Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Marius Bartninkas

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. V. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2024 m. gegužės 23 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo A. V. ieškinį atsakovui notarui D. G. dėl vekselio atitikimo reikalavimams ir vykdomojo įrašo panaikinimo, tretieji asmenys antstolė R. S., M. K.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

5. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalimi, 338 straipsniu, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

6. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

7. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, jog būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, tačiau asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos įgyvendinama laikantis specialių įstatymo nustatytų reikalavimų. Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui – tai viena iš įstatyme nustatytų teisės kreiptis į teismą tinkamo įgyvendinimo sąlygų. Todėl asmuo, siekiantis, kad jo galimai pažeistos subjektinės teisės būtų veiksmingai apgintos teisme, visų pirma, turi pateikti reikalavimus tam teismui, kuris pagal įstatyme nustatytas taisykles yra kompetentingas išnagrinėti jo keliamą ginčą. Siekiant nustatyti tokį teismą, kompetentingą nagrinėti konkretų ginčą, CPK 25–36 straipsniuose yra nustatytos teismingumo taisyklės, pagal kurias yra nustatomas bylų rūšinis teismingumas (įvertinama, kuris iš teismų – bendrosios kompetencijos ar specializuotas teismas – turi nagrinėti bylą, taip pat nustatoma, kuris iš bendrosios kompetencijos teismų (apylinkės teismas, apygardos teismas) turi nagrinėti bylą kaip pirmosios instancijos teismas), ir teritorinis teismingumas (įvertinama, kuris konkretus teismas iš visų esančių apylinkės ar apygardos teismų turi kompetenciją nagrinėti bylą). Kai asmuo pateikia ieškinį teismui, kuriam jis nėra teismingas, tokį ieškinį atsisakoma priimti (CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

8. Nagrinėjamu atveju byloje yra keliamas klausimas dėl bylos rūšinio teismingumo apylinkės ir apygardos teismams. Pagal bendrą CPK 26 straipsnyje esančią taisyklę, visas civilines bylas pirmąja instancija nagrinėja apylinkės teismai. Šios taisyklės išimtys yra numatytos CPK 27 ir 28 straipsniuose, kuriuose yra išvardintos bylų kategorijos, kurias kaip pirmosios instancijos teismai nagrinėja apygardos teismai, ir bylų kategorijos, kurias kaip pirmosios instancijos teismas nagrinėja išimtinai Vilniaus apygardos teismas. Viena iš bylų kategorijų, kurias kaip pirmosios instancijos teismai turi nagrinėti apygardos teismai – civilinės bylos, kuriose ieškinio suma yra didesnė kaip 100 000 Eur, išskyrus šeimos ir darbo teisinių santykių bylas ir bylas dėl neturtinės žalos atlyginimo (CPK 27 straipsnio 1 punktas).

9. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovas kreipėsi į apylinkės teismą, kaip pirmosios instancijos teismą, su ieškiniu, kuriame suformulavo tokius reikalavimus: 1) pripažinti, kad 2014 m. gruodžio 15 d. paprastasis neprotestuotinas vekselis, kurio pagrindu yra išduotas Kauno m. 18-ojo notarų biuro 2022 m. rugsėjo 8 d. vykdomasis įrašas pagal užprotestuotus ar neprotestuotinus vekselius ar čekius Nr. 9028, neatitinka ĮPVĮ 77 straipsnio 1 dalies 6 punkto reikalavimų ir nėra vekselis, kaip vertybinis popierius ir atskiras civilinių teisių objektas; 2) panaikinti Kauno miesto 18-ojo notarų biuro 2022 m. rugsėjo 8 d. vykdomąjį įrašą pagal užprotestuotus ar neprotestuotinus vekselius ar čekius Nr. 9028.

10. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ieškovo pareikštus reikalavimus, skundžiama nutartimi atsisakė priimti ieškovo pareikštą ieškinį kaip neteismingą apylinkės teismams. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovas ieškinyje suformulavo reikalavimą dėl paprastojo vekselio pripažinimo neturinčiu paprastojo vekselio galios, konstatavo, jog šis ieškinio reikalavimas yra turtinio pobūdžio, todėl pagal bendrąsias teismingumo taisykles ieškovo ieškinys turi būti teikiamas ne apylinkės, o apygardos teismui, kaip pirmosios instancijos teismui. Dėl šios priežasties teismas atsisakė priimti ieškovo ieškinį, išaiškindamas jam teisę kreiptis su ieškinyje pareikštais reikalavimais į Kauno apygardos teismą. Ieškovas padavė atskirąjį skundą dėl šio pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo, teigdamas, kad ginčas nėra turtinis, todėl pirmosios instancijos teismas netinkamai išsprendė civilinės bylos teismingumo klausimą. Taigi, nagrinėjamoje byloje siekiant nustatyti, ar ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, yra aktualu įvertinti, kaip turėtų būti kvalifikuojamas ieškovo inicijuojamas ginčas – kaip turtinis ar neturtinis ginčas.

11. Ieškovas atskirajame skunde teigia, kad jis teismo prašo panaikinti vykdomąjį įrašą, o ne vekselį, po vykdomojo įrašo panaikinimo vekselis, kaip skolos dokumentas, lieka galioti, tik jis nebeturi vertybinio popieriaus statuso, todėl ginčas nėra turtinis. Apeliacinės instancijos teismas ieškovo atskirojo skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus.

12. Kasacinio teismo praktikoje sąvoka „turtinis ginčas“ yra aiškinama kaip reiškianti ginčą dėl turto arba ginčą, tiesiogiai susijusį su turtu. Savo ruožtu neturtiniai ieškiniai aiškinami kaip ieškiniai, kuriuose turtinis interesas negali būti išreikštas tam tikra pinigų suma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2008). Kasacinio teismo praktikoje taip pat nurodyta, kad ginčo pripažinimą turtiniu lemia formuluojamo reikalavimo teisinis turinys ir šalies siekiamo sprendimo padariniai, kurie sukuria kokius nors apskaičiuojamus turtinius praradimus. Ginčas pripažįstamas turtiniu, kai atsiranda turtinio pobūdžio padariniai: priteisiamas turtas, pripažįstama teisė į turtą, nuosavybė, įpareigojama vykdyti turtinę prievolę, atleidžiama nuo turtinės prievolės vykdymo ar nustatoma, kad ji pasibaigusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-190/2014).

13. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškinio reikalavimas dėl notaro padaryto vykdomojo įrašo panaikinimo yra neturtinis, kai ginčijamas vekselių turėtojo piniginių reikalavimų patenkinimo ne ginčo tvarka procedūros teisėtumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2011). Šiuo atveju ieškovas notaro padaryto vykdomojo įrašo neteisėtumą sieja ne tiesiogiai su vekselio pateikimo vykdomajam įrašui ir šio įrašo atlikimo procedūros pažeidimais, o su paties vekselio negaliojimu ĮPVĮ įtvirtintais vekselio negaliojimo pagrindais. Ieškovas atskirajame skunde nurodo, kad jis neprašo panaikinti vekselio, tačiau šį atskirojo skundo argumentą paneigia paties ieškovo ieškinyje suformuluoti reikalavimai. Ieškovas, be kita ko, ieškinyje prašo pripažinti, kad paprastasis vekselis neturi paprastojo vekselio galios (ĮPVĮ 78 straipsnio 1 dalis), nes šis neatitinka ĮPVĮ 77 straipsnio 1 dalies 6 punkto reikalavimų (nenurodyta reali vekselio išdavimo data). Taigi, nepaisant to, kad ieškovas neprašo pripažinti vekselį negaliojančiu bendrąja prasme, ieškovas ginčija vekselio galiojimą ĮPVĮ nustatytais pagrindais. Būtent šis ieškinio reikalavimas nagrinėjamu atveju ir lemia ginčo pobūdį.

14. Vekselio išrašymas – abstraktus vienašalis sandoris. Šiuo sandoriu sukuriamas naujas civilinių teisių objektas – vertybinis popierius, kuriame įtvirtinta nauja prievolė dalyvauja civilinėje apyvartoje kaip savarankiška abstrakti prievolė, iš esmės teisiškai nepriklausoma nuo to teisinio santykio (tam tikro sandorio), kurio pagrindu ji buvo sukurta. Paprastojo vekselio, kuriame įrašyti ne visi rekvizitai, galiojimą reglamentuoja ĮPVĮ 78 straipsnis. Pagal šią įstatymo normą dokumentas, kuriame nėra nors vieno iš ĮPVĮ 77 straipsnyje išvardytų rekvizitų, neturi paprastojo vekselio galios, išskyrus ĮPVĮ 78 straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse nurodytais atvejais. Tai reiškia, kad toks dokumentas nepripažįstamas kaip vekselis, jis nėra vertybinis popierius ir civilinių teisių objektas, jam netaikytinos ĮPVĮ ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių su vekseliais susijusius teisinius santykius, nuostatos dėl reikalavimų, atsirandančių pagal vekselį, pareiškimo bei patenkinimo tvarkos ir kt. Taigi, ĮPVĮ 78 straipsnio 1 dalyje nustatytas būtinų paprastojo vekselio rekvizitų nebuvimo teisinis padarinys – dokumentas, kuriame nėra būtinų rekvizitų, neturi paprastojo vekselio galios, tačiau ĮPVĮ nustatyto teisinio padarinio taikymas paprastajam vekseliui savaime nereiškia, jog šis dokumentas yra niekinis ar apskritai neturintis jokios teisinės reikšmės arba yra negaliojantis bendrąja prasme, kaip, pavyzdžiui, teismo pripažintas negaliojančiu nuginčijamas sandoris.

15. Nagrinėjamos bylos atveju tai reiškia, kad, patenkinus ieškinio reikalavimą dėl paprastojo vekselio pripažinimo neturinčiu paprastojo vekselio galios, vekselio turėtojas (kreditorius) nepraras teisės įrodinėti prievolės egzistavimą teismine tvarka, t. y. jeigu ieškovas (skolininkas) nėra įvykdęs sandorio, kurio pagrindu buvo išduotas nurodytas dokumentas, esant ginčui teisme, kreditorius tokį dokumentą galės panaudoti įrodinėdamas atitinkamų prievolinių teisinių santykių egzistavimą. Kita vertus, nurodyta aplinkybė nepaneigia fakto, kad nagrinėjamoje byloje ieškovo pareikštas reikalavimas dėl paprastojo vekselio pripažinimo neturinčiu paprastojo vekselio galios yra turtinis. Nors ieškovas teigia, kad jis neginčija pagrindinės prievolės, tačiau ginčija patį vekselį dėl jo neatitikimo ĮPVĮ 77 straipsnio 1 dalies 6 punkto reikalavimams ir tokiu būdu siekia išvengti abstrakčios vekselio turėtojo turtinės teisės vykdymo, nes, kaip minėta, vekselyje įtvirtinta turtinė prievolė yra iš esmės nepriklausoma nuo sandorio, kurio pagrindu ji buvo sukurta. Ieškovo atskirajame skunde pateikta pozicija lemtų savitikslį reiškiamo reikalavimo pobūdį, kas neatitiktų CPK 2 straipsnyje įtvirtintų civilinio proceso tikslų.

16. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nagrinėjamoje byloje ginčas yra turtinis, ieškinio suma yra didesnė nei 100 000 Eur, todėl ieškovo pareikštas ieškinys nėra teismingas apylinkės teismui (CPK 27 straipsnio 1 punktas). Atskirojo skundo argumentai nepaneigia šios išvados, todėl skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2024 m. gegužės 23 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.