastrinius duomenis nuginčyti, nes ginčo dėl to nėra. Teisės aktai nustato kadastrinių duomenų pakeitimo tvarką, kuri suteikia atsakovui teisę inicijuoti statinių kadastrinių duomenų pakeitimus, tačiau dėl objektyvių aukščiau nurodytų kliūčių atsakovas laikinai šių darbų atlikti negali.
28. Apeliantų nuomone, teismas visų statinių statybos / rekonstrukcijos etapų, pradedant statinio projektavimu, baigiant faktiniu statybos užbaigimu, nenustatė ir kiekvienam statybos / rekonstrukcijos etapui taikytinų teisės normų netaikė. Teismo išvada apie statinių statybos pradžią ir pabaigą akivaizdžiai prieštarauja bylos rašytiniams įrodymams, kurie patvirtina, kad turgaus, esančio Vilniuje, (duomenys neskelbtini), veiklos pradžia yra 1985 metai. Apeliantai aptaria statybų eigą ginčo teritorijoje ir teigia, kad SP UAB „Šilėja“ 1999 m. turgaus sklype įrengė 64 metrų elektros tinklų kabelinę liniją ir 2000 m. baigė statyti 125,52 kv. m prekybos paviljoną. Iki 2000 m. atsakovas suformavo gėlių turgelį, įrengė lengvą metalinį spalvotu tentu uždengtą stogelį ir paprašė, kad Vilniaus architektūros studija parengtų Šeškinės turgavietės architektūrinių pasiūlymų korektūrą. 2000 m. atsakovas parengė Šeškinės turgavietės rekonstrukcijos projekto korektūrą, kurioje nurodyta nenurodytų statinių 1996 m. statybos pradžia ir pabaiga, bei reikalavimus, vienas kurių – parengti Šeškinės turgavietės rekonstrukcijos projektą. Atsakovas statinių kadastro byloje nurodė ir šie duomenys yra atvaizduoti 2011 m. rugpjūčio 19 d. NTR centrinio duomenų banko išraše, kad statinių deklaracijose nurodytų statinių fizinis nusidėvėjimas yra 30 procentų, taigi jau kadastro bylos rengimo metu jie nevertinti kaip nauji. Todėl teismas netinkamai taikė iki 2011 m. birželio 30 d. galiojusio Statybos įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 6 punktą, kuris numato naujo nesudėtingo statinio supaprastinto projekto parengimą bei kitas teisės normas – STR „Nesudėtingi statiniai“, STR „Statybą leidžiantys dokumentai“, kurie pradėjo galioti nuo 2010 m. spalio 1 d., nes statiniai buvo pastatyti mažiausiai prieš devynis metus, ir netaikė teisės normų, kurios galiojo konkrečiu statinių statybos / rekonstrukcijos etapu.
Žemesnės instancijos teismas
29. Apeliantai pažymi, kad pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog deklaracijos surašytos neteisėtai ir dėl to negalėjo būti užregistruotos inspekcijoje. Pagal Statybos įstatymo (iki 2011 m. birželio 30 d. galiojusi redakcija) 24 straipsnio 2 dalį nesudėtingo statinio statybos ir rekonstravimo atvejais deklaraciją apie statybos užbaigimą Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka tvirtina Inspekcija. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio 2 dalies reikalavimai neprivalomi nesudėtingų statinių statybos ir statinio paprastojo remonto atveju ir gali būti vykdomi, jeigu to pageidauja statytojas (užsakovas). Šiuo atveju atsakovas teikė Inspekcijai deklaracijas, kad ši pagal įstatymą jas patvirtintų ir jų patvirtinimo atveju atsakovas būtų tikras, kad Statybos įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 6 punkto reikalavimas, kuris numato supaprastinto statybos projekto rengimą naujo nesudėtingo statinio statybos atveju, atsakovo statinių deklaravimo apie statybos užbaigimą atveju netaikytinas. Jeigu deklaracijų Inspekcija nebūtų patvirtinusi, atsakovas be jokių ginčų statinių projektus būtų parengęs, nes tam jokių kliūčių nebuvo. Iki bylos nagrinėjimo pradžios atsakovas buvo įsitikinęs, kad Inspekcija įstatymo reikalavimą patvirtinti deklaracijas įvykdė, ir tik bylos nagrinėjimo metu sužinojo Inspekcijos nuomonę, kad deklaracijos tik užregistruotos. Teismas nenustatė kaip įvykdytas šis įstatymo reikalavimas ir sprendė tik deklaracijų registravimo klausimą, kuris, remiantis Inspekcijos pozicija, pagal Statybos įstatymą, niekam jokių teisinių pasekmių nesukuria. Inspekcija su pareiškėjo reikalavimu panaikinti deklaracijų registravimą nesutiko, todėl laikytina, kad šis Inspekcijos veiksmas yra teisėtas, nes jai nėra draudžiama registruoti deklaracijas su galimomis jų klaidomis, kurios nustatomos deklaracijų pagrįstumo tikrinimo ir tvirtinimo metu.
