- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-08-26
- Bylos Nr.
- e2S-2180-275/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-15878-2021-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danutė Kutrienė
- Ieškovas
- A. P.
- Atsakovas
- akcinei bendrovei „Swedbank“
- Kategorijos
- 3.1.18.1.1.1Grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 11 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovo A. P. ieškinį atsakovei akcinei bendrovei „Swedbank“ dėl sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir restitucijos taikymo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas A. P. (toliau – ir ieškovas) pareiškė ieškinį atsakovei AB „Swedbank“ (toliau – ir atsakovė), kuriame prašė pripažinti atsakovės sprendimą dėl dalykinių santykių nutraukimo neteisėtu ir nepagrįstu bei įpareigoti atsakovę tęsti dalykinius santykius su ieškovu. Ieškovas taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – stabdyti atsakovės sprendimo dėl dalykinių santykių nutraukimo galiojimą iki bus išnagrinėta ši civilinė byla ir joje bus priimtas galutinis ir neskundžiamas teismo sprendimas.
2. Nurodė, kad atsakovas 2021 m. balandžio 6 d. pranešimu priėmė sprendimą nutraukti su ieškovu sudarytas sutartis dėl atsakovo paslaugų teikimo. Dalykinių santykių nutraukimas reiškia, kad atsakovas nutrauks visas su ieškovu sudarytas sutartis dėl atsakovo paslaugų teikimo, įskaitant visas banko sąskaitos sutartis, bei uždarys visas ieškovo vardu AB „Swedbank“ atidarytas banko sąskaitas. Pranešime nurodyta, kad 2021 m. birželio 14 d. atsakovas blokuos ieškovo vardu išduotas mokėjimo korteles – su jomis negalės būti atliekamos jokios operacijos, taip pat bus apribotas naudojimasis elektroniniais kanalais, pagal tarp ieškovo ir atsakovo 2004 m. liepos 22 d. sudarytą Elektroninių paslaugų teikimo sutartį, t. y. ieškovui bus suteiktos teisės tik peržiūrėti sąskaitos balansą ir gauti sąskaitos išrašą. Atsakovas nuo 2021 m. birželio 14 d. apribos operacijas AB „Swedbank“ padaliniuose ieškovo vardu atidarytose banko sąskaitose – į sąskaitas galės būti tik įskaitomos lėšos, skirtos įmokoms pagal ieškovo su atsakovu sudarytas kredito sutartis sumokėti. Atsakovas taip pat nusprendė nuo 2048 m. gegužės 1 d. bet kurią iš po šios datos einančių 5 (penkių) darbo dienų nutraukti su ieškovu dalykinius santykius.
3. Nurodė, kad ieškovo AB „Swedbank“ sąskaita yra pagrindinė ieškovo mokėjimo sąskaita, į ją gauna advokato honorarą bei naudoja tiek mokėjimams, susijusiems su vykdoma veikla, tiek asmeniniais tikslais. Pažymėjo, kad sąskaitos uždarymas sukels didelių nepatogumų tiek vykdant advokato veiklą, tiek asmeniniame gyvenime. Klientai negalės apmokėti išrašytų sąskaitų, kuriose nurodyti AB „Swedbank“ rekvizitai iki sprendimo dėl dalykinių santykių nutraukimo. Bus panaikintos kreditine kortele atliktos rezervacijos, pvz. atlikta viešbučio rezervacija, kuriai užtikrinti naudojama AB „Swedbank“ kredito kortele. Į kredito kortelę negalės būti grąžinti mokėjimai už atšauktas paslaugas, ar įsigytus daiktus, kurie įsigyti mokant AB „Swedbank“ kortele ir kurių grąžinimai atliekami būtent į AB „Swedbank“ kredito kortelę, iš kurios atliktas mokėjimas. Nuo kredito kortelės kiekvieną mėnesį negalės būti nuskaitomi automatiniai mokėjimai (ieškovas yra sudaręs sutartys dėl automatinio apmokėjimo).
