Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2008-08-22 · Administracinė byla Nr. I-3547-580/2008

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2008-08-22
Bylos Nr.
I-3547-580/2008
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Jūra Marija Strumskienė
Atsakovas
Lietuvos Respublikos, Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Vyriausybes, Vilniaus apygardos teismui, Lietuvos apeliaciniam teismui
SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU(S)2008 m. rugpjucio 22 d.Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teiseja Jura Marija Strumskiene,sekretoriaujant Neringai Mizaraitei,dalyvaujant pareiškejos atstovui adv. Juozui Gauduciui,

atsakovo Lietuvos Respublikos atstovui Virginijui Varnaiciui

viešame teismo posedyje išnagrinejo administracine byla pagal pareiškejos M. M. skunda atsakovams Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Vyriausybes, Vilniaus apygardos teismui ir Lietuvos apeliaciniam teismui, dalyvaujant treciajam asmeniui Finansu ministerijai del u˛darbio, netekto del atlyginimo suma˛inimo, priteisimo

Teismas, išnagrinejes byla,

Aprašomoji dalis

nustate:

Pareiškeja M. M. praše:

1) priteisti iš atsakovu Lietuvos Respublikos ir Vilniaus apygardos teismo del atlyginimo suma˛inimo netekta u˛darbi u˛ laikotarpi nuo 2000 m. sausio menesio iki 2004 m. sausio menesio, kuris sudaro 160 178,85 Lt, iskaitant neišmoketa 102 529,51 Lt atlyginima;

2) priteisti iš atsakovu Lietuvos Respublikos ir Lietuvos apeliacinio teismo del atlyginimo suma˛inimo netekta u˛darbi u˛ laikotarpi nuo 2004 m. sausio menesio iki 2008 m kovo 1 d., kuris sudaro 171 679,09 Lt, iskaitant neišmoketa 125 325,74 Lt atlyginima;

3) ipareigoti atsakova Lietuvos Respublika, atstovaujama Vyriausybes, skirti tam reikalingas lešas;

4) ipareigoti Lietuvos Respublika ir Lietuvos apeliacini teisma toliau moketi ne ma˛esni kaip 1997-06-30 Lietuvos Respublikos Vyriausybes nutarimo Nr. 689 „Del teisetvarkos, teisesaugos ir kontroles instituciju vadovaujanciu pareigunu ir valdininku darbo apmokejimo" nustatyta atlyginima;

Pareiškejos atstovas nurode, kad neišmoketas darbo u˛mokestis iš abieju atsakovu turi buti priteisiamos solidariai. Pareiškeja nurode, kad Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu nuo 1998 m. rugsejo 1 d. iki 2004 m. sausio 1 d. buvo paskirta ir dirbo Vilniaus apygardos teismo teiseja, o nuo 2004 m. sausio 1 d. ir iki šiol yra paskirta ir dirba Lietuvos apeliacinio teismo teiseja. Iki 2000 m. sausio 1 d. gaudavo atlyginima, nustatyta Vyriausybes 1997 m. bir˛elio 30 d. nutarimu Nr. 689 „Del teisetvarkos, teisesaugos ir kontroles instituciju vadovaujanciuju pareigunu ir valdininku darbo apmokejimo", taciau nuo 2000 m. sausio 1 d. mokamas suma˛intas atlyginimas, remiantis Vyriausybes 1999 m. gruod˛io 28 d. nutarimu Nr. 1494 „Del Lietuvos Respublikos Vyriausybes 1997 m. bir˛elio 30 d. nutarimo Nr. 689 „Del teisetvarkos, teisesaugos ir kontroles instituciju vadovaujanciuju pareigunu ir valdininku darbo apmokejimo" dalinio pakeitimo". Pagal pastaraji nutarima atlyginimu koeficientas buvo suma˛intas nuo 2,5 iki 1,75. Del šios prie˛asties atsakovai nepagristai nepriskaiciavo ir neišmokejo atlyginimo dalies. Lietuvos Respublika neskyre tinkamo finansavimo, o Vilniaus apygardos teismas nepriskaiciavo 132 269,90 Lt ir neišmokejo 84 665,16 Lt, Lietuvos apeliacinis teismas nepriskaiciavo 142 576,38 Lt ir neišmokejo 104 080,76 Lt. Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybes pateike statistine informacija apie infliacija, kuri 2007 m. gruod˛io men., palyginti su 1999 m. gruod˛io men., sudare 21,1 procento; 2008 m. I ketvircio (2008 m. kovo men., palyginti su 2007 m. gruod˛io men.) — 3,8 procento. Infliacija nuo 2000 m. iki 2007 m. gruod˛io men. sudaro 52998,20 Lt. U˛ 2008 m. sausio — vasario men. infliacija sudaro 215,46 Lt. Visa nepriemoka kartu su infliacija sudaro 310 059,94 Lt. Pareiškejos nuomone, tokiais veiksmais atsakovai pa˛eide Konstitucijos 109 ir 114 straipsniais garantuota teismu ir teiseju nepriklausomuma, draudima valstybines vald˛ios ir valdymo institucijoms ir pareigunams kištis i teismu veikla, taip pat jos teises i istatymu saugomus interesus. Konstitucinio Teismo 1995 m. gruod˛io 6 d. ir 1999 m. gruod˛io 21 d. nutarimais, taip pat 2000 m. sausio 12 d. sprendimu nustatyta ir išaiškinta, kad bet kokie meginimai ma˛inti teiseju atlyginima ir kitas socialines garantijas arba teismu finansavimo ribojimas yra traktuojami kaip kesinimasis i teiseju ir teismu nepriklausomuma, kad teiseju atlyginima, kuris negali buti ma˛inamas per visa teisejo darbo teisme laika, sudaro visos išmokos, mokamos teisejui iš valstybes biud˛eto. Konstitucinis Teismas 2001 m. liepos 12 d. nutarime suformulavo teisejo ir teismu nepriklausomumo ir ši nepriklausomuma itvirtinanciu garantiju apsaugos konstitucine doktrina, taip pat apibre˛e teisejo materialiniu garantiju pobudi ir turini.

Vyriausybes 1999-12-28 nutarime Nr. 1494 nurodyta, kad Vyriausybe mineta nutarima prieme atsi˛velgdama i sudetinga ekonomine bei finansine bukle. Konstitucinis Teismas 2006 m. kovo 28 d. nutarime nurode, kad teisejo darbo teisme metu jo atlyginimas gali buti suma˛intas, kai iš esmes pablogeja valstybes ekonomine ir finansine bukle. Teismu istatymo 11 straipsnio 3 dalies nuostata „kai iš esmes pablogeja valstybes ekonomine ir finansine bukle" aiškintina kaip reiškianti esmini valstybes ekonomines ir finansines bukles pakitima, kai del ypatingu aplinkybiu (ekonomines krizes, gaivalines nelaimes ir kt.) valstybeje susiklosto itin sunki ekonomine, finansine padetis. Tokiais atvejais valstybes funkcijoms vykdyti ir viešiesiems interesams tenkinti, taigi ir teismu materialiniams ir finansiniams poreikiams u˛tikrinti del objektyviu prie˛asciu gali pritrukti lešu. Esant tokioms aplinkybems istatymu leidejas gali pakeisti teisini reguliavima, pagal kuri nustatyti atlyginimai ivairiems asmenims, ir itvirtinti tiems asmenims ma˛iau palanku atlyginimu teisini reguliavima, jei tai butina siekiant u˛tikrinti gyvybiškai svarbius visuomenes ir valstybes interesus, apsaugoti kitas konstitucines vertybes. Taciau ir tokiais atvejais istatymu leidejas turi išlaikyti pusiausvyra tarp asmenu, kuriems nustatomas ma˛iau palankus teisinis reguliavimas, teisiu bei teisetu interesu ir visuomenes bei valstybes interesu, t. y. paisyti proporcingumo principo reikalavimu. Pabre˛tina, kad bloginti istatymu numatytas finansines ir materialines technines teismu veiklos salygas, ma˛inti teiseju atlyginima galima tik istatymu, kad tai daryti galima tik laikinai — kol valstybes ekonomine ir finansine bukle yra itin sunki, neturi buti sudaroma prielaidu kitoms valstybes vald˛ios institucijoms, ju pareigunams pa˛eisti teismu nepriklausomumo. Net ir tuo atveju, kai valstybeje susidaro itin sunki ekonomine, finansine padetis, teismu finansavimas, teiseju atlyginimai negali buti suma˛inti taip, kad teismai negaletu atlikti savo konstitucines funkcijos ir priedermes — vykdyti teisingumo arba teismu galimybe tai atlikti butu suvar˛yta.

Pareiškeja teige, kad Vyriausybes 1999-12-28 nutarimas Nr. 1494 buvo priimtas del politines valios, nes valstybes ekonomine ir finansine padetis iš esmes nebuvo pablogejusi tiek, kad valstybe pritruko lešu valstybes funkcijoms vykdyti. Priimant ši nutarima, nebuvo išlaikyta proporcingumo pusiausvyra tarp asmenu, kuriems ma˛inamas atlyginimas, ir kitu asmenu bei valstybes interesu. Nuo 2000 metu iki šiol valstybes ekonomine padetis keitesi, taciau minetas nutarimas nebuvo panaikintas ir ši padetis neištaisyta iki šiol. Vyriausybes 1999 m gruod˛io 28 d. nutarimas Nr. 1494 nuo pat jo priemimo dienos yra nepagristas ir neteisetas, todel naikintinas. Nurode, kad pateikiant Seimui svarstyti 2000 m. Lietuvos biud˛eta jame buvo numatytas nesuma˛intas teiseju darbo u˛mokescio finansavimas. Tik apsvarscius istatymo projekta Seime teiseju darbo u˛mokesciui skirtos lešos buvo pervestos kitoms sritims. Kadangi patvirtinus biud˛eta lešu neliko, tai tapo prie˛astimi atlyginimo ma˛inimui. Seimas istatymu patvirtino didesni biud˛eta nei buvo numatyta biud˛eto projekte. Tai rodo, kad nebuvo butinybes ma˛inti teiseju atlyginimus. Pa˛ymejo, kad byloje kilusiems santykiams turi buti taikomos civilines teises normos.

Atsakovas Lietuvos Respublika atstovaujanti Vyriausybe praše skunda atmesti. Pa˛ymejo, kad analogiškoje Lietuvos apeliacinio teismo civilineje byloje paskirtoje ekspertizeje buvo nustatyta, kad 1999 metu pabaigoje buvo susiklosciusi itin sunki ekonomine ir finansine padetis. Ekonomine padetis pagerejo 2003 metais, o pagrindiniai finansine valstybes padeti apibudinantys rodikliai iki šiol nepasieke ikikrizinio laikotarpio rodikliu. Tai reiškia, jog valstybe iki šiol neturi finansiniu galimybiu moketi teisejams atlyginimus, buvusius iki 2000-01-01. Krizes buvimas konstatuotas ir Konstitucinio Teismo 2005 08 23 nutarimo V skirsnio 3 straipsnyje, Konstitucinio Teismo 2007 11 13 sprendimo III skirsnio 4 straipsnyje. Laike, kad pareiškejo teiginys, jog sunki ekonomine ir finansine valstybes padetis buvo, taciau pablogejusi ne tiek, kad ma˛inti teisejams atlyginimus, turetu buti paremta irodymais. Pareiškime neatskleista kokia politine valia pareiškejas turi mintyje. Pa˛ymejo, kad pareiškeja neirode, jog darbo u˛mokestis jai buvo suma˛intas, nes nepateike duomenu kokio dyd˛io darbo u˛mokesti gavo anksciau.

1999 m. rugpjucio 27 d. nutarimu Nr. 942 „Del biud˛etiniu istaigu ir organizaciju darbuotoju darbo apmokejimo salygu dalinio pakeitimo" Vyriausybe, vykdydama Vyriausybes 1999-2000 metu veiklos programa, atsi˛velgdama i esama ekonomine bei finansine bukle ir siekdama racionaliau naudoti Lietuvos Respublikos biud˛eto lešas, nutare pakeisti eile Vyriausybes nutarimu, reguliuojanciu darbo apmokejima, tame tarpe ir 1997 m. bir˛elio 30 d. nutarima Nr. 689, susiaurindama rata teisetvarkos pareigunu, kuriems nutarimu taikytas padidintas tarnybinio atlyginimo koeficientas. Šiuo nutarimu buvo pakeista 12 Vyriausybes nutarimu, suma˛inant biud˛etiniu istaigu finansavima, valstybes vald˛ia igyvendinanciu instituciju darbuotoju atlyginimai, suma˛intos valstybes sektoriuje dirbanciu asmenu socialines garantijos. Vyriausybe 1999 m. rugpjucio 27 d. nutarimu Nr. 942 pakeite ši nutarima ir didesnei daliai išvardintu pareigunu nuo 1999 m. rugsejo 1 d. šio koeficiento iš viso nebetaike. Kai kurie ju kreipesi i teismus del nepagristai suma˛intu atlyginimu ir šiose bylose Konstitucinis Teismas sprende, ar toks suma˛inimas neprieštarauja Konstitucijos 48, 94, 131 straipsniui (Konstitucinio Teismo 2001-12-18 nutarimas). 1999 m. gruod˛io 28 d. nutarimu Nr.1494 likusiems nurodytiems pareigunams atlyginimo didinimo koeficientas 2,5 suma˛intas iki 1,75. Tokiu budu did˛ioji dauguma pareigunu 1999 m. gruod˛io men. jau buvo išbraukti iš nutarimo teksto (liko tik teisejai ir prokuraturos vadovai). 2000 m. kovo 31 d. nutarimu Nr.381 iš išvardintu pareigunu išbrauktas ir valstybes saugumo departamento generalinis direktorius. Tokiu budu, teisejams, palyginti su kitomis iš biud˛eto finansuojamomis darbuotoju grupemis, atlyginimas suma˛intas ma˛iausiai,- paliktas 1,75 karto padidinimo koeficientas (t.y. 75% priedas prie atlyginimo), kai tuo tarpu kitoms grupems jis iš viso panaikintas. Todel atlyginimo padidinimo koeficiento suma˛inimas teisejams nelaikytinas diskriminacinio pobud˛io. Vyriausybes 1999 m. gruod˛io 1 d. posed˛io protokole Nr.52 nurodyta, kad lešu taupymo srityje Vyriausybe nusprende suma˛inti darbo apmokejimo disproporcijas tarp pareigunu grupiu. Valstybe gali diferencijuoti atskiroms pareigunu grupems darbo apmokejimo sistemas, teisini darbo atlyginimo reguliavima ir nustatyti skirtingus darbo atlyginimo dyd˛ius (Konstitucinio teismo 2007 m. kovo 20 d. nutarimas). 1999 m. gruod˛io menesi vidutinis menesinis darbo u˛mokestis valstybes sektoriuje sudare 1170,9 lito, vidutinis teisejo atlyginimas - 7784,2 lito. Atsi˛velgiant vien i ši rodikli, teiseju atlyginimai suma˛inti nepa˛eid˛iant proporcingumo principo.

Vyriausybes posed˛io 1999 m. gruod˛io 1 d. priimtu „Principiniu sprendimu - 2000" pagrindu 1999 m. gruod˛io 28 d. buvo patvirtintos LR Vyriausybes 1999-2000 metu veiklos programos igyvendinimo priemones. Juose priimti sprendimai del lešu taupymo (10 priemoniu), lengvatu ma˛inimo (5 priemones) ir mokesciu, iplauku i biud˛eta ir jo fondus perskirstymo (8 priemones), valstybinio socialinio draudimo fondo biud˛eto subalansavimo (7 priemones). Motyvuojant sunkia ekonomine ir finansine bukle, buvo priimti ir kiti teises aktai atskirais klausimais - 1999 m. gruod˛io 3 d. Vyriausybes nutarimas Nr.1359, 1999 m. gruod˛io 13 d. Vyriausybes nutarimas Nr.1398, 1999 m. lapkricio 18 d. Seimo rezoliucija.

Byloje praše taikyti darbo kodekso 298 straipsnis, kuris nustato, kad darbuotojui priklausancios darbo u˛mokescio ir kitos su darbo santykiais susijusios sumos priteisiamos ne daugiau kaip u˛ trejus metus. Nurode, kad šis terminas negali buti atnaujinamas.

Atsakovas Vilniaus apygardos teismas su skunde išdestytais reikalavimais sutiko iš dalies, praše skunda tenkinti dalyje del reikalavimu, pareikštu atsakovui Lietuvos Respublikai, laike, kad yra netinkamas atsakovas byloje. Pa˛ymejo, kad teismai finansuojami iš valstybes biud˛eto, teiseju darbo u˛mokestis nustatomas istatymu, Vilniaus apygardos teismas finansiniu lešu neskirsto ir u˛ darbo u˛mokescio (atlyginimo) dyd˛io teisejams nustatyma nera atsakingas. Teiseju darbo u˛mokescio fonda kiekvienais metais tvirtina Seimas, priimdamas biud˛eto istatyma. Vilniaus apygardos teismas pareiškejai mokejo atlyginima vadovaudamasis tuo metu galiojusiais teises aktais - Vyriausybes 1999 m. gruod˛io 28 d. nutarimu Nr. 1494, kuriuo iš dalies pakeitus Vyriausybes 1997 m. bir˛elio 30 d. nutarima Nr. 689, buvo suma˛intas teiseju atlyginimu koeficientas. Veliau buvo vadovautasi mineta Vyriausybes nutarima pakeitusiu 2000 m. rugpjucio 29 d. priimtu Valstybes politiku, teiseju ir valstybes pareigunu darbo apmokejimo istatymu, atsi˛velgiant i teiseju atlyginimams skirta darbo u˛mokescio fonda. Todel pareiškejos prašomas priteisti atlyginimo skirtumas u˛ skunde nurodytus laikotarpius gali buti mokamas tik tuo atveju, jei Vilniaus apygardos teismui bus skirta pakankamai lešu teiseju atlyginimams išmoketi. Pa˛ymejo, kad Konstitucinis Teismas 2006 m. gruod˛io 21 d. nutarime, priimtame del Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos bei Visuomenes informavimo istatymu kai kuriu straipsniu atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai, nurode, kad: iš Konstitucijos išplaukia, kad jeigu istatymu leidejas yra isteiges kokia nors institucija, kuriai patiketa vykdyti tam tikras valstybes funkcijas, jis turi numatyti ir jos finansavimo šaltinius, nustatyti toki teisini reguliavima, kad tas finansavimas butu pakankamas atitinkamai funkcijai vykdyti.

Atsakovas Lietuvos apeliacinis teismas laike, kad jis netinkamas atsakovas byloje, kadangi yra tik Valstybes biud˛eto ir savivaldybiu biud˛etu finansiniu rodikliu patvirtinimo istatymo pagrindu paskirtu asignavimu valdytojas, ipareigojamas naudoti jam skirtus biud˛eto asignavimus pagal nustatyta paskirti. Biud˛etines sandaros istatymo 27 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad valstybes biud˛eto vykdyma organizuoja Vyriausybe. Del to laike, kad vienintelis tinkamas atsakovas šioje byloje yra Lietuvos valstybe, atstovaujama Vyriausybes.

Šio atsakovo nuomone, byla turi buti sprend˛iama remiantis Konstitucija kaip tiesioginio taikymo aktu bei konstitucines nuostatas pletojancia konstitucine doktrina. Pa˛ymejo Konstitucijos 109 straipsnio nuostatas, Konstitucinio Teismo 1995 m. gruod˛io 6 d., 1996 m. baland˛io 18 d., 1996 m. gruod˛io 19 d., 1999 m. vasario 5 d., 1999 m. gruod˛io 21 d. nutarimus, 2000 m. sausio 12 d. sprendima. Atkreipe demesi i tarptautinius dokumentus - Europos chartijos del teiseju statuso 6.1 punkta, Europos teiseju asociacijos 2008 m. gegu˛es 24 d. rezoliucija. Pa˛ymejo, kad oficialioje Lietuvos konstitucineje doktrinoje yra suformuluota nuostata, kad pagal Konstitucija teiseju atlyginimo ma˛inimas yra imanomas tik esant ypatingai sudetingoms ekonominems ir finansinems aplinkybems, ekonominei krizei, kai butina taupyti valstybes išteklius ir panaudoti juos tam, kad butu imanoma išvengti ar sušvelninti krizes padarinius. Taciau bloginti istatymu numatytas finansines ir materialines technines teismu veiklos salygas, ma˛inti teiseju atlyginima galima tik laikinai - kol valstybes ekonomine ir finansine bukle yra itin sunki. Atkreipe demesi i Lietuvos Aukšciausiojo Teismo plenarines sesijos 2007 m. vasario 21 d. nutarti, priimta civilineje byloje Nr. 3K-P-187/2007 ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplestines teiseju kolegijos 2007 m. sausio 18 d. nutarti, priimta administracineje byloje Nr. A1 -01/2007.

Tretysis suinteresuotas asmuo Finansu ministerija laike, kad yra netinkama šalis šioje byloje. Finansu ministerijai teises aktais nesuteikta teise spresti klausimu del teiseju atlyginimu, taip pat Finansu ministerija nenustato konkreciu teiseju atlyginimu ar priedu, ju nei ma˛ina nei didina. Finansu ministerija neprieme ir teises aktu, kurie tiesiogiai reglamentavo ar reglamentuoja teiseju pareiginiu algu ir priedu nustatyma. Finansu ministerijos kompetencija nustato Finansu ministerijos nuostatai, patvirtinti Vyriausybes 1998 m. rugsejo 8 d. nutarimu Nr. 1088. Vadovaujantis ˇalos, atsiradusios del vald˛ios instituciju neteisetu veiksmu, atlyginimo ir atstovavimo valstybei istatymo 5 straipsnio 4 dalimi, teisme valstybei atstovauja institucija, priemusi gincijama sprendima arba atlikusi gincijama veiksma, arba institucija, kurios neveikimas yra gincijamas. Vadovaujantis civilinio kodekso 6.273 straipsnio 1 dalimi, bylose del ˛alos atlyginimo, kai ˛ala privalo atlyginti valstybe, valstybei atstovauja Vyriausybe arba jos igaliota institucija. Kadangi Vyriausybe, vadovaudamasi Konstitucijos 94 straipsnio 4 punktu ir Biud˛eto sandaros istatymo 27 straipsnio 1 dalimi, ne tvirtina biud˛eto asignavimus, o tik organizuoja valstybes biud˛eto vykdyma, pareiškejo prašymas, ipareigoti Vyriausybe skirti reikalingas lešas, yra visiškai nepagristas.