30. Apeliantai pažymi, kad teismui pripažinus, jog dėl naujų aplinkybių pareiškėjo praleistas terminas prašymui paduoti atnaujintas be pagrindo, t. y. nesant svarbios priežasties, atsakovas prašė administracinę bylą nutraukti (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 103 str. 1 d. 9 p.). Teismas atsakovo teiginius apie praleistą prašymo padavimo terminą nagrinėjo, tačiau motyvų dėl sprendimo netenkinti atsakovo prašymo ar dėl termino atnaujinimo pagrindo, t. y. svarbios priežasties buvimo, nenurodė (ABTĮ 146 str. 2 d. 5 p. ).
Atsiliepimas
31. Pareiškėjas Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
32. Pareiškėjas sutiko su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad ginčijamose deklaracijose padarytos klaidos sudaro pagrindą jas panaikinti. Aplinkybė, kada faktiškai buvo pastatyti ginčo statiniai, nėra teisiškai reikšminga nagrinėjamam ginčui, kadangi deklaracijas UAB ,,Šilėja“ pildė 2011 m., t. y. galiojant STR ,,Statybos užbaigimas“. Remiantis deklaracijų pildymo metu galiojusio STR ,,Statybos užbaigimas“ 48 punktu, deklaracijų galiojimas yra panaikinamas net ir tuo atveju, kai jose yra padarytos tik techninio pobūdžio klaidos. Taigi, UAB ,,Šilėja“ pripažįstant ir neginčijant fakto, kad deklaracijos yra neteisingai užpildytos, tokia aplinkybė lemia būtinybę tokias deklaracijas panaikinti vadovaujantis ir STR ,,Statybos užbaigimas“ 48 punktu. Norėdama įregistruoti nuosavybės teises į ginčo statinius UAB ,,Šilėja“ turi pateikti teisės aktų reikalavimus atitinkančius ir nuosavybę patvirtinančius dokumentus. Galimybės pakeisti jau egzistuojančių ir įregistruotų deklaracijų turinį ir tokiu būdu pakeisti nuosavybės teisių apimtį teisės aktai nenumato, todėl UAB ,,Šilėja“ negali deklaracijų vienašališkai pakeisti. Jokios teisinės reikšmės neturi aplinkybė, kad ginčo žemės sklypui buvo rengiami įvairūs projektai, kadangi vien projektų pagrindu nuosavybės teisės į statinius neatsiranda. Pagal valstybinės žemės nuomos sutartį žemės nuomininką įpareigoja laikytis teisės aktų reikalavimų, kurie šiuo atveju nustatė pareigą UAB „Šilėja“ rengti supaprastintą projektą bei gauti jam rašytinį pritarimą, NŽT sutikimą. STR „Statybos užbaigimas“ nustatė, kad tam, jog deklaracija būtų patvirtinta, statytojas Inspekcijos padaliniui turi pateikti laisvo turinio prašymą patvirtinti deklaraciją. Prie prašymo pridedama deklaracija (2 egz.), statinio kadastro duomenų byla (kopija) ir kompiuterinė laikmena su statinio projekto (jei jis buvo rengiamas) kopija, pažymos apie energetikos įrenginių techninės būklės patikrinimą užbaigus jų montavimo, paleidimo – derinimo darbus (37 p.). Tokių dokumentų į bylą UAB ,,Šilėja“ nepateikė ir net neteigė, jog Inspekcijai teikė prašymą su visais priedais tvirtinti deklaracijas, todėl nepagrįstai teigia, kad tikėjosi, jog deklaracijos yra patvirtintos. Atsižvelgdama į tai, kad duomenų apie ginčijamų deklaracijų įregistravimą / patvirtinimą Administracija neturėjo, nes jų ir nebuvo, o teisės aktai nenumato privalomo tokių deklaracijų registravimo / tvirtinimo, Administracija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) nustatytais senaties terminais, jų