Kauno apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant prokurorei A. K., nukentėjusiajam R. A., kaltinamajai V. S., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, aukštesniojo išsilavinimo, išsituokusi, bedarbė, registruota Užimtumo tarnyboje, gyvenamąją vietą deklaravusi ir gyvenanti (duomenys neskelbtini), anksčiau neteista, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 140 straipsnio 2 dalį,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. S. artimoje aplinkoje panaudojo fizinį smurtą, o būtent: 2022 m. gruodžio 31 d. apie 17.15 val., namuose (duomenys neskelbtini), apsvaigusi nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tarpusavio konflikto dėl asmeninių nesutarimų su šeimos nariu – sugyventiniu R. A. metu, tyčia sudavė sėdėjusiam ant sofos nukentėjusiajam R. A. smūgį į veidą pilnu stikliniu 0,75 l talpos buteliu putojančio fermentuotų gėrimų mišinio „BOSCA“, tuo padarė jam muštinę viršutinės lūpos žaizdą, tokiu būdu nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo R. A. sveikatą.

Kaltinamoji V. S. dėl jai pareikšto kaltinimo kalta neprisipažino ir parodė, kad 2022 m. gruodžio 31 d. apie 17 val. ji buvo namuose (duomenys neskelbtini), kartu buvo nukentėjusysis, su kuriuo iki įvykio gyveno apie pusmetį. Jie palydėjo senus metus, klausėsi muzikos, buvo vartoję alkoholio. Abu paėmė po butelį vyno „Bosca“, kurie buvo uždaryti, norėdami „susidaužti“, kuris tai sugalvojo – nežino. Sudaužimo metu nukentėjęs jai buvo iš kairės. Jie abu sėdėjo, rankos ištiestos, krūtinės lygmenyje. Ji išgirdo butelio skambesį po to pamatė bėgantį kraują bet nesuprato iš kur bėga kraujas. Nukentėjusysis bėgo į vonią, tračiau kraujavimo nesustabdė ir atsigulė miegamajame. Ji norėjo nukentėjusįjį išvaryti iš buto, o nukentėjusysis išsikvietė Policiją. Atvykusi Policija ir GMP išvežė nukentėjusįjį. Kada ir kieno butelis sudužo pasakyti negali, nes neprisimena. Tą vakarą tarp jos ir nukentėjusiojo konfliktų nebuvo. Nukentėjusiajam kilo abejonė, kad jam lūžo žandikaulis. Civilinio ieškinio nepripažįsta.

Nukentėjusysis R. A., apklaustas teisiamajame posėdyje, parodė, kad 2022 m. gruodžio 31 d. jis ir kaltinamoji buvo bute (duomenys neskelbtini), kuris priklauso kaltinamajai. Nuo ryto gėrė alų, pavakarį susėdo prie stalo, konfliktų nebuvo. Dėl girtumo įvykių detalių neprisimena. Kažkuris sugalvojo susidaužti šampano buteliais. Jokio smūgio nepajuto, pamatė bėgantį kraują, iš kur bėgo kraujas – nesuprato. Neprisimena koks buvo kaltinamosios elgesys. Matė sudužusį butelį, kieno butelis sudužo – neprisimena. Jis bandė sustabdyti kraujavimą, bet nepavyko. Kaltinamoji jį varė iš buto ir jis išsikvietė Policiją. Šiuo metu su kaltinamąja kartu negyvena, bet bendrauja.

Kauno apskrities VPK (duomenys neskelbtini) patrulės G. M. tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nustatoma, kad policijos pareigūnus kvietė R. A.. Įvykio vietoje pareigūnams jis paaiškino, kad išgertuvių metu sugyventinė V. S. buteliu jam smogė į veidą. V. S. tvirtino, kad prieš R. A. nesmurtavo, jis susižalojo pats. Užfiksuoti smurtą galintys rodyti požymiai –kraujuojanti žaizda R. A. lūpos srityje. Dėl patirto sužalojimo įvykio vietoje atlikti asmens blaivumo testo R. A. nebuvo galimybės (1 t., b. l. 38-41).

Įvykio vietos apžiūros protokolu nustatoma, kad 2022 m. gruodžio 31 d. apžiūrėta įvykio vieta - butas, esantis (duomenys neskelbtini), Jonavoje. Svetainėje ant stalo rastas stovintis nepradarytas butelis putojančio vyno, atidarytas plastmasinis alaus butelis ir du puodeliai. Kambaryje ant grindų prilaistyta skysčių, matomos raudonos spalvos į kraują panašios dėmės, sudužusio butelio šukės su raudonos spalvos sutepimais. Apžiūros metu fotografuota, paimtos butelio šukės (1 t., b. l. 45-52).

Daiktų apžiūros protokolu nustatoma, kad apžiūrėtos dvi sudužusio putojančio gazuoto fermentuotų gėrimų mišinio „Bosca“ butelio šukės. Ant etiketės matomi vietomis taškiniai, kitur – susiliejantys raudonos spalvos sutepimai, panašūs į sutepimus krauju. Antra šukė – butelio kaklelis su nuožulniu ir kaklelyje įtvirtintu kamščiu, apklijuotu gamykline plėvele. Plėvelė nepažeista. Apžiūros metu fotografuota (1 t., b. l. 53-57).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) nustatoma, kad R. A. padaryta viršutinės lūpos muštinė žaizda. Viršutinės lūpos žaizda padaryta kietu buku daiktu, kuo galėjo būti butelis. Nustatyti ar sužalojimai padaryti vienu metu nėra galimybės, nes nustatyta tik viena muštinė žaizda viršutinėje lūpoje. Muštinė žaizda viršutinėje lūpoje galėjo gautis suduodant buteliu. Muštinė žaizda viršutinėje lūpoje padaryta vienu trauminiu poveikiu. R. A. sužalojimo padarymo metu galėjo būti įvairiose padėtyse, išskyrus kniūbsčią padėtį. Teismo medicininiu požiūriu R. A. tokią žaizdą viršutinėje lūpoje galėjo pasidaryti pats. Muštinė viršutinės lūpos žaizda griuviminei traumai nėra būdinga. R. A. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 136-138).

Kitų objektų apžiūros protokolu nustatoma, kad apžiūrėti 6 vaizdo įrašai, užfiksuoti prie policijos tarnybinės uniformos tvirtinamomis vaizdo kameromis, prijungimui prie bylos medžiagos pateikti LR VRM ITT paslaugų tarnybos. 1-2 numeriais apžiūrėtuose vaizdo įrašuose užfiksuotas R. A., kurio burnos srityje matomas nutekėjęs kraujas. Į pareigūnų klausimą, kas jam nutiko, R. A. atsako: „va su bonke padarė“. Šalia sėdinti V. S. aiškina „va, paėmė šitą šampaną ir sudaužė“. Į tai R. A. sako: „Aš ne, ne, aš ant savęs negaliu taip padaryti“. Pareigūnas klausia abiejų, kokie jų tarpusavio santykiai – jie sugyventiniai ar draugai. V. S. sako: - „tegu atsako jisai“. Pareigūnas dar kartą klausia, kas čia buvo. V. S. atsako: „nieko čia nebuvo, aš nežinau, kas su juo pasidarė. Išėjo į lauką ir kas pasidarė, aš nežinau“. Tuomet ima pasakoti R. A.. Sako, jog jis nupirko alaus ir šampano Naujiems metams. Kalba, kad kažkam paskambino, bet jo pasakojimą pertraukia V. S., apie gėrimus kalba, jog „dalykai nevartojami, tegul jie stovi, nes aš juos išmesiu“. R. A. tęsia, kad jis paskambino kaimynei tai ji (tikėtina V. S.) dėl to supyko. 3-4 numeriais apžiūrėtuose vaizdo įrašuose V. S. tvirtina, kad R. A. ji nieko nepadarė, R. A. kartoja: „tu padarei, tu“, kalba, kad jis rašys pareiškimą. V. S. į tai atsako, jog jis gali rašyti pareiškimą ir, apskritai, bute jis – nepageidaujamas. 5-6 numeriais apžiūrėtuose vaizdo įrašuose užfiksuoti pareigūnai, nuo grindų renkantys sudužusio putojančio vyno „Bosca“ butelio šukes. Į pakuotę dedant butelio kaklelio šukę matoma, kad butelis nebuvo atidarytas. Ant stalo stovi kitas, taip pat neatidarytas butelis putojančio vyno. Po apžiūros vaizdo įrašai perkelti į kompaktinę plokštelę, atspausdinti sustabdytų kadrų vaizdai (1 t., b. l. 32-37).

