Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo teisėja Eglė Kriaučiūnienė, sekretoriaujant Antaninai Antonenko, viešame teismo posėdyje dalyvaujant ieškovo Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento atstovei L. M., atsakovui R. D., atsakovo atstovui advokatui V. M. išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento ieškinį atsakovui R. D. dėl žalos laukinės gyvūnijos ištekliams atlyginimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

LR CK 6.245 str. 1 d. nustato, kad civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Civilinei atsakomybei už gamtai padarytą žalą taikyti būtina nustatyti šias bendrąsias civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį (CK 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai). Ieškovas nurodo, jog „Taisyklių 22 punkte išaiškinta, kad jei duomenys apie sumedžiotus gyvūnus nustatyta tvarka neįrašyti medžioklės lape, tokie gyvūnai laikomi sumedžioti neteisėtai padarant žalą gamtai.“ Su šiais ieškovo teiginiais atsakovas nesutinka. Atsakovo teigimu šioje byloje nekyla ginčas dėl padaryto formalaus medžioklės taisyklių pažeidimo padarymo, ginčas kyla dėl padarytos žalos laukinių gyvūnų rūšims atlyginimo pagrindų. 2014 m. sausio 20 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. sausio 15 d. įsakymas Nr. D1-37 „Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000 m. birželio 27 d. įsakymo Nr. 258 „Dėl medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“, kuriuo buvo pakeistas Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 15.5.2. punktas, nurodant, kad šernus leidžiama medžioti ištisus metus. Šiuo Medžioklės LR teritorijoje taisyklių pakeitimu, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, kaip valstybės interesus atstovaujanti institucija, laukinių gyvūnų išteklių srityje, ištisus metus leido medžioti visus šernus, todėl nuo to momento, kai įsigaliojo LR aplinkos ministro 2014 m. sausio 15 d. įsakymas Nr. D1-37, buvo leista medžioti visus šernus be išimčių ištisus metus. 2014 m. gruodžio 19 d. Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministro įsakymu „Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. sausio 15 d. įsakymo Nr. D1-37 „Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000 m. birželio 27 d. įsakymo Nr. 258 „Dėl medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ pakeitimo“ Nr. D1-1048, 2014 m. sausio 15 d. įsakymo Nr. D1-37 3 punktas buvo pripažintas netekęs galios, dėl šios priežasties, iki pat šios dienos šernus galima medžioti visus metus. Pirmiau nurodytas teisinis reguliavimas, suponuoja, jog Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos pozicija šernų medžiojimo srityje yra aiški ir nedviprasmiška – sumedžiojus šerną valstybė nepatiria žalos šiai laukinių gyvūnų rūšiai. Atsakovo teigimu nurodomos teisės aktų nuostatos jas aiškinant logiškai ir sistemiškai leidžia daryti išvadą, kad medžiojant šernus 2015 gegužės 9 d. buvo privaloma laikytis medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių, o jų nesilaikant taikoma numatyta administracinės teisės pažeidimų kodekso atsakomybė ir šiuo atveju negali būti taikoma atsakomybė dėl žalos šiai laukinių gyvūnų rūšiai. Atsižvelgiant į pirmiau nurodytą teisinį reguliavimą bei administracinio teisės pažeidimo padarymo aplinkybes, darytina išvada, jog atsakovui prieš pradedant sumedžiotų gyvūnų dorojimą ir medžioklės lape nenurodžius dviejų sumedžiotų šernų, t.y. net ir nesilaikant Medžioklės LR teritorijoje taisyklių 21, 22 ir 24.3. punktų reikalavimų, žala gamtai nebuvo padaryta, kadangi pati valstybė nedraudžia ištisus metus šių laukinių gyvūnų medžioklės. Pažymėtina ir tai, kad tiek pati medžioklė, tiek ir šernų sumedžiojimas vyko teisėtai, atsakovas turėjo medžiotojo bilietą, medžiojo kartu su medžiotojų būreliu, o administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas už formalius medžioklės taisyklių pažeidimus. Vadovaujantis ieškovo logika, jeigu atsakovas būtų užpildęs medžioklės lapą prieš šernų dorojimą ir jame pažymėjęs, jog sumedžiojo ne vieną, o tris šernus, tuomet žala gamtai nebūtų padaryta. Akivaizdu, kad teisėtai medžiojęs, tačiau medžioklėje suklydęs asmuo, negali būti prilyginamas savanaudiškų tikslų turinčiam ir nuolatine tyčia veikiančiam asmeniui. Taip pat atsakovas atkreipia dėmesį, jog po to kai 2015 m. gegužės 9 d. atsakovui buvo surašytas patikrinimo aktas Nr. 37, patikrinimą atlikę pareigūnai visą sumedžiotą šernieną paliko atsakovui ir medžiotojų klubui „Šališkės“, t.y. jos nekonfiskavo ir neutilizavo. Po medžioklės visa šernų mėsa, įskaitant ir dviejų tariamai neteisėtai sumedžiotų šernų mėsą, buvo patikrinta veterinarijos gydytojo V. B. dėl trichinelių lervų. Taigi, nors ieškovas ir nurodo, jog „sumedžiotus šernus neįrašius į medžioklės lapą nėra galimybės patikrinti ar buvo atlikta šerno trichinių lervų ekspertizė, o tai gali sukelti trichineliozę asmenimis panaudojus užkrėstą šernieną“, tačiau tuomet tampa sunkiai paaiškinami paties ieškovo pareigūnų veiksmai, kuomet atsakovui ir kitiems medžiotojų būrelio nariams buvo palikta ne tik, kad neteisėtai sumedžiota, bet dar ir neva kelianti realų pavojų žmonių sveikatai, šerniena (b.l. 13-17).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Vadovaujantis byloje esančiais duomenimis nustatyta: 2015-05-01 Medžiotojų klubui „Šališkės“ išduotas medžioklės lapas Nr.0088, leidžiantis medžioklės vadovui R. D. organizuoti medžioklę medžiotojų klubo „Šališkės“ plotų vienete; medžioklės lapas galiojo nuo 2015-05-01 iki 2015-05-31; 2015-05-08(09) vykusios medžioklės metu buvo sumedžioti trys šernai; prieš pradėdamas sumedžioto gyvūno dorojimą, medžioklės vadovas R. D. medžioklės lape pažymėjo 1 nušautą šerną; 2015-05-09 surašytas patikrinimo aktas, dėl medžioklės metu nustatytų pažeidimų; 2015-05-12 atsakovui už Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 21 p., 22 p. ir 24.3 p. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas; 2015-05-21 priimtas administracinio teisės pažeidimo nutarimas Nr.AM1154411, kuriuo už LR ATPK 85 str. 1 d. pažeidimus, t. y. už tai, kad būdamas medžioklės vadovu nepatikrino visų medžiotojų bilietų prieš įrašydamas juos į medžioklės lapą, prieš pradedant sumedžiotų šernų dorojimą medžioklės lape nurodė tik vieną sumedžiotą šerną, išnaudojus medžioklės lapą jo nepasirašė, atsakovui paskirta 60 Eur bauda.

Byloje ginčo dėl medžioklės metu padarytų pažeidimų nėra. Nagrinėjamoje byloje tarp šalių kilęs ginčas dėl padarytos žalos laukinių gyvūnų rūšims atlyginimo pagrindų.

Kaip minėta ieškovas nurodo, jog atsakovas neįrašydamas visų sumedžiotų šernų į medžioklės lapą, pažeidė Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių (toliau – Taisyklių) 21, 22 ir 24.3 punktus, todėl laikytina, kad medžioklė buvo neteisėta bei du į medžioklės lapą neįrašyti šernai, taip pat buvo sumedžioti neteisėtai. Taisyklų 22 p. numato, kad jei duomenys apie sumedžiotus gyvūnus nustatyta tvarka neįrašyti medžioklės lape, tokie gyvūnai laikomi sumedžiotais neteisėtai padarant žalą aplinkai. Žala laukinių gyvūnų ištekliams įvertinta vadovaujantis Laukinių gyvūnų rūšims ir jų buveinėms padarytos žalos apskaičiavimo metodikos 6.2 p. ir yra 3 187 Eur.

Savo reikalavimą priteisti iš atsakovo žalos atlyginimą ieškovas grindžia Taisyklių 22 punktu, kuriame nustatyta, kad jei apie sumedžiotus gyvūnus nustatyta tvarka neįrašyta medžioklės lape, tokie gyvūnai laikomi sumedžiotais neteisėtai, padarant žalos aplinkai. Teismas pažymi, kad nurodyta Taisyklių nuostata negali būti taikoma atskirai nuo kitų teisės aktų, įtvirtinančių žalos aplinkai turinį (.

LR aplinkos apsaugos įstatymo 1 str. 21 p. yra nustatyta, kad žala aplinkai – tai tiesiogiai ar netiesiogiai atsiradęs neigiamas aplinkos ar jos elementų (įskaitant ir saugomas teritorijas, kraštovaizdį, biologinę įvairovę) pokytis arba jų funkcijų, turimų savybių, naudingų aplinkai ar žmonėms (visuomenei), pablogėjimas. Tai atitinka bendrąją žalos sampratą, įtvirtintą Civiliniame kodekse. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį, žala yra asmens turto netekimas ar sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų.

Bylos nagrinėjimo metu ieškovo atstovai teismui nepaaiškino, kokia žala aplinkai atsirado dėl atsakovo padaryto Taisyklių 21, 22, 23 ir 24.3 punktų pažeidimo – neįrašant visų sumedžiotų gyvūnų į medžioklės lapą, prieš pradedant jų dorojimą. Ieškovo atstovai negalėjo pagrįsti jokiais įrodymais, jog dėl šio pažeidimo atsirado neigiamas aplinkos ar jos elementų pokytis arba jų funkcijų, turimų savybių, naudingų aplinkai ar žmonėms (visuomenei) pablogėjimas. Ieškovai teigė, jog žala aplinkai, neigiamas poveikis padaryti nesilaikant Taisyklių, kas darė medžioklę neteisėta. Tačiau byloje esančių duomenų pagrindu nustatyta, kad medžioklė vyko teisėtai – buvo išduotas medžioklės lapas, jis buvo galiojantis, visi medžiotojai turėjo teisę medžioti, šernams medžioti licencijos buvo nereikalingos. Atsižvelgiant į tai konstatuotina, kad visi trys šernai buvo sumedžioti teisėtai vykusioje medžioklėje (Taisyklių 17, 19, 20, 22 punktai). Teismo posėdžio metu atsakovas paaiškino, jog jis iš medžiotojų gavo pranešimus telefonu apie iššautus šūvius. Atvykęs į gyvūnų dorojimo vietą rado vieną sumedžiotą šerną. Jis įrašė jį į medžioklės lapą ir pradėjo šerną doroti. Dorojimo metu buvo atvežti dar du nušauti šernai. Kadangi buvo nešvarios rankos, atsakovo teigimu, jis į medžioklės lapą šernus ruošėsi įrašyti kai pabaigs doroti pirmąjį šerną. Tuo metu ir atvyko aplinkos apsaugos inspektorius, kuris surašė patikrinimo aktą. Su padarytais pažeidimais atsakovas sutiko, tačiau piktybiškai nuslėpti sumedžiotų šernų tikslo neturėjo, trichinų tyrimai visiems šernams buvo atlikti.

Atkreiptinas dėmesys, jog prieš pradedant sumedžiotų licencijuotų gyvūnų gabenimą, jie privalo būti aprašyti ir tik tada atvežus į dorojimo vietą, prieš pradedant doroti, įtraukti į medžioklės lapą (Taisyklių 22 p.). Tuo tarpu nelicencijuotiems gyvūnams, kaip šiuo atveju šernams, nėra griežtai reglamentuotos gabenimo tvarkos. Šernus galima parvežti iki dorojimo vietos ir tuomet, prieš pradedant juos doroti, privaloma įtraukti į medžioklės lapą. Byloje nustatyta, kad atsakovas dorojimo vietoje radęs vieną šerną jį įtraukė į medžioklės lapą ir, neturėdamas apie kitus du nušautus gyvūnus informacijos, pradėjo šerno dorojimą. Nebaigus dorojimo, buvo atvežti dar du šernai, kurių, kaip nurodo atsakovas, jis nespėjo įtraukti į medžioklės lapą. Teismo nuomone, remiantis vien tik pažeistu reikalavimu, prieš pradedant gyvūnų dorojimą įtraukti juos į medžioklės lapą, negalima daryti išvados apie tai, jog gyvūnas sumedžiotas neteisėtai bei pati medžioklė buvo neteisėta ir būtent šiuo veiksmu buvo padaryta žala aplinkai. Nepaneigti byloje taip pat atsakovo teiginiai, kad jis atvežtus dar du šernus į medžioklės lapą ketino įtraukti prieš pradedant juos doroti, baigęs doroti pirmąjį šerną.

