Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Danas Lisas, sekretoriaujant Linai Deržinskienei, dalyvaujant Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei M. M., dalyvaujant atsakovei I. T., trečiajam asmeniui E. P., teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovei I. T. dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, E. P.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2. Ieškinyje nurodyta, kad Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2019 m. liepos 11 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-6824-907/2019 laikinai apribojo atsakovų I. T., A. T. tėvų valdžią nepilnamečių vaikų A. T., L. T. atžvilgiu. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2020 m. liepos 15 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-2540-1028/2020 neterminuotai apribojo tėvo valdžią atsakovui A. T. vaikų A. T., L. T. atžvilgiu, pratęsė laikiną motinos valdžios apribojimą atsakovei I. T. vaikų A. T., L. T. atžvilgiu. Atsakovė I. T. pasiekė pozityvių pokyčių – šiuo metu namai yra švarūs, nepastebėta, kad I. T. piktnaudžiautų alkoholiu, reguliariai aplanko vaikus, stengiasi su vaikais bendrauti, tačiau tokios pastangos nėra pakankamos, kad atsakovė galėtų pasirūpinti vaikais bei užtikrinti jiems tinkamas gyvenimo sąlygas, būtinas jų fiziniam, emociniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi. Atsakovė nei po 2019 m. liepos 11 d., nei po 2020 m. liepos 15 d. teismo sprendimų priėmimo taip ir nesusirado darbo, vaikams išlaikymo neteikė ir dabar neteikia, nepakankamai domisi dukters ugdymu. Atsakovė nededa maksimalių pastangų, kad susigrąžinti vaikus į šeimą, nurodo, jog norėtų, kad nepilnamečiai vaikai L. ir A. visada gyventų pas seserį, pripažįsta, kad vaikai įpratę gyventi globėjos šeimoje ir pažymi, jog vaikai patys nebenori grįžti pas motiną. I. T. nevykdo savo pareigos visapusiškai rūpintis savo vaikais, t. y. atsakovė neteikia vaikams išlaikymo, nesirūpina vaikų ugdymu. Emociniai vaikų ryšiai yra stipresni su globėja, nei su motina. Mergaitė teigė, kad nori matytis su motina, tačiau gyventi nori su savo globėja. 2021 m. kovo 15 d., atsakovė Skyriui pateikė paaiškinimą, kuriame nurodė, jog norėtų, kad vaikai liktų gyventi pas seserį, nes jie įpratę ten gyventi ir nebenori grįžti pas atsakovę. Dėl laikino motinos valdžios apribojimo panaikinimo į teismą atsakovė pati iki šiol nesikreipė, neišreiškė noro susigrąžinti vaikus, todėl darytina išvada, jog šiuo metu nėra duomenų, kad padėtis pagerėtų.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

7. Pareikštu ieškiniu ieškovas prašo neterminuotai apriboti atsakovei motinos valdžią nepilnamečių vaikų L. T., A. T. atžvilgiu.

8. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. liepos 11 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-6824-907/2019 laikinai apribota atsakovės I. T. ir A. T. tėvų valdžia nepilnamečių vaikų A. T., L. T. atžvilgiu, priteistas išlaikymas iš I. T. ir A. T. po 76,00 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nustatyta nepilnamečių vaikų A. T., L. T. gyvenamoji vieta su E. P. iki kol įsiteisės teismo sprendimas dėl globos vaikams nustatymo, E. P. paskirta priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. rugpjūčio 21 d. nutartimi nepilnamečiams vaikams A. T., L. T. nustatyta nuolatinė globa, nepilnamečių vaikų nuolatine globėja ir turto administratore paskirta E. P.. Nustatyta nepilnamečių vaikų A. T., L. T. gyvenamoji vieta nuolatinės globėjos E. P. gyvenamojoje vietoje. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. liepos 15 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-2540-l028/2020 neterminuotai apribota tėvo valdžia atsakovui A. T. vaikų A. T., L. T. atžvilgiu, pratęstas laikinas motinos valdžios apribojimas atsakovei I. T. vaikų A. T., L. T. atžvilgiu (b. l. 41-46). 2020 m. liepos 16 d. Šiaulių miesto savivaldybės socialinių paslaugų centro pranešime Nr. 6GD-7694 nurodyta, kad 2019 m. gruodžio 30 d. Pagalbos šeimai tarnyboje vyko atvejo nagrinėjimo posėdis, kuriame I. T. įsipareigojo: nevartoti alkoholio, lankytis pas psichologą, lankyti „Pozityvios tėvystės“ mokymus, lankyti vaikus pas globėją, prisidėti prie jų išlaikymo, palaikyti namuose tvarką ir švarą, iškeldinti savo motiną į Šiaulių miesto savivaldybės socialinių paslaugų centro Laikino apgyvendinimo tarnybą (b. l. 47). 2020 m. gruodžio 8 d. Vaiko globos (rūpybos) peržiūros aktu Nr. GPA-1028 užfiksuota, kad nepilnametė A. T. teigė, jog yra saugi, mylima tetos (globėjos) šeimoje, jai patinka čia gyventi, yra viskuo aprūpinta. Vaikas bendrauja su motina, santykiai geri, bet gyventi nori su globėja (b. l. 49-52). Nepilnametis L. T. dėl mažo amžiaus nuomonės išreikšti negalėjo, tačiau stebimas stiprus vaiko emocinis ryšys su globėja (2020-12-08, Vaiko globos (rūpybos) peržiūros aktas Nr. 6GPA-1029; b. l.53-56). Respublikinio priklausomybių ligų centro (toliau – RPLC) Šiaulių filialas 2021 m. sausio 14 d. raštu Nr. 6GD-590 Skyrių informavo, kad I. T. yra RPLC Šiaulių filialo registre. Nustatytos diagnozės: 2015 m. kovo 5 d. F103-Psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant alkoholį. Abstinencijos būklė (b. l. 57). Viešoji įstaiga Šiaulių centro poliklinika (toliau – ŠCP) 2021 m. sausio 15 d. raštu Nr. 6GD- 621, pateikė medicinos dokumentų išrašą, kuriame nurodyta, kad pacientė ŠCP Psichikos sveikatos centre nesilanko nuo 2019 m. gegužės 8 d. (b. l. 58-60). Šiaulių miesto savivaldybės socialinių paslaugų centras 2021 m. sausio 19 d. raštu Nr. 6GD- 802 informavo, kad Šiaulių miesto savivaldybės socialinių paslaugų centro Globos centre nuo 2019 m. rugsėjo 9 d. iki šiol E. P. ir jos šeimai yra teikiamos ir organizuojamos konsultavimo, informavimo, tarpininkavimo bei kitos paslaugos. E. P. tenkina visus vaikų poreikius, rūpinasi jų sveikata, ugdymu, vaikams yra sudarytos visos būtinos sąlygos poilsiui, mokslams ir žaidimams. Globėjos ir vaikų emocinis ryšys yra labai artimas. E. P. teigimu, motina vaikus lankydavo 2-3 kartus per savaitę, domisi vaikų pasiekimais, sveikata, perduoda savo vaikams jiems skirtas dovanėles. Vaikai noriai bendrauja su biologine motina, laukia susitikimų su ja (b. l. 61). Šiaulių miesto savivaldybės socialinių paslaugų centras 2021 m. sausio 29 d. raštu Nr. 6GD-1382 informavo, kad socialiniai darbuotojai lankosi I. T. šeimoje 6-7 kartus per mėnesį, dažnai bendrauja telefonu. I. T. ir A. N. teikiamos informavimo, konsultavimo, tarpininkavimo paslaugos. Tėvams ugdomi socialiniai ir tėvystės įgūdžiai. Socialiniai darbuotojai motyvuoja šeimą siekti pozityvių pokyčių, atsisakyti alkoholio vartojimo, moko savarankiškai spręsti esamas problemas. Apsilankymų šeimoje metu socialiniai darbuotojai pastebi, kad namuose tvarkinga ir švaru, gaminamas maistas. I. T. dažnai aplanko savo vaikus pas seserį. Moteris nuperka vaikams dovanų, kartu išeina pasivaikščioti, domisi jų sveikatos būkle, ugdymo rezultatais. Pastaruoju metu nepastebėta, kad I. T. piktnaudžiautų alkoholiu, dėl A. N. blaivumo socialiniams darbuotojams kartais kyla įtarimas. Vyras neneigia, kad kartais vartoja alkoholį, tačiau teigia, kad juo nepiktnaudžiauja. Šeimos pajamos sudaro: vyro darbo pajamos, I. T. skirta šalpos neįgalumo pensija, našlių, našlaičių pensija, išmoka vaikui, iš viso apie 1100,00 Eur/mėn. (b. l. 63-64). Šiaulių (duomenys neskelbtini) progimnazija 2021 m. vasario 11 d. raštu Nr. 6GD-2046 informavo, kad mokinės A. T. ugdymu domisi ir susirinkimuose dalyvauja mergaitės globėja E. P.. Su klasės vadovu motina nebendrauja, neskambina, nesiteirauja apie vaiką. Praėjusiais mokslo metais klasės mokytoja bendravo tik su globėja E. P. (b. l. 66). Viešoji įstaiga Šiaulių centro poliklinika 2021 m. vasario 22 d. raštu Nr. 6GD-2408 informavo, kad motina domisi vaikų L. T., A. T. sveikata, atveda į gydymo įstaigą susirgus, profilaktiniam patikrinimui, skiepams. Vaikams lėtinių ligų nenustatyta (b. l. 67-71). 2021 m. kovo 15 d. I. T. pateikė paaiškinimą, kuriame nurodė, kad pirmiausiai planuoja į šeimą susigrąžinti vyresnįjį vaiką M. R.. Pažymėjo, jog norėtų, kad jos nepilnamečiai vaikai A. ir L. nuolat gyventų pas seserį E. P., nes jie įpratę pas ją gyventi ir patys nebenori grįžti pas motiną. Prie vaikų išlaikymo prisideda minimaliai (b. l. 72). 2021 m. kovo 15 d. E. P. pateikė paaiškinimą, kuriame nurodė, kad I. T. vaikus lanko, jais domisi, tačiau išlaikymo neteikia, nes neturi pinigų. E. P. teigimu, vaikai ir toliau nori gyventi globėjos šeimoje. Pagerėjo vaikų mokymosi rezultatai (b. l. 73).

9. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.180 straipsnio 1 dalyje išvardytos sąlygos, kai ribojama tėvų valdžia. Jų sąrašas yra baigtinis ir jos yra tada, kai tėvas ar motina: 1) vengia atlikti savo pareigas vaikams; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaiku; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Nustačius bent vieną iš nurodytame CK straipsnyje išvardytų tėvų valdžios apribojimo pagrindų, turi būti taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas. Esminis dalykas ribojant tėvų valdžią yra nustatyti tėvų veiksmus, kuriais dėl jų kaltės neįgyvendinama arba įgyvendinama priešinga vaiko interesams tėvų valdžia, ir įvertinti jų pobūdį. Bet kuriuo atveju turi būti nustatoma, kad dėl tokių veiksmų atlikimo (neatlikimo) yra tėvų (vieno jų) kaltė. Esant tėvų kaltei, vienintelė vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo priemonė yra tėvų valdžios apribojimas. Šis vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo būdas taikomas siekiant išsaugoti vaiko sveikatą bei sudaryti normalias auklėjimo ir gyvenimo sąlygas bei perspėti tėvą (motiną) dėl tinkamo tėvų valdžios įgyvendinimo. Vienas iš šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, įtvirtintų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, reiškiantis, kad teismas, priimdamas sprendimą visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu. Šis principas taip pat įtvirtintas Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalyje ir Lietuvos Respublikos vaikų teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte. Sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-114/2013).

10. CK 3.183 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teismo sprendimo dėl laikino tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo įsiteisėjimo valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija, o prireikus prokuroras kreipiasi į teismą dėl laikino tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo tęsimo arba neterminuoto tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo nustatymo.

11. Kaip minėta, tėvų valdžios turinys nustatytas CK 3.155 straipsnio 2 dalyje – tai tėvų teisė ir pareiga dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaiką, rūpintis jo sveikata, išlaikyti, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Pažymėtina, kad tėvų valdžia yra skirta įgyvendinti prigimtinėms vaiko teisėms, ji apima tėvų su savo vaikais susijusias ne tik teises, bet ir pareigas, todėl yra privaloma ir nė vienas iš tėvų neturi teisės atsisakyti pareigos įgyvendinti tėvų valdžią. Tėvų, nevykdančių savo pareigų vaikams, veiksmai ar neveikimas laikytini priešingais teisei.

12. Nagrinėjamu atveju iš bylos duomenų matyti, jog ieškovas, pareikšdamas ieškinį dėl motinos valdžios neterminuoto apribojimo atsakovei jos nepilnamečių vaikų atžvilgiu, kaip ieškinio faktinį pagrindą nurodė tai, kad atsakovei laikinai apribota motinos valdžia vaikų L. T., A. T. atžvilgiu, kad atsakovė nevykdo savo pareigos visapusiškai rūpintis vaikais ir, kad šiuo metu nėra duomenų, jog padėtis galėtų pasikeisti.

13. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, ieškovo atstovės teismo posėdyje pateiktų paaiškinimų darytina išvada, kad atsakovei pavyko pasiekti pozityvių rezultatų, ji bendrauja su vaikais, juos lanko, tačiau trečiojo asmens paaiškinimais nustatyta, kad atsakovė neteikia vaikams išlaikymo, vaikai nori gyventi pas globėją, o ne su savo motina. Atsakovė taip pat nurodo, kad vaikams geriau gyventi pas globėją (jos seserį). Iš byloje esančių įrodymų taip pat matyti, jog atsakovė nepradėjo procedūrų dėl vaikų susigrąžinimo. Pažymėtina, kad nustačius laikiną tėvų valdžios apribojimą, kaip yra ir nagrinėjamu atveju, šis apribojimas trunka tol, kol situacija pasikeičia ir apribojimo pagrindai išnyksta. Teismas neturi jokių duomenų, kad atsakovės elgesys būtų pasikeitęs iš esmės tiek, kad ji norėtų auginti vaikus pati ir kad vaikai norėtų gyventi pas ją, t. y. situacija atsakovės šeimoje nėra pasikeitusi, todėl, teismo vertinimu, tai sudaro pagrindą atsakovei neterminuotai apriboti motinos valdžią jos vaikų L. T., A. T. atžvilgiu. Atsakovės duktė nurodė, kad nori gyventi su globėja, nenori grįžti gyventi pas atsakovę, o atsakovė nesiekia rūpintis vaikais tiek, kad juos susigrąžintų. Teismo nuomone, byloje nustatyta padėtis artimiausiu metu negalėtų pasikeisti į teigiamą pusę, t. y. byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad atsakovė deda realias pastangas susigrąžinti vaikus, todėl teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, sprendžia, jog tikslinga neterminuotai apriboti atsakovės motinos valdžią vaikų L. T., A. T. atžvilgiu. Apribojus atsakovei motinos valdžią vaikų atžvilgiu, jai sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų, tačiau lieka teisė matytis su vaikais išskyrus tai, kas prieštarautų vaiko interesams (CK 3.180 straipsnio 3 dalis).

15. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. CPK 96 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovės į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo aspektu konstatuotina, kad šis sprendimas yra priimtas ieškovo naudai.

16. Pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktą ieškovas yra atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo paduodant ieškinį. Todėl šioje byloje mokėtinas 75 Eur žyminis mokestis išieškomas iš atsakovės į valstybės biudžetą.

17. Iš atsakovės valstybei taip pat priteistinos 6 Eur teismo patirtos procesinių dokumentų siuntimo išlaidos, kadangi šių bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma yra didesnė už Teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią (5,00 Eur) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (CPK 96 str. 1,6 d., LR Teisingumo ministro ir LR Finansų ministro 2011-11-07 įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ Nr. 1R-261/1K-355 su vėlesniais pakeitimais)..

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263–265, 268–270, 284 ir 406 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Neterminuotai apriboti motinos valdžią I. T., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečių vaikų L. T., a. k. (duomenys neskelbtini) A. T., a. k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

Priteisti valstybei iš I. T., a. k. (duomenys neskelbtini) 81 Eur (aštuoniasdešimt vieno euro) bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 75 Eur (septyniasdešimt penkių eurų) žyminis mokestis ir 6 Eur (šešių eurų) procesinių dokumentų siuntimo išlaidos. Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmonės kodas 188659752, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.