nepraleisdama ir pakankamai greitai, kreipėsi į bendrosios kompetencijos teismą dėl šių deklaracijų panaikinimo. Reikalavimui panaikinti deklaracijas taikytinas CK nustatytas bendrasis 10 metų terminas (CK 1.125 str. 1 d.). Paskesni Inspekcijos veiksmai registruojant deklaracijas laikytini išvestiniais veiksmais, kurių rezultatas, panaikinus ginčijamas deklaracijas, taip pat turi būti panaikintas – negali egzistuoti tokia teisinė situacija, kai negaliojančių dokumentų pagrindu registruose lieka įrašai apie tokių dokumentų galiojimą. Todėl pareiškėjas termino kreiptis į teismą nepraleido. Apeliantai nenurodo teisinio pagrindo, dėl kuriuo bylos nagrinėjimas turėtų būti grąžinamas pirmosios instancijos teismui. UAB ,,Šilėja“ teiginiai, kad ji gali ištaisyti ir ištaisė ar dar ištaisys ginčijamas deklaracijas yra nepagrįsti ir nagrinėjamam ginčui jokios teisinės reikšmės neturi.
Atsiliepimas
33. Atsakovas Inspekcija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti jo dalį dėl deklaracijų apie statybos užbaigimą panaikinimo, o kitą apeliacinio skundo dalį tenkinti ir panaikinti teismo sprendimo dalį, kuria Inspekcija įpareigota panaikinti įrašus apie UAB „Šilėja“ 2011 m. birželio 29 d. deklaracijų apie statybos užbaigimą Nr. 1 ir Nr. 2 registraciją.
34. Inspekcija pažymi, kad statybos užbaigimo procedūroms taikomi teisės aktai, galiojantys būtent statybos užbaigimo procedūrų atlikimo metu. Ginčijamose deklaracijose nurodytiems statiniams turėjo būti rengiamas supaprastintas statybos projektas – naujo nesudėtingo statinio statybai bei gautas Statybos įstatymo (iki 2014 m. sausio 1 d. galiojusi redakcija) 20 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytas statybą leidžiantis dokumentas – rašytinis įgalioto valstybės tarnautojo pritarimas. Toks statybą leidžiantis dokumentas nepateiktas, taigi pati ginčo statinių statyba buvo neteisėta. STR „Statybos užbaigimas“ 41 punktas numatė, kad kitais šiame skyriuje nustatytais atvejais, kai deklaracija tik pateikiama, bet netvirtinama, ji registruojama IS „Infostatyba“ arba Inspekcijos dokumentų valdymo informacinėje sistemoje, jei nėra galimybės ją registruoti IS „Infostatyba“. Šiuo atveju statytojas prie pateiktų deklaracijų kitų dokumentų nepridėjo. Atsižvelgiant į STR „Statybos užbaigimas“ 34–36 punktų nuostatas, ginčijamų deklaracijų tvirtinti nebuvo privaloma, o statytojui pageidaujant Inspekcijoje 2011 m. birželio 29 d. užregistruotos, bet nepatvirtintos UAB „Šilėja“ surašytos Deklaracijos Nr. 1 ir Nr. 2 apie statybos užbaigimą. Inspekcijai pateiktos deklaracijos be papildomų dokumentų. Padalinio įgaliotas pareigūnas įsitikino, kad deklaracijos užpildytos pagal nustatytus reikalavimus, tačiau neturėjo pareigos tikrinti duomenų teisingumo. Inspekcijos nuomone, UAB ,,Šilėja“ klaidina teismą teigdama, kad dėl to, jog ji pateikė ginčijamas deklaracijas Inspekcijai, reikalavimas parengti statinio projektą netaikytinas. Pareiga statytojui parengti statinio projektą ir Inspekcijos deklaracijos registravimo / patvirtinimo procedūros atliekamos nepriklausomai viena nuo kitos, teisės aktai nenumato teisės statytojui nerengti supaprastinto statybos projekto, jeigu statybos užbaigimo metu deklaracija teikiama Inspekcijai. Statybos darbų pradėti negalima be statinio projekto ir statybą leidžiančio dokumento, o statybos užbaigimo procedūros atliekamos jau užbaigus statybos darbus, teisėtai juos įvykdžius. Teismas pagrįstai pasisakė, kad deklaracijose nurodoma, jog jose įvardinti statiniai yra naujos statybos, nesudėtingi. Įvertinus tai, kad iki ginčijamų deklaracijų stoginių bei kiemo aikštelių statyba nebuvo užbaigta pagal teisės aktais nustatytas procedūras, laikytina, kad ginčijamomis deklaracijomis užbaigta naujų statinių statyba ir statybos užbaigimui taikytini reikalavimai naujai pastatytiems statiniams.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
36. Ginčas kilo pagal pareiškėjo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos prašymą panaikinti UAB „Šilėja“ 2011 m. birželio 29 d. deklaracijas apie statybos užbaigimą Nr. 1 ir Nr. 2 ir įpareigoti Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos panaikinti įrašus apie minėtų deklaracijų registraciją.
37. Bylos duomenimis nustatyta, kad Deklaracijos Nr. 1 pagrindu yra įregistruotos UAB „Šilėja“ nuosavybės teisės į stogines, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), o Deklaracijos Nr. 2 pagrindu – kiemo aikštelės 1b ir 2b (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)). Deklaracijoje Nr. 1 ir Deklaracijoje Nr. 2 nurodoma, kad jose įvardinti statiniai yra naujos statybos, nesudėtingi, pastatyti pagal suderintą projektą Nr. 10 0647. Statiniai pastatyti valstybei priklausančiame žemės sklype, kurį UAB ,,Šilėja“ valdė valstybinės žemės nuomos sutarties, sudarytos su NŽT, pagrindu.
38. Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
39. Atkreiptinas dėmesys, kad apeliacija administracinių bylų teisenoje yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria ji buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013). Teismo pareiga motyvuoti priimtą sprendimą nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną pareiškėjo argumentą, o, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90); 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011; 2016 m. liepos 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2016).
40. Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios instancijos teismo sprendimą teisės aktų taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu neturi pagrindo nesutikti su išvadomis, kad ginčijamose deklaracijose apie statybos užbaigimą atsakovo UAB ,,Šilėja“ nurodyti duomenys neatitinka tikrovės. Pats atsakovas sutinka, kad deklaracijose nurodomas statinio projektas Nr. 10 0647 buvo parengtas ne stoginių bei aikštelių statybai. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad statybą leidžiančio dokumento nebuvo, nors pagal galiojančius teisės aktus jis buvo būtinas, taip pat atsakovas UAB ,,Šilėja“ negavo būtino valstybės žemės sklypo patikėtinio – NŽT, sutikimo, taigi pati ginčo statinių statyba buvo neteisėta. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms dėl ginčo deklaracijų panaikinimo pagrindų ir jų papildomai jų nekartoja, o tik papildo, atsižvelgdama į apeliacinio skundo argumentus.
41. Nagrinėjamoje byloje prašoma panaikinti 2011 m. birželio 29 d. UAB ,,Šilėja“ surašytas deklaracijas apie statybos užbaigimą Nr. 1 ir Nr. 2. Kadangi ginčo deklaracijos yra surašytos ir buvo pateiktos Inspekcijai 2011 m. birželio 29 d., pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė būtent šios statybos užbaigimo procedūros metu galiojusius teisės aktus.
42. Statybos įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2010 m. spalio 1 d. iki 2011 m. liepos 1 d.) 24 straipsnio 2 dalis numatė, kad naujo vieno ar dviejų butų namo ar nesudėtingo statinio statybos ir šių statinių rekonstravimo atvejais deklaraciją apie statybos užbaigimą Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka tvirtina Inspekcija, o konservacinio prioriteto, kompleksinėse saugomose teritorijose ir jų apsaugos zonose deklaraciją tvirtina ir institucija, pagal kompetenciją atsakinga už šių teritorijų apsaugą. Pagal šio straipsnio 3 dalį šio straipsnio 2 dalies reikalavimai neprivalomi nesudėtingų statinių statybos ir statinio paprastojo remonto atveju ir gali būti vykdomi, jeigu to pageidauja statytojas (užsakovas).
43. Šio straipsnio 6 dalis numatė, kad kreiptis į teismą dėl statybos užbaigimo akto ar deklaracijos apie statybos užbaigimą galiojimo panaikinimo turi teisę suinteresuotieji asmenys, šių asmenų skundų ar pranešimų pagrindu arba savo iniciatyva – Inspekcija, Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, saugomų teritorijų direkcijos ar statinio saugos ir paskirties valstybinės priežiūros institucijos pagal kompetenciją.
44. Teisėjų kolegija, įvertinusi aptartą teisinį reglamentavimą, pažymi, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas – Vilniaus miesto savivaldybės administracija, pagrindė savo teisę kreiptis į teismą siekiant panaikinti ginčijamas deklaracijas apie statybos užbaigimą, nes dėl deklaracijų pagrindu NTR įregistruotų UAB ,,Šilėja“ nuosavybės teisių į ginčo statinius negali būti suformuotas žemės sklypas Vilniaus miesto savivaldybei priklausančio pastato – turgaus paviljono, eksploatavimui, o minėtas objektas įtrauktas į Vilniaus miesto savivaldybės tarybos patvirtintą Viešame aukcione parduodamo Vilniaus miesto savivaldybės nekilnojamojo turto ir kitų nekilnojamųjų daiktų sąrašą. Taigi, ginčijamų deklaracijų galiojimas turi įtakos pareiškėjo teisėms ir teisėtiems interesams, todėl jis turi teisę kreiptis į teismą dėl jų panaikinimo.
45. Pagal Statybos įstatymo 24 straipsnio 4 dalį iki statinio įregistravimo NTR deklaracijos apie statybos užbaigimą galiojimą gali panaikinti statytojas arba teismas, po statinio įregistravimo – teismas. STR ,,Statybos užbaigimas“ 48 punktas numatė, kad neteisėtai surašytos deklaracijos apie statybos užbaigimą galiojimą panaikina teismas. Deklaracijos, kuriuose padarytos tik techninio pobūdžio klaidos, nurodytos Viešojo administravimo įstatyme, galiojimą iki statinio įregistravimo NTR panaikina Inspekcija arba teismas, po statinio įregistravimo – teismas. Aptartų teisės aktų nuostatos nenumato galimybės pataisyti klaidų deklaracijose apie statinio užbaigimą; konstatuotina, kad net dėl techninio pobūdžio klaidų deklaracijos gali būti tik panaikinamos, o ne taisomos ar keičiamos. Atsižvelgus į aplinkybę, kad Deklaracijoje Nr. 1 ir Deklaracijoje Nr. 2 nurodyti statiniai ir nuosavybės teisės į juos jau įregistruoti NTR, šių deklaracijų galiojimą gali panaikinti tik teismas. Kaip minėta, byloje ginčo dėl to, kad deklaracijos užpildytos klaidingai, nėra, todėl apeliacinio skundo argumentai dėl klaidų deklaracijose ištaisymo atmestini.
46. Pagal STR ,,Statybos užbaigimas“ 8.3 punktą deklaracija apie statybos užbaigimą – statytojo (užsakovo, savininko, valdytojo) ir kitų statybos dalyvių pasirašytas dokumentas, kuriuo paskelbiama, kad statybos darbai užbaigti ar statinio (patalpų) paskirtis pakeista pagal statinio projekto (kai jis privalomas) sprendinius ar teisės aktų reikalavimus, jei statinio projektas nebuvo rengiamas. Deklaracija yra pagrindas įregistruoti statinį Nekilnojamojo turto registre (44 p.).
47. Pagal STR ,,Statybos užbaigimas“ 34 punktą statytojas, šiame skyriuje nustatytais atvejais užbaigęs statybos darbus ar pakeitęs statinio (patalpos) paskirtį, surašo ir esančiam toje apskrities teritorijoje, kurioje yra statinys Inspekcijos padaliniui pateikia deklaraciją. Deklaracijos forma pateikta šio reglamento 5 priede. Deklaraciją bendruoju atveju pasirašo statytojas, statinio projekto vadovas, statinio statybos vadovas ir statinio statybos techninis prižiūrėtojas. Deklaracijos privalomo pateikimo atvejai nustatyti aptariamo reglamento 35 punkte: užbaigus ypatingo ar neypatingo statinio kapitalinį remontą; pakeitus ypatingo ar neypatingo statinio (patalpos ypatingame ar neypatingame statinyje, įregistruotos atskiru nekilnojamojo turto objektu) paskirtį – kai atliekami tik statinio paprastojo remonto darbai arba paskirtis pakeista neatlikus statybos darbų; pastačius naują ar rekonstravus priskiriamą neypatingiems ar ypatingiems statiniams vieno ar dviejų butų namą; rekonstravus nesudėtingą pastatą į priskiriamą neypatingiems ar ypatingiems statiniams vieno ar dviejų butų namą; atnaujinus (modernizavus) priskiriamą neypatingiems ar ypatingiems statiniams vieno ar dviejų butų namą. Deklaracijos tvirtinimo atvejai nustatyti 36 punkte, t. y.: pastačius naują ar rekonstravus priskiriamą neypatingiems ar ypatingiems statiniams 1 ar 2 butų namą. Statytojo pageidavimu gali būti tvirtinama deklaracija apie naujo nesudėtingo statinio statybos ar rekonstravimo (į nesudėtingą statinį) užbaigimą; rekonstravus nesudėtingą pastatą į priskiriamą neypatingiems ar ypatingiems statiniams 1 ar 2 butų namą.
48. STR ,,Statybos užbaigimas“ 37 punktas numatė, kad tam, jog deklaracija apie statybos uižbaigimą būtų patvirtinta, statytojas Inspekcijos padaliniui turi pateikti laisvo turinio prašymą patvirtinti deklaraciją. Prie prašymo pridedama deklaracija (2 egz.), statinio kadastro duomenų byla (kopija) ir kompiuterinė laikmena su statinio projekto (jei jis buvo rengiamas) kopija, pažymos apie energetikos įrenginių techninės būklės patikrinimą užbaigus jų montavimo, paleidimo – derinimo darbus. Gavus prašymą patvirtinti deklaraciją, Inspekcijos padalinio įgaliotas pareigūnas ne vėliau kaip per 3 darbo dienas jį įregistruoja ir kartu su pridėtais dokumentais paskelbia IS „Infostatyba“ arba Inspekcijos dokumentų valdymo informacinėje sistemoje, jei nėra galimybės ją paskelbti IS „Infostatyba“ (38 p.). Įregistravus prašymą patvirtinti deklaraciją, Inspekcijos padalinio vedėjas ne vėliau kaip per 3 darbo dienas deklaraciją patvirtina, deklaracijos kiekvieno lapo viršutiniame dešiniajame kampe įrašydamas „Patvirtinta“, po šiuo žodžiu uždeda asmens spaudą, pasirašo ir įrašo datą. Jei statinys yra konservacinio prioriteto, kompleksinėje saugomoje teritorijoje ar jų apsaugos zonose, deklaraciją iki jos patvirtinimo padalinyje analogiškai patvirtina ir saugomos teritorijos direkcijos įgaliotas valstybės tarnautojas (39 p.). Deklaracijos patvirtinimo faktas fiksuojamas IS „Infostatyba“ arba Inspekcijos dokumentų valdymo informacinėje sistemoje, jei to atlikti IS „Infostatyba“ nėra galimybės. Vieną patvirtintos deklaracijos egzempliorių saugo Inspekcijos padalinys, kitas grąžinamas deklaracijos pateikėjui (40 p.).