Sprendžiant atsakomybės dėl gyvūnijai padarytos žalos atlyginimo klausimą, kaip minėta turi būti nustatytos visos CK 6.246–6.249 straipsniuose įtvirtintos būtinosios civilinei atsakomybei kilti sąlygos, t. y. nukentėjusios šalies patirta žala (nuostoliai), atsakingos dėl žalos atsiradimo šalies neteisėti veiksmai (neteisėtas neveikimas), kaltė bei priežastinis neteisėtų veiksmų (neteisėto neveikimo) ir padarytos žalos (nuostolių) ryšys, kurių buvimą turi įrodyti siekiantis žalos atlyginimo ieškovas.

Ieškovas nurodė, kad žala buvo apskaičiuota vadovaujantis Laukinių gyvūnų rūšims ir jų buveinėms padarytos žalos apskaičiavimo metodika (toliau – Metodika). Metodikos 1 p. yra nurodyta, kad „laukinių gyvūnų rūšims ir jų buveinėms padarytos žalos apskaičiavimo metodika vadovaujamasi ir joje patvirtinti baziniai tarifai taikomi skaičiuojant fizinių ir juridinių asmenų padarytą žalą, neteisėtais veiksmais sunaikinus ar sužalojus...laukinius gyvūnus ar jų buveines“. Byloje nustatyta, kad medžioklė vyko teisėtai, gyvūnai taip pat buvo sumedžioti teisėtai, todėl negalima teigti, kad gyvūnai sumedžioti neteisėtais veiksmais. Ieškovo atstovė sutiko, jog pats gyvūnų sumedžiojimo veiksmas buvo teisėtas. Kaip neteisėtą veiksmą ieškovo atstovė nurodė neįrašymą į medžioklės lapą dviejų sumedžiotų šernų. Darytina išvada, jog nėra vienos iš sąlygų – neteisėtų veiksmų. Taip pat nėra ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų (neįrašymo į medžioklės lapą) ir padarytos žalos (sumedžioto gyvūno). Metodikos 2 p. nurodyta, kad „padaryta žala laukinių gyvūnų rūšims pasireiškia...gyvūnų sunaikinimu ar sužalojimu...“, todėl teigti, jog žala atsirado vien tik neįrašant gyvūnų į medžioklės lapą, teismo nuomone, neturint jokių kitų duomenų, negalima. Atsižvelgiant į tai darytina išvada, jog byloje nenustatytos visos būtinos civilinės atsakomybės sąlygos.

Pažymėtina, jog medžioklės metu buvo padaryti formalūs pažeidimai, kuriuos atsakovas pripažino bei buvo nubaustas administracine tvarka, dėl to, kaip minėta ginčo nėra. Tačiau nenustačius, jog pati medžioklė buvo neteisėta ar gyvūnai sumedžioti neteisėtai, dėl nustatytų formalių Taisyklių pažeidimų (netinkamai užpildyto medžioklės lapo) dėl kurių materialinė žala civilinės atsakomybės prasme neatsirado, negalima vertinti, jog atsakovo veiksmai, sumedžiojant gyvūnus, buvo neteisėti padarant žalą gamtai.

Įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 str.). Tuo tarpu teismas, vertindamas pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle. Išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 str. 1 d.).

Byloje nenustačius visų būtinų civilinei atsakomybei kilti sąlygų bei ieškovui neįrodžius padarytos žalos aplinkai LR aplinkos apsaugos įstatymo 1 str. 21 p. apimtimi, ieškinys atmestinas (CK 6.246–6.249 str., CPK 178 str., 185 str. 1 d., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-09-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-433/2008; Vilniaus apygardos teismo 2013-02-04 nutartis civilinėje byloje 2A-456-881/2013, 2013-05-22 nutartis civilinėje byloje Nr.2A-1526-619/2013).

Patirtos bylinėjimosi išlaidos atsakovui nepateikus įrodymų iš ieškovo nepriteistinos.

Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš ieškovo valstybei nepriteistinos, nes jos neviršija minimalios 3,00 Eur dydžio valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (Žin., 2011, Nr. 134-6373)).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.