Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

2017-03-27 · Civilinė byla Nr. e2-398-1031/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-03-27
Bylos Nr.
e2-398-1031/2017
Teisminio proceso Nr.
2-70-3-06682-2016-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Ernestas Šukys
Ieškovas
J. K.
Atsakovas
D. K.
Advokatai
Donata Motiejūnė
Civilinė byla Nr. e2-398-1031/2017Teisminio proceso Nr. 2-70-3-06682-2016-3
Procesinių sprendimų kategorijos: 2.3.5.2.1(S)ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. kovo 27 d.Šiauliai
Šiaulių apylinkės teismo teisėjas Ernestas Šukys,sekretoriaujant Sigitai Batulevičienei,

dalyvaujant ieškovės J. K. atstovei advokatei Donatai Motiejūnei, išvadą teikiančios institucijos – Šiaulių miesto savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Eglei Bikinienei, nedalyvaujant ieškovei J. K. ir atsakovui D. K.,

uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės J. K. ieškinį atsakovui D. K. dėl išlaikymo vaikui periodinėmis išmokomis priteisimo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, išvadą teikianti institucija byloje – Šiaulių miesto savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyrius,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė patikslintu ieškiniu iš atsakovo šalių sūnaus E. K. išlaikymui prašė priteisti periodines išmokas, mokamas kas mėnesį po 190 Eur iki sūnus E. K. sulauks pilnametystės. Išlaikymą periodinėmis išmokomis ieškovė prašė priteisti nuo kreipimosi į teismą dienos. Taip pat prašė priteisti iš atsakovo jų sūnaus išlaikymo įsiskolinimą už 36 mėnesius iki kreipimosi į teismą dienos, skaičiuojant išlaikymo įsiskolinimą po 175 Eur už kiekvieną mėnesį, t. y. 6300 Eur išlaikymo įsiskolinimą. Ieškovė prašė paskirti ją sūnaus lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Ieškovė ieškinyje nurodė, taip pat jos atstovė teismo posėdyje paaiškino, kad ieškovė ir atsakovas, nors ir yra sutuoktiniai, nebegyvena kartu jau daugiau nei dešimt metų. Tiek laiko atsakovas materialiai nesirūpina ir šalių sūnumi. Ieškovė pažymėjo, kad geranoriškai su atsakovu susitarti dėl sūnaus išlaikymo nepavyksta. Ji kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo, teismas įsakymą išdavė, tačiau atsakovas pareiškė prieštaravimus.

Ieškovė nurodė, kad atsakovas neteikia sūnui nei moralinės, nei finansinės paramos, su vaiku visai nebendrauja, nesidomi vaiko auklėjimu ir jo poreikiais. Per dešimt metų atsakovas tik vieną kartą vaiką yra pasveikinęs su gimtadieniu. Sūnus gyvena su ieškove Ispanijoje ir ieškovė jokios atsakovo pagalbos jį auginant ir išlaikant iš atsakovo negauna. Todėl ieškovė prašo iš atsakovo priteisti išlaikymą periodinėmis išmokomis ir išlaikymo įsiskolinimą už maksimalų trijų metų laikotarpį.

Atsakovas D. K. atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Teismui priėmus teismo įsakymą pateikė prieštaravimus dėl jo, kuriuose nurodė, kad turi pareigą išlaikyti kitus du savo nepilnamečius vaikus, todėl gali teikti 100 Eur išlaikymą periodinėmis išmokomis. Taip pat atsakovas nurodė, kad visiškai nesutinka su 6300,00 Eur išlaikymo įsiskolinimo priteisimu. Atsakovas D. K., rengiantis bylos nagrinėjimui, dalyvavo pirmame parengiamajame posėdyje (2016 m. gruodžio 12 d.) ir nurodė, kad jis išlaikymą teikė pervesdamas lėšas į ieškovės sąskaitą, esančią AB „Šiaulių bankas“. Atsakovas taip pat nurodė, kad tokius duomenis pateiks teismui, kurie patvirtins jo teiktą išlaikymą, todėl iš jo neturi būti priteistas išlaikymo įsiskolinimas, nes jis išlaikymą teikė.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Teismas nustatė tokias reikšmingas faktines nagrinėjamos bylos aplinkybes: ieškovė ir atsakovas yra E. K., gim. (duomenys neskelbtini) tėvai (4 b.l.). Nors šalys yra sutuoktiniai, šalys kartu negyvena. Vaikas jau dešimt metų kartu su motina gyvena skyrium nuo atsakovo Ispanijos Karalystėje. Atsakovas išlaikymo vaikui neteikė nei iki ieškovė kreipėsi į teismą dėl jo priteisimo, nei po to, kai byla buvo iškelta teisme. Nors atsakovas nurodė, kad išlaikymą teikė, jam tokių įrodymų nepateikus teismas, vertindamas byloje esančius įrodymus, nenustatė, kad atsakovas būtų šalių sūnui teikęs išlaikymą trejų metų laikotarpyje iki ieškovei kreipiantis į teismą. Teismas taip pat nustatė, kad atsakovas turi nuolatines iš darbo teisinių santykių gaunamas pajamas (98, 99 b.l.), kartu su ieškove turi privalomo registruoti turto – automobilį (101 b.l.) ir sodo pastatą su žemės sklypu (103, 104 b.l.). Be šalių sūnaus atsakovas turi dar du nepilnamečius vaikus: K. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir K. K., gim. (duomenys neskelbtini) (122 b.l.).

Institucijos teikiančios išvadą atstovė išvadoje nurodė, kad ieškinys tenkintinas, nes jo reikalavimai atitinka vaiko interesus. Tokių reikalavimų tenkinimas nepažeidžia kitų atsakovo nepilnamečių vaikų interesų, nes atsakovas turi pareigą dėti didesnes pastangas siekiant užtikrinti savo vaikų interesų tenkinimą.

Dėl atsakovo procesinio pasyvumo.

Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 6 straipsnis kiekvienam asmeniui garantuoja teisę į teisingą teismą. Civiliniame procese ši teisė yra realizuojama užtikrinant sąžiningą civilinį procesą, kurio vienas esminių elementų yra tinkamas abiejų šalių išklausymas bylos nagrinėjimo procese. Būti išklausytam yra bylos šaliai garantuojama teisė. Teismas savo sprendimą priima išklausęs abi šalis ir vertindamas jų pateiktus argumentus ir įrodymus, todėl teismas turi pareigą suteikti šalims pakankamai laiko ir procesinių galimybių tinkamai pasiruošti bylos nagrinėjimui. Kita vertus, ne teismas, o pati šalis sprendžia kokiu būdu ir kokia apimtimi ji įgyvendins šią teisę. Tuo atveju, jeigu šalis nusprendžia savo dispozityvia teise nesinaudoti, jam gali atsirasti tik įstatymu nustatytos pasekmės. Esant draudimui šeimos byloje priimti sprendimą už akių, teismas nagrinėja bylą pagal vienos šalies pateiktus įrodymus. Šiuo atveju įstatyme pasyviajam atsakovui numatyta procesinė pasekmė yra de novo taisyklė, kuri reiškia, kad šalis apeliaciniame procese neteikia naujų įrodymų, t.y. įrodymų, kuriuos galėjo teikti pirmosios instancijos teismui ir apeliaciniu procesu byla nenagrinėjama iš naujo (CPK 314).

Kaip minėta, nors atsakovas ir pateikė prieštaravimus dėl priimto teismo įsakymo ir parengiamajame teismo posėdyje nurodė teiksiantis įrodymus dėl teikto išlaikymo, todėl išlaikymo įsiskolinimas iš jo neturi būti priteistas, tačiau atsakovas tokių įrodymų neteikė nei antrame parengiamajame posėdyje, nei teismo posėdyje bylą nagrinėjant iš esmės nedalyvavo.

Dėl priteistino išlaikymo periodinėmis išmokomis ir jo dydžio.

CK 3.192 straipsnio, reglamentuojančio tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo vaikus, 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Kasacinio teismo praktikoje akcentuota, kad kiekvienu atveju visų pirma turi būti užtikrinti vaiko interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010).Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį siekiant uždirbti, gauti pajamų vaikams išlaikyti. Tėvų pareiga teikti vaikams išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis mažomis pajamomis. Teismas pažymi, kad nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamų, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams.

Teismas pažymi, kad koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu konkrečiu atveju byloje sprendžia bylą nagrinėjantis teismas. Tuo pačiu teismas laikosi ir tos pozicijos, kad tėvai, būdami artimiausi asmenys vaikui ir kasdieną (bent vienas iš tėvų) sekantis vaiko gyvenimą, dažniausiai tinkamai vertina savo vaikų poreikius.

Nagrinėjamojoje byloje ieškovės atstovė nurodė, kad vaikui su motina gyvenant užsienyje – Ispanijoje – ieškovė neteikia konkrečių įrodymų, patvirtinančių konkrečius vaiko poreikius, nes jų surinkimas užsienyje ir vertimas užtruks laiko ir didins bylos nagrinėjimo sąnaudas, nes visi dokumentai turėtų būti verčiami į lietuvių kalbą. Be to, ieškovės atstovė nurodė, jog visuotinai yra suprantama ir žinoma, kad kiekvienas vaikas turi valgyti, būti rengiamas, gauti tam tikras pramogas, o prašomas priteisti išlaikymo dydis yra skirtas šiems poreikiams.

CPK 182 straipsnio 1 dalies 1 punktas nurodo, kad nereikia įrodinėti aplinkybių, kurios yra visiems žinomos. Teismas tokiomis aplinkybėmis laiko ir aplinkybes, kad kiekvienas vaikas turi valgyti, būti rengiamas, susirgus turi būti gydomas, turėti jo poreikiams tinkamas buitines sąlygas, turėti mokymosi reikalingas priemones, būti ugdomas. Šalių sūnus E. K. yra L. A. miesto A. M. vidurinio lavinimo mokyklos mokinys (81,82 b.l.). Byloje nesant duomenų apie E. K. specialius gabumus, kuriems lavinti reikalingos specialios priemonės, taip pat nesant duomenų apie vaiko specialius poreikius, nulemtus jo sveikatos ar kitų svarbių aplinkybių, teismas nagrinėjamojoje byloje laiko, kad E. K. poreikiai vertinami kaip vidutiniai vidutinio mokyklinio amžiaus (14 metų) berniuko poreikiai. Teismas vertindamas formuojamą teismų praktiką, atsižvelgdamas į Vaiko teisių apsaugos institucijos atstovės išvadą, pateiktą teismo posėdyje, laiko, kad prašomas priteisti 190 Eur išlaikymas periodinėmis išmokomis atitinka vaiko poreikius, toks išlaikymo dydis yra protingas ir proporcingas. Teismas, spręsdamas priteisti tokį išlaikymą, taip pat atsižvelgia į paties atsakovo poziciją, išsakytą parengiamajame posėdyje, kad jis sutinka su tokio išlaikymo periodinėmis išmokomis dydžiu (2016 m. gruodžio 12 d. parengiamojo posėdžio garso įrašas nuo 30 min. iki 31 min.).

CK 3.192 straipsnis iš esmės numato du vertinimo kriterijus priteisiant išlaikymą vaikui – tai vaiko poreikiai ir tėvų turtinė padėtis (tėvų galimybės). Nagrinėjamojoje byloje vertinant, kad E. K. poreikiai yra vidutiniai vidutinio mokinio poreikiai, atsižvelgiant į atsakovo išreikštą sutikimą dėl išlaikymo dydžio periodinėmis išmokomis bei vertinant paties teismo surinktus įrodymus apie atsakovo turtinę padėtį – gaunamas pajamas, turimas lėšas ir turtą, teismas nenustatė, kad sūnui priteisiamas išlaikymas po 190 Eur kiekvieną mėnesį neatitiktų atsakovo turtinės padėties.

Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.

