- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2024-09-12
- Bylos Nr.
- II-24-604/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 4-39-3-00062-2023-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Marjan Gerasimovič
- Pažeidėjas
- N. M.
- Advokatai
- Vytautas Kucevičius
institucijos, ne teismo tvarka priėmusios nutarimą administracinio nusižengimo byloje, Aplinkos apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos atstovams Laurai Dolerytei ir Kęstučiui Kazakevičiui,
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens N. M. skundą dėl Aplinkos apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2023-09-26 nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. AM-AAD-ANR_N-2709-2023.
Aprašomoji dalis
Teismas Nustatė:
Pareiškėjas N. M. pateikė teisme skundą prašydamas panaikinti Aplinkos apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2023-09-26 nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. AM-AAD-ANR_N-2709-2023 ir administracinę teiseną jam nutraukti.
Atsiliepimas
Institucija, ne teismo tvarka priėmusi ginčijamą nutarimą administracinio nusižengimo byloje, Aplinkos apsaugos departamentas prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos pateiktu atsiliepimu prašo pareiškėjo N. M. skundą atmesti ir ginčijamą nutarimą palikti nepakeistą.
Šalies argumentai
Pareiškėjas N. M. skunde nurodė, teisme paaiškino, kad ginčijamu 2023-09-26 nutarimu buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 290 straipsnio 8 dalį 1 300 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonėmis – 1 652 Eur automobilio „Seat Alchambra“, v. n. ž. (duomenys neskelbtini) vertės išieškojimu į valstybės biudžetą ir teisės medžioti atėmimu 4 metams už tai, kad 2022-12-04 Šalčininkų r., Druskininkų k. automobiliu „Seat Alchambra“, v. n. ž. (duomenys neskelbtini) su priekaba išgabeno medžiotojų būrelio (duomenys neskelbtini) medžioklės plotų vienete varyminės medžioklės metu nuo 08.00 iki 11.00 val. neteisėtai sumedžiotą briedžio patelę, taip pažeisdamas Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000-06-27 įsakymu Nr. 258 (toliau – Taisyklės), 58, 58.2, 58.2.3 punktų reikalavimus. Su priimtu nutarimu nesutinka, mano, kad jis yra neteisėtas ir nepagrįstas, o jo kaltė grindžiama ne objektyviais ir neginčijamais įrodymais, o prielaidomis. Pažymėjo, kad yra medžiotojų būrelio (duomenys neskelbtini) narys, medžioja nuo 2010 metų, yra medžiotojas-selekcininkas. 2022-12-04 dalyvavo šio medžiotojų būrelio organizuotoje medžioklėje, kurios metu buvo sumedžioti du briedžiai ir stirna. Jis sumedžiojo briedžio jauniklį. Medžioklėje dalyvavo 14 medžiotojų, medžioklės vadovu buvo A. B., šis instruktavo prieš medžioklę apie draudžiamus medžioti gyvūnus. Kadangi sumedžiotus žvėris reikėjo nugabenti į būrelio žvėrių dorojimo vietą, o tam tinkamos transporto priemonės (priekabos) niekas iš medžiotojų neturėjo, kartu su medžioklės vadovu A. B. savo automobiliu „Audi A6“ grįžo pas save namo ir paėmė žmonos automobilį „Seat Alchambra“, kuris turėjo kablį priekabai, o iš pažįstamo asmens pasiskolino lengvojo automobilio priekabą. Tada su A. B. grįžo prie sumedžiotų žvėrių ir dėl to, kad nemoka manevruoti automobiliu su priekaba, paprašė T. G., kad šis automobiliu su priekaba parvežtų žvėris į apdorojimo vietą. Į priekabą medžiotojai pakrovė sumedžiotus briedžius, stirną. Kas konkrečiai krovė, neprisimena, savo sumedžiotą briedį tikrai padėjo pakrauti. T. G. juos nuvežė į dorojimo vietą. Jis iki medžiotojų būrelio lupyklos nuvažiavo automobiliu „Audi A6“. Tuo metu nepastebėjo, kad buvo sumedžiota briedžio patelė, prie jos nebuvo priėjęs. Automobilis „Seat Alchambra“ priklauso jo žmonai, jis buvo parduotas. Tyrimo metu buvo apklaustas tik dėl sumedžiojimo fakto, dėl gabenimo fakto nebuvo apklaustas, tas tyrimo metu nebuvo akcentuota. Jo byloje nauji veiksmai nebuvo atlikti, paimta medžiagos kopija iš T. G. bylos. Taip pat pažymėjo, kad liudytojai M. P., S. A., T. G., J. L., A. B., S. K., A. B., J. K., Z. O., Z. P., V. P., L. T. jo byloje nebuvo apklausti, jie buvo apklausti administracinio nusižengimo byloje, kurioje buvo nustatyta, kad