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. birželio 11 d. nutartimi atmetė ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
5. Nurodė, kad ieškovas siekia atsakovę priversti tęsti sutartinius santykius viso ginčo metu, nors atsakovė jau buvo atlikusi visus veiksmus tam, kad sutarties galiojimas pasibaigtų joje numatyta tvarka, t. y. atsakovė pranešė apie sutarties galiojimo termino pasibaigimą nuo 2021 m. birželio 14 d. Pažymėjo, kad pritaikius ieškovo reikalaujamas laikinąsias apsaugos priemones, būtų be vienos iš sutarties šalių valios pratęstas sutarties galiojimo terminas ir tokiu būdu patenkintas ieškovo reikalavimas iki teismo sprendimo priėmimo. Nurodė, kad tokia teisinė situacija reiškia išankstinį ieškinio reikalavimų patenkinimą, kas prieštarauja tiek sąžiningumo principui, tiek teismų praktikai, kadangi laikinosios apsaugos priemonės turi užtikrinti teismo sprendimo įvykdymas, jeigu ieškinys būtų patenkintas, bet ne sutapti su pareikštais reikalavimais.
6. Paaiškino, kad patenkinus ieškovo reikalavimą, sutartis būtų laikoma nenutraukta ir galiojanti. Toks teismo sprendimas, be atskiro jo vykdymo, grąžintų šalis į pirminę padėtį. Vadinasi teigti, jog sutarties nutraukimas iki teismo sprendimo priėmimo gali apsunkinti ieškovui palankaus teismo sprendimo vykdymą arba padaryti jo vykdymą neįmanomu nėra jokio teisinio pagrindo. Ieškovo prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės prieštarauja ekonomiškumo ir šalių interesų pusiausvyros principams, kadangi jomis atsakovo interesai ribojami daugiau nei tai būtina teisėtiems ieškovo interesams apsaugoti. Padarė išvadą, jog ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nepagrįstas, todėl jį atmėtė.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
7. Atskiruoju skundu ieškovas A. P. prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 11 d. nutartį kaip nepagrįstą ir taikyti laikinąsias apsaugos priemones – stabdyti atsakovo sprendimo dėl dalykinių santykių bei visų sudarytų sutarčių dėl banko paslaugų teikimo nutraukimo galiojimą iki bus išnagrinėta civilinė byla ir joje bus priimtas galutinis ir neskundžiamas teismo sprendimas.
8. Nurodė, kad teismas neteisingai įvertino ieškinio pobūdį ir esmę, t. y. nepagrįstai neatsižvelgė į tai, jog ieškovas reiškė prevencinį ieškinį, todėl sprendime nepagrįstai nurodė, kad pritaikius reikalaujamas laikinąsias apsaugos priemones, būtų be vienos iš sutarties šalių valios pratęstas sutarties galiojimo terminas ir tokiu būdu patenkintas ieškovo reikalavimas iki teismo sprendimo priėmimo. Ieškovas pažymėjo, kad prevencinio ieškinio atveju laikinoji apsaugos priemonė ir ieškinio dalykas gali visiškai sutapti. Atkreipė dėmesį, kad sąskaitos sutartis yra viešoji sutartis.
9. Nurodė, kad teismas nepagrįstai sprendė klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių neatsižvelgdamas į prevencinio ieškinio esmę, kuriuo siekiama uždrausti veiksmus, sukeliančius realią žalos padarymo grėsmę ateityje – nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas ne tik pasidarytų neįmanomas, bet ir pats savaime prarastų esmę.
10. Pažymėjo, kad teismas nepagrįstai rėmėsi Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. kovo 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-382/2010. Ieškovui pareiškus ieškinį ir prašant taikyti laikinąsias apsaugos priemones, sutartis dar nebuvo nutraukta, tuo tarpu cituojamoje byloje buvo sprendžiamas klausimas kai sutartis de jure jau buvo nutraukta.
11. Nurodė, kad neužkirtus kelio atsakovui nutraukti sudarytą sutartį bus padaryta neatitaisoma žala, ieškovo klientai negalės atsiskaityti už ieškovo kaip advokato paslaugas. Nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių bylos nagrinėjimo metu ieškovas gali būti priverstas stabdyti advokato praktiką, o kai po kelių metų bus priimtas galutinis teismo sprendimas dėl sutