Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „NEO Finance“ ieškinį atsakovui J. V. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkinamas.

6. Nustatyta, kad šalys 2022 m. rugsėjo 27 d. sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. K496887278, pagal kurią ieškovė suteikė atsakovui 16000,00 Eur vartojimo kreditą 120 mėnesių terminui bei pagal kurią atsakovas iki 2032 m. rugsėjo 29 d. įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį): 9372,80 Eur palūkanas (metinė palūkanų norma 10,00 procentų), 989,53 Eur tarpininkavimo mokestį. Atsakovas laiku nemokėjo mėnesinių įmokų bei nereagavo į ieškovės siųstus raginimo laiškus, todėl ieškovė 2023 m. rugpjūčio 30 d. atsakovui siųstu išankstiniu raštišku pranešimu nutraukė su atsakovu sudarytą Sutartį nuo 2023 m. rugsėjo 5 d. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų ginčijęs sutarties sąlygas, kredito suteikimo faktą ar kredito sutarties nutraukimo neteisėtumą. Ieškovei pareiškus teisme ieškinį, su pastaruoju atsakovas visiškai sutiko.

7. Vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.886 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 6.38 straipsnio nuostatas prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. Ieškovė savo prievolę įvykdė tinkamai, atsakovas pretenzijų nereiškė, byloje duomenų apie atsakovo sutartinių įsipareigojimų visišką įvykdymą nėra. Teismas daro išvada, kad atsakovas prievolės neįvykdė, todėl ieškovei iš atsakovo priteisiama negrąžinta kredito suma – 15521,47 Eur.

8. Be kitų reikalavimų, ieškovė prašo priteisti 599,54 Eur mokėjimo funkciją atliekančias (pelno) palūkanas iki Sutarties nutraukimo dienos. Pagal CK 6.870 straipsnį, paskolos gavėjo pareiga yra grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) ir mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Pagal CK 6.872 straipsnio 1 dalį, palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje pažymima, kad Lietuvos civilinėje teisėje išskiriamos dvejopo pobūdžio palūkanos: palūkanos, atliekančios mokėjimo (t. y. užmokesčio už pinigų skolinimąsi) funkciją (CK 6.37 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis), ir palūkanos, atliekančios kompensuojamąją (minimalių nuostolių negautų pajamų pavidalu atlyginimo) funkciją (CK 6.210, 6.261 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-357/2007; 2004 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-161/2004; 2007 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-342/2007; kt.).

9. Palūkanos, kaip mokestis už skolinimą, teismų praktikoje dar vadinamos pelno palūkanomis, iš esmės skiriasi nuo kompensacinių palūkanų, mokamų už prievolės įvykdymo termino praleidimą. Kreditoriaus reikalavimas sumokėti palūkanas už pinigų skolinimą (pelno palūkanas) sutarties nustatytu terminu traktuotinas ne kaip reikalavimas atlyginti dėl kreditoriaus pinigų naudojimo patirtus nuostolius, bet kaip reikalavimas įvykdyti prievolę natūra, t. y. sumokėti įstatyme ar šalių sutartyje nustatytą mokestį už naudojimąsi paskolos suma – palūkanas (CK 6.213 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad paskolos gavėjas negali būti atleistas nuo palūkanų kaip atlyginimo už naudojimąsi paskolos suma mokėjimo tuo atveju, jei paskolos davėjas nutraukia paskolos sutartį paskolos gavėjui pažeidus įsipareigojimus grąžinti suteiktą paskolą ir mokėti sutartas palūkanas nustatytu terminu, išskyrus atvejus, jei tai nustatyta paskolos sutartyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-275-248/2015). Toks aiškinimas atitinka ir mokėjimo palūkanų paskirtį – atlyginti kreditoriui už naudojimąsi pinigais tol, kol toks naudojimasis tęsiasi.

10. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes bei kasacinio teismo išaiškinimus, ieškovės reikalavimas dėl mokėjimo (pelno) palūkanų, susidariusių iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo (2023 m. rugsėjo 5 d.), priteisimo tenkintinas, priteisiant ieškovei iš atsakovo 599,54 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas.

11. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 40,60 Eur tarpininkavimo mokesčio. Sutarties bendrųjų sąlygų 1.28. punkte numatyta, kad tarpininkavimo mokestis tai mokestis, kurį vartojimo kredito gavėjas moka bendrovei. Tarpininkavimo mokestis yra skirtas padengti bendrovės patiriamas išlaidas, susijusias su bendrovės valdomos tarpusavio skolinimo platformos administravimu ir atnaujinimu, teikiamų paslaugų komunikavimu, kliento mokumo vertinimu ir tikrinimo mokamose duomenų bazėse, vartojimo kredito sutarties sąlygų derinimu su klientu, vartojimo kredito sutarties paruošimu. Sutartimi šalys susitarė dėl 989,53 Eur dydžio tarpininkavimo mokesčio, kurio mokėjimas buvo išdėstytas kiekvieną mėnesį pagal mokėjimo grafiką mokėtinomis įmokomis. Pažymėtina, kad ieškovė, sudarydama vartojimo kredito sutartis, veikia kaip tarpusavio skolinimo platformos operatorius, t. y. kaip asmuo, kuris administruoja tarpusavio skolinimo platformą (Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 2 straipsnio 14 punktas), ir turi teisę gauti atlyginimą už teikiamas paskolos suteikimo paslaugas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, byloje nustačius, jog atsakovas savo įsipareigojimų pagal Sutartį tinkamai nevykdė, ieškinio reikalavimas dėl 40,60 Eur tarpininkavimo mokesčio priteisimo pripažintinas pagrįstu, todėl tenkintinas.

12. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 10 procentus (7913,51 Eur) nuostolių (negautų pajamų) už laikotarpį nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo (2023 m. rugsėjo 5 d.) iki Sutarties termino pabaigos (2032 m. rugsėjo 29 d.), nuo pagal vartojimo kredito sutartį tą mėnesį turėjusios būti likusios negrąžintos vartojimo kredito sumos. Ieškovė nurodo, jei atsakovas būtų tinkamai vykdęs Sutartį, ieškovė būtų gavusi pajamas, tačiau dėl atsakovo kaltės Sutartį nutraukus 2023 m. rugsėjo 5 d., ieškovė negavo visų Sutartyje nustatytų sumų. Tai reiškia, kad ieškovė negautas pajamas prilygina pelno palūkanoms, paskaičiuotoms iki Sutartyje nurodyto vartojimo kredito grąžinimo grafiko pabaigos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020, 54 punktas).

13. Šalys Sutartyje susitarė dėl atsakovo mokėtinos 10 procentų metinės palūkanų normos. Nurodytos mokėjimo (pelno) palūkanų sumos mokėjimas buvo išdėstytas kiekvieną mėnesį pagal mokėjimo grafiką nuo mokėtinų įmokų. Šalys sutartimi vartojimo kredito grąžinimo terminą numatė iki 2032 m. rugsėjo 29 d. Tuo atveju, jeigu Sutartis nebūtų buvusi nutraukta ir atsakovas būtų tinkamai vykdęs sutartinius įsipareigojimus, iki Sutarties termino pasibaigimo dienos atsakovas būtų sumokėjęs ieškovei 10 procentų dydžio palūkanas, skaičiuojamas kiekvieną mėnesį nuo atitinkamos negrąžintos kredito sumos. Byloje nustatytos aplinkybės ir išdėstyti motyvai teikia pagrindą taikyti atsakovui civilinę sutartinę atsakomybę, priteisiant ieškovės naudai iš atsakovo negautas pajamas (apskaičiuotas pagal šalių sutartas mokėjimo (pelno) palūkanas), kurias ieškovė pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jeigu Sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Atsižvelgiant į išdėstytą, ieškovės reikalavimas dėl 10 procentų negautų pajamų (nuostolių), skaičiuojamų už laikotarpį nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2023 m. rugsėjo 5 d.) iki visiško kredito grąžinimo, bet ne ilgiau kaip iki sutarties termino pabaigos (2032 m. rugsėjo 29 d.), nuo pagal vartojimo kredito sutartį tą mėnesį turėjusios būti likusios negrąžintos vartojimo kredito sumos laikytinas pagrįstas, todėl tenkintinas.

14. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 896,91 Eur negautas pajamas (nuostolius), pasireiškiančius ieškovei nesumokėtu tarpininkavimo mokesčiu už laikotarpį nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2023 m. rugsėjo 5 d.) iki sutarties termino pabaigos (2032 m. rugsėjo 29 d.). Kaip minėta, Sutartimi šalys susitarė dėl 989,53 Eur dydžio tarpininkavimo mokesčio, kurio mokėjimas buvo išdėstytas kiekvieną mėnesį pagal mokėjimo grafiką mokėtinomis įmokomis. Ieškovė, sudarydama kredito sutartis, veikia kaip tarpusavio skolinimo platformos operatorius, t. y. asmuo, kuris administruoja tarpusavio skolinimo platformą (Vartojimo kredito įstatymo 2 straipsnio 14 punktas), ir turi teisę gauti atlyginimą už teikiamas paskolos suteikimo ir administravimo paslaugas. Vartojimo kredito gavėjas patvirtino, kad sutinka mokėti sutarties mėnesinį tarpininkavimo mokestį, kaip yra nurodyta paskolos grąžinimo grafike, taigi, Sutartimi atsakovas įsipareigojo per sutarties terminą sumokėti ieškovei tarpininkavimo mokestį, įskaičiuotą ir į bendrą vartojimo kredito gavėjo mokamą sumą. Ieškovės reikalavimas priteisti 896,91 Eur negautas pajamas (nuostolius), pasireiškiančius ieškovei nesumokėtu tarpininkavimo mokesčiu už laikotarpį nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2023 m. rugsėjo 5 d.) iki sutarties termino pabaigos (2032 m. rugsėjo 29 d.), yra tenkinamas.

15. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 32,28 Eur delspinigius, skaičiuojamus už 6 mėnesius, atsakovui praleidus terminą įvykdyti prievolę (CK 6.258 straipsnio 1 dalis). Jei prievolė yra neįvykdyta ar įvykdyta netinkamai, skolininkas privalo mokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Susitarimas dėl netesybų turi būti rašytinis (CK 6.72 straipsnis). Kadangi šalys Sutarties bendrosios dalies 6.1 punktu susitarė dėl 0,05 procentų dydžio delspinigių mokėjimo nuo visos pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą sumokėti dieną, tačiau ne ilgiau kaip už 180 (vieną šimtą aštuoniasdešimt) kalendorinių dienų, todėl reikalavimas priteisti ieškovės paskaičiuotą 32,28 Eur delspinigių sumą yra tenkinamas.

16. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šalys Sutarties bendrosios dalies 6.6 punktu susitarė dėl 15 procentų dydžio procesinių palūkanų mokėjimo už priteistą sumą, todėl ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 15 procentų metines procesines palūkanas yra pagrįstas ir tenkinamas.

17. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 284 straipsnis numato, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Įstatymo normos, nustatančios sprendimo vykdymo išdėstymą ar atidėjimą, įgyvendinimas iš esmės reiškia nukrypimą nuo bendrosios sprendimo vykdymo tvarkos. Todėl jos taikytinos tik išimtinais atvejais, kai yra sunki skolininko turtinė padėtis arba susidaro nepalankios aplinkybės, dėl kurių labai sunku įvykdyti sprendimą. Teismas taip pat turi nustatyti, ar, atidėjus (išdėsčius) teismo sprendimo įvykdymą, bus užtikrintas realus jo įvykdymas, ar nebus sumenkintas pats sprendimas, ar nebus pažeisti teisėti išieškotojo interesai ir lūkesčiai, siejami su teismo sprendimo vykdymo privalomumu (CPK 18 straipsnis). Sprendžiant klausimą dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo ar išdėstymo, yra svarbus abiejų šalių lygiateisiškumo principo įgyvendinimas, todėl sprendimo vykdymo atidėjimas ar išdėstymas visada turi būti siejamas tiek su skolininko, tiek su kreditoriaus interesais, turi būti siekiama šalių interesų pusiausvyros užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-301/2006).

18. Atsakovas, prašydamas išdėstyti sprendimo vykdymą dalimis, nepateikė jokių įrodymų argumentams dėl savo sunkios finansinės padėties pagrįsti. Ieškovė neprieštarautų sprendimo vykdymo išdėstymui, mokant po 237 Eur, tačiau nurodė, kad toks prašymas turėtų būti pagrįstas įrodymais, kurie nagrinėjamu atveju nepateikti. Teismas mano, kad nagrinėjamu atveju sprendimo išdėstymas sąlygotų teismo sprendimo privalomumo pažeidimą, jo reikšmės sumenkinimą, be to, pažeistų šalių lygiateisiškumo ir teisėtų lūkesčių principus bei ieškovės interesus, kurie nėra mažiau svarbūs nei atsakovo interesai, todėl prašymas dėl sprendimo išdėstymo netenkinamas. Teismas pažymi, kad prašymą išdėstyti sprendimą, pateikęs įrodymus, atsakovas turi teisę pareikšti vykdymo procese.

19. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 542 Eur sumokėtą žyminį mokestį, tačiau, atsižvelgiant į ieškinio sumą, CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 7 dalies nuostatas, už ieškinį mokėtinas žyminis mokestis yra 385 Eur, kuris priteistinas iš atsakovo. Likusi sumokėto žyminio mokesčio dalis – 157 Eur grąžinama ieškovei (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Taip pat ieškovei iš atsakovo priteisiamos 200 Eur išlaidas už procesinių dokumentų parengimą (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 98 straipsnis).

20. Ieškinys tenkinamas, todėl iš atsakovo valstybei priteisiamos 14,57 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidos (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš J. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 15521,47 Eur (penkiolikos tūkstančių penkių šimtų dvidešimt vieno euro 47 ct) negrąžintą kreditą, 599,54 Eur (penkių šimtų devyniasdešimt devynių eurų 54 ct) mokėjimo (pelno) palūkanas, 40,60 Eur (keturiasdešimt eurų 60 ct) tarpininkavimo mokestį, 10 procentų dydžio negautas pajamas (nuostolius) už pagal vartojimo kredito sutartį tą mėnesį turėjusios būti likusios negrąžintos vartojimo kredito sumos nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2023 m. rugsėjo 5 d.) iki visiško kredito grąžinimo, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2032 m. rugsėjo 29 d.), 896,91 Eur (aštuonių šimtų devyniasdešimt šešių eurų 91 ct) negautas pajamas (nuostolius), 32,28 Eur (trisdešimt dviejų eurų 28 ct) delspinigius, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (17090,80 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2023 m. spalio 10 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 585,00 Eur (penkių šimtų aštuoniasdešimt penkių eurų) bylinėjimosi išlaidas akcinei bendrovei „NEO Finance“, juridinio asmens kodas 303225546.

Priteisti iš J. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 14,57 Eur (keturiolikos eurų 57 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidas (įmokos kodas 5662) valstybei, šią sumą sumokant į vieną iš pasirenkamų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamųjų sąskaitų: Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 - AB „Swedbank“, LT78 7290 0000 0013 0151 - AB „Citadele“, LT74 4010 0510 0132 4763 - AB Luminor bank, LT05 7044 0600 0788 7175 - AB SEB banke, LT32 7180 0000 0014 1038 - AB „Šiaulių bankas“, LT74 7400 0000 0872 3870 - Danske bank A/S Lietuvos filiale, LT42 7230 0000 0012 0025 - UAB „Medicinos bankas“.

Grąžinti akcinei bendrovei „NEO Finance“, juridinio asmens kodas 303225546, žyminio mokesčio, sumokėto AB „Swedbank“ 2023 m. spalio 2 d. mokėjimo nurodymu Nr. 1208, 157,00 Eur (vieno šimto penkiasdešimt septynių eurų) permoką, išaiškinant, kad žyminį mokestį pagal pateiktą prašymą grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

J. V. prašymo dėl sprendimo išdėstymo netenkinti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.