Panevėžio apygardos teismo sprendimas

2015-02-20 · Civilinė byla Nr. 2A-79-755/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-02-20
Bylos Nr.
2A-79-755/2015
Teisminio proceso Nr.
2-11-3-00184-2014-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Rezultatas
Sprendimas panaikintas ir priimtas naujas sprendimas
Teisėjai
Birutė Valiulienė, Eigirdas Činka, Birutė Jonaitienė
Atsakovas
Č. S., O. D.
Ieškovas
BUAB „Visbalta“
Advokatai
Faustas Vrubliauskas, Egidijus Labuckas
Kategorijos
  • 21.6pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Pirmosios instancijos teismo teisėjasValdas Ciesiūnas
Civilinė byla Nr. 2A - 79 - 755/ 2015 Teisminio proceso Nr. 2-11-3-00184-2014-7Procesinio sprendimo kategorija: 21.6; 121.14; 121.21 (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. vasario 20 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eigirdo Činkos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Birutės Jonaitienės, Birutės Valiulienė, viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo Č. S. apeliacinį skundą dėl Visagino miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 16 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-320-531/2014 pagal ieškovo BUAB „Visbalta“ ieškinį atsakovams Č. S. ir O. D. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas prašė pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo momento sandorį tarp atsakovės O. D. ir atsakovo Č. S. dėl 21000 Lt kredito; pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2009-07-25 paskolos sutartį tarp atsakovų Č. S. ir O. D. dėl 45 000 Lt paskolos; pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2010-01-27 paskolos sutartį tarp atsakovų Č. S. ir O. D. dėl 50000 Lt paskolos; priteisti iš atsakovų patirtas ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad Panevėžio apygardos teismas 2012-07-09 nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-647-280/2012 iškėlė bankroto bylą UAB „Visbalta" ir paskyrė įmonės administratoriumi UAB „Adsum". Ieškovo teigimu, Visagino miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-129-724/2014 pagal ieškovo BUAB „Visbalta" 2013-12-30 pareikštą netiesioginį ieškinį atsakovui Č. S. dėl nepagrįsto praturtėjimo. Atsakovė, kurios naudai pareikštas ieškinys, yra O. D.. Pareikštas netiesioginis ieškinys grindžiamas tuo, kad O. D., būdama ieškovo valdymo organo vadove - direktore ir tuo pagrindu turėdama teisiškai apibrėžtus įgaliojimus disponuoti bendrovės turtu, kartu ir piniginėmis lėšomis, laikotarpiu nuo 2009-05-06 iki 2010-11-09 iš ieškovo sąskaitos pervedė 98262,06 Lt į asmeninę sąskaitą, kurių panaudojimo bendrovės reikmėms nepagrindė tai patvirtinančiais apskaitos dokumentais. Atsakovė, kurios naudai pareikštas ieškinys, persivestas į savo sąskaitą ieškovui priklausančias pinigines lėšas iš karto pervedinėjo į atsakovo Č. S. asmeninę sąskaitą nedeklaruodama atliekamo mokėjimo pavedimo pagrindo. Atsakovas Č. S. minėtoje byloje pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad nesutinka su pareikštu jam netiesioginiu ieškiniu ir, patvirtindamas savo nesutikimo argumentus pateikė neįvardintą ir nedatuotą susitarimą tarp O. D. ir Č. S., pagal kurį O. D. suteikė Č. S. beprocentinį kreditą 2 000 Lt sumai, kurį dalimis pervedė į Č. S. asmeninę sąskaitą (2009-05-07 pervedė 6000 Lt, 2009-06-08 pervedė 9000 Lt ir 2009-07-07 pervedė 6000 Lt). Taip pat pateikė 2009-07-25 paskolos sutartį tarp Č. S. ir O. D. pagal kurią Č. S. paskolino O. D. 45000 Lt be palūkanų, kuriuos paskolos gavėja įsipareigojo grąžinti dalimis po 9000 Lt kiekvieną mėnesį iki 15 d., pervedant pinigus į Č. S. sąskaitą, ir 2010-01-27 paskolos sutartį tarp Č. S. ir O. D. pagal kurią Č. S. paskolino O. D. 50000 Lt be palūkanų, o O. D. įsipareigojo grąžinti paskolą dalimis po 5000 Lt kiekvieną mėnesį iki 15 d., pervedant pinigus į Č. S. nurodytą sąskaitą. Ieškovo manymu, bankroto administratorius šiuo atveju turi pakankamą pagrindą ginčyti atsakovo su atsiliepimu į ieškinį pateiktas sutartis, kadangi atsakovai sutartimis dėl 21000 ir 45000 Lt nesiekė sukurti šioms sutartims būdingo teisinio santykio bei teisinių pasekmių, jos pažeidžia ieškovo ir jo kreditorių teises ir teisėtus interesus, sutartimi dėl 50000 Lt siekta pridengti tarp ieškovės ir atsakovo 2010-01-27 pasirašytą negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, dėl ko jos teismo pripažintinos negaliojančiomis nuo jų sudarymo momento (CK 1.86 str. d., 1.87 str. 2 d.).

Žemesnės instancijos teismas

Visagino miesto apylinkės teismas 2014 m. rugsėjo 16 d. sprendimu ieškinį patenkino. Pripažino negaliojančiu nuo sudarymo momento sandorį tarp atsakovų O. D. ir Č. S. dėl 21000 Lt kredito; pripažino negaliojančia nuo sudarymo momento 2009-07-25 paskolos sutartį tarp atsakovų dėl 45 000 Lt paskolos suteikimo; pripažino negaliojančia nuo sudarymo momento 2010-01-27 paskolos sutartį tarp atsakovų Č. S. ir O. D. dėl 50 000 Lt paskolos suteikimo. Teismas nustatė, kad yra ginčijami atsakovo pateikti dokumentai, o kartu ir sandoriai, iš kurių matyti tarp atsakovų Č. S. ir O. D. buvus tam tikrus teisinius santykius: neįvardintas susitarimas be datos tarp O. D. ir Č. S., pagal kurį O. D. suteikė Č. S. neprocentinį kreditą 21 000 Lt sumai, kuriuos pervedė dalimis į Č. S. asmeninę sąskaitą, o Č. S., kaip nurodoma dokumente, visą sumą - 21000 Lt grąžino O. D. 2009-07-08. Taip pat 2009-07-25 paskolos sutartis tarp Č. S. ir O. D., pagal kurią Č. S. paskolino O. D. 45 000 Lt be palūkanų, kuriuos paskolos gavėja įsipareigojo grąžinti dalimis po 9 000 Lt kiekvieną mėnesį iki 15 d., pervedant pinigus į Č. S. sąskaitą. Ir 2010-01-27 paskolos sutartis tarp Č. S. ir O. D., pagal kurią Č. S. paskolino O. D. 50 000 Lt be palūkanų, o O. D. įsipareigojo grąžinti paskolą dalimis po 5 000 Lt kiekvieną mėnesį iki 15 d., pervedant pinigus į C. S. nurodytą sąskaitą. Teismo vertinimu, neginčijamai nustatyta, kad 21000 Lt suma Č. S. buvo pervesta iš O. D. sąskaitos, t. y. ji pervedė UAB „Visbalta" pinigus, nes jokių kitų pinigų sąskaitoje nebuvo. Pinigų grąžinimo O. D. faktas nėra patvirtintas. Kitose dvejose paskolos sutartyse yra įrašai, kad pinigus, atitinkamai 45000 Lt ir 50000 Lt, Č. S. perduoda O. D. grynaisias sutarčių pasirašymo metu, tačiau jose nėra O. D. patvirtinimo, kad nurodytas sumas ji tikrai gavo. Teismas darė išvadą, jog pagal ginčijamas paskolų sutartis paskolos nebuvo suteiktos, nes neįrodyta, kad paskolų sutartyse įrašytos pinigų sumos būtų perduotos gavėjui, t. y. O. D., ir nėra įrodymų, jog ji tokiomis sumomis būtų disponavusi. Taip pat nėra duomenų, kad ji būtų atlikusi kokius nors didelės vertės pirkimus. Konstatavo, kad paskolos teisinių santykių neatsirado nesant esminės paskolos sutarties sąlygos - pinigų perdavimo paskolos gavėjui fakto.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas Č. S. prašo apylinkės teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą - ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad teismas, apibrėžęs bylos esmę ir joje keliamus klausimus, sprendė ne dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių paskolos teisinius santykius, aiškinimo ir taikymo, o ėmė spręsti fakto klausimus ir konstatuoti buvus ar nebuvus tam tikrų faktinių aplinkybių, susijusių su paskolos sutarčių sudarymu, pinigų perdavimu ir pan. Teismo išvados dėl piniginių sumų neperdavimo ir sutartinio santykio tarp apelianto ir O. D. neegzistavimo prieštarauja faktinei tikrovei, byloje esantiems įrodymams, įrodymų aiškinimo ir taikymo principams bei susiklosčiusiai teismų praktikai. Visų pirma, teismas nukrypo nuo įrodinėjimo naštos principo paskirstymo, kadangi šią naštą perkėlė nuo šalies (ieškovo), teigusios, kad sandoriai nebuvo sudaryti, šaliai, kuri rėmėsi esamais rašytiniais įrodymais. Nėra aišku kodėl ir dėl kokių motyvų teismas sandorį dėl 21000 Lt pripažino negaliojančiu, kai pinigus O. D. apeliantas grąžino netrukus, kadangi 2009-07-08 netikėtai jam paskambino M. P. ir pranešė, kad gali apeliantui grąžinti 2008 metais gautą paskolą. Taigi, būtent 2009-07-08 Č. S. iš M. P. susigrąžino anksčiau jam paskolintą 35000 Lt sumą,o jis