49. Pagal STR ,,Statybos užbaigimas“ 41 punktą šiame skyriuje nustatytais atvejais, kai deklaracija apie statybos užbaigimą tik pateikiama, bet netvirtinama, ji registruojama IS „Infostatyba“ arba Inspekcijos dokumentų valdymo informacinėje sistemoje, jei nėra galimybės ją registruoti IS „Infostatyba“. Šiuo atveju statytojas prie pateiktos deklaracijos kitų dokumentų neprideda.
50. Nagrinėjamu atveju UAB ,,Šilėja“ Deklaracija Nr. 1 ir Deklaraciją Nr. 2 deklaravo apie nesudėtingų statinių pastatymą, todėl jų pateikimas Inspekcijai ir tvirtinimas nebuvo privalomas. UAB ,,Šilėja“ deklaracijas pateikė Inspekcijai savo pageidavimu, prie deklaracijų nepridėjo STR ,,Statybos užbaigimas“ 37 punkte nustatytų dokumentų, todėl jos Inspekcijoje buvo užregistruotos Inspekcijos gautų dokumentų registre, o ne IS ,,Infostatyba“. Tai patvirtina Inspekcijos pateikti gautų dokumentų registro išrašai bei IS ,,Infostatyba“ paieškos išrašai, iš kurių matyti, kad IS ,,Infostatyba“ ginčo deklaracijų nėra paskelbta. Apeliacinio skundo argumentai dėl to, kad atsakovas buvo įsitikinęs, jog Inspekcija jo pateiktas deklaracijas patvirtino, vertintini kaip jo gynybinė pozicija. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju panaikinus deklaracijų apie statybos užbaigimą galiojimą, jų įregistravimo fakto Inspekcijos gautų dokumentų registre panaikinimas jokių teisinių pasekmių nesukels, nes teisines pasekmes sukelia būtent deklaracijų galiojimo panaikinimas. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria teismas įpareigojo Inspekciją panaikinti įrašus apie UAB „Šilėja“ 2011 m. birželio 29 d. deklaracijų apie statybos užbaigimą Nr. 1 ir Nr. 2 registraciją naikintina, o likusi teismo sprendimo dalis paliekama nepakeista.
51. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Pagal šio straipsnio 3 dalį, kai išnagrinėjus bylą yra patenkinamos ar apginamos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės, šie asmenys turi tokias pačias teises į išlaidų atlyginimą, kaip ir proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas. Nagrinėjamu atveju galutinis procesinis sprendimas byloje nėra priimamas apeliantų naudai, todėl atsakovas UAB ,,Šilėja“ ir trečiasis suinteresuotas asmuo ,,Sostinės vystymo grupė“ neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Atsakovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Šilėja“ ir trečiojo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Sostinės vystymo grupė“ apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. birželio 7 d. sprendimą pakeisti.
Panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. birželio 7 d. sprendimo dalį, kuria Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos įpareigota panaikinti įrašus apie uždarosios akcinės bendrovės „Šilėja“ 2011 m. birželio 29 d. deklaracijų apie statybos užbaigimą Nr. 1 ir Nr. 2 registraciją.
Likusią Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. birželio 7 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.