T. G. sumedžiojo briedžio patelę. Kadangi šioje byloje buvo aiškinamasi, ar T. G. sumedžiojo briedžio patelę ar jauniklį, visi nurodyti liudytojai buvo apklausti apie šią aplinkybę, bet ne apie žvėrių gabenimą, juolab nė vienas iš liudytojų savo paaiškinimuose nenurodė, kad sumedžiotus žvėris jis nugabeno į medžiotojų būrelio lupyklą. ANK nuostatos nenumato, kad nagrinėjant bylą, būtų galima vadovautis liudytojų parodymais, duotais kitoje administracinio nusižengimo byloje dėl kito administracinio nusižengimo. Bylos nagrinėjimo metu prašė apklausti T. G., tačiau jo prašymas buvo atmestas. Taip pat atkreipė dėmesį, kad liudytojai, kurių parodymais priimant ginčijamą nutarimą buvo remtasi, nurodė, kad nemoka lietuvių kalbos, tačiau jiems vertėjo dalyvavimas nebuvo užtikrintas. Todėl šiuo atveju buvo pažeistos ANK 583 straipsnio nuostatos, dėl ko liudytojų parodymai galėjo būti iškreipti ir laikomi niekiniais. Taip pat nurodė, kad, kaip ir daugelis kitų medžiotojų, manė, kad 2022-12-04 medžioklės metu buvo sumedžioti du briedžio jaunikliai, kuriuos sumedžioti pagal Taisykles yra leidžiama. Aplinkybę, kad medžioklės metu ne jo sumedžiotas briedis yra antrametė patelė, jis sužinojo tik pareigūnams 2023-01-09 priėmus nutarimą T. G. administracinio nusižengimo byloje. Šioje byloje jis paaiškino, kad varymo metu matė išbėgusius briedę ir du jauniklius, T. G. šovė į vieną jauniklį, o jis šovė į kitą, todėl buvo įsitikinęs, kad medžioklės metu buvo sumedžioti du briedžio jaunikliai. Lygiai tos pačios nuomonės buvo ir kiti medžiotojai. Todėl sumedžiotų žvėrių pakrovimo bei gabenimo metu aplinkybė, kad žvėris buvo sumedžiotas neteisėtai, nebuvo aiški. Todėl jo veiksmuose nėra ir tyčios ar neatsargumo požymių. Taip pat atkreipė dėmesį, kad priimant ginčijamą nutarimą, buvo netinkamai pritaikyta materialinė teisės norma, reglamentuojanti atsakomybę už neteisėtai sumedžioto gyvūno gabenimą. ANK 290 straipsnio 18 dalyje numatytas privalomas administracinio nusižengimo padarymo įrankių, transporto priemonių, kurios buvo panaudotos gyvūnams sumedžioti ir (ar) sumedžiotiems gyvūnams gabenti, ir kitų administracinio nusižengimo padarymo priemonių konfiskavimas. Šiuo atveju sumedžioti žvėrys buvo gabenami lengvojo automobilio priekaboje, kuri yra savarankiška transporto priemonė. Tačiau ginčijamu nutarimu buvo konfiskuota automobilio vertė pinigais.
Atsiliepimas
Ginčijamą nutarimą priėmusi institucija Aplinkos apsaugos departamentas prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos atsiliepime nurodė, teisme atstovai paaiškino, kad N. M. administracinio nusižengimo protokolas surašytas ir ginčijamas nutarimas pagal ANK 290 straipsnio 8 dalį priimtas dėl to, kad jis 2022-12-04 Šalčininkų r., Druskininkų k. automobiliu „Seat Alchambra“, v. n. ž. (duomenys neskelbtini) su priekaba išgabeno medžiotojų būrelio (duomenys neskelbtini) medžioklės plotų vienete varyminės medžioklės metu nuo 08.00 iki 11.00 val. neteisėtai sumedžiotą briedžio patelę, taip pažeisdamas Taisyklių 58, 58.2, 58.2.3 punktų reikalavimus. Mano, kad priimtas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas. Apžiūrėjus dorojimo vietą, buvo nustatyta, kad buvo sumedžiota 3-4 metų briedžio patelė, ji buvo maitinanti. Apie pažeidimą pranešė medžiotojų būrelio pirmininkas T. R.. Medžioklės vadovas A. B. to nepadarė. Medžiotojų apklausų metu buvo klausta, kas ir kaip gabeno sumedžiotus gyvūnus. Iš pradžių buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas dėl neteisėto sumedžiojimo fakto T. G., po to surašytas protokolas dėl gabenimo fakto N. M., o medžioklės vadovui A. B. surašytas protokolas už nepranešimą apie neteisėtai sumedžiotą gyvūną. Nesutinka su N. M. argumentu, kad nusižengimą padarė T. G.. N. M. apklausos metu paaiškino, kad jis kartu su medžioklės vadovu išvažiavo pasikeisti automobilio ir pasiimti priekabos, paėmė žmonos automobilį „Seat Alchambra“, pasiskolino priekabą, privažiavo prie briedžių ir juos pakrovė į priekabą. Liudytojas T. G. apklausos metu paaiškino, kad medžiotojai sumedžiotus briedžius išvežė į lupyklą N. M. automobiliu su priekaba. Liudytojas Z. P. apklausos metu paaiškino, kad briedžius medžiotojai krovė į priekabą, o automobilį vairavo N. M.. Liudytojas V. P. paaiškino, kad briedžius pakrovė į priekabą, o kas vairavo automobilį su priekaba, nematė, tą galėjo daryti N. M., nes šis buvo išvažiavęs su automobiliu pasiimti priekabos. Liudytojas L. T. paaiškino, kad vyrai pakrovė briedžius į priekabą, o už automobilio vairo sėdėjo N. M.. Todėl byloje buvo surinkta pakankamai neginčijamų įrodymų, kad neteisėtai sumedžiotą briedžio patelę išgabeno N. M.. Taip pat pažymėjo, kad administracinio nusižengimo protokolas N. M. buvo surašytas tik tuomet, kai administracinio nusižengimo tyrimas buvo baigtas, apklausti liudytojai, surašyti tarnybiniai pranešimai, atlikti kiti procesiniai veiksmai. Kadangi baigus tyrimą buvo nustatyti keli administracinį nusižengimą padarę asmenys, kiekvienam asmeniui buvo surašyti administracinio nusižengimo protokolai. Dėl vertėjo dalyvavimo liudytojų apklausų metu pažymėjo, kad visuose liudytojų apklausos protokolų skiltyje „liudytojo pareiškimas apie lietuvių kalbos mokėjimą“ yra nurodyta, kad liudytojai lietuvių kalbą moka, bet to, visi apklausti liudytojai buvo įspėti dėl atsakomybės pagal ANK 224 straipsnio 2 dalį. Dėl pareiškėjo manymo, kad medžioklės metu buvo sumedžioti du briedžio jaunikliai, pažymėjo, kad 2023-01-09 nutarimu konstatuota, jog 2022-12-04 medžioklės metu medžiotojas T. G. neteisėtai sumedžiojo briedžio patelę jos draudžiamu medžioti laikotarpiu, kurią medžiotojas N. M. išgabeno automobiliu su priekaba. Dėl ANK 290 straipsnio 8 dalies taikymo pažymėjo, kad N. M. pagal ANK 290 straipsnio 8 dalį patrauktas administracinėn atsakomybėn už neteisėtai sumedžiotos briedžio patelės gabenimą. Taisyklių 58.2.3 papunktyje nustatyta, kad asmeniui, turinčiam teisę medžioti, draudžiama gabenti ar doroti neteisėtai sumedžiotą kanopinį žvėrį. Kadangi neteisėtai sumedžiotą briedžio patelę N. M. išgabeno automobiliu „Seat Alchambra“, v. n. ž. (duomenys neskelbtini) su priekaba, šis pažeidimas pagal taisyklių 74.1 punktą laikomas šiurkščiu, ir jo veiksmai tinkamai kvalifikuotini pagal ANK 290 straipsnio 8 dalį. Atkreipė dėmesį, kad savo paaiškinimais N. M. kelia skirtingas versijas dėl padaryto nusižengimo, o byloje nėra nei vieno objektyvaus įrodymo, jog priekabą su neteisėtai sumedžiota briedžio patele ir briedžiu tempė pats N. M.. Be to, bylos nagrinėjimo metu N. M. slėpė priekabos savininką tam, kad priekaba nebūtų konfiskuota. Pareigūnas Kęstutis Kazakevičius tarnybiniu pranešimu pranešė, kad neteisėtai sumedžiota briedžio patelė buvo išgabenta automobiliu su priekaba, priklausiusiais O. M.. Vykdant teismo nutartį dėl poėmio, buvo vykstama į O. M. gyvenamąją vietą, tačiau nei savininkės, nei automobilio rasti nepavyko, vėliau paaiškėjo, kad automobilis yra parduotas. Buvo kreiptasi į O. M. dėl rašytinio paaiškinimo pateikimo, tačiau atsakymas iš O. M. nebuvo gautas. Tas rodo, kad pareiškėjas tik siekia išvengti atsakomybės ir suklaidinti. Dėl asmens kaltės atkreipė dėmesį, kad nagrinėjamoje byloje yra surinkta pakankamai įrodymų, kad N. M. neteisėtai sumedžiotą briedžio patelę išgabeno automobiliu su priekaba.
Liudytojas A. B. paaiškino, kad buvo medžioklės vadovu. Medžioklės metu buvo sumedžioti du briedžiai, vienas didesnis - patelė, be ragų, kitas mažesnis - jauniklis, ir stirna. Tą įrašė į medžioklės lapą. Tuo metu briedžio patelės nebuvo galima medžioti, tą žinojo. Medžioklėje dalyvavo 14 medžiotojų, jie buvo atvykę nuosavais automobiliais. Po medžioklės pranešė būrelio pirmininkui apie sumedžiotą patelę. Į dorojimo vietą sumedžioti gyvūnai buvo išgabenti automobilio traukiama priekaba. Automobilis buvo N. M.. Iki dorojimo vietos buvo apie 5-6 km. Automobilį prie sumedžiotų gyvūnų atvarė N. M., kas juos nugabeno į dorojimo vietą, nežino. Jis nuvyko namo, padėjo ginklą ir į dorojimo vietą nuvyko tuo metu, kai gyvūnai jau buvo iškrauti. Sumedžiotus gyvūnus išdorojo, mėsą pasidalino, liekanas numetė į atliekų duobę. Byloje buvo apklaustas liudytoju, jį apklausinėjo dėl sumedžiojimo ir gabenimo. Buvo nubaustas už tai, kad apie neteisėtai sumedžiotą gyvūną nepranešė aplinkos apsaugai.
Liudytojas T. G. paaiškino, kad dalyvavo medžioklėje, jos vadovas buvo A. B.. Medžioklės metu nušovė vieną briedį. Tai buvo briedžio patelė. Žinojo, kad jau buvo draudžiama ją medžioti, už tai buvo nubaustas. Apie tai pranešė medžioklės vadovui. Sumedžioti žvėrys gulėjo laukuose. Prie jų N. M. atvarė automobilį su priekaba. Kadangi N. M. nepavyko manevruoti laukuose automobiliu su priekaba, jis sėdo prie automobilio vairo, nes laukuose gerai moka manevruoti vairuodamas traktorių. Sumedžioti gyvūnai buvo pakrauti į N. M. atvarytą automobilį. Kadangi jis tuo metu sėdėjo už automobilio vairo, šiuo automobiliu nuvežė gyvūnus į dorojimo vietą. Jo byloje buvo apklaustas apie briedžio patelės sumedžiojimo aplinkybes. Apie gabenimą jo atskirai niekas neapklausinėjo.
Liudytojas T. R. paaiškino, kad yra būrelio pirmininkas. Medžioklėje nedalyvavo. Medžioklės vadovu buvo paskirtas A. B., šis turėjo instruktuoti medžiotojus, kurie taip pat turi žinoti, ką ir kada galima medžioti, ko ne. Gavo A. B. pranešimą, kad medžioklė yra baigta, paprašė atvažiuoti. Atvykęs į vietą matė išdorotus du gyvūnus. Vienas buvo didesnis, kitas mažesnis. Kokie tai gyvūnai buvo, nesimatė. Paėmė iš A. B. medžioklės lapą ir išvažiavo. Grįžus namo, paaiškėjo, kad medžioklės metu buvo nušauta briedžio patelė. Kadangi A. B. atsisakė pateikti pranešimą Aplinkos apsaugos departamentui, todėl apie neteisėtai sumedžiotą gyvūną jis pranešė aplinkos apsaugos pareigūnams. Vėliau iš medžiotojų sužinojo, kad briedžio patelę sumedžiojo T. G., jauniklį – N. M., o sumedžiotus gyvūnus į dorojimo vietą nugabeno N. M..
Liudytojas L. T. paaiškino, kad dalyvavo 2022-12-04 medžioklėje. Medžioklės vadovu buvo A. B.. Buvo nušauti du briedžiai, didesnis ir mažesnis, vieną nušovė T. G., kitą – N. M.. Iš gyvūnų negalėjo suprasti, kad buvo sumedžiota briedžio patelė. Sumedžioti gyvūnai buvo pakrauti į N. M. atvarytą automobilį. Kas krovė gyvūnus ir kas juos nugabeno į dorojimo vietą, nematė. Tyrimo metu pareigūnas klausė jo, kas sumedžiojo gyvūnus, kas juos gabeno ir kas juos dorojo.
Liudytojas Z. P. paaiškino, kad tą dieną dalyvavo medžioklėje. Medžioklės vadovu buvo A. B.. Medžioklės metu buvo nušauti du briedžiai. Apie tai jam buvo pranešta telefonu. Į briedžių sumedžiojimo vietą nebuvo nuėjęs. Kas tuos briedžius pakrovė ir nugabeno į dorojimo vietą, nematė. Buvo dorojimo vietoje, matė atvežtus sumedžiotus gyvūnus. Buvo apklausinėjamas tyrimo metu lietuvių kalba. Lietuvių kalbos nesupranta, lietuviškai nerašo, todėl apklausos metu jam vertė sūnus M. P..
Liudytojas M. P. paaiškino, kad dalyvavo medžioklėje, pats sumedžiojo stirną. Kas sumedžiojo briedžius, nematė. Buvo priėjęs prie sumedžiotų briedžių, matė, kad vienas buvo didesnis, kitas mažesnis. Jie buvo pakrauti į priekabą. Galėjo prisidėti prie jų pakrovimo. Kas tuos briedžius nugabeno į dorojimo vietą, nematė. Dalyvavo tėvo ir giminaičio apklausų metu, vertė, nes tėvas ir giminaitis lietuviškai nesupranta.
Liudytojas A. B. paaiškino, kad dalyvavo 2022-12-04 medžioklėje, jos vadovu buvo A. B.. Buvo sumedžioti du briedžiai. Buvo priėjęs prie sumedžiotų briedžių, matė, kad vienas buvo didesnis, kitas mažesnis. Jie buvo pakrauti į priekabą. Kas tuos briedžius nugabeno į dorojimo vietą, nematė. Buvo nuvykęs į išdorojimo aikštelę. Buvo apklaustas apie medžioklę.
Liudytojas Z. O. paaiškino, kad dalyvavo medžioklėje, jos vadovu buvo A. B.. Jis buvo varovas, turėjo du šunis. Buvo sumedžioti du briedžiai, vienas mažas, kitas didelis. Buvo priėjęs prie sumedžiotų briedžių iš toli. Kas tuos briedžius pakrovė ir kokių automobiliu nugabeno į dorojimo vietą, nematė, nes nuvežė šunis namo. Buvo nuvykęs į išdorojimo aikštelę, žino, kad buvo sumedžioti stirna ir du briedžiai. Buvo apklaustas apie medžioklę.
Liudytojas S. K. paaiškino, kad dalyvavo medžioklėje, jos vadovu buvo A. B.. Buvo sumedžioti du briedžiai - jaunikliai. Jie buvo pakrauti į žalios spalvos automobilį su priekaba ir nugabenti į dorojimo bazę. Kas tuos briedžius nugabeno į dorojimo vietą, nematė. Buvo nuvykęs į išdorojimo aikštelę, padėjo išdoroti sumedžiotus gyvūnus.
Liudytojas J. K. paaiškino, kad dalyvavo medžioklėje varovu su šunimis. Pasibaigus medžioklei, sugavo šunis. Medžioklės metu buvo sumedžioti du briedžiai, vienas didesnis, kitas mažesnis. Kas tuos briedžius nugabeno ir kuo gabeno į dorojimo vietą, nematė, nes kartu su Z. O. nuvežė šunis namo. Buvo nuvykęs į išdorojimo aikštelę. Lietuvių kalbą supranta, rašo.
Liudytojas S. A. paaiškino, kad dalyvavo varyminėje medžioklėje, jos vadovu buvo A. B.. Medžioklės metu buvo sumedžioti du briedžių jaunikliai, vienas mažesnis, kitas didesnis, abu be ragų. Taip pat buvo sumedžiota stirna. Kas juos sumedžiojo, nematė. Buvo priėjęs prie jų. Sumedžiotus gyvūnus medžiotojai pakrovė į stovintį su priekaba automobilį. Koks tai buvo automobilis, neprisimena. Sumedžioti gyvūnai buvo nugabenti į lupyklą. Kas vairavo automobilį iki lupyklos, nematė. Lupykloje sumedžioti gyvūnai buvo išdoroti. Mėsą medžiotojai pasidalino.
Liudytojas V. P. paaiškino, kad dalyvavo medžioklėje varovu, jos vadovu buvo A. B.. Buvo padarytas vienas varymas, sumedžioti du briedžiai, vienas didelis, kitas mažas. Prie sumedžiotų gyvūnų nebuvo priėjęs, nes paskambinus jo sergančiai žmonai, jis išvažiavo kartu su J. L., kuris šiai dienai yra miręs. Kas krovė ir gabeno sumedžiotus gyvūnus, nematė. Buvo apklausiamas tyrimo metu, kadangi lietuvių kalbos nemoka, jam tuo metu vertėjavo giminaitis.
Liudytojas V. S. paaiškino, kad dalyvavo medžioklėje, stovėjo ant linijos. Medžioklės vadovu buvo A. B.. Girdėjo šūvius, bet niekur nėjo. Po to nuvežė L. T. namo, vėliau paėmė kartu su juo važinėjusius Z. P. ir M. P. ir nuvažiavo į dorojimo vietą. Ten jau buvo atvežti sumedžioti gyvūnai. Jų nekrovė ir negabeno, kas tą darė, nematė. Buvo apklaustas tyrimo metu, vertėjas nedalyvavo.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkinamas.
ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.
Ginčijamu 2023-09-26 nutarimu N. M. buvo nubaustas pagal ANK 290 straipsnio 8 dalį 1 300 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonėmis – 1 652 Eur automobilio „Seat Alchambra“, v. n. ž. (duomenys neskelbtini) vertės išieškojimu į valstybės biudžetą ir teisės medžioti atėmimu 4 metams už tai, kad 2022-12-04 Šalčininkų r., Druskininkų k. automobiliu „Seat Alchambra“, v. n. ž. (duomenys neskelbtini) su priekaba išgabeno medžiotojų būrelio (duomenys neskelbtini) medžioklės plotų vienete varyminės medžioklės metu nuo 08.00 iki 11.00 val. neteisėtai sumedžiotą briedžio patelę, taip pažeisdamas Taisyklių 58, 58.2, 58.2.3 punktų reikalavimus.
ANK 290 straipsnio 8 dalyje (2021-07-01 akto redakcija, galiojusi nusižengimo padarymo metu) nustatyta administracinė atsakomybė už gyvūno, kurį sumedžioti medžiotojas neturi teisės, sumedžiojimą arba neteisėtai sumedžioto gyvūno gabenimą ar dorojimą, kas užtraukia baudą nuo 800 iki 1 800 Eur. Be to, ANK 290 straipsnio 17 dalyje numatyta, kad už ANK 290 straipsnio 8 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės medžioti atėmimą nuo trejų iki penkerių metų, o ANK 290 straipsnio 18 dalyje numatyta, kad už ANK 290 straipsnio 8 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti administracinio nusižengimo padarymo įrankių, transporto priemonių, kurios buvo panaudotos gyvūnams sumedžioti ir (ar) sumedžiotiems gyvūnams gabenti, ir kitų administracinio nusižengimo padarymo priemonių konfiskavimą.
Draudimas gabenti ar doroti neteisėtai sumedžiotą kanopinį žvėrį yra numatytas Taisyklių (2022-09-09 redakcija, galiojusi nusižengimo padarymo metu) 58.2.3 punkte - asmeniui, turinčiam teisę medžioti, draudžiama gabenti ar doroti neteisėtai sumedžiotą kanopinį žvėrį.
Iš administracinio nusižengimo bylose nustatytų aplinkybių matyti, jog 2022-12-04 Šalčininkų r., Druskininkų k., medžiotojų būrelio (duomenys neskelbtini) medžioklės plotų vienete varyminės medžioklės metu nuo 08.00 iki 11.00 val. buvo neteisėtai (draudžiamu laikotarpiu) sumedžiota briedžio patelė. Apie tai padarytas įrašas medžioklės lape. Atsakingu už neteisėtai sumedžiotą kanopinį žvėrį pripažintas medžioklėje dalyvavęs medžiotojas T. G., kuriam pagal ANK 290 straipsnio 8 dalį 2022-12-20 buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas ir kurio kaltė dėl briedžio patelės sumedžiojimo draudžiamu laikotarpiu yra konstatuota Aplinkos apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2023-01-09 nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. AM-AAD-ANR_N-70-2023, paskiriant T. G. už ANK 290 straipsnio 8 dalyje numatyto nusižengimo padarymą 800 Eur baudą ir administracinio poveikio priemones – šautuvo konfiskavimą ir teisės medžioti atėmimą 3 metams (nutarimas įsiteisėjo 2023-01-30). 2023-01-10 nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. AM-AAD-ANR_N-71-2023 pagal ANK 290 straipsnio 1 dalį administracinė nuobauda – įspėjimas buvo paskirta ir medžioklės vadovui A. B., neinformavusiam Aplinkos apsaugos departamento apie medžioklėje T. G. padarytą medžioklės pažeidimą – neteisėtai sumedžiotą briedžio patelę. Byloje administracinėn atsakomybėn patraukto asmens ir liudytojų parodymais taip pat nustatyta, kad 2022-12-04 neteisėtai sumedžiotas gyvūnas iš sumedžiojimo vietos į medžiotojų būrelio lupyklą tą pačią dieną buvo nugabentas automobilio „Seat Alchambra“, v. n. ž. (duomenys neskelbtini) traukiama priekaba. Apklaustų liudytojų parodymais nustatyta, kad automobilį „Seat Alchambra“, v. n. ž. (duomenys neskelbtini) ir jo traukiamą priekabą į neteisėtai sumedžiotos briedžio patelės vietą tam, kad sumedžiotas gyvūnas būtų nugabentas į medžiotojų būrelio lupyklą, atvarė medžioklėje dalyvavęs ir briedžio jauniklį sumedžiojęs medžiotojas N. M..
Aptariamu atveju byloje iš esmės keliamas klausimas dėl įrodymų, identifikuojančių neteisėtai sumedžiotą gyvūną automobiliu „Seat Alchambra“, v. n. ž. (duomenys neskelbtini) traukiama priekaba į apdorojimo vietą (lupyklą) gabenusį asmenį, pakankamumo. Pareiškėjo N. M. teigimu, byloje surinkti įrodymai nepatvirtina jo dalyvavimo gabenant neteisėtai sumedžiotą gyvūną į lupyklą, o aptariamą nusižengimą padarė neteisėtai briedžio patelę sumedžiojęs medžiotojas T. G.. Gi institucijos, priėmusios ginčijamą nutarimą, tvirtinimu, pagrindiniai duomenys, o būtent liudytojų (medžioklėje dalyvavusių medžiotojų) paaiškinimai, kurie neginčijamai patvirtina N. M. kaltę neteisėtai sumedžioto gyvūno gabenimu, buvo gauti administracinio nusižengimo byloje, kurioje buvo tiriamos medžiotojo T. G. neteisėtai sumedžioto gyvūno aplinkybės.
ANK 569 straipsnyje nustatyta, kad įrodymais administracinio nusižengimo byloje laikytini bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio nusižengimo protokolu, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pranešimais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigūnai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais ir paaiškinimais, ekspertizės aktu, specialisto išvada, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu ir kitokiais dokumentais. Taigi, ANK neįtvirtintas reikalavimas, pagal kurį įrodymais administracinio nusižengimo byloje gali būti pripažinti tik tie liudytojų parodymai ar paaiškinimai, kurie buvo pateikti tik šioje administracinio nusižengimo byloje, todėl šiuo atveju liudytojų parodymai, pateikti T. G. administracinio nusižengimo byloje, pagrįstai ANK 569 straipsnio nuostatų prasme laikytini įrodymais nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje.