tą pačią dieną, matant M. P., šiuos pinigus grąžino O. D. parduotuvės, buvusios adresu (duomenys neskelbtini), Visaginas, patalpose. Kaip nurodė teismas, kitose dvejose paskolos sutartyse yra įrašai, kad pinigus, atitinkamai 45000 Lt ir 50000 Lt, apeliantas perduoda grynais O. D. sutarties pasirašymo metu, tačiau laikė, jog sandoriai nebuvo sudaryti neperdavus šių sumų, kadangi nėra O. D. patvirtinimo, kad nurodytas sumas ji tikrai gavo. Apelianto nuomone, tokia teismo pozicija yra visiškai nepagrįsta, kadangi sutartyse yra aiškiai parašyta, jog pinigus apeliantas perduoda O. D. sutarčių , kurios yra rašytinės, pasirašymo metu, jos šalių pasirašytos, nei viena iš jų neginčijo savo parašo autentiškumo. Taigi, tokio rašytinio įrodymo, atsižvelgiant į tai, kad šalys nėra profesionalūs teisininkai, visiškai pakanka konstatuoti egzistavus civilinius santykius ir buvus pinigų perdavimo O. D. faktui, tuo labiau, kad pinigų perdavimo faktą matė ir kiti asmenys (apeliantas apie tai buvo nurodęs ir pirmosios instancijos teismo posėdyje). Mano, jog O. D., siekdama išvengti finansinės - teisinės atsakomybės ar galimai susitarusi su bankroto administratoriumi, nusprendė sutikti su ieškiniu civilinėje byloje ir melagingai nurodė neva nebuvus tarp jos ir apelianto jokių sutartinių paskolinių santykių. Teigia, jog skundžiamas sprendimas prieštarauja civilinėje byloje Nr. 2-146-724/2012 nustatytoms aplinkybėms ir šioje byloje pačios O. D. teiktiems paaiškinimams. Taip pat pažymi, kad 2009-07-25 jis O. D. skolino pinigus, kurių didelę dalį buvo atgavęs pagal kitą, anksčiau sudarytą paskolos sutartį, dalį pinigų pasiėmęs iš bankomato ir turėjo namuose, o pinigų perdavimo faktą matė ir L. S.. Šioms aplinkybėms pagrįsti įrodymus teikia tik dabar, kadangi teismas jam nepagrįstai perkėlė įrodinėjimo pareigą. Be to, vien ta aplinkybė, kad O. D. po paskolos įsigijimo savo vardu neįregistravo (neįsigijo) kokio nors registruotino turto, nors tokie teiginiai byloje ir nebuvo patvirtinti įrodymais, o teismas tokias išvadas padarė remdamasis tik žodiniu kitos šalies atstovo aiškinimu, nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, jog ji negavo piniginių sumų pagal paskolos sutartis. Skundžiamame sprendime yra visiškai nepagrįstai nurodyta, jog aplinkybės, kad O. D. yra pervedusi 98262,06 Lt sumą, yra užfiksuotos 2013-06-05 Visagino miesto apylinkės teismo sprendime. Apelianto nuomone, teismas buvo šališkas, kadangi kitų procesų dalyvių teiktus prašymus, net ir visiškai nereikšmingus, tenkino, kai tuo tarpu neatsižvelgė į apelianto per parengiamąjį teismo posėdį teiktą prašymą, turintį esminės reikšmės teisingo ir pagrįsto sprendimo priėmimui, pvz. susipažinti su byla, būti išklausytam ir remtis reikšmingais įrodymais bei aplinkybėmis.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atsakovo Č. S. apeliacinį skundą ieškovas BUAB „Visbalta" prašo skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad teismas, ištyręs į bylą pateiktus įrodymus, tinkamai juos įvertino ir padarė pagrįstą išvadą, jog pagal ginčijamas paskolų sutartis paskolos nebuvo suteiktos, nes neįrodyta, kad paskolų sutartyse įrašytos pinigų sumos būtų perduotos gavėjui, t. y. atsakovei O. D., ir nėra įrodymų, jog ji tokiomis sumomis būtų disponavusi. Priešingai nei teigia apeliantas, teismas nenukrypo nuo įrodinėjimo naštos principo paskirstymo. Apeliantas turėjo pareigą įrodyti faktą, jog ginčo sutartys buvo realiai vykdomos ir ginčo dalykas, t. y. pinigai, atsakovei buvo realiai perduoti, tačiau šios pareigos nevykdė, pasirinko ieškovės pateiktų įrodymų kritikos ir tvirtinimo, kad ginčo sutartys buvo vykdomos, taktiką.

Atsiliepimu į atsakovo Č. S. apeliacinį skundą atsakovė O. D. prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti apylinkės teismo sprendimą. Nurodo, kad teismas įrodymų naštos paskirstymo taisyklių nepažeidė. Būtent lingvistinis sutarčių aiškinimas ir nustatytų aplinkybių visuma leido teismui padaryti pagrįstą išvadą, kad paskolos dalykas -pinigai O. D. perduoti nebuvo, todėl sutartys yra niekinės.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkinamas, Visagino miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 16 d. sprendimas naikinamas ir priimamas naujas sprendimas (CPK 326 str. 1 d. 2 p.).

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.).

Nagrinėjamoje byloje pareikštu ieškiniu ieškovas BUAB „Visbalta" siekia pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo momento sandorį tarp atsakovų O. D. ir Č. S. dėl 21 000 Lt kredito, pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2009-07-25 paskolos sutartį tarp atsakovų Č. S. ir O. D. dėl 45 000 Lt paskolos bei pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2010-01-27 paskolos sutartį tarp atsakovų Č. S. ir O. D. dėl 50000 Lt paskolos. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad šiuo atveju paskolos teisinių santykių neatsirado nesant esminės paskolos sutarties sąlygos - pinigų perdavimo paskolos gavėjui fakto, todėl neatsirado pareigos jų grąžinti, dėl to sandorių šalys negalėjo nei sudaryti tokių susitarimų, nei susitarti dėl jų vykdymo. Tokiu būdu, teismas ieškinį tenkino pilna apimtimi. Apeliantas Č. S., nesutikdamas su tokia teismo išvada, pateikė apeliacinį skundą. Nurodė, jog teismo išvados dėl piniginių sumų neperdavimo ir sutartinio santykio tarp apelianto ir atsakovės O. D. neegzistavimo prieštarauja byloje esantiems įrodymams, įrodymų aiškinimo ir taikymo principams bei susiklosčiusiai teismų praktikai.

Teisėjų kolegija pažymi, jog kasacinio teismo praktikoje nuosekliai išplėtota, kad teisės kreiptis į teismą, kaip konstitucinės asmens teisių ir laisvių garantijos, įtvirtintos Konstitucijos 30 str. 1 d., CPK 5 str. 1 d., turinys - kiekvieno suinteresuoto asmens teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama subjektinė materialioji teisė arba įstatymų saugomas interesas. Asmenų, kurių materialiosios subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami interesų gynimas - įstatyme įtvirtintas civilinio proceso tikslas (CPK 2 str. 1 d.). Įgyvendinus teisę į teisminę gynybą pasiekiamas materialusis teisinis efektas, t. y. modifikuojamos (sukuriamos, panaikinamos, pakeičiamos) suinteresuoto asmens subjektinės teisės ar pareigos. Materialiųjų teisinių padarinių nesukeliantis reikalavimas negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas, nes jo nagrinėjimas ir patenkinimas nėra teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2013; kt.).

CPK 5 str. 1 d. nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, jog būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pasisakydamas dėl teisės į teisminę gynybą įgyvendinimo procesinių aspektų, kasacinis teismas yra nurodęs, kad CPK 5 str. 1 d. įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo principas tiesiogiai susijęs su CPK 13 str. įtvirtintu dispozityvumo principu, kuris reiškia, kad asmuo, manantis, jog jo teisės pažeistos, tik pats sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-474/2009; kt.). Teisės kreiptis į teismą apribojimas galimas tik įstatymu ar įstatymo pagrindu priimtu teismo sprendimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-199/2011). Teisė į teisminę gynybą materialiąja prasme yra materialioji subjektinė teisė, priklausanti nuo materialiojo teisinio pobūdžio faktų. Atsakyti, ar asmuo turi šią teisę, galima tik nustačius visas bylos aplinkybes, ištyrus ir įvertinus įrodymus, nustačius taikytiną teisės normą.

Aiškindamas ir taikydamas pirmiau nurodytas CPK normas, kasacinis teismas yra konstatavęs, kad CPK 5 str. 1 d. įtvirtinta ne bet kurio, o suinteresuoto asmens teisė kreiptis į teismą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2009). Pagal CPK 2 ir 5 str. teisminė gynyba taikoma tiems asmenims, kurie įrodo, kad jų teisės ir teisėti interesai pažeidžiami; tačiau jeigu jie neįrodo, kad turi teisę ar teisėtą interesą dėl ginčo dalyko, tai ieškinys gali būti atmetamas taikant CPK 5 str. dėl to, kad pareikštas netinkamo ieškovo - asmens, kuris neįrodė, jog jam priklauso teisė, kad jo teisė pažeidžiama ar ginčijama, kad jis turi teisinį interesą dėl ginčo dalyko (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-361/2006). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas teisės taikymo ir aiškinimo praktikoje yra nurodęs,kad viena iš nustatytinų aplinkybių bet kurioje byloje yra ieškovo tinkamumo klausimas, nes ieškinys, pareikštas netinkamo ieškovo, t. y. asmens, kuriam reikalavimo teisė nepriklauso, negali būti patenkintas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-630/2004, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2007 m. liepos 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-312/2007).

CK 6.870 str. 1 ir 2 d. nurodyta, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų perdavimo momento. Esminės paskolos sutarties sąlygos yra paskolos dalyko perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimas grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą. Tik esant šioms sąlygoms laikoma, kad tarp šalių atsirado paskolos teisiniai santykiai. Tuo tarpu paskolos gavėjas turi teisę ginčyti paskolos sutartį, jeigu jis pinigų ar daiktų faktiškai negavo arba gavo mažiau, negu nurodyta sutartyje. Jeigu įrodoma, kad pinigai ar daiktai iš tikrųjų nebuvo paskolos gavėjui perduoti, paskolos sutartis pripažįstama nesudaryta. Kai paskolos gavėjas gavo mažiau pinigų ar daiktų, negu nurodyta sutartyje, paskolos sutartis pripažįstama sudaryta dėl faktiškai gautos pinigų sumos ar daiktų (CK 6.875 str. 1, 3 d.). Aplinkybes, kad pinigų ar daiktų faktiškai negavo arba gavo mažiau, negu nurodyta sutartyje, privalo įrodyti paskolos gavėjas (CK 6.875 str. 1 d.).

Byloje nustatyta, kad yra ginčijami atsakovo pateikti dokumentai, o kartu ir sandoriai, iš kurių matyti tarp atsakovų C. S. ir O. D. buvus tam tikrus teisinius santykiu,:neįvardintas susitarimas tarp O. D. ir Č. S., pagal kurį O. D. suteikė Č. S. neprocentinį kreditą 21000 Lt sumai, 2009-07-25 paskolos sutartis tarp Č. S. ir O. D., pagal kurią Č. S. paskolino O. D. 45000 Lt be palūkanų, 2010-01-27 paskolos sutartis tarp Č. S. ir O. D., pagal kurią Č. S. paskolino O. D. 50000 Lt be palūkanų.

Iš aukščiau paminėtų įstatymo normų taikymo ir aiškinimo taisyklių seka, jog ieškovas BUAB „Visbalta" neturi teisės kreiptis į teismą, kadangi jis nėra ginčijamų sandorių dalyvis, o minėti sandoriai niekaip nepažeidžia jo teisių. Šiuo atveju ieškovas nemotyvavo, kuo šie privačių asmenų sandoriai, jeigu jie ir buvo sudaryti ir vykdyti, pažeidžia ieškovo atstovaujamų kreditorių interesus ir kaip ieškinio patenkinimo atveju jie būtų apginti ar priešingai. O. D. kaip paskolos gavėja pagal du ginčijamus sandorius , teigdama, jog lėšų negavo, turėjo tą įrodinėti ( CK 6.875str.l d.). Nenustatyta aplinkybių, dėl kurių pati atsakovė O. D., jeigu manė, jog jos teisės pažeistos, negalėjo teikti ieškinio ginčyti minėtus sandorius, tuo labiau, kad viso proceso metu ji ieškovo reikalavimus palaikė. Manydama, kad ginčijamais sandoriais yra pažeistos jos teisės, atsakovė O. D. gali pareikšti teisme ieškinį dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, tačiau tam, kad toks ieškinys būtų patenkintas, ji turi procesinę pareigą suformuluoti atitinkamą reikalavimą ir įrodyti savo teisių pažeidimą.

Ieškovas savo teisę teikti ieškinį kito asmens, šiuo atveju O. D. , interesais grindžia teismų praktika, konkrečiai nurodydamas į LAT nutartį civilinėje byloje Nr.3K-3-987/2000, bet, kolegijos vertinimu, tai daroma nepagrįstai. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai pasisakoma, kad vadovautis teismų praktika teismai turi ne a priori, bet atsižvelgdami į konkrečioje nagrinėjamoje byloje nustatytų aplinkybių kontekstą; reikia remtis tik tokiomis teisės aiškinimo taisyklėmis, kurios išdėstytos ankstesniuose teismų sprendimuose, priimtuose analogiškose bylose, t. y. jų faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į nagrinėjamos bylos aplinkybes, abiejose bylose turi būti taikoma ta pati teisė (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-47/2013; kt.).

Šiuo atveju faktinės aplinkybės yra skirtingos, nes nurodomoje byloje buvo sprendžiama dėl asmens teisės kreiptis į teismą, kai kitų asmenų ( gretimo sklypo savininko) veiksmai kliudė asmeniui naudotis nuosavybe.

Ieškinys šioje byloje atmetamas tik todėl, kad ieškovas neturi reikalavimo teisės ir ryšium su tuo atkreipiamas dėmesys, jog šiuo teismo sprendimu nėra išsprendžiami klausimai, ar iš tikrųjų tarp atsakovų buvo sudarytos ir vykdytos paskolos sutartys, ar Č. S. yra gavęs ir jeigu taip, ar pagrįstai kokias nors bendrovės lėšas. Kadangi ieškinys atmestas dėl nurodytos konkrečios priežasties-ieškinį pateikė asmuo, neturintis tam reikalavimo teisės, kiti apeliacinio skundo argumentai ir motyvai yra teisiškai nebereikšmingi, todėl dėl jų kolegija nepasisako ir jų neanalizuoja.

Kolegija pastebi, jog nusprendus, jog ieškovas neturėjo teisės kreiptis į teismą dėl ginčijamų sandorių pripažinimo negaliojančiais dėl konkrečios priežasties ( pagrindo), tai netrukdo ieškovui teikti ieškinius ginti galimai pažeistus kreditorių interesus kitose bylose kitais pagrindas.

Kadangi priimamas naujas sprendimas, CPK 93 str.5 d. pagrindu , nustatančiu, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, tas ir atliekama.

Pagal CPK 93 str. 1 d. ir 96 str. 1 d. 2 d. šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys atmestas, bylinėjimosi išlaidos išieškomos į valstybės biudžetą iš ieškovo, kuris nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo neatleistas.

Ieškovas kaip bankrutuojanti įmonė yra atleista nuo dalies bylinėjimosi išlaidų -žyminio mokesčio mokėjimo ( CPK 83 str.l d. 8 p.). Kadangi ieškinys atmestas ,iš ieškovo valstybei priteistina pirmos instancijos teisme patirtos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos - 16,41 Lt.

Rengiant apeliacinį skundą, atsakovas Č. S. patyrė 750 Lt(217,21 Eur) atstovavimo išlaidų (t.2 b.1.12-13). Jų dydis atitinka Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl priteistino užmokesčio advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą civilinėse bylose nuostatoms (jų neviršija), todėl jos priteistinos iš ieškovo.

Iš ieškovo valstybės naudai priteisiamos už atsakovei O. D. suteiktą antrinę teisinę pagalbą (t. l,b. 1. 81-82, 115) pirmosios instancijos teisme - 549,20Lt (159 Eur) ir 9,58 Eur dokumentų įteikimo išlaidų

Ieškiniu ieškovas, ginčydamas sandorius tarp atsakovų, nurodė veikiantis bankrutuojančios bendrovės ir jos kreditorių interesais, todėl toks administratoriaus veikimas yra tiesiogiai susijęs su įmonės bankroto proceso administravimu, o iš šios veiklos atsiradusios išlaidos priskirtinos prie įmonės bankroto administravimo išlaidų, kurių sąmatą tvirtina, keičia ir disponavimo jomis tvarką nustato kreditorių susirinkimas bendrovės, todėl priteistos išlaidos mokėtinos iš administravimui skirtų lėšų( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-67/2014).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 5 str., 326 str. 1 d. 2 p.,nu prendžia:

atsakovo Č. S. apeliacinį skundą patenkinti.

Visagino miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 16 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą - ieškinį atmesti.

Priteisti iš B UAB „Visbalta", juridinio asmens kodas 302299981, 168,58 Eur (vieną šimtą šešiasdešimt aštuonis eurus ir 58 euro centus) bylinėjimosi išlaidų valstybei bei 217,22 Eur (du šimtus septyniolika eurų ir 22 euro centus) bylinėjimosi išlaidų Č. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kurios mokėtinos iš administravimui skirtų lėšų.

Teisėjai Eigirdas ČinkaBirutė JonaitienėBirutė Valiulienė