Kauno apygardos teismo sprendimas

2010-04-27 · Civilinė byla Nr. 2-2267-324/2010

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2010-04-27
Bylos Nr.
2-2267-324/2010
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-00379-2009-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Virginija Gudynienė
Atsakovas
uždarajai akcinei bendrovei „R&I“
Advokatai
Vaidas Paulauskas, Algimantas Gancauskas

Įžanginė dalis

Civilinė byla Nr. B2-457-324/2010;(Proceso Nr. 2-55-3-00379-2009-5);Procesinio sprendimo kategorija 65; 35.5; 36.2; 116.1.(S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLietuvos Respublikos vardu2010 m. balandžio 27 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo teisėja Virginija Gudynienė, sekretoriaujant Daivai Danylienei, dalyvaujant ieškovo atstovui advokatui Algimantui Gančauskui, atsakovų atstovams Vidui Augei, advokatui Vaidui Paulauskui, trečiojo asmens atstovei Onai Paulauskienei, teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal akcinės bendrovės Parex banko ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „R&I“, trečiajam asmeniui bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Valderama“dėl skolos priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

AB Parex bankas patikslintu ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo pagal 2008 m. balandžio 15 d. faktoringo sutartį nr. FS/35 218741,46 Lt skolą ( 158508,41 Lt faktoringo limito, 1878,24 Lt priskaičiuotų ir nesumokėtų palūkanų, 58016,72 Lt priskaičiuotų ir nesumokėtų delspinigių, 338,09 Lt priskaičiuoto ir nesumokėto pridėtinės vertės mokesčio) ir 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei grąžinti žyminį mokestį ( CPK 87 str. 1 d. 6 p.).

Ieškovo atstovas paaiškino, kad pagal faktoringo sutartį ieškovas įsipareigojo perduoti atsakovui pinigų sumas už atsakovo piniginį reikalavimą, susijusį su prekių pardavimu ar paslaugų teikimu pirkėjui UAB „Valderama“, o atsakovas įsipareigojo perleisti ieškovui piniginį reikalavimą pirkėjo atžvilgiu bei sumokėti faktoringo sutartyje nustatyto dydžio mokesčius. Bendras faktoringo limitas buvo 200000 Lt, o suteiktas faktoringo avansas sudarė 85 procentus nuo atsakovo bendrovei „Valderama“ išrašytos sąskaitos – faktūros sumos. Aštuntuoju faktoringo sutarties punktu ieškovas ir atsakovas susitarė, kad UAB „R&I“ kaip laiduotojas solidariai su pirkėju visiškai atsako už kiekvienos sąskaitos – faktūros apmokėjimą. Pirkėjas UAB „Valderama“ už jai parduotas prekes neapmokėjo UAB „R&I“ pateiktų sąskaitų – faktūrų nr. 41/FRP/07, 37/FRP/06, 43/FRP/07, 50/FRP/07, 49/FRP/07, 51/FRP/07, 0011F. Įspėjus atsakovą ir pirkėją dėl sutartinių įsipareigojimų nevykdymo, 2008 m. gruodžio 5 d. raštu nr. 10.3-9/6646 bankas nutraukė faktoringo sutartimi nustatytą faktoringo terminą. Reikalavimus priteisti iš atsakovo skolą pagal sutartį, palūkanas ir delspinigius grindžia CK 6.906 straipsniu, 6.38 str. 1 d., 6.81 str., 6.200, 6.205, straipsniais, 6.260 str. 2 d., faktoringo sutarties aštuntuoju straipsniu, reikalavimą procesines palūkanas – CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 2 d. nuostatomis.

Atsakovas su ieškiniu nesutiko motyvuodamas tuo, kad UAB „R&I“ neprivalo atsakyti ieškovui kaip laiduotojas, nes prievolės, už kurių įvykdymą laidavo, buvo terminuotos. Faktoringo sutarties 3.4 punkte nurodyta, kad pirkėjas turi apmokėti PVM sąskaitas – faktūras finansuotojui per 60 kalendorinių dienų nuo PVM sąskaitos – faktūros išrašymo dienos. Ieškinyje nurodytose PVM sąskaitose – faktūrose nustatyti jų apmokėjimo terminai pasibaigė 2008 m. rugpjūčio 27 d. – spalio 27 d. laikotarpiu. Ieškinys pareikštas 2009 m. balandžio mėnesį, pasibaigus CK 6.88 straipsnio pirmojoje dalyje nustatytam trijų mėnesių terminui. Be to, analogišką reikalavimą dėl skolos priteisimo ieškovas yra pareiškęs UAB „Valderama“ bankroto byloje. Teismui jį patvirtinus, ieškovas įgys teisę į dvigubą savo reikalavimų patenkinimą. Nagrinėjama byla turėtų būti sustabdyta iki tol, kol UAB „Valderama“ likvidavimo proceso metu paaiškės realiai patenkinta ieškovo reikalavimų dalis. Ieškovas turėtų teisę prisiteisti iš UAB „R&I“ tik neišieškotą skolos dalį. Prašoma 58016,72 Lt delspinigių suma, sudaranti daugiau kaip 30 procentų viso pagrindinio reikalavimo sumos, yra per didelė, prieštaraujanti Lietuvos Aukščiausio Teismo suformuotai praktikai, kuria pripažįstama, kad 0,2 procento delspinigiai yra aiškiai per didelės netesybos ( LAT 2003 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje nr. 3K-3-721/2002, 2003 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje nr. 3K-3-1070/2003 ir kt.). Ieškinio patenkinimo atveju prašo delspinigius sumažinti iki 0,02 proc. ( 7,3 proc. metinių palūkanų). Atsižvelgiant į tai, kad laiduotojas negali atsakyti didesne apimtimi, nei pagrindinis skolininkas, o iškėlus bankroto bylą draudžiama vykdyti visas finansines prievoles, nevykdytas iki bankroto bylos iškėlimo, įskaitant palūkanų mokėjimą, iš atsakovo negali būti priteistos 6 procentų procesinės palūkanos ( Įmonių bankroto įstatymo 10 str. 7 d. 3 p., CK 6.78 str.).

Trečiojo asmens atstovė sutiko, kad UAB „Valderama“ bankroto byloje būtų patvirtintas ieškovo pareikštas ir 2010 m. kovo 2 d. patikslintas 218741,46 Lt finansinis reikalavimas. Pageidavo, kad delspinigiai būtų sumažinti iki atsakovo nurodomo dydžio.

Ieškinys iš dalies tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad 2008 m. balandžio 15 d. šalys sudarė faktoringo sutartį nr. FS/35, pagal kurią ieškovas įsipareigojo perduoti atsakovui pinigų sumas už atsakovo piniginį reikalavimą, susijusį su prekių pardavimu ar paslaugų teikimu pirkėjui UAB „Valderama“, o atsakovas įsipareigojo perleisti ieškovui piniginį reikalavimą pirkėjo atžvilgiu bei sumokėti faktoringo sutartyje nustatyto dydžio mokesčius. Pagal sutartį bendras faktoringo limitas pirkėjui UAB „Valderama“ buvo 200000 Lt, o suteiktas faktoringo avansas sudarė 85 procentus nuo atsakovo bendrovei „Valderama“ išrašytos sąskaitos – faktūros sumos. Šalys susitarė, kad faktoringo terminas baigiasi 2009 m. balandžio 15 d.