Ginčijamame nutarime konstatuota, kad N. M. kaltė yra įrodyta paties administracinėn atsakomybėn patraukto asmens paaiškinimais, o taip pat liudytojų M. P., S. A., T. G., J. L., A. B., S. K., A. B., J. K., Z. O., Z. P., V. P. ir L. T. rašytiniais parodymais. Tačiau įvertinęs byloje surinktus duomenis, teismas turi pagrindą sutikti su N. M. skundo argumentu, jog nagrinėjamu atveju byloje stinga objektyvių ir patikimų duomenų, neginčijamai patvirtinančių aplinkybę, jog būtent jis 2022-12-04 automobiliu „Seat Alchambra“, v. n. ž. (duomenys neskelbtini) su priekaba nugabeno neteisėtai sumedžiotą briedžio patelę į dorojimo vietą.
Teismas pažymi, kad pats N. M. nuo pat jo pirminės apklausos momento, taip pat vėliau į bylą pateiktais 2023-04-07 rašytiniais paaiškinimais, bylos nagrinėjimo ne teismo tvarka ir teisme nagrinėjant jo skundą dėl nutarimo savo kaltę neigė, nurodė, kad šioje byloje nagrinėjamą administracinį nusižengimą padarė medžiotojas T. G., todėl sutikti su institucijos nutarime padaryta išvada, jog N. M. kaltę liudija jo paties pateikti paaiškinimai, nėra pagrindo. Taip pat nėra pagrindo sutikti su institucijos padaryta išvada, jog N. M. kaltę patvirtina visų medžioklėje dalyvavusių medžiotojų M. P., S. A., T. G., J. L., A. B., S. K., A. B., J. K., Z. O., Z. P., V. P. ir L. T. rašytiniai parodymai. Pažymėtina, kad atsiliepime į pareiškėjo skundą, institucija nurodė, kad liudytojai, patvirtinantys N. M. kaltę, yra T. G., Z. P., V. P. ir L. T., tai yra liudytojų, tiesiogiai patvirtinančių N. M. padaryto administracinio nusižengimo faktą, sąrašas, lyginant jį su ginčijamame nutarime nurodytais liudytojais, institucijos teigimu jau sutrumpėjo iki 4 asmenų. Vertinant šių keturių liudytojų paaiškinimus, negalima sutikti su institucijos padaryta išvada, jog šie asmenys neabejotinai patvirtino, kad N. M. automobiliu traukiama priekaba gabeno sumedžiotą briedžio patelę į lupyklą. 2022-12-12 apklaustas medžiotojas T. G. parodė, kad sumedžioti žvėrys į lupyklą buvo išvežti N. M. automobiliu su priekaba, tačiau apklausos metu šiam liudytojui nebuvo užduotas klausimas, kas būtent vairavo N. M. automobilį. Teisiamojo posėdžio metu liudytojas T. G. paaiškino, kad automobilį, pakrautą sumedžiotais gyvūnais, vairavo būtent jis. 2022-12-14 apklaustas liudytojas Z. P. parodė, kad briedžius medžiotojai krovė į priekabą, o automobilį vairavo N. M., taip pat parodė, kad pakrautus briedžius į priekabą išvežė (nenurodyta, kas išvežė) į lupyklą doroti, tačiau apklausos metu šio liudytojo nebuvo prašoma patikslinti aplinkybę, kada būtent N. M. vairavo savo automobilį ir kas būtent pakrautus briedžius išvežė į lupyklą. Kaip nustatyta byloje, į žvėrių sumedžiojimo vietą automobilį su priekaba atvarė medžiotojas N. M., todėl vertinant Z. P. paaiškinimą, nėra aišku, ar N. M. vairavo automobilį iki jį atvarant prie sumedžiotų gyvūnų, ar ir gabenant gyvūnus iki lupyklos. Teismo posėdžio metu liudytojas Z. P. paaiškino, kad nematė, kas sumedžiotus briedžius pakrovė ir nugabeno į dorojimo vietą. 2022-12-14 apklaustas liudytojas V. P. parodė, kad nematė, kas vairavo automobilį su pakrautais gyvūnais, spėliojo, kad tai galėjo daryti N. M., nes šis buvo išvažiavęs automobiliu paimti priekabos. Teisiamojo posėdžio metu liudytojas V. P. paaiškino, kad nematė, kas krovė ir gabeno sumedžiotus gyvūnus. 2022-12-15 apklaustas liudytojas L. T. parodė, kad briedžiai buvo pakrauti į priekabą, kuri buvo prikabinta prie N. M. automobilio, o už vairo sėdėjo N. M., tačiau apklausos metu šio liudytojo nebuvo prašoma patikslinti aplinkybę, ar N. M. ir vairavo automobilį, kuomet sumedžioti gyvūnai buvo gabenami į lupyklą. Kiti medžioklėje dalyvavę asmenys, o būtent M. P., S. A., J. L., A. B., S. K., A. B., J. K., Z. O. rašytiniuose parodymuose nepatvirtino fakto, kad N. M. gabeno sumedžiotus gyvūnus į dorojimo vietą, šios aplinkybės nurodyti liudytojai (išskyrus liudytoją J. L., kuris dėl mirties nebuvo apklaustas teisme), nepatvirtino ir apklausos teisme metu. Nėra pagrindo vadovautis ir medžioklės būrelio (duomenys neskelbtini) vadovo T. R. parodymais, nes šis asmuo medžioklėje nedalyvavo, o į dorojimo vietą atvyko jau tuomet, kai sumedžioti gyvūnai jau buvo atgabenti išdorojimui.