Finansu ministerija atkreipe demesi i tai, kad pareiškeja prašo priteisti darbo u˛mokesti nuo 2000 m. sausio menesio iki 2008 m. kovo 1 d., kai darbo kodekso 298 straipsnyje yra reglamentuota, kad darbuotojui priklausancios darbo u˛mokescio ir kitos su darbo santykiais susijusios sumos priteisiamos ne daugiau kaip u˛ trejus metus. Teismu istatymas nenustato specialios normos šiems santykiams reguliuoti, todel sprend˛iant darbo u˛mokescio ir kitu su darbo santykiais susijusiu sumu priteisima, turetu buti taikomas darbo kodekso 298 straipsnis.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Pareiškeja Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu nuo 1998 m. rugsejo 1 d. iki 2004 m. sausio 1 d. buvo paskirta ir dirbo Vilniaus apygardos teismo teiseja, o nuo 2004 m. sausio 1 d. ir iki šiol yra paskirta ir dirba Lietuvos apeliacinio teismo teiseja. Iki 2000 m. sausio 1 d. gaudavo atlyginima, nustatyta Vyriausybes 1997 m. bir˛elio 24 d. nutarimu Nr. 666 „Del Lietuvos Respublikos teismu teiseju, prokuraturos sistemos ir Lietuvos Respublikos valstybes saugumo departamento pareigunu bei kitu darbuotoju darbo apmokejimo“, 1997 m. bir˛elio 30 d. nutarimu Nr. 689 „Del teisetvarkos, teisesaugos ir kontroles instituciju vadovaujanciuju pareigunu ir valdininku darbo apmokejimo". Nuo 2000 m. sausio 1 d. mokamas suma˛intas atlyginimas, remiantis Vyriausybes 1999 m. gruod˛io 28 d. nutarimu Nr. 1494 „Del Lietuvos Respublikos Vyriausybes 1997 m. bir˛elio 30 d. nutarimo Nr. 689 „Del teisetvarkos, teisesaugos ir kontroles instituciju vadovaujanciuju pareigunu ir valdininku darbo apmokejimo" dalinio pakeitimo". Pagal pastaraji nutarima atlyginimu koeficientas buvo suma˛intas nuo 2,5 iki 1,75. Teiseju atlyginimai nustatomi istatymo (Teismu istatymo 96 straipsnio 1 dalis), teises aktu, kurie skelbiami viešai. Todel teiseju atlyginimo dyd˛io suma˛inimo faktas prilyginamas visuotinai ˛inomoms aplinkybems ir neturi buti irodinejamas (Administraciniu bylu teisenos istatymo 58 straipsnio 1 dalis). Del to atmetamas Vyriausybes argumentas, kad pareiškeja neirode atlyginimo suma˛inimo fakto.

Konstitucinis Teismas 2006 m. kovo 28 d. nutarime nurode, kad bloginti istatymu numatytas finansines ir materialines technines teismu salygas, ma˛inti teiseju atlyginima galima tik istatymu ir tik laikinai, kol valstybes ekonomine ir finansine bukle yra itin sunki. Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Civiliniu bylu skyriaus plenarine sesija 2007-02-21 nutartyje, priimtoje analogiškoje byloje Nr. 3K-P-187/2007 atkreipe teismu demesi i mineta principa, pa˛ymejo, kad teiseju atlyginimu ma˛inimas galimas tik laikantis proporcingumo principu reikalavimu. Teiseju atlyginimu ma˛inimas pa˛eid˛iant šiuos principus reikštu teiseju nepriklausomumo principo, o kartu ir viešojo intereso pa˛eidima.

Teismas pripa˛ista, kad atsakovas, atstovaujamas Vyriausybes, irode, jog teiseju atlyginimas 1999 metais buvo suma˛intas proporcingai ir ivykdytas del valstybeje susiklesciusios itin sunkios ekonomines ir finansines padeties, kuri truko nuo 1999 metu iki 2003-01-01.

Itin sunkios ekonomines ir finansines padeties buvimas nustatomas remiantis Lietuvos laisvosios rinkos instituto ekspertize bylose Nr. 2A-3/2007, Nr. 2-216-55/2007 del ekonomines finansines padeties ivertinimo (b.l. 38-106). Ekspertizes išvadose nurodyta, kad itin sunki ekonomine padetis šalyje prasidejo 1999 metais ir truko iki 2003 metu, kuriais buvo pagereje daugiau nei puse nagrinetu rodikliu. Ekonomine bukle gerejo palaipsniui, jos atsistatymas nebuvo toks akivaizdus kaip bukles pablogejimas 1999 metais. Tokiu paciu išvadu priejo ir Lietuvos apeliacinis teismas analogiškoje civilineje byloje Nr. 2A-32008 priimtoje 2008-06-18 nutartyje. Konstitucinis teismas 2007-10-24 nutarime pa˛ymejo, kad teisines valstybes principas suponuoja jurisprudencijos testinuma. Konstitucijoje itvirtinta bendrosios kompetencijos teismu instancine sistema turi funkcionuoti taip, kad butu sudarytos prielaidos formuotis vienodai (nuosekliai, neprieštaringai) bendrosios kompetencijos teismu praktikai - butent tokiai, kuri butu grind˛iama su Konstitucijoje itvirtintais teisines valstybes, teisingumo, asmenu lygybes teismui principais (bei kitais konstituciniais principais) neatskiriamai susijusia ir iš ju kylancia maksima, kad tokios pat (analogiškos) bylos turi buti sprend˛iamos taip pat, t. y. jos turi buti sprend˛iamos ne sukuriant naujus teismo precedentus, konkuruojancius su esamais, bet paisant jau itvirtintu. Todel skirtingas aplinkybiu vertinimas analogiškose bylose prieštarautu Konstitucinio Teismo doktrinai. Mineta Lietuvos apeliacinio teismo nutartis yra isiteisejusi. Krizes buvimas konstatuotas ir Konstitucinio Teismo 2005-08-23 nutarime, Konstitucinio Teismo 2007-11-13 sprendime.

Teismas atmeta pareiškejos argumentus, kad atlyginimas buvo suma˛intas politiniais sumetimais. Vyriausybes 1999 m. gruod˛io 28 d. nutarimo Nr. 1494 preambuleje nurodyta, jog jis priimtas atsi˛velgiant i sudetinga ekonomine bei finansine bukle. Tokios bukles buvimas ivertintas teismu ir patvirtintas aukšciau minetais irodymais. Pareiškejos teiginiai, kad pirminiame 2000 metu valstybes biud˛eto projekte nesuma˛into teiseju darbo u˛mokescio finansavimas veliau politiniais sumetimais paskirtas kitoms sritims neirodytas. Seimo teises aktu bazeje pateikiamas Lietuvos Respublikos 2000 metu valstybes biud˛eto ir savivaldybiu biud˛eto finansiniu rodikliu patvirtinimo istatymas kartu su Seime svarstytais projektais. 1999-10-15 bei 1999-12-01 teiktuose projektuose ir lydinciuose dokumentuose nera pateikiamas 6 priedelis, kuriame numatomas teismu finansavimas, tame tarpe ir skirtas teiseju darbo u˛mokesciui. Vien tokio fakto irodymas nebutu pakankamas atsakovo irodinejamos aplinkybes paneigimui. Tokiu faktu nebutu paneigiama, kad kitos išlaidos nebuvo labiau reikalingos. Kitokio atlyginimo suma˛inimo pagrindo irodinejimas tenka paciai pareiškejai. Atsakovas šioje byloje vykdo pareiga irodyti, jog atlyginimo suma˛ejimas ivyko del itin sunkios ekonomines ir finansines padeties, o pareiškeja atsikirsdama turi pateikti irodymus, kad atlyginimai suma˛inti del kitos prie˛asties.

Analizuojant suma˛inimo prie˛asciu klausima svarbus atlyginimu ma˛inimo proporcingumo klausimas. Teismas sutinka su atsakovo argumentais, kad teiseju darbo u˛mokescio suma˛inimo negalima laikyti diskriminaciniu. 1999 m. rugpjucio 27 d. nutarimu Nr. 942 „Del biud˛etiniu istaigu ir organizaciju darbuotoju darbo apmokejimo salygu dalinio pakeitimo" Vyriausybe nutare pakeisti eile Vyriausybes nutarimu, reguliuojanciu darbo apmokejima, tame tarpe ir 1997 m. bir˛elio 30 d. nutarima Nr. 689, susiaurindama rata teisetvarkos pareigunu, kuriems nutarimu taikytas padidintas tarnybinio atlyginimo koeficientas. 1999 m. gruod˛io 28 d. nutarimu Nr.1494 likusiems nurodytiems pareigunams atlyginimo didinimo koeficientas 2,5 suma˛intas iki 1,75. Tokiu budu did˛ioji dauguma pareigunu 1999 m. gruod˛io men. jau buvo išbraukti iš nutarimo teksto. 2000 m. kovo 31 d. nutarimu Nr. 381 iš išvardintu pareigunu išbrauktas ir valstybes saugumo departamento generalinis direktorius. Tokiu budu, teisejams, palyginti su kitomis iš biud˛eto finansuojamomis darbuotoju grupemis, atlyginimas suma˛intas ma˛iausiai,- paliktas 1,75 karto padidinimo koeficientas (t.y. 75% priedas prie atlyginimo), kai tuo tarpu kitoms grupems jis iš viso panaikintas. Pa˛ymetina ir tai, kad teisejo atlyginimo vidurkis tuo metu buvo 7 kartus didesnis nei atlyginimo valstybes sektoriuje vidurkis. Apylinkiu teismu teisejams atlyginimo 2,5 koeficientas nebuvo taikytas ir ju atlyginimai nuo i Vyriausybes 1997 m. bir˛elio 30 nutarime Nr. 689 irašytu teiseju skyresi keliais kartais. Tai rodo, kad atlyginimu suma˛inimas buvo proporcingas ir ivykdytas del itin sunkios ekonomines ir finansines padeties šalyje. Analizuojant proporcingumo klausima demesi reikia skirti aiškinimuisi ar teiseju atlyginimai buvo suma˛inti proporcingai kitu išlaidu ma˛inimui, visu pirma ar buvo suma˛inti atlyginimai kitiems asmenims, kurie valstybeje atlieka panašias funkcijas. Negali buti reikalaujama irodyti fakto, kad nesuma˛inusi atlyginimo teisejams valstybe nebutu galejusi vykdyti savo funkciju. Teiseju yra nepalyginamai ma˛iau nei kitu rušiu darbuotoju, gaunanciu atlyginimus iš valstybes biud˛eto, o ju atlyginimams skiriamos lešos sudaro itin nedidele Lietuvos biud˛eto dali. 2001 Lietuvos Respublikos biud˛eto ir savivaldybiu biud˛etu finansiniu rodikliu patvirtinimo istatymu valstybes pajamos 6 508 456 000 tukst. litu, asignavimai 7 414 456 tukst. litu, o išlaidos teiseju darbo u˛mokesciui 67 538 tukst. litu. Todel atlyginimu dydis negali tureti jokios itakos valstybes biud˛etui.

Teismas taiko darbo kodekso 298 straipsni, kuris nustato, kad darbuotojui priklausancios darbo u˛mokescio ir kitos su darbo santykiais susijusios sumos priteisiamos ne daugiau kaip u˛ trejus metus. Teismu istatyme specialaus reguliavimo nera. Esant tokiai situacijai taikomos artimiausios savo prigimtimi teises normos (Administraciniu bylu teisenos istatymo 4 straipsnio 6 dalis). Civilines teises normos netaikomos, nes reikalavimas susijes su darbo u˛mokescio sumokejimo. Šiuo atveju darbo teise savo prigimtimi artimesne nei civiline. Pareiškejai priteisiamas nepilnai išmoketas darbo u˛mokestis nuo 2005-03-01 iki 2008-03-01. Priklausancius išskaiciuoti mokescius išskaito mokescius išskaiciuojantis asmuo išmokedamas išmokas.

Infliacijos koeficiento taikymas priteisiant su darbo santykiais susijusias sumas nenumatytas, todel šioje dalyje reikalavimas laikomas nepagristu.

Pareiškejos reikalavimas ipareigoti moketi tam tikro dyd˛io atlyginima atmetamas, kadangi teiseju darbo u˛mokesciai nustatomi istatymu (Teismu istatymo 96 straipsnio 1 dalis). Teismas nera kompetentingas išspresti tokio reikalavimo.

Pagal susiklosciusia teismu praktika, vadovaujantis atsakovu Vilniaus apygardos teismo bei Lietuvos apeliacinio teismo motyvais, sumos priteisiamos iš atsakovo Lietuvos Respublikos. Kadangi sumos priteisiamos iš Lietuvos Respublikos, kurios biud˛eta tvirtina Seimas, tai papildomai ipareigoti Vyriausybe skirti lešas nera teisines galimybes.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Administraciniu bylu teisenos istatymo 85-88 straipsniais teismas

nusprende:

Skunda tenkinti iš dalies.

Priteisti M. M. iš Lietuvos Respublikos 102 825,03 Lt (šimtas du tukstanciai aštuoni šimtai dvidešimt penki Lt, 03 ct).

Kitoje dalyje bei kitu atsakovu at˛vilgiu skunda atmesti.

Sprendimas per keturiolika dienu nuo paskelbimo dienos gali buti skund˛iamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui skunda paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracini teisma.

Teiseja Jura Marija Strumskiene