Atsakovui nurodžius, kad jis sutinka dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis dydžiu, atsakovas nurodė, kad nesutinkantis su išlaikymo įsiskolinimo priteisimu. Parengiamajame posėdyje atsakovas nurodė, kad jis vaikui išlaikymą teikė ieškovei pervedant lėšas į jos AB „Šiaulių bankas“ esančią sąskaitą, todėl išlaikymo įsiskolinimo nėra, taip pat atsakovas nurodė, kad išlaikymo įsiskolinimo nėra ir todėl, kad ieškovei išvykus į Ispaniją jis vienas mokėjo įmokas už nekilnojamąjį turtą, kuris yra registruotas abiejų šalių vardu (2016 m. gruodžio 12 d. parengiamojo posėdžio garso įrašas nuo 31 min. iki 37 min.). Atsakovas nurodė, kad tokius duomenis pateiks teismui, teismas taip pat protokoline nutartimi tokius duomenis pateikti įpareigojo atsakovą. Atsakovas tokių duomenų nepateikė į antrą parengiamąjį posėdį ir į bylos nagrinėjimą teismo posėdyje neatvyko.

Bendroji įrodymo naštos taisyklė (lot. onus probandi) yra įtvirtinta CPK 178 straipsnyje, kuriame nurodoma, kad kiekviena šalis turi įrodinėti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus.

Ieškovė formuluodama šį ieškinio reikalavimą jam pagrįsti įrodymų nepateikė, tačiau vadovaujantis formaliąja logika ir įrodinėjimo principais neįrodinėtinos tos aplinkybės, kurių nėra. Šiuo atveju ne ieškovė turi įrodinėti, kad atsakovas išlaikymo neteikė, o atsakovas turi įrodinėjimo pareigą įrodyti, kad išlaikymas buvo teikiamas ir išlaikymo įsiskolinimo nėra. Atsakovui tokių duomenų nepateikus teismas tenkina ir šį ieškovės ieškinio reikalavimą. Teismas, tenkindamas šį ieškinio reikalavimą, vertina, kad skaičiuojant išlaikymo įsiskolinimą jis skaičiuojamas po 175 Eur už kiekvieną mėnesį, teismui nustačius, kad E. K. turi vidutinio vaiko vidutinius poreikius, toks išlaikymo įsiskolinimas yra teisėtas, protingas, proporcingas, todėl priteistinas.

Nors atsakovas jo paties nurodytas aplinkybes apie tik jo vieno vykdomą prievolę prieš bendrus su ieškove kreditorius nepateikė, tačiau teismas pažymi, kad atsakovo vykdoma prievolė prieš kreditorius negali paneigti ar eliminuoti atsakovo pareigos išlaikyti savo sūnų E. K..

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Bylinėjimosi išlaidos paskirstomos proporcingai atmestų ir patenkintų reikalavimų santykiui (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Ieškovė pateikė duomenis, kad yra patyrusi 485,88 Eur atstovavimo ir dokumentų vertimo išlaidas. Tenkinus ieškovės ieškinį šios išlaidos iš atsakovo priteistinos ieškovės naudai. Teismas priteisdamas šias išlaidas nenustatė, kad jos viršytų Teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintas redakcijas dėl maksimalių tokių sumų dydžio.

Taip pat priteisiamos išlaidos, teismo vertinimu, atitinka bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą šioje byloje, taip pat atitinka šalių procesinį elgesį bylos nagrinėjimo metu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 263-270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Priteisti šalių sūnaus E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą periodinėmis išmokomis, mokamomis kiekvieną mėnesį po 190 Eur (vieną šimtą devyniasdešimt eurų) iš atsakovo D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuo kreipimosi į teismą dienos – 2016 m. liepos 27 d. iki E. K. pilnametystės.

Priteisti iš atsakovo D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sūnaus E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymo įsiskolinimą už trejus metus iki kreipiantis į teismą 6300 Eur (šešis tūkstančius tris šimtus eurų).

Šalių sūnui E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) jos patirtas bylinėjimosi išlaidas - 485,88 Eur (keturis šimtus aštuoniasdešimt penkis eurus ir 88 ct).

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.

Teisėjas Ernestas Šukys