Kartu pažymėtina ir tai, kad vertinant pirminius visų liudytojų rašytinius parodymus, matyti, kad tyrimo metu liudytojai dėl neteisėtai sumedžioto gyvūno gabenimo aplinkybių buvo apklausti neišsamiai ir netiksliai. Tokį duomenų surinkimo nepakankamumą iš esmės nulėmė tai, kad apklausų metu pirmiausia siekta nustatyti asmenį, neteisėtai sumedžiojusį briedžio patelę, todėl gyvūno gabenimo aplinkybės liudytojų apklausų metu nebuvo pakankamai akcentuojamos. Surašius N. M. administracinio nusižengimo protokolą, išlikę neaiškumai ir abejonės dėl transporto priemonę vairavusio asmens liko nepašalinti – pirmiau apklausti liudytojai dėl briedžio patelės gabenimo fakto nebuvo papildomai apklausti, ir tai iš esmės nulėmė duomenų, identifikuojančių administracinį nusižengimą padariusį asmenį, nepakankamumą.
Pažymėtina, kad M. P., S. A., N. M., T. G., J. L., A. B. S. K., A. B., J. K., Z. O., V. S. rašytinių apklausų metu nustatyta, kad neteisėtai sumedžiota briedžio patelė buvo gabenama N. M. atvarytu automobiliu traukiama priekaba, tačiau apklausų metu šiems liudytojams net nebuvo užduotas esminis klausimas, kas nuo žvėrių sumedžiojimo vietos iki jų dorojimo vietos vairavo transporto priemonę, pakrautą sumedžiotais gyvūnais. Kaip minėta anksčiau, kiti liudytojai (Z. P., V. P., L. T.) pirminės apklausos metu davė netikslius parodymus. Tyrimo metu visų liudytojų nebuvo prašoma savo parodymus patikslinti, detalizuoti, nors ginčijamas nutarimas N. M. buvo priimtas praėjus pakankamai ilgam laiko tarpui nuo liudytojų apklausų momento – 2023-09-26, tai yra, teismo vertinimu, nustačius parodymų netikslumą ir nepakankamumą, institucijai buvo pakankamai laiko liudytojų parodymus patikslinti. Tyrimą atlikęs vyriausiasis specialistas Kęstutis Kazakevičius dar savo 2022-12-20 tarnybiniame pranešime mini, kad dėl neteisėtai sumedžioto briedžio gabenimo yra pradėtas tyrimas, o nustačius administracinį nusižengimą padariusį asmenį, šis bus patrauktas administracinėn atsakomybėn. Tačiau kaip matyti iš bylos, dėl gabenimo fakto medžioklėje dalyvavę asmenys nebuvo papildomai apklausti, apsiribota šių liudytojų rašytiniais parodymais, kurie nėra tikslūs ir išsamūs, o N. M. atstovo Vytauto Kucevičiaus bylos nagrinėjimo ne teismo tvarka metu pateiktas prašymas apklausti papildomai liudytoją T. G., buvo atmestas.
Asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-02-23 nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-24-139/2016, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-02-23 nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-24-139/2016). Pažymėtina, kad administracinio nusižengimo nagrinėjimo procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio nusižengimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-06-03 nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-31-2014, 2022-04-12 nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-36-511/2022). Vadovaujantis bendraisiais administracinės atsakomybės principais, asmuo negali būti nubaustas pagal ANK nuostatas jo kaltę grindžiant vien tik prielaidomis. Todėl aptariamoje byloje esant pagrįstoms abejonėms dėl to, kad būtent N. M. pažeidė Taisyklių 58.2.3 punkto draudimą gabenti neteisėtai sumedžiotą žvėrį, ginčijamas nutarimas naikinamas, administracinio nusižengimo teisena N. M. pagal ANK 290 straipsnio 8 dalį nutraukiama ANK 565¹ straipsnio 1 punkto pagrindu.
Rezoliucinė dalis
Nutaria:
Skundą tenkinti.
Panaikinti Aplinkos apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2023-09-26 nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. AM-AAD-ANR_N-2709-2023 ir administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 290 straipsnio 8 dalį N. M. nutraukti.
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmus.