Kauno apylinkės teismo sprendimas

2016-01-12 · Civilinė byla Nr. 2-1865-475/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-01-12
Bylos Nr.
2-1865-475/2016
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-23714-2015-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Virginija Simanavičienė
Ieškovas
G. V.
Atsakovas
D. S., G. H.
Civilinė byla Nr. 2-1865-475/2016Teisminio proceso Nr. 2-69-3-23714-2015-5Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.5.10.5.2.16.; 3.1.7.5.; 3.2.6.5.1.; 3.2.6.5.2
KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASPRIIMTAS UŽ AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. sausio 12 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėja Virginija Simanavičienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo G. V. ieškinį atsakovams D. S. ir G. H. dėl nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti solidariai iš atsakovų 30000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir 100,00 Eur turtinės žalos atlyginimo.

Ieškinyje nurodė, kad Kauno apylinkės teismo 2013-12-05 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-2323-668/2013 atsakovai D. S. ir G. H. pripažinti kaltais padarius nusikaltimą, numatytą BK 138 str. 2 d. 8 p., nesunkiai sutrikdžius ieškovo sveikatą dėl chuliganiškų paskatų. Ieškovas nurodė, kad baudžiamojoje byloje nebuvo pareikštas civilinis ieškinys dėl žalos atlyginimo nukentėjusiajam. Ieškinyje nurodyta, kad dėl atsakovų padaryto nusikaltimo ieškovas parytė nesunkų sveikatos sužalojimą, be to, po sumušimo nuo 2012-11-12 ieškovo patirti sužalojimai neleidžia jam pilnavertiškai gyventi, dirbti nuolatinį darbą. Ieškovo teigimu, jis priverstas nuolat lankytis gydymo įstaigose, dėl galvos sumušimų paaštrėjo psichikos sutrikimai, kamuoja nepraeinantys peties skausmai, epilepsijos priepuoliai. Ieškovas patirtą neturinę žalą vertina 30000,00 Eur, turtinę žalą - 100,00 Eur, ir prašo žalą priteisti solidariai iš atsakovų.

Atsiliepimas

Atsakovui D. S. ieškinio, jo priedų kopijos ir teismo pranešimas, kuriame nurodytas 14 dienų terminas atsiliepimui į ieškinį pateikti, įteikti 2015-12-07 CPK 123 str. 1 d. nustatyta tvarka - asmeniškai. Atsakovui G. H. ieškinio, jo priedų kopijos ir teismo pranešimas, kuriame nurodytas 14 dienų terminas atsiliepimui į ieškinį pateikti, įteikti 2015-12-18 CPK 123 str. 3 d. nustatyta tvarka – darbovietės administracijai.

Atsakovai per teismo nustatytą 14 dienų terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Atsakovams be pateisinamos priežasties per teismo nustatytą terminą nepateikus atsiliepimo į ieškinį ir esant ieškovo prašymui, priimtinas sprendimas už akių (CPK 142 str. 4 d.).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Atlikus formalų ieškovo pateiktų įrodymų – Kauno apylinkės teismo 2013-12-05 nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. 1-2323-668/2013, G. V. asmens sveikatos istorijos išrašų, 2015-10-26 pažymos apie asmens valstybinį socialinį draudimą, 2015-07-09 pažymos apie pajamas Nr. 02-029-2069, 2015-07-09 pažymos apie pajamas Nr. 02-029-2070, bei atsakovams nepateikus atsiliepimų ar prieštaravimų dėl piniginės prievolės ieškovui darytina išvada, kad pasitvirtinus ieškovo pateiktų įrodymų turiniui, būtų pagrindas tenkinti ieškinio reikalavimus iš dalies priimant sprendimą už akių.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo.

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą turi būti atsižvelgta į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, žalą padariusio asmens turtinę padėtį, tai, ar padaryta turtinė žala, jei taip – tai į jos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintiną neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinus ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros. Be to, sprendžiant neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimą, reikia atsižvelgti ir į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, aiškinant ir taikant neturtinės žalos nustatymo kriterijus, ir, esant tapačioms ar iš esmės panašioms faktinėms bylų aplinkybėms, paisyti jau sukurtų teismo precedentų dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio. Kita vertus, atkreiptinas dėmesys į tai, kad dėl sveikatos sužalojimo padarytos neturtinės žalos dydžių visiškai suvienodinti teismų praktikos šioje srityje iš esmės neįmanoma, nes kiekvienu konkrečiu atveju būtina vertinti kriterijų neturtinės žalos dydžiui nustatyti visumą, o individualioje byloje šie kriterijai, jų reikšmė ir tarpusavio santykis gali skirtis.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, Kauno apylinkės teismo 2013-12-05 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-2323-668/2013 atsakovai D. S. ir G. H. pripažinti kaltais padarius nusikaltimą, numatytą BK 138 str. 2 d. 8 p., nesunkiai sutrikdžius ieškovo sveikatą dėl chuliganiškų paskatų. Minėtame teismo nuosprendyje nustatyta, kad ieškovui G. V. konstatuota muštinė žaizda kairio antakio srityje, kaktos-smilkinio-momens sumušimas dešinėje, dešinio smilkinkaulio žvyno lūžis, pakraujavimas po voratinkliniu dangalu kairėje smilkininėje srityje į dešinį skilvelį, kairės smilkininės galvos smegenų skilties sumušimas, lengvas galvos smegenų sukrėtimas. Ieškinyje nurodyta, kad dėl patirto nesunkaus sveikatos sužalojimo ieškovas iki šiol jaučia peties skausmus, paūmėjo psichiniai sutrikimai, tačiau iš byloje esančios ieškovo ligos istorijos matyti, kad ieškovui sąnario kontraktūra (M24.5) diagnozuota tik 2013-04-11, t.y. praėjus penkiems mėnesiams po sumušimo. Teismas iš ieškovo medicininės istorijos taip pat nustatė, kad ieškovui yra diagnozuota epilepsija, ieškovas gydytas stacionariai psichiatrijos ligoninėje jau nuo 2012-02-29 iki 2013-03-03 (diagnozė: psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį), t.y. iki nesunkaus sveikatos sutrikdymo. Byloje nėra duomenų patvirtinančių, kad minėtas sveikatos sutrikdymas pablogino ieškovo psichinius sutrikimus. Iš medicininių dokumentų taip pat matyti, kad į gydymo įstaigą kelis kartus buvo atvykęs neblaivus, reiškė mintis apie baimę ir nerimą dėl to, kad gyvena ne su žmona. Teismo vertinimu ieškovo pateikti medicininiai dokumentai neįrodo, kad atsakovų ieškovui padarytas nesunkus sveikatos sužalojimas sukėlė ieškovo nurodytus tęstinio pobūdžio sveikatos sutrikimus.

Iš Kauno apylinkės teismo 2013-12-05 nuosprendžio matyti, kad atsakovų kaltė pasireiškė tyčia iš chuliganiškų paskatų, pasinaudojant mažareikšme dingstimi, ne mažiau kaip keturis kartus kumščiu smogus G. V. į veido sritį, ko pasėkoje pastarasis nukrito ant žemės grindinio, o D. K. spyrus G. V. į galvos sritį, toliau tęsdamas savo veiksmus, ne mažiau kaip du kartus gulinčiam G. V. spyrė į veido sritį, tuo bendrais veiksmais nukentėjusiajam G. V. padarė muštinę žaizdą kairio antakio srityje, kaktos–smilkinio–momens sumušimą dešinėje, dešinio smilkinkaulio žvyno lūžimą, pakraujavimą po voratinkliniu dangalu kairėje smilkininėje srityje į dešinį skilvelį, kairės smilkininės galvos smegenų skilties sumušimą, lengvą galvos smegenų sukrėtimą, kas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą. Atsakovai sukėlė sveikatos sužalojimą ieškovui tyčiniais chuliganiškais veiksmais, veikdami bendrininkų grupėje ir apsvaigę nebuvo alkoholio, kas laikytina sunkinančiomis aplinkybėmis, tačiau teismas sprendžia, jog ieškovo vertinimu nustatytas ir ieškiniu prašytas priteisti 30000,00 Eur neturtinės žalos dydis yra pernelyg didelis ir neatitnka teimų formuojamos praktikos. Be to, iš Kauno apylinkės teismo 2013-12-05 nuosprendžio matyti, jog atsakovai pripažino padarę nusikaltimą ir gailėjosi, kas vertintina kaip padarytų veiksmų lengvinanti aplinkybė. Atsakovai nepateikė duomenų apie savo turtinę padėtį, todėl teismas negali jos įvertinti. Iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo priimtų nutarčių nesunkaus sveikatos sutrikdymo bylose matyti, kad nukentėjusiesiems, priklausomai nuo konkrečių bylos aplinkybių, priteisiama nuo 2000 iki 25 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-68/2014, 2K-5/2014, 2K-303/2013, 2K-266/2013, 2K-263/2013, 2K-147/2013). Teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, konstatuoja, kad ieškovo reikalavimas priteisti 30000,00 Eur neturtinei žalai atlyginti yra tenkintinas iš dalies, priteisiant ieškovui solidariai iš atsakovų 2000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Teismas spręsdamas dėl priteistinos neturinės žalos dydžio įvertino ieškovui padaryto nesunkaus sveikatos sužalojimo bei jo pasekmes ir atsakovų kaltę ir laiko, kad priteistinas dydis yra pagrįstas, atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Dėl turtinės žalos atlyginimo.

Įrodinėjimo procesas yra skirtas išsiaiškinti konkrečiai civilinei bylai reikšmingų aplinkybių buvimą ar nebuvimą. Teisingai taikyti materialiosios teisės normas ir išspręsti šalių ginčą teismas gali tik tada, jeigu yra teisingai nustatytas įrodinėjimo dalykas civilinėje byloje bei tinkamai šalims paskirstyta įrodinėjimo pareiga (įrodinėjimo našta). Įrodinėjimo dalyką sudaro tam tikri juridiniai faktai (šių faktų egzistavimas arba neegzistavimas), su kuriais siejamas teisinių santykių atsiradimas, pasikeitimas arba pasibaigimas. Įrodinėtinų faktų apimtis konkrečioje civilinėje byloje priklauso nuo šalių procesiniuose dokumentuose nurodyto faktinio pagrindo ir konkrečios teisės normos, taikytinos šalių ginčo santykiams. Materialiojo teisinio pobūdžio juridiniai faktai yra suformuluoti atitinkamos materialiosios teisės normos hipotezėje. Įrodinėjimo našta – tai būtinybė šaliai įrodyti aplinkybes, kurių neįrodžius jai gali atsirasti neigiamų padarinių. Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatyminę pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų arba atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis). Ieškovas prašo priteisti 100,00 Eur turtinės žalos atlyginimo, tačiau nenurodė kokią konkrečią turtinę žalą patyrė, nepateikė turtinę žalą pagrindžiančių įrodymų. Atsižvelgiant, į tai, kad ieškovas nepateikė jokių turtinę žalą pagrindžiančių įrodymų, šis ieškovo reikalavimas laikytinas neįrodytu, todėl atmestinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Visiškai patenkinus ieškinį, atsižvelgiant į tai, kad ieškovas atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 str. 1 d. 3 p.), iš atsakovų valstybei priteistinas 60,00 Eur žyminis mokestis lygiomis dalimis, t.y. po 30,00 Eur.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 93 str. 1 d., 142 str. 4 d., 279 str. 2 d., 286 str., 287 str. 1 d., 307 str. 1 d., teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovui G. V., a. k. (duomenys neskelbtini) solidariai iš atsakovų D. S., a. k. (duomenys neskelbtini) ir G. H., a. k. (duomenys neskelbtini) 2000,00 Eur (du tūkstančius eurų) neturtinei žalei atlyginti.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti valstybei iš atsakovo D. S., a. k. (duomenys neskelbtini) 30,00 Eur (trisdešimties eurų) žyminį mokestį. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita, įmokos kodas 5660.

Priteisti valstybei iš atsakovo G. H., a. k. (duomenys neskelbtini) 30,00 Eur (trisdešimties eurų) žyminį mokestį. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita, įmokos kodas 5660.

Šalis, dėl kurios buvo priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine tvarka, nei kasacine tvarka, tačiau turi teisę sprendimą už akių priėmusiam teismui per 20 d. nuo sprendimo priėmimo dienos paduoti pareiškimą, atitinkantį CPK 287 str. 2 d. ir 3 d. reikalavimus, dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškinį pateikusi šalis turi teisę per 30 d. nuo šio sprendimo priėmimo dienos skųsti jį apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėja Virginija Simanavičienė