Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų sprendimas

2021-05-17 · Administracinė byla Nr. I1-4076-320/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai
Dokumentas
Sprendimas
Data
2021-05-17
Bylos Nr.
I1-4076-320/2021
Teisminio proceso Nr.
3-65-3-00082-2021-2
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) patenkintas iš dalies.
Teisėjas
Irena Varžinskienė (pirm.)
Pareiškėjas
H. N.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato, Lietuvos valstybė
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I1-4076-320/2021Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00082-2021-2Procesinio sprendimo kategorijos: 20.5.1; 55.1.3.
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. gegužės 17 d.Panevėžys

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų teisėja Irena Varžinskienė

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Irenai Žemaitienei,dalyvaujant pareiškėjui H. N.,

viešame teismo posėdyje žodinio išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo H. N. skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas H. N. (toliau- ir pareiškėjas, ir H. N.) skundu kreipėsi į teismą ir prašė iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau– ir Panevėžio AVPK, ir atsakovės atstovas), priteisti jam 10000 Eur neturtinės žalos, atsiradusios dėl jo laikymo netinkamomis sąlygomis Panevėžio AVPK areštinėje (toliau– ir Areštinė) laikotarpiu nuo 2018 m. lapkričio 5 d. iki 2019 m. spalio 5 d.

Pareiškėjas skunde (b. l. 1) nurodė ir teismo posėdžio metu paaiškino, kad Areštinės kamerose nebuvo atskiro, nuo gyvenamosios patalpos dalies atskirto sanitarinio mazgo, todėl buvo pažeistas privatumas naudojantis jame įrengtu tualetu. Dėl minėtų aplinkybių pareiškėjas patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinius bei emocinius sukrėtimus, emocinę depresiją ir pažeminimą.

Atsiliepimas

Atsakovei Lietuvos valstybei atstovaujantis Panevėžio AVPK atsiliepimu (b. l. 5-7) prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovės atstovas nurodė, kad nuo 2018 m. lapkričio 7 d. iki 2019 m. spalio 4 d. pareiškėjas periodiškai buvo laikomas įvairiose Areštinės kamerose. Sanitarinių mazgų įrengimas Areštinės kamerose atitiko teisės aktų reikalavimus, kadangi sanitarinis mazgas atskirtas nuo gyvenamosios paskirties ploto 120-130 cm aukščio pertvara, be to, papildomai įdėti kabliukai ant kurių galima kabinti audeklus, uždengiančius sanitarinį mazgą. Tinkamą techninę sanitarinio mazgo būklę patvirtina Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Panevėžio departamento 2016 m. spalio 7 d. patikrinimo aktas Nr. PA.5-322 (20.14.3.5.12), kuriame konstatuota, kad sanitariniai įrenginiai techniškai tvarkingi, nenustatyta jokių Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma HN 134:2015) pažeidimų. Patikrinimo metu tikrinta kameros Nr. 4, 9 ir 12, kuriuose ginčo laikotarpiu buvo laikomas pareiškėjas. Pareiškėjas nėra kreipęsis į areštinės pareigūnus dėl netinkamai įrengto sanitarinio mazgo ar privatumo neužtikrinimo.

Atsakovės atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdį jam pranešta tinkamai. Atsakovės atstovas pateiktame atsiliepime (b. l. 7) nurodė, kad teismo posėdyje nedalyvaus.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkinamas iš dalies.

Pareiškėjas prašo priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Panevėžio AVPK, dėl atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų (neveikimo) kilusią neturtinę žalą, kurią patyrė laikotarpiu nuo 2018 m. lapkričio 5 d. iki 2019 m. spalio 5 d. (toliau - ir ginčo laikotarpis).

Bylos medžiaga patvirtina, kad pareiškėjas H. N. Panevėžio AVPK areštinėje buvo laikomas nuo 2018 m. lapkričio 7 d. iki 2018 m. lapkričio 22 d., nuo 2019 m. kovo 18 d. iki 2019 m. kovo 21 d., nuo 2019 m. kovo 25 d. iki 2019 m. kovo 28 d., nuo 2019 m. balandžio 23 d. iki 2019 m. balandžio 25 d., nuo 2019 m. balandžio 29 d. iki 2019 m. gegužės 2 d., nuo 2019 m. gegužės 6 d. iki 2019 m. gegužės 9 d., nuo 2019 m. gegužės 16 d. iki 2019 m. gegužės 20 d., nuo 2019 m. gegužės 30 d. iki 2019 m. birželio 3 d., nuo 2019 m. birželio 6 d. iki 2019 m. birželio 10 d., nuo 2019 m. birželio 17 d. iki 2019 m. birželio 21 d., nuo 2019 m. liepos 1 d. iki 2019 m. liepos 4 d., nuo 2019 m. rugsėjo 5 d. iki 2019 m. rugsėjo 12 d., ir nuo 2019 m. rugsėjo 30 d. iki 2019 m. spalio 4 d. (b.l.13).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai ir 3) priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas, nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, viešoji atsakomybė negalima.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

Pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš to, kad ginčo laikotarpiu nebuvo užtikrintas jo privatumas naudojantis Areštinės kamerose įrengtais sanitariniais mazgais.

Panevėžio AVPK atsiliepime pripažino, jog Areštinės kamerose sanitariniai mazgai nuo gyvenamosios paskirties kamerų dalies atskirti 120-130 cm aukščio pertvara.

Nors atsakovės atstovas atsiliepime nurodė jog tinkamą Areštinės sanitarinių mazgų įrengimo būklę patvirtina Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Panevėžio departamento 2016 m. spalio 7 d. patikrinimo aktas Nr. PA.5-322 (20.14.3.5.12), kuriame konstatuota, kad sanitariniai įrenginiai techniškai tvarkingi, nenustatyta jokių Higienos norma HN 134:2015 pažeidimų, tačiau Higienos norma HN 134:2015 sanitarinio mazgo įrengimui nekelia jokių reikalavimų, todėl akivaizdu, kad šios normos pažeidimų negalėjo būti nustatyta.

Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau- ir EŽTT) praktiką, privatumo naudojantis sanitariniais įrenginiais neužtikrinimas gali būti vertinamas kaip viena iš aplinkybių, lemianti Konvencijos 3 straipsnio pažeidimą (EŽTT 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimas byloje S. prieš Lietuvą, kt.). Pažymėtina, kad byloje A. M. prieš Rusiją priimtame 2009 m. kovo 12 d. sprendime (pareiškimo Nr. 15210/07) Europos Žmogaus Teisių Teismas konstatavo, kad nors sanitarinis mazgas buvo sumontuotas už pertvaros, tačiau ji neužtikrino suimtojo privatumo, kadangi jis vis tiek galėjo būti matomas kitų kameroje kalinamų asmenų ir sargybinių. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau- ir LVAT) praktikoje šiuo aspektu laikomasi pozicijos, kad toks sanitarinio mazgo įrengimas nėra tinkamas kalinamų asmenų privatumo užtikrinimas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. sausio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-257-442/2016). Europos komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą pateikiamuose standartuose nurodoma, kad kamerose turi būti atskira patalpa su sanitariniais įrengimais. Tinkamas atskiro tualeto neįrengimas (jo neizoliavimas nuo bendros kameros erdvės) vertinamas kaip žmogaus garbę ir orumą pažeidžiantis elgesys.

Iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad kamerose, kuriose kalėjo pareiškėjas, sanitarinis mazgas nebuvo visiškai atitvertas nuo gyvenamosios patalpos, todėl tai laikytina pareiškėjo teisių pažeidimu, sukėlusiu jam neigiamų išgyvenimų, sietinų su atsakovės atstovo pareigos užtikrinti pareiškėjui teisę į privatumą nevykdymu, turėjusiu įtakos jo sąlygų bloginimui. Nors atsakovės atstovas tvirtino, kad buvo sudaryta galimybė sanitarinį mazgą užsidengti audeklu, atkreiptinas dėmesys, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017 šiuo aspektu taip pat buvo vertinama, kad tualetą atskiriantis audeklas nelaikytas tinkamu tualeto įrengimu bei jo atskyrimu nuo gyvenamųjų patalpų. Kitoje byloje vertinta, jog pareiškėjo privatumas naudojantis areštinės kamerose įrengtais sanitariniais įrenginiais, kai iš vienos pusės jis visiškai nebuvo atskirtas (suteikiant galimybę tik užsidengti paties pasirūpintu audiniu), nebuvo tinkamai užtikrintas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. vasario 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1092-624/2017).

Pareiškėjas Areštinėje buvo laikomas: nuo 2018 m. lapkričio 7 d. 17 kameroje vienas iki 2018 m. lapkričio 8 d.; toliau laikytas 4 kameroje vienas iki 2018 m. lapkričio 9 d.; toliau laikytas toje pačioje kameroje su vienu asmeniu iki 2018 m. lapkričio 21 d.; toliau laikytas 4 kameroje su dviem asmenimis iki 2018 m. lapkričio 22 d.; nuo 2019 m. kovo 18 d. iki 2019 m. kovo 21 d. laikytas 3 kameroje su trimis asmenimis; nuo 2019 m. kovo 25 d. laikytas 12 kameroje su vienu asmeniu iki 2019 m. kovo 27 d.; toliau laikytas toje pačioje kameroje vienas iki 2019 m. kovo 28 d.; nuo 2019 m. balandžio 23 d. iki 2019 m. balandžio 25 d. laikytas 3 kameroje su vienu asmeniu; nuo 2019 m. balandžio 29 d. iki 2019 m. gegužės 2 d. laikytas 12 kameroje su vienu asmeniu; nuo 2019 m. gegužės 6 d. iki 2019 m. gegužės 9 d. laikytas 2 kameroje su dviem asmenimis; nuo 2019 m. gegužės 16 d. iki 2019 m. gegužės 20 d. laikytas 9 kameroje vienas; nuo 2019 m. gegužės 30 d. iki 2019 m. birželio 3 d. laikytas 3 kameroje vienas; nuo 2019 m. birželio 6 d. iki 2019 m. birželio 10 d. laikytas 2 kameroje vienas; nuo 2019 m. birželio 17 d. iki 2019 m. birželio 21 d. laikytas 2 kameroje vienas; nuo 2019 m. liepos 1 d. iki 2019 m. liepos 4 d. laikytas 1 kameroje vienas; nuo 2019 m. rugsėjo 5 d. iki 2019 m. rugsėjo 12 d. laikytas 2 kameroje vienas; ir nuo 2019 m. rugsėjo 30 d. iki 2019 m. spalio 4 d. laikytas 4 kameroje vienas. Panevėžio AVPK atsiliepime nurodė, kad pareiškėjas nėra kreipęsis į areštinės pareigūnus dėl netinkamai įrengto sanitarinio mazgo ar privatumo neužtikrinimo.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje pareiškėjas patvirtino, kad jis nereiškia pretenzijų dėl tų laikotarpių, kai Areštinės kamerose jis buvo laikomas vienas. Teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes, pripažįsta, jog laikotarpiais, kai pareiškėjas buvo laikomas ne vienas, tai yra nuo 2018 m. lapkričio 9 d. iki 2018 m. lapkričio 22 d. (14 paras), nuo 2019 m. kovo 18 d. iki 2019 m. kovo 21 d. (4 paras), nuo 2019 m. balandžio 23 d. iki 2019 m. balandžio 25 d. (3 paras), nuo 2019 m. balandžio 29 d. iki 2019 m. gegužės 2 d. (4 paras), nuo 2019 m. gegužės 6 d. iki 2019 m. gegužės 9 d. (4 paras), ir nebuvo pateikęs prašymų nelaikyti kameroje jo vieno, buvo pažeista pareiškėjo teisė į privatumą (viso 29 paras), taigi yra visos sąlygos valstybės deliktinei atsakomybei kilti.

