Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos L. S. pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo. Byloje suinteresuotais asmenimis dalyvauja T. P. ir valstybės įmonė ,,Turto bankas“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Paaiškina, kad apie tai, jog turėjo užregistruoti paveldimą turtą savo vardu ir sutuoktinio turtas nėra perėjęs jos nuosavybėn, pareiškėjai tapo žinoma tik tuomet, kai ji kreipėsi į Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) seniūniją dėl kompensacijos šildymui malkomis, specialistei paprašius pateikti dokumentus, patvirtinančius sutuoktinio turto dalies perėjimą pareiškėjai. Pažymi, kad pareiškėja manė, jog nuosavybės teisę patvirtina jos pasirašytas testamentas. Grįžusi namo, pareiškėja kreipėsi į notarų biurą, patvirtinusį sutuoktinių testamentą, kur jai buvo paaiškinta, kad ji turi kreiptis į teismą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo ir tik tada susitvarkyti visus palikimo priėmimo reikalus. Nurodo, kad notarų biure paveldėjimo byla dėl sutuoktinio turto niekada nebuvo pradėta, jokie suinteresuoti asmenys neturi prieštaravimų dėl paveldimo turto.

Pareiškėja pabrėžia, kad dėl senyvo amžiaus, sveikatos būklės bei neturėdama elementarių teisinių žinių, ji neatliko palikimo priėmimo veiksmų pagal testamentą, tačiau ir toliau gyveno paveldimame turte bei juo rūpinosi, nuo pat sutuoktinio mirties. Taip pat nurodo, kad ji nekalba lietuviškai. Ji yra gimusi (duomenys neskelbtini) ir artimoje aplinkoje nebendrauja lietuvių kalba. Nurodo, jog būtent lietuvių kalbos nežinojimas lėmė negalėjimą tinkamai susipažinti su paveldėjimą reguliuojančiais teisės aktais. Pareiškėja su sutuoktiniu turi vieną dukrą T. P., kuriai po abiejų sutuoktinių mirties atiteks visas turtas. Dukra jokių prieštaravimų dėl termino palikimui priimti atnaujinimo nereiškia. Todėl pareiškėja prašo pareiškimą tenkinti.

Suinteresuotas asmuo T. P. atsiliepimo į pareiškėjos L. S. pateiktą pareiškimą per teismo nustatytą terminą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkinamas.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.1 straipsnį, mirus asmeniui, atsiranda teisė paveldėti įstatymo nustatyta tvarka ir terminais fizinio asmens turtines teises ir kai kurių asmenų neturtines teises pagal įstatymą arba (ir) pagal testamentą. Paveldimi materialūs dalykai ir nematerialūs dalykai, palikėjo turtinės reikalavimo teisės ir palikėjo turtinės prievolės, įstatymų nustatytais atvejais intelektinė nuosavybė ir kitos įstatymų nustatytos turtinės teisės ir pareigos. Pagal CK 5.50 straipsnio 2 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. CK 5.50 straipsnyje nustatytą palikimo priėmimo terminą teismas gali atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Palikimas gali būti priimamas pasibaigus terminui ir be kreipimosi į teismą, jeigu su tuo sutinka visi kiti priėmę palikimą įpėdiniai (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).

Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad R. (R.) S., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini). Mirties momentu R. (R.) S. buvo santuokoje su pareiškėja L. S. Jie turėjo vieną vaiką - suinteresuotą asmenį T. P., gim. (duomenys neskelbtini). Iš byloje esančio (duomenys neskelbtini) testamento, patvirtinto Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) seniūnės K. G., matyti, kad R. (R.) S. ir pareiškėja L. S. susitarė, kad po vieno sutuoktinio mirties visą paveldimą turtą paveldi pergyvenęs sutuoktinis. Pagal Testamentų registro duomenis po R. (R.) S. mirties per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą palikimui priimti nei jo testamentinė įpėdinė, nei kiti įstatyminiai įpėdiniai dėl palikimo priėmimo į notarą nesikreipė. Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis R. (R.) S. jo mirties dieną (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 8176 pagrindu nuosavybės teise priklausė ¼ dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat ½ dalis gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagalbinių pastatų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos vardu Nekilnojamojo turto registre tos pačios pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu taip pat yra įregistruota nuosavybės teisė į ¼ dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat į ½ dalis gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagalbinių pastatų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini).

Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad spręsdamas klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, teismas turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis ir ar jos yra pagrindas terminui pratęsti (atnaujinti), teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti (atnaujinti) terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes. Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2012).

Iš pareiškėjos paaiškinimų procesiniuose dokumentuose, kuriais netikėti teismas neturi pagrindo, nustatyta, kad apie būtinybę pareikšti valią dėl sutuoktinio palikimo priėmimo pareiškėja sužinojo tik po sutuoktinio mirties praėjus įstatymo nustatytam trijų mėnesių terminui, ketindama gauti kompensaciją šildymui malkomis. Esant tarp sutuoktinių sudarytam testamentui, kuriame buvo numatyta, jog pergyvenęs sutuoktinis paveldi kito sutuoktinio turto dalį, pareiškėja nors ir klaidingai, bet buvo įsitikinusi, kad bet kuriuo atveju palikimas įsigalios savaime. Byloje nėra duomenų apie pareiškėjos turimą teisinį išsilavinimą. Pareiškėja yra garbaus amžiaus, turi sveikatos problemų, nekalba lietuviškai (tvirtinant testamentą jo turinys buvo išverstas į rusų kalbą). Suinteresuotas asmuo T. P. 2024 m. lapkričio 24 d. raštu patvirtino, kad pareiškėja po sutuoktinio mirties nežinojo ir nesuprato, kad turi kreiptis dėl sutuoktiniui priklausančio turto priėmimo, taip pat nurodė, jog pareiškėja iš karto po sutuoktinio mirties pradėjo rūpintis sutuoktiniui priklausančia turto dalimi. Nurodytų aplinkybių niekas neginčija. Jomis abejoti teismas taip pat neturi pagrindo. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėja L. S. jos sutuoktinio palikimo būtų atsisakiusi. Priešingai, byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad pareiškėja po sutuoktinio mirties liko gyventi jų abiejų santuokoje bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis įgytame turte bei juo rūpinosi kaip savu.

Įvertinęs visumą byloje surinktų įrodymų, liudijančių, kad pareiškėja L. S. yra testamentinė R. (R.) S. įpėdinė (CK 5.15 straipsnis) bei pagal CK 5.13 straipsnį – palikėją pergyvenusi sutuoktinė, įstatymo nustatytą terminą R. (R.) S. palikimui priimti ji praleido dėl garbaus amžiaus, sveikatos būklės, teisinių žinių stokos, R. (R.) S. palikimo ji niekad neatsisakė, iki šiol niekas kitas pretenzijų į R. (R.) S. palikimą nepareiškė, teismas mano esant pagrindą atnaujinti pareiškėjos praleistą įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą palikimui priimti (CK 5.57 straipsnis), nes jo atnaujinimas, nepaisant žymaus jo praleidimo, nepažeis teisinių santykių stabilumo.

Tenkinus pareiškėjos reikalavimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, teismas nepasisako dėl pareiškėjos pareikšto alternatyvaus reikalavimo dėl palikimo priėmimo faktiniu valdymu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 578 straipsniu, teisėja

nutaria:

pareiškėjos pareiškimą tenkinti.

Atnaujinti pareiškėjai L. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) praleistą įstatymo nustatytą terminą (duomenys neskelbtini) mirusio R. (R.) S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) palikimui priimti.

Nutartis per 7 dienas nuo jos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.