Alkoholio kiekio matavimo prietaiso panaudojimo registracijos žurnalo Nr. (duomenys neskelbtini) įrašų kopija nustatyta, kad 2022 m. gruodžio 31 d. 17.31 val. atlikus asmens blaivumo testą V. S., nustatytas 3,07 ‰ girtumas (1 t., b. l. 42-44).

VšĮ Jonavos ligoninės Priėmimo skyriuje 2022 m. gruodžio 31 d. 20.23 val. R. A. atlikus asmens blaivumo testą, nustatytas 2,38 ‰ girtumas (1 t., b. l. 104, 119).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas

Fizinio skausmo sukėlimas ar sveikatos sutrikdymas – tai neteisėtas tyčinis mechaninis, cheminis, terminis, biologinis ir bet koks kitoks fizinis poveikis kito žmogaus organizmui, sukėlęs nežymų žmogaus sužalojimą arba trumpą susargdinimą. Poveikis kito žmogaus organizmui turi pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, siekiant sukelti fizinį skausmą ar kitokias fizines kančias. Šis nusikaltimas gali būti padarytas tik tyčiniais kaltininko veiksmais. Kaltinamoji savo kaltę neigia, nurodydama, kad nesmurtavo prieš nukentėjusįjį, jam nesudavė smūgių į veidą.

Tačiau nukentėjusysis ikiteisminio tyrimo metu liudijo, kad kaltinamoji smurtavo. Nurodė, kad V. S. nuo stalo pagriebė butelį putojančio vyno ir, butelį laikydama už kakliuko, juo smogė jam į burnos sritį. Nuo smūgio butelis dužo, o jam buvo prakirsta viršutinė lūpa. Kiek pamena, putojančio vyno butelių jie neatidarinėjo, nes sugyventinei šis gėrimas nepatiko. Kuria ranka ji laikė butelį, jam smogdama, nepamena, bet ji - dešiniarankė, todėl mano, kad smogė dešinėje rankoje laikytu buteliu. Nepamena, kad tą vakarą būtų skambinęs kokiai nors kaimynei, kad ją pasikviestų švęsti kartu. Nebent galėjo skambinti Užusaliuose gyvenančiai kaimynei, kad pasikalbėti, su kuo ji sutiks Naujuosius Metus, bet kaip ten buvo, neprisimena, nes buvo ganėtinai stipriai apsvaigęs. Nors sugyventinė prieš jį smurtavo, jį sužalojo, dėl ko jam prireikė medikų pagalbos (1 t., b. l. 78-81). Teisiamajame posėdyje nukentėjusysis parodymus pakeitė, tačiau be jo parodymų yra vaizdo įrašai, kuriuose išsyk po įvykio užfiksuoti kaltinamosios ir nukentėjusiojo parodymai ir teismas juos vertina kaip teisingus ir patikimus. Dabartiniai kaltinamosios ir nukentėjusiojo santykiai verčia pagrįstai abejoti abiejų proceso dalyvių parodymų objektyvumu ir patikimumu.

Atsižvelgiant į surinktų ir ištirtų įrodymų visetą, teismas mano, kad V. S. veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, t. y., kad ji apsvaigusi nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tarpusavio konflikto dėl asmeninių nesutarimų su šeimos nariu – sugyventiniu R. A. metu, tyčia sudavė sėdėjusiam ant sofos nukentėjusiajam R. A. smūgį į veidą pilnu stikliniu 0,75 l talpos buteliu putojančio fermentuotų gėrimų mišinio „BOSCA“, tuo padarė jam muštinę viršutinės lūpos žaizdą, tokiu būdu nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo R. A. sveikatą. Teismas mano, kad atsižvelgus į visą įrodymų visetą kaltinamosios kaltė įrodyta ir ji baustina.

