Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų sprendimas, e2-233-328/2022

Teismas: Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2022-04-13
Bylos Nr.: e2-233-328/2022
Teisminio proceso Nr.: 2-06-3-03050-2021-4
Bylos rūšis: civilinė byla
Instancija: I-a instancija
Rezultatas: Ieškinys patenkintas iš dalies.

Teisėjas: Dalė Žukauskienė (pirm.)
Ieškovas: O. S.
Atsakovas: D. S.

Kategorijos

2.3.5.2pavadinimo nepavyko patikrinti
2.3.5.3Kitos turtinės vaikų ir tėvų tarpusavio teisės ir pareigos
3.1.7.6Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui

Civilinė byla Nr. e2-233-328/2022(Proceso Nr. 2-06-3-03050-2021-4)Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.5.2; 2.3.5.3; 3.1.7.6; 3.2.6.1 (S)

KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMA SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. balandžio 13 d.Klaipėda

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Dalė Žukauskienė,sekretoriaujant Violetai Žalienei, Linai Dabulskienei,dalyvaujant ieškovei O. S., jos atstovei advokatei V. K.,atsakovui D. S.,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės O. S. ieškinį atsakovui D. S. dėl išlaikymo neveiksniam pilnamečiui priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo priteisti pilnametei dukrai S. S. po 416,65 Eur per mėnesį periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos, t. y. 2021 m. balandžio 26 d., išlaikymą iš atsakovo D. S. iki (duomenys neskelbtini) arba iki S. S. taps visiškai darbinga, priklausomai nuo komisijos išvados, išlaikymo sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; priteisti iš atsakovo D. S. 2 024,35 Eur išlaikymo įsiskolinimą nuo 2020 m. gruodžio 1 d. iki 2021 m. balandžio 25 d.; priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

Šalies argumentai

Ieškinyje nurodė, jog šalys yra buvę sutuoktiniai, šalių santuoka (duomenys neskelbtini) sprendimu nutraukta, tačiau po santuokos nutraukimo šalys kurį laiką gyveno kartu. (duomenys neskelbtini) šalys susilaikė dukros S. S.. Nuo (duomenys neskelbtini) dėl nuolatinių kivirčų šalys nustojo gyventi kartu. Atsakovas išlaikymo dukrai neteikė, todėl išlaikymas vaikui priteistas 2016 m. spalio 28 d. sprendimu po 428 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomos iki S. S. pilnametystės, bet Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. lapkričio 21 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimu priteistas išlaikymas sumažintas iki 378 Eur. S. S. sulaukus pilnametystės atsakovas išlaikymo nebeteikia. Šalių dukra yra pilnametė, tačiau yra neįgali, serga lėtine psichikos liga, yra pripažinta neveiksnia tam tikrose turtinių ir neturtinių santykių srityse. Dėl nuo vaikystės nustatyto neįgalumo, šalių dukra yra nedarbinga, negali savimi pasirūpinti, todėl ji turi būti remiama. Nurodė, jog ieškovės gaunamos pajamos ir dukrai mokama išmoka nėra pakankamos užtikrinti visų būtinų, taip pat specialių dukros poreikių. Ieškovei yra žinoma, jog atsakovo pajamos yra stabilios ir ganėtinai didelės, todėl jis gali ir turi pareigą prisidėti prie neįgalios dukros išlaikymo, jai sulaukus pilnametystės.

Atsiliepimas

Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo su ieškiniu sutiko iš dalies. Nurodė sutinkantis dukrai teikti 200 Eur išlaikymą, kadangi šalių dukra turi 25 proc. darbingumo potencialą, suaugusi ji neabejotinai reikalauja mažiau priežiūros. Nurodė, jog jo pajamos nėra tokios didelės, kad galėtų mokėti ieškovės prašomo dydžio išlaikymą.

Teismo posėdyje ieškovė ir jos atstovė reikalavimus palaikė procesiniuose dokumentuos nurodytais pagrindais ir motyvais. Mano, jog atsakovo turtinė padėtis sudaro jam galimybę teikti prašomo dydžio išlaikymą nedarbingai pilnametei dukrai. Prašė ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Šalies argumentai

Teismo posėdyje atsakovas su ieškiniu sutiko iš dalies. Nurodė, jog ieškovės prašoma priteisti suma yra per didelė. Įvardijo galintis teikti 250 Eur išlaikymą. Teigė, jog jo turtinė padėtis nėra gera.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

bylos duomenimis nustatyta, jog S. S., gim. (duomenys neskelbtini), yra ieškovės ir atsakovo dukra. Ieškovė ir atsakovas – buvę sutuoktiniai, šalių santuoka nutraukta (duomenys neskelbtini).

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos apylinkės teismo 2016 m. spalio 28 d. sprendimu iš atsakovo D. S. nepilnametės S. S. išlaikymui priteista po 428 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomos nuo 2016 m. sausio 1 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją ir 15 408 Eur išlaikymo įsiskolinimas nuo 2013 m. gegužės 1 d. iki 2016 m. gegužės 31 d., nustatyta atsakovo bendravimo su vaiku tvarka. Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. lapkričio 21 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeistas ir iš atsakovo D. S. priteistas išlaikymas nepilnametei dukrai S. S. sumažintas nuo 428 Eur iki 378 Eur, o priteistas išlaikymo įsiskolinimas nuo 15 408 Eur sumažintas iki 6 426 Eur nustatant įsiskolinimo laikotarpį nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gegužės 31 d., atitinkamai pakeista sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, kita sprendimo dalis palikta nepakeista.

Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. sausio 22 d. sprendimu pareiškėjos O. S. pareiškimas tenkintas iš dalies ir S. S. pripažinta neveiksnia sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodytose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse. Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. kovo 3 d. nutartimi S. S. nustatyta globa bei globėja ir paprastąja turto administratore paskirta ieškovė O. S..

Ieškovė prašo iš atsakovo priteisti išlaikymą pilnametei šalių dukrai S. S.. Atsakovas su ieškiniu sutiko iš dalies, pripažino, jog šalių dukrai reikalinga parama, tačiau nesutinka su ieškovės prašomo priteisti išlaikymo dydžiu.

Dėl ieškinio reikalavimų

Tėvų ir vaikų tarpusavio turtines teises ir pareigas reglamentuoja Civilinio kodekso (toliau ir – CK) trečios knygos (šeimos teisė) XII skyriaus nuostatos. CK 3.192 straipsnis įtvirtina tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Be to, tėvai turintys galimybę, privalo išlaikyti savo vaikus, sulaukusius pilnametystės, kurie mokosi pagal vidurinio ugdymo programą ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti arba studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą ir yra ne vyresni negu 24 metų ir kuriems būtina materialinė parama, atsižvelgiant į vaikų, sulaukusių pilnametystės, turtinę padėtį, gaunamas pajamas, galimybę patiems gauti pajamų ir kitas svarbias aplinkybes (CK 3.192(1) straipsnio 1 dalis). Jeigu nepilnamečio vaiko tėvai (vienas jų) nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, teismas išlaikymą priteisia pagal vieno iš tėvų ar vaiko globėjo arba vaiko teisių apsaugos institucijos ieškinį (CPK 3.194 straipsnio 1 dalis).

Žemesnės instancijos teismas

Įstatymas numato, jog išlaikymą teismas priteisia, kol vaikas sulaukia pilnametystės, išskyrus atvejus, kai vaikas yra nedarbingas dėl neįgalumo, kuris jam nepilnamečiui nustatytas (CPK 3.194 straipsnio 3 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas minėtą teisės normą suformulavo tokią teisės aiškinimo taisyklę: priteisti išlaikymą pilnametystės sulaukusiam vaikui šios teisės normos pagrindu galima tuo atveju, jeigu vaikas yra nedarbingas dėl neįgalumo, kuris jam nepilnamečiui nustatytas; jeigu toks vaikas pripažintas iš dalies darbingu, išlaikymo priteisimas prieštarautų šioje teisės normoje nurodytai – vaiko buvimo nedarbingu – sąlygai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91-686/2016).

Tokiu būdu įtvirtintas teisinis reglamentavimas numato, jog pareiga materialiai išlaikyti savo vaiką nesibaigia jam sulaukus pilnametystės, o išlieka ir vaikui sulaukus pilnametystės, jei vaikas yra nedarbingas dėl neįgalumo, kuris jam nepilnamečiui nustatytas. Pažymėtina, jog pareiga išlaikyti pilnamečius nedarbingus vaikus priklauso nuo kelių sąlygų: pilnamečiai vaikai turi būti nedarbingi ir reikalingi paramos.

Nagrinėjamu atveju rašytine bylos medžiaga nustatyta, jog šalių pilnametei dukrai nustatytas 25 proc. darbingumo lygis iki asmens senatvės pensijos amžiaus. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, jog civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pateikti duomenys, kad S. S. iki pilnametystės buvo nustatytas sunkus neįgalumas. S. S. nuo (duomenys neskelbtini) neterminuotai nustatytas pirmojo lygio specialus nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis. Iš byloje pateiktų medicininių dokumentų išrašo nustatyta, jog S. S. yra neįgali nuo vaikystės. Teismo 2021 m. sausio 22 d. sprendimu S. S. pripažinta neveiksnia tam tikrose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse, įskaitant darbo teisinių santykių sritį.

Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 19 straipsnio 1 dalis numato, jog neįgalumo lygis nustatomas asmenims iki 18 metų, išskyrus asmenis, kurie yra (buvo) draudžiami valstybiniu socialiniu draudimu. Pagal minėto įstatymo 19 straipsnio 2 dalies 1 punktą, sunkus neįgalumas – asmens būklė, kai dėl ligos, traumos, sužalojimo, įgimtų arba vaikystėje įgytų sveikatos sutrikimų, aplinkos veiksnių neigiamo poveikio visiškai neįgyjamas asmens amžių atitinkantis savarankiškumas, yra žymiai sumažėjusios galimybės ugdytis ir asmeniui būtina nuolatinė slauga ar priežiūra (pagalba). Remiantis Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 20 straipsnio nuostatomis, asmenims nuo 18 metų iki senatvės pensijos amžiaus nustatomas darbingumo lygis (straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, jog remiantis Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo Nr. I-2044 1, 2, 14, 16, 18, 19, 20, 21, 22, 23, 24 straipsnių, ketvirtojo ir penktojo skirsnių pavadinimų pakeitimo ir Įstatymo papildymo 20-1 straipsniu įstatymo (TAR, 2018-06-26, Nr. 2018-10487) 15 straipsnio 4 dalis numatė, jog kituose teisės aktuose vartojamą sąvoką „nedarbingas asmuo“ atstoja sąvoka „asmuo, kuriam nustatytas 0–25 procentų darbingumo lygis“, sąvoką „iš dalies darbingas asmuo“ atstoja sąvoka „asmuo, kuriam nustatytas 30–55 procentų darbingumo lygis“. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad jei asmeniui nustatoma 0–25 procentų darbingumo, asmuo laikomas nedarbingu, t. y. asmuo negali dirbti arba gali dirbti tik pagal negalios pobūdį pritaikytoje darbo vietoje ar pritaikytomis darbo sąlygomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91-686/2016).

Taigi byloje pateikti įrodymai apie šalių pilnametės dukros sveikatos būklę, darbingumo lygį, nustatytą pirmojo lygio specialų nuolatinės slaugos priežiūros (pagalbos) poreikį ir kt. sudaro pagrindą išvadai, jog šalių pilnametė dukra yra nedarbinga CK 3.194 straipsnio 3 dalies prasme (Civilinio proceso kodekso 183 straipsnis, 185 straipsnis).

Remiantis 2021 m. kovo 25 d., 2021 m. rugsėjo 1 d. pažymomis, S. S. nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. mokėsi (duomenys neskelbtini) mokykloje, socialinių įgūdžių ugdymo II pakopos klasėje (bendrojo (vidurinio) ugdymo individualizuota programa). Ugdymo įstaigoje S. S. buvo teikiamos maitinimo paslaugos, kurių išlaidos mėnesiui sudarė 63,28 Eur.

Iš byloje pateiktų išmokėjimo kvitų matyti, jog S. S. 2020 m. rugsėjo – gruodžio mėn. buvo mokama 254,80 Eur Valstybinio socialinio draudimo fondo (VSDFV) išmoka, 2021 m. sausio – kovo mėn. mokėta 260,26 Eur VSDFV išmoka. Byloje nėra duomenų, jog S. S. turėtų kito turto. Teismo posėdyje ieškovė paaiškino, jog dukrai šiuo metu mokama apie 350 Eur išmoka. nurodė, jog dukros poreikiams tenkinti reikalinga apie 900-1 000 Eur suma mėnesiui. Ieškovė byloje pateikė duomenis apie išlaidas būstui išlaikyti bei kvitus, kuriais grindžia dukros poreikiams tenkinti patiriamas išlaidas (maistui, higienos priemonėms, rūbams ir kt.) ir duomenis apie turimo turto ((duomenys neskelbtini)) išlaikymo išlaidas.

Ieškinyje ieškovė nurodė, jog dukros poreikiai, nustatyti Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. lapkričio 21 d. nutartimi, nepasikeitė. Iš Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. lapkričio 21 d. nutarties turinio matyti, jog konstatuota, kad šalių dukros poreikiams tenkinti būtinos lėšos 1 071 Eur/mėn. Ieškovė ieškinyje nurodė, jog dukros poreikiams tenkinti reikalingos išlaidos maistui (200 Eur), rūbams ir avalynei (100 Eur), vaistams ir vitaminams (80 Eur), būsto išlaikymui (50 Eur), masažams (25 Eur), logopedo paslaugoms (60 Eur), kurui (100 Eur), auklės paslaugoms (200 Eur), laisvalaikiui (100 Eur), mokymo priemonėms, šventėms, ekskursijoms (150 Eur). Iš byloje pateiktos Gydytojos J. K. 2021 m. balandžio 14 d. pažymos (med. dokumentų išrašo) matyti, jog S. S. liga progresuoja, ji tapo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nenori mokytis, daryti namų darbus, yra labai netvarkinga, nesupranta, kad reikia saugoti rūbus, avalynę; (duomenys neskelbtini) metu gali suplėšyti, ištepti rūbus; S. S. reikalinga reabilitacija kasmet, iš valstybės biudžeto gali būti apmokėta tik 2 reabilitacijos gydymo kursai, suteiktos paslaugos nėra pakankamos ir reikalauja papildomų asmeninių lėšų reabilitacijai ir gydymui, S. S. būtina logopedo pagalba, reikalinga nuolatinė slaugančio asmens pagalba, priežiūra buityje, reikalingi laisvalaikio užsiėmimai, pramogos, išvykos į gamtą; šalių dukra nuolat vartoja vaistus ligos simptomams lengvinti, vitaminus (maisto papildomus), serga (duomenys neskelbtini). Teismo posėdyje ieškovė paaiškino, jog atsakovas su dukra nebendrauja, prie dukros priežiūros neprisideda jokia forma. Atsakovas tokių aplinkybių nepaneigė, kaip ir nepateikė duomenų, jog šalių dukros išlaikymui reikalingos mažesnės lėšos (Civilinio proceso kodekso 178 straipsnis).

Tokiu būdu byloje pateikti duomenys apie šalių dukros sveikatos būklę, gaunamas pajamas bei turimą turtą, duomenis apie būtinuosius asmens poreikius sudaro pagrindą išvadai, jog S. S. negali savimi pasirūpinti savarankiškai, yra nedarbinga ir jai reikalinga parama, kurią privalo teikti ne tik vaiko motina, bet ir tėvas (atsakovas) (Civilinio proceso kodekso 183 straipsnis, 185 straipsnis).

Pažymėtina, jog net ir nustačius, jog pilnamečiui asmeniui reikalinga tėvų parama, tokia parama negali būti priteisiama nesant kitos būtinos sąlygos – realių tėvų galimybių teikti tokią paramą pilnamečiui vaikui. Tokios pozicijos laikomasi ir kasacinio teismo praktikoje. Todėl sprendžiant klausimą dėl išlaikymo dydžio, teismas atsižvelgia ne tik į paramos reikalingo asmens poreikius, bet ir į atsakovo realias galimybes teikti prašomo dydžio išlaikymą (paramą), jo turtinę padėtį ir kitas reikšmingas aplinkybes. Pažymėtina, kad sprendžiant priteistino išlaikymo dydžio klausimą ir priimant sprendimą, būtina atsižvelgti į tai, kad negalima iš esmės pabloginti paramą teikiančio tėvo (motinos) ar kitų šeimos narių padėties, nustatyti paramos teikimą tais atvejais, kai ji daro esminę žalą tėvui (motinai), teikiančiam paramą, ar kitų asmenų teisėms, taip pat tais atvejais, kai dėl tėvo (motinos) turtinės padėties nustatyta parama apskritai negalėtų būti įvykdyta. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai, jis turi užtikrinti būtinas vaiko vystymuisi sąlygas (CK 3.192 straipsnio 1 dalis). Todėl siekiant teisingai išspręsti klausimą dėl vaiko išlaikymo būtinumo ar jo dydžio turi būti nustatomi konkretaus vaiko poreikiai bei abiejų tėvų turtinė padėtis.

Bylos medžiaga nustatyta, jog šalių pilnametė dukra gyvena kartu su motina (ieškove). Šalių dukros pajamas sudarė apie (duomenys neskelbtini) Eur/mėn. išmoka (ieškovė nurodė, jog šiuo metu išmoka padidinta ir mokama su priedu apie (duomenys neskelbtini) Eur/mėn.), turto neturi, dėl turimų sveikatos sutrikimų dirbti negali. Bylos medžiaga ir ieškovės paaiškinimais nustatyta, jog ieškovė O. S. nedirba, kadangi turi nuolat prižiūrėti dukrą, papildomai paaiškino, jog pardavė dalį turimo nekilnojamojo turto, todėl gali sau leisti kurį laiką nedirbti. Bylos duomenimis ieškovei O. S. asmeninės nuosavybės teise priklauso 2/3 dalys buto, esančio (duomenys neskelbtini), be to, atsakovei nuosavybės teise taip pat registruota likusi 1/3 dalis minėto turto. Bylos šalys paaiškino, jog ši turto dalis įgyta ieškovei ir atsakovui esant santuokoje, turto pasidalijimo klausimas santuokos nutraukimo byloje nebuvo spręstas. Nekilnojamojo turto registro duomenimis (2021 m. balandžio 23 d. išrašo duomenys), ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), registre įregistruotas pastatas – gyvenamasis namas (statusas – formuojamas). Iš 2021 m. kovo 29 d. (duomenys neskelbtini), UAB pažymos apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas nustatyta, jog 2020 m. sausio – lapkričio mėn. ieškovės pajamos sudarė apie 229,87 Eur/mėn. VSDFV duomenimis nustatyta, jog ieškovė nuo 2020 m. liepos 20 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. buvo draudžiama nedarbo socialiniu draudimo valstybės lėšomis kaip asmuo, slaugantis neįgalų asmenį.

Atsakovas pateikė duomenis apie savo turtinę padėtį, nurodė, jog gaunamos pajamos siekia apie (duomenys neskelbtini)Eur/mėn., tačiau nėra stabilios. Iš byloje pateiktos pažymos apie transporto priemones matyti, jog atsakovo vardu registruota transporto priemonė (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (dalyvavimas viešajame eisme sustabdytas), transporto priemonė (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir transporto priemonė (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (dalyvavimas viešajame eisme sustabdytas). Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2022 m. vasario 25 d. duomenimis atsakovui nuosavybės teise registruotas žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) (buv. (duomenys neskelbtini).) (duomenys neskelbtini), butas adresu (duomenys neskelbtini); asmeninės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) (buv. (duomenys neskelbtini).) (duomenys neskelbtini); žemės sklypas adresu (duomenys neskelbtini); statiniai (pastatas – valgykla, pastatas – fabrikas, pastatas – sandėlis, kiti inžineriniai statiniai – kiemo statiniai) adresu (duomenys neskelbtini); žemės sklypas adresu (duomenys neskelbtini); žemės sklypas su statiniais adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovas pateikė teismui pajamų mokesčio deklaraciją už 2021 metus, kurioje fiksuojamos atsakovo pajamos iš darbo teisinių santykių bei individualios veiklos pajamos. Teismo posėdyje atsakovas paaiškino, jog iš nekilnojamojo turto pajamų negauna.

Įvertinus byloje pateiktus duomenis, darytina išvada, jog tiek ieškovės, tiek atsakovo turtinė padėtis nėra bloga. Tačiau vertinant ieškovės indėlį į šalių dukros išlaikymą, pastebėtina, jog ieškovė viena rūpinasi ir prižiūri neįgalią dukrą, aprūpina ją būstu, patiria būsto išlaikymo išlaidas, užtikrina dukros būtinųjų poreikių tenkinimą (perka maistą, rūbus, medikamentus ir kt.). Dėl šalių dukrai nustatytų sveikatos sutrikimų bei nuolatinės priežiūros poreikio ieškovė objektyviai, be kitų asmenų pagalbos, neturi galimybės gauti didesnes pajamas ar didesne dalimi tenkinti šalių dukros poreikius (Civilinio proceso kodekso 185 straipsnis).

Ieškovė prašo iš atsakovo priteisti po 416,65 Eur išlaikymą dukrai, mokamą periodinėmis išmokomis, tačiau objektyvių duomenų, pagrindžiančių tokį reikalavimą nepateikia (Civilinio proceso kodekso 178 straipsnis). Byloje pateikti duomenys, jog šalių dukros poreikiams tenkinti reikalinga apie (duomenys neskelbtini) Eur/mėn. suma, ieškovė aplinkybių, jog dukros poreikiai yra didesni, neįrodinėjo ir nepagrindė. Aplinkybė, jog išlaikymo dydis turi būti indeksuojamas nesudaro pagrindo iš atsakovo priteisti didesnio, nei būtinas dukros poreikiams tenkinti, išlaikymo, pažymint, jog ir teismo sprendimu priteistas išlaikymas periodinėmis išmokomis turi būti indeksuojamas teisės aktų nustatyta tvarka taip užtikrinant, kad šalių dukra nuolat gautų jos poreikiams tenkinti nustatytą sumą (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Teismo vertinimu, didesnio, nei būtinas išlaikymo priteisimas, kai prašoma priteisti indeksuota išlaikymo suma periodinėmis išmokomis būtų indeksuojama dar kartą, neatitiktų teisingumo, protingumo, sąžiningumo principų bei sukurtų prielaidas pažeisti įstatyme įtvirtintą vaiko poreikių ir tėvų galimybių teikti atitinkamo dydžio išlaikymą proporcingumo principą (CK 3.192 straipsnis).

Kita vertus, vertinant prašomo priteisti išlaikymo (paramos) dydžio pagrįstumą, atsižvelgtina, jog nors tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus abiem tėvams yra vienoda, tačiau tai nereiškia, kad kiekvienas iš jų turi teikti vienodo dydžio išlaikymą. CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas tėvų valdžios lygybės principas reiškia tai, kad tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios, tačiau konkrečios teisės ir pareigos bei jų apimtis gali skirtis, priklausomai nuo daugelio faktinių aplinkybių (vaiko gyvenamoji vieta, turtinė padėtis ir kt.).

Sprendžiant klausimą dėl paramos priteisimo iš vieno iš tėvų, būtina nustatyti, ar tas tėvas turi galimybę teikti atitinkamo dydžio paramą, ar jo turtinė padėtis tai leidžia ir ar paramos priteisimas nepažeis jo paties gyvybiškai svarbių interesų, nes dėl išlaikymo pareigos vykdymo negali iš esmės pablogėti tėvų ar kitų asmenų turtinė padėtis.

Nagrinėjamu atveju visuma byloje nustatytų aplinkybių nesuponuoja išvadų, jog išlaikymo priteisimas iš atsakovo iš esmės pažeistų gyvybiškai svarbius jo interesus ar iš esmės pablogintų jo turtinę padėtį (Civilinio proceso kodekso 183 straipsnis, 185 straipsnis). Atsakovas teismo posėdyje paaiškino, jog sveikatos sutrikimų, kurie ribotų jo galimybes dirbti jo gebėjimus atitinkantį darbą ir gauti pajamas, neturi, kitų išlaikytinių neturi. Nors atsakovas nurodė, jog dukros išlaikymui sutiktų skirti po 250 Eur/mėn., pastebėtina, jog ši suma, įvertinus byloje pateiktus šalių dukros būtinuosius ir specialiuosius poreikius, neužtikrintų visų S. S. poreikių tenkinimo, kas neatitiktų teisingumo, protingumo ir proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principų (Civilinio proceso kodekso 185 straipsnis, CK 1.5 straipsnis, 3.192 straipsnis). Tačiau įvertinus byloje pateiktus duomenis apie S. S. išlaikymui per mėnesį būtinų išlaidų dydžius, S. S. mokamą išmoką, matyti, jog šalims per mėnesį tenkanti išlaidų suma sudarytų apie 350 Eur (CK 3.196 straipsnis).

Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, jog šalių dukra yra neįgali nuo vaikystės, dėl jai nustatytų sveikatos sutrikimų yra nedarbinga, todėl jai reikalinga tėvų parama, taip pat ieškovės ir atsakovo turtinę padėtį, išlaikomų asmenų skaičių, S. S. valstybės skiriamų išmokų dydį, darytina išvada, jog atsakovas gali prisidėti prie paramos dukrai teikimo, todėl įvertinus šalių dukros S. S. gyvenimiškus poreikius, taip pat turimus specialiuosius poreikius, kurių atsakovas nepaneigė, siekiant interesų pusiausvyros, ieškovės reikalavimas tenkintinas iš dalies ir iš atsakovo dukros išlaikymui priteistina po 380 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo dienos iki šalių dukra taps darbinga, išlaikymo sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka (CK 3.192 straipsnis, 3.192¹ straipsnis, 3.194 straipsnio 3 dalis, 3.208 straipsnis, Civilinio proceso kodekso 183 straipsnis, 185 straipsnis). Teismo vertinimu 380 Eur suma yra proporcinga tiek šalių dukros poreikiams, tiek atsakovo turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnis).

Į teismo sprendimu iš atsakovo priteistą išlaikymą (paramą) įskaitytinos laikino išlaikymo sumos, priteistos iš atsakovo teismo 2022 m. vasario 1 d. nutartimi taikius laikinąsias apsaugos priemones (Civilinio proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalis, CK 1.5 straipsnis, 3.192 straipsnis).

Remiantis Civilinio proceso kodekso 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, sprendimai dėl išlaikymo priteisimo vykdomi skubiai.

Pagal CK 3.201 straipsnio nuostatas, šalims išlieka teisė vėliau kreiptis dėl išlaikymo (paramos) dydžio ar formos pakeitimo, esant įstatyme nurodytoms sąlygoms.

Dėl išlaikymo įsiskolinimo

CK 3.192(1) straipsnio, reglamentuojančio tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus, sulaukusius pilnametystės, 4 dalyje numatyta, jog vaikų, sulaukusių pilnametystės, išlaikymo tvarkai mutatis mutandis taikomi šio kodekso 3.192, 3.193, 3.194, 3.196, 3.197, 3.198, 3.199, 3.200, 3.201, 3.208 straipsniai. CK 3.200 straipsnis numato, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos. Taigi, išlaikymas priteisiamas nuo tos dienos, kai atsirado teisė jo reikalauti, t. y. kai vaiko tėvas ar motina nevykdo pareigos materialiai išlaikyti nepilnamečius vaikus. Išlaikymo skolos priteisimo galimybę riboja CK 3.200 straipsnyje įtvirtintas laikotarpis, už kurį skola gali būti priteisiama. Reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 1.5 straipsnis, 3.3 straipsnis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2007 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2007).

Ieškovė prašo iš atsakovo priteisti 2 024,35 Eur išlaikymo įsiskolinimą, susidariusį nuo 2020 m. gruodžio 1 d. iki 2021 m. balandžio 25 d.

Bylos duomenimis nustatyta, jog atsakovas prie dukros priežiūros (išlaikymo) neprisideda nuo 2020 m. gruodžio 1 d., ginčo dėl šios aplinkybės tarp šalių nėra (Civilinio proceso kodekso 187 straipsnis). Ieškovės ieškinys dėl išlaikymo pilnamečiui vaikui priteisimo pateiktas 2021 m. balandžio 26 d., todėl išlaikymo įsiskolinimas skaičiuotinas už laikotarpį nuo 2020 m. gruodžio 1 d. iki 2021 m. balandžio 25 d. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, laikytina, jog atsakovas minėtu laikotarpiu turėjo teikti po 380 Eur išlaikymą per mėnesį, atitinkamai įsiskolinimas už laikotarpį nuo 2020 m. gruodžio 1 d. iki 2021 m. kovo 31 d. sudarytų 1 520,00 Eur (380 Eur*4 mėn.), o įsiskolinimas už laikotarpį nuo 2021 m. balandžio 1 d. iki 2021 m. balandžio 25 d. siektų 316,75 Eur (380 Eur/mėn./30 d. * 25 d.). Įvertinus nurodytas aplinkybes, atsižvelgiant kasacinio teismo praktiką nustatant priteistino išlaikymo dydį, teisės į išlaikymą atsiradimo momentą, ieškovei iš atsakovo priteistinas 1 836,75 Eur išlaikymo įsiskolinimas (1 520 Eur + 316,75 Eur), tokiu būdu iš dalies tenkinant ieškinio reikalavimą (CK 3.3 straipsnis, 3.192 straipsnis, 3.192(1) straipsnis, 3.200 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimo daliai (Civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 1 dalis). Ieškovė atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo (Civilinio proceso kodekso 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Šioje byloje už ieškinį mokėtinas žyminis mokestis sudaro 144 Eur (Civilinio proceso kodekso 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3 punktas, 10 punktas). Žyminis mokestis, nuo kurio mokėjimo ieškovė atleista, priteistinas iš atsakovo į valstybės biudžetą (Civilinio proceso kodekso 79 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis).

Ieškovė byloje pateikė duomenis, jog patyrė 726 Eur išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti. Patirtos bylinėjimosi išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“ patvirtintų rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalių dydžių, yra realiai patirtos, pagrįstos byloje pateiktais rašytinais įrodymais (Civilinio proceso kodekso 98 straipsnis), todėl pagrindo jas mažinti nenustatyta.

Tačiau įvertinus procesinę bylos baigtį, ieškinį tenkinus iš dalies, laikytina, jog patenkinta 91 proc. ieškinio reikalavimų, todėl ieškovei iš atsakovo priteistinos 660,66 Eur bylinėjimosi išlaidos (726 Eur*91 proc.) (Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalis, 2 dalis).

Atsakovas byloje duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė, todėl šios nepriteistinos (Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 2 dalis).

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių

Byloje teismo 2022 m. vasario 1 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės dėl laikino išlaikymo priteisimo. Įvertinus byloje taikytų laikinųjų apsaugos priemonių pobūdį, remiantis Civilinio proceso kodekso 150 straipsnio 3 dalimi, CK 3.65 straipsnio 1 dalimi, laikinosios apsaugos priemonės naikintinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 265-270 straipsniais, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo D. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) S. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) atstovaujamai globėjos ir turto administratorės ieškovės O. S., išlaikymą po 380 Eur (tris šimtus aštuoniasdešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos (2021 m. balandžio 26 d.) iki S. S. bus pripažinta darbinga, išlaikymo sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovo D. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymo S. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) įsiskolinimą 1 836,75 Eur (vieno tūkstančio aštuonių šimtų trisdešimt šešių eurų 75 ct) sumai už laikotarpį nuo 2020 m. gruodžio 1 d. iki 2021 m. balandžio 25 d.

Kitoje dalyje ieškinio netenkinti.

Priteisti iš atsakovo D. S. 660,66 Eur (šešių šimtų šešiasdešimt eurų 66 ct) bylinėjimosi išlaidas ieškovei O. S..

Priteisti iš atsakovo D. S. 144 Eur (vieno šimto keturiasdešimt keturių eurų) žyminį mokestį į valstybės biudžetą.

Panaikinti teismo 2022 m. vasario 1 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones (dėl laikino išlaikymo priteisimo).

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėja Dalė Žukauskienė