Byloje esančios PVM sąskaitos – faktūros patvirtina, kad UAB „R&I“ pardavė UAB „Valderama“ medienos už bendrą 199757,44 Lt sumą, tačiau pirkėjas UAB „Valderama“ už jai parduotas prekes sutarties ketvirtajame punkte nustatyta tvarka neapmokėjo UAB „R&I“ pateiktų sąskaitų – faktūrų nr. 41/FRP/07, 37/FRP/06, 43/FRP/07, 50/FRP/07, 49/FRP/07, 51/FRP/07, 0011F. Įspėjus atsakovą ir pirkėją dėl sutartinių įsipareigojimų nevykdymo, 2008 m. gruodžio 5 d. raštu nr. 10.3-9/6646 ieškovas nutraukė faktoringo sutartimi nustatytą faktoringo terminą. Tarp ieškovo, atsakovo ir trečiojo asmens nėra ginčo dėl skolos sumos - 158508,41 Lt faktoringo limito, 1878,24 Lt priskaičiuotų ir nesumokėtų palūkanų, 338,09 Lt priskaičiuoto ir nesumokėto pridėtinės vertės mokesčio ( CPK 142 str.). Tarp ieškovo ir trečiojo asmens nėra ginčo dėl UAB „Valderama“ prievolės, kylančios iš sutarties ir CK 6.909 straipsnio nuostatų, įvykdyti finansuotojo piniginius reikalavimus.

Aštuntuoju faktoringo sutarties punktu ieškovas ir atsakovas susitarė, kad UAB „R&I“ kaip laiduotojas solidariai su pirkėju visiškai atsako už kiekvienos sąskaitos – faktūros apmokėjimą, .t.y prisiima visą riziką dėl pirkėjo įsipareigojimų pagal sutartį nevykdymo ar netinkamo vykdymo. CK 6.81 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kai prievolė neįvykdyta, skolininkas ir laiduotojas atsako kreditoriui kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai, jeigu ko kita nenumato laidavimo sutartis. Jeigu skolininkų pareiga yra solidari, tai kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.6 straipsnio 4 dalis). Darytina išvada, kad atsakovo, kaip laiduotojo, solidarioji pareiga grąžinti ieškovui skolą kyla ne tik pagal pasirašytą laidavimo sutartį, bet ir pagal įstatymą.

Nesutiktina su atsakovo argumentais dėl terminuoto laidavimo pabaigos.

Pagal CK 6.88 straipsnio pirmąją dalį, kai buvo laiduota tam tikram laikui arba užtikrinta terminuota prievolė, laidavimas baigiasi, jeigu kreditorius per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią suėjo laidavimo terminas ar prievolės įvykdymo terminas, nepareiškia laiduotojui ieškinio. Tai, kad ieškinys pareikštas praėjus trims mėnesiams po termino, nurodyto sumokėjimui už prekes PVM sąskaitose – faktūrose bei faktoringo sutarties 3.4 punkte, nesudaro pagrindo spręsti apie laidavimo termino pasibaigimą. Pagal bendrąją taisyklę laidavimas pasibaigia tuo pačiu metu, kada pasibaigia juo užtikrinta prievolė ( CK 6.76 str. 2 d., 6.87 str. 1 d.). Sutarties 8.5 punktu šalys susitarė, kad laidavimas galioja iki visiško pirkėjo arba pardavėjo prievolių pagal sutartį arba/ir faktoringo sutartį įvykdymo. Pastarajame punkte įtvirtintas susitarimas paneigia atsakovo atstovų aiškinimą apie suvokimą, jog, pasirašydamas sutartį, atsakovas suprato laiduojantis už pirkėjo prievolę, apibrėžtą PVM sąskaitose – faktūrose numatytu terminu. Pastarojo bei faktoringo sutarties 3.4 punkte nustatyto termino sąskaitoms – faktūroms apmokėti praleidimas neatleidžia pirkėjo nuo pareigos sumokėti pardavėjui ( finansuotojui) už įsigytas prekes. Pirkėjui pripažįstant, jog savo prievolių finansuotojui jis nėra įvykdęs, šių prievolių neginčijant bei esant laiduotojo ir kreditoriaus susitarimui, jog laidavimas galioja iki visiško prievolių pagal faktoringo sutartį įvykdymo, CK 6.88 straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas netaikomas. Šią išvadą teismas grindžia šalių sutartiniais įsipareigojimais, aukščiau nurodytais įstatymais bei kasacinio teismo formuojama praktika panašiose pagal faktines aplinkybes bylose, kuriose buvo sprendžiamas klausimas dėl laidavimo pabaigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje „Swedbank“, AB, v. P. B., D. B., byla Nr. 3K-7-229/2009; 2009 m. liepos 27 d. nutartis civilinėje byloje R. A. v. UAB „Vilsima“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-261/2009). Atsakovo argumentai dėl teismų precedentų, kaip teisės šaltinių, reikšmės, neanalizuotini, nes jie susiję ne su Lietuvos Aukščiausio Teismo formuojama praktika dėl laidavimo pabaigos.

Atmestinas atsakovo argumentas dėl ieškovo teisės į dvigubą savo reikalavimų patenkinimą, analogišką finansinį reikalavimą patvirtinus UAB „Valderama“ bankroto byloje. Kaip minėta, jeigu skolininkų pareiga yra solidari, tai kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.6 straipsnio 4 dalis). Faktoringo sutarties 8.2 punktu atsakovas įsipareigojo kaip solidarus skolininkas atsakyti ieškovui visu jam nuosavybės teise priklausančiu turtu, jeigu pirkėjas (tretysis asmuo), už kurį laiduojama, nevykdys visų savo prievolių dėl tinkamo sąskaitų – faktūrų apmokėjimo ieškovui. Atsakovui ( laiduotojui) sumokėjus sutarties 8.2 punkte nurodytas sumas, reikalavimo teisė į sąskaitų – faktūrų apmokėjimą pereina atsakovui ( sutarties 8.4 punktas). Šis susitarimas atitinka CK 6.83 straipsnio pirmosios dalies nuostatas dėl įvykdžiusio prievolę laiduotojo teisių. Finansuotojo teisė pareikšti reikalavimą dėl prievolės pagal faktoringo sutartį įvykdymo UAB „Valderama“ bankroto byloje nepašalina laiduotojo pareigos įvykdyti prievolę už asmenį, už kurį laiduojama ( CK 6.14 str. 3 d., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje nr. 3K-3-428/2006 pagal akcinės bendrovės banko „NORD/LB Lietuva“ ieškinį atsakovei R. K., trečiajam asmeniui bankrutuojančiai V. Keinio įmonei „VIVA“ dėl skolos priteisimo).

Sutiktina su atsakovo pozicija dėl delspinigių sumažinimo.

Faktoringo sutarties 11.1 punktu atsakovas įsipareigojo už kiekvieną uždelstą dieną finansuotojui mokėti 0,2 procento dydžio delspinigius nuo visų sumų, kurias jis įsiskolino pagal faktoringo sutartį.

Lietuvos Aukščiausio Teismo suformuota praktika netesybų dydžio klausimu akcentuoja, kad netesybos (delspinigiai), kaip prievolės įvykdo užtikrinimo priemonė, atlieka kompensuojamąją funkciją tikslu atlyginti nukentėjusiajai šaliai patirtus nuostolius, tačiau jos negali leisti nukentėjusiajai šaliai piktnaudžiauti savo teise ir nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita. Jeigu netesybos yra aiškiai per didelės, teismas turi teisę savo nuožiūra jas sumažinti tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo arba netinkamo įvykdymo ( 2007 m. liepos 22 d. nutartis civilinėje byloje nr. 3K-3-290/2007, 2004 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje nr. 3K-3-163/2004). Taigi, priteistinų delspinigių dydis nustatytinas taip, kad kompensuotų ieškovo patirtus nuostolius dėl netinkamo sutarties vykdymo. Atsižvelgiant į tai, kad prašoma priteisti delspinigių suma sudaro daugiau kaip 30 procentų pagrindinio reikalavimo sumos, o ieškovas nepateikė įrodymų apie patirtų nuostolių dydį, delspinigiai sumažintini iki 0,02 proc. ( tokio dydžio delspinigiai už 180 pradelstų dienų, nurodytų ieškovo patikslintame skolos dydžio apskaičiavime, nuo 160724,74 Lt skolos sumos sudaro 5786,09 Lt). Teismas sprendžia, kad nurodomas delspinigių dydis atitinka šalių interesų balansą ir neprieštarauja ieškovo atstovės nurodytai kasacinio teismo praktikai ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Vigysta“ v. V. L., bylos Nr. 3K-3-502/2009).

Atsakovo įmonei nėra iškelta bankroto byla, todėl, prašydamas atmesti ieškovo reikalavimą dėl procesinių palūkanų priteisimo, jis nepagrįstai remiasi Įmonių bankroto įstatymo normomis. Šias palūkanas atsakovas neteisingai sieja su suma, kurią yra skolingas pagrindinis skolininkas. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, ieškoti būdų atsiskaityti su kreditoriumi dar iki šio kreipimosi į teismą ir taip išvengti prievolės jas mokėti. Jeigu pagrindinis skolininkas nevykdo piniginės prievolės, dėl jos priteisimo teisme pareiškiamas ieškinys už skolininką laidavusiam asmeniui, kuris irgi geruoju nevykdė savo prievolės pagal laidavimo sutartį, tai savo prievolės nevykdęs laiduotojas yra tinkamas skolininkas pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį dėl palūkanų priteisimo ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje AB bankas „Hansabankas“ v. M. D., bylos Nr. 3K-3-553/2008).

Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais (CK 6.38 straipsnio 1 dalis). Laidavimo sutartį atsakovas pasirašė laisva valia, įvertinęs galimas pasekmes, todėl laidavimo sutartis turi būti vykdoma sąžiningai, o sutarties sąlygų nesilaikymas sukelia sutartyje ar įstatyme numatytas pasekmes (CK 6.200 straipsnio 1 dalis, 6.205 straipsnis).

Vadovaujantis išdėstytais argumentais teismas sprendžia, kad atsakovas neįvykdė faktoringo sutartimi prisiimtų laidavimo įsipareigojimų, todėl iš jo ieškovui priteistina 166510,83 Lt skolai grąžinti (CK 6.81 straipsnio 2 d.). 2007 m. balandžio 27 d. nutartimi patvirtinus to paties ieškovo tuo pačiu pagrindu pareikštą finansinį reikalavimą trečiajam asmeniui pastarojo bankroto byloje, nurodytina, kad atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „R&I“ prievolės sumokėti skolą dalis, lygi 160724, 74 Lt, yra solidari su tokio paties dydžio trečiojo asmens bankrutavusios įmonės uždarosios akcinės bendrovės „Valderama“ prievole kreditoriui AB „Parex bankas“, patvirtinta Kauno apygardos teismo 2010 m. balandžio 27 d. nutartimi uždarosios akcinės bendrovės „Valderama“ bankroto byloje ( teismas nepatvirtino finansinių reikalavimų dalies dėl delspinigių).

Iš atsakovo priteistinos 6 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Civilinio proceso norma, kuria remiasi ieškovas, prašymas grąžinti sumokėtą žyminį mokestį, nustato žyminio mokesčio grąžinimo atvejį, sustabdžius bylos nagrinėjimą, kai yra įsiteisėjusi nutartis iškelti atsakovui bankroto ar restruktūrizavimo bylą, tačiau tokio pagrindo žyminio mokesčio grąžinimui nagrinėjamoje byloje nėra ( CPK 87 str. 1 d. 6 p.). Pirminis ieškinys buvo pareikštas Vilniaus apygardos teisme solidariems atsakovams UAB „R&I“ ir UAB „Valderama“. Pastarajai bendrovei iškėlus bankroto bylą, 2009 m. gegužės 11 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi byla dėl skolos priteisimo buvo perduota UAB „Valderama“ bankroto bylą nagrinėjančiam Kauno apygardos teismui. 2009 m. birželio 22 d. nutartimi bylos nagrinėjimas buvo atnaujintas, pridedant ją prie UAB „Valderama“ bankroto bylos. Vadovaudamasis civiliniame procese vyraujančiu dispozityvumo principu, ieškovas patikslino ne tik materialinio reikalavimo dydį, bet ir pasinaudojo savo teise reikalavimą laiduotojui pareikšti atskirai (CPK 13 str.). 2010m. vasario 10 d. buvo priimtas patikslintas AB Parex banko ieškinys, kuriuo ieškovas pakeitė UAB „Valderama“ procesinę padėtį iš atsakovo į tretįjį asmenį, reikalavimą dėl skolos priteisimo pakartotinai pateikdamas bankroto byloje. Tokiu būdu byla vėl tapo teisminga Vilniaus apygardos teismui, tačiau Kauno apygardos teismas, laikydamasis teismingumo taisyklių, priimtą bylą turi išspręsti iš esmės (CPK 34 str. 1 d.). Atsakovas UAB „R&I“ nėra bankrutuojanti įmonė, todėl ieškovui negalima grąžinti žyminio mokesčio nei jo nurodomu, nei kokiu nors kitu CPK 87 straipsnyje numatytu pagrindu.

Bylinėjimosi išlaidos paskirstytinos proporcingai patenkintųjų ir atmestųjų reikalavimų daliai ( CPK 93 str. 2 d.). Ieškovas yra sumokėję 5618,41 Lt žyminio mokesčio, atsakovas – 7860 Lt advokato pagalbos išlaidų ( 2009-11-18 kvitas nr. 385891, 2010-04-13 kvitas nr. 385897, 2010-03-03 kvitas nr. 385894). Patenkintoji ieškinio dalis sudaro 76 procentus ( 166510,83 Lt nuo 218741,46 Lt ), todėl ieškovui iš atsakovo priteistina 4270 Lt žyminio mokesčio, atsakovui iš ieškovo – 1886,40 Lt advokato pagalbos išlaidų. Iš ieškovo valstybei priteistina 6,99 Lt, iš atsakovo – 22,13 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų ( CPK 88, 93,96 str.).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259, 263 straipsniais, 269 straipsnio 1 dalimi, 270 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį iš dalies patenkinti.

Priteisti iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „R&I“ (įmonės kodas 300029478) ieškovui akcinei bendrovei „Parex bankas“ ( įmonės kodas 11202619) 166510,83 ( šimtą šešiasdešimt šešis tūkstančius penkis šimtus dešimt Lt 83 ct) Lt skolos, 4270 ( keturis tūkstančius du šimtus septyniasdešimt ) Lt žyminio mokesčio ir 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo dienos 2009 m. balandžio 21 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Nurodyti, kad atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „R&I“ (įmonės kodas 300029478) prievolės sumokėti skolą dalis, lygi 160724, 74 Lt ( šimtui šešiasdešimčiai tūkstančių septyniems šimtams dvidešimt keturiems Lt 74 ct), yra solidari su tokio paties dydžio trečiojo asmens bankrutavusios įmonės uždarosios akcinės bendrovės „Valderama“ ( įmonės kodas 165782518) prievole kreditoriui akcinei bendrovei „Parex bankas“, patvirtinta Kauno apygardos teismo 2010 m. balandžio 27 d. nutartimi uždarosios akcinės bendrovės „Valderama“ bankroto byloje.

Priteisti atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „R&I“ (įmonės kodas 300029478) iš ieškovo akcinės bendrovės „Parex bankas“ ( įmonės kodas 11202619) 1886,40 ( vieną tūkstantį aštuonis šimtus aštuoniasdešimt šešis Lt 40 ct) Lt advokato pagalbos išlaidų.

Priteisti iš ieškovo akcinės bendrovės „Parex bankas“ ( įmonės kodas 11202619) 6,99 ( šešis Lt 99 ct) Lt, iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „R&I“ (įmonės kodas 300029478) - 22,13 ( dvidešimt du Lt 13 ct) Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą

Teisėja Virginija Gudynienė