Civilinio ieškovo Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos pareikštas civilinis ieškinys dėl 199,93 eurų už nukentėjusiojo R. A. gydymą atlyginimo yra pagrįstas, įrodytas rašytiniais duomenimis, todėl visiškai tenkintinas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.283 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, jeigu šis suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, privalo atlyginti už tai atsakingas asmuo. Pagal CK 6.280 straipsnį, atlyginęs kito asmens padarytą žalą, asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo. Kadangi ieškovas Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos už nukentėjusio gydymą viso patyrė 199,93 Eur, tai šią sumą turi materialinę ir regresinę teisę išieškoti iš kaltinamosios V. S..

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Baudžiamosios teisės paskirties kontekste tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra (LAT Baudžiamųjų bylų skyriaus 2014 m. spalio 7 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-388/2014; Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d. nutarimas). Įstatymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas konstruoja taip, kad teismas galėtų paskirti teisingą bausmę, vadovaudamasis įstatymo, nustatančio baudžiamąją atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais.

BK 41 straipsnio 2 dalis nustato, kad bausmės paskirtis yra 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; 2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, 3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bendruosius bausmės skyrimo pagrindus nustato BK 54 straipsnis. Teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). BK 61 straipsnio 2 dalis nustato teismui pareigą skiriant bausmę įvertinti ne tik atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, bet ir kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes.

Teismas atsižvelgia į V. S. padaryto nusikaltimo pavojingumo pobūdį, pavojingumo laipsnį (nesunkus nusikaltimas), į nusikaltimo padarymo žemus ir smurtinius motyvus, siekiant aiškintis asmeninius santykius panaudojant smurtą, panaudotą šeimos nario atžvilgiu, į tiesioginės tyčinės kaltės formą.

Teismas konstatuoja, kad V. S. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Baudžiamąją atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Vertinant V. S. asmenybę, pažymėtina, kad ji praeityje neteista (2 t. b. l. 48-49), administracine tvarka bausta (2 t. b. l. 64-71). Padarė tyčinį, smurtinį, nesunkų nusikaltimą. Atsižvelgęs į tai bei įvertinęs atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes (BK 61 str.), teismas sprendžia, kad V. S. baustina laisvės apribojimo bausme su intensyvia priežiūra, įpareigojant 1) neatlygintinai išdirbti 100 valandų per keturių mėnesių laikotarpį, sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; 2) per visą bausmės atlikimo laiką nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio ir narkotinių ar psichotropinių medžiagų).

Iki bausmės vykdymo pradžios paliktina galioti V. S. kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, o pradėjus bausmės vykdymą, kardomosios priemonės netaikyti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktiniai įrodymai – CD laikmena, paliktina saugoti prie baudžiamosios bylos, dvi butelio šukės sunaikintinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 302-307 straipsniais,

nusprendžia:

V. S. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir ją nubausti laisvės apribojimo bausme su intensyvia priežiūra 1 (vienerių) metų laikotarpiui. Laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu skiriant įpareigojimus: 1) neatlygintinai išdirbti 100 valandų per keturių mėnesių laikotarpį, sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; 2) per visą bausmės atlikimo laiką nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio ir narkotinių ar psichotropinių medžiagų).

Iki bausmės vykdymo pradžios palikti V. S. galioti kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, o pradėjus bausmės vykdymą, kardomosios priemonės netaikyti.

Priteisti iš V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Valstybinei ligonių kasai, įm. kodas 191351679, esančiai Europos a. 1, Vilniuje, civilinio ieškinio tenkinimui 199,93 Eur (šimtą devyniasdešimt devynis eurus ir 93 ct), pinigus pervedant į Valstybinės ligonių kasos prie SAM PSDF biudžetui padarytos žalos surenkamąją sąskaitą (duomenys neskelbtini), „Swedbank“, AB, banko kodas 73000.

Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktinius įrodymus – CD laikmeną, palikti saugoti prie baudžiamosios bylos, dvi šukes - sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.

Išaiškinti kaltinamajai, kad apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos. Kai apeliacinis skundas paduotas dėl to, jog yra įstatyme numatytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, arba dėl to, jog yra pagrindai atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, ar dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, ar neteisingai paskirtos bausmės, ar netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų ir apeliaciniu skundu neprašoma bloginti nuteistojo, išteisintojo asmens padėties bei proceso dalyviai neprašo bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka ir byloje nėra būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus, tuomet byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.