Remiantis nustatytomis aplinkybėmis, darytina išvada, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjo teisė į privatumą Areštinėje buvo pažeista. Tokią išvadą teismas daro, atsižvelgęs ir į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimą, pateiktą 2017 m. sausio 3 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A-3362-624/2016. Šioje nutartyje, apeliacinės instancijos teismas, remdamasis EŽTT praktika dėl bent minimalaus kalinamų asmenų privatumo užtikrinimo ir įvertinęs tai, jog Areštinės kamerose įrengtas sanitarinis mazgas nuo gyvenamosios paskirties ploto atskirtas tik 125 cm aukščio pertvara, konstatavo, kad pareiškėjo privatumas naudojantis sanitariniu mazgu buvo pažeistas.

Vertindamas pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, teismas atsižvelgia į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje suformuluotą taisyklę, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (2008 m. gruodžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-143-1966/2008, 2013 m. gruodžio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-662-2009/2013, 2013 m. gruodžio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-525-1946/2013 ir kt.). Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Teismų praktikoje pripažįstama, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Aptarta nuostata teismų praktikoje aiškinama, kaip įpareigojanti teismą ne tik patikrinti reikalavimo pagrįstumą, bet ir pripažinus jį pagrįstu, nuspręsti dėl tinkamo žalos atlyginimo būdo (LVAT 2013 m. birželio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-822-1281/2013; 2013 m. liepos 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-444-1211/2013). Iš administracinių teismų praktikos matyti, kad asmens, kuris patyrė neturtinės žalos dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, teisės gali būti apginamos dviem būdais – teismo sprendimu pripažįstant asmens teisių pažeidimą arba už patirtą skriaudą atlyginant pinigine kompensacija. Kaip pažymėta LVAT 2013 m. liepos 29 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-444-1211/2013, atsižvelgiant į tai, kad neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sąrašas nebaigtinis, o kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai, teismas kiekvienu atveju turėtų spręsti, ar pakanka pažeistos teisės pripažinimo, ar turi būti priteisiama materiali kompensacija. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje M. prieš Lietuvą). Analogiška praktika nuosekliai formuojama ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (LVAT 2008 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-444– 619/2008; 2010 m. spalio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-146-1240/2011; 2012 m. sausio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-756-143/2012 ir kt.).

Pareiškėjas skunde nurodė, kad dėl netinkamų laikymo sąlygų jis patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinius bei emocinius sukrėtimus, emocinę depresiją ir pažeminimą. Nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo būdą, teismas atsižvelgia į byloje nustatytas aplinkybes dėl netinkamų pareiškėjo laikymo Areštinėje sąlygų (teisės privačiai pasinaudoti tualetu pažeidimą), į pažeistos vertybės pobūdį (nagrinėjant bylą, nenustatyta, jog dėl netinkamų laikymo sąlygų būtų padaryta žalos pareiškėjo sveikatai) bei pažeidimo pobūdį, trukmę (29 dienas nebuvo užtikrinta pareiškėjo teisė į privatumą), bei tai, kad nepertraukiamo pažeidimo laikotarpis buvo neilgas (truko 14 paras). Įvertinęs šias aplinkybes, teismas sprendžia, jog konkrečiu atveju pareiškėjui priteistinas 145 eurų neturtinės žalos atlyginimas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 5 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

skundą patenkinti iš dalies.

Priteisti H. N. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato, 145 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt penkis eurus) neturtinei žalai atlyginti.

Kitą skundo dėl neturtinės žalos atlyginimo dalį atmesti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus.

Teisėja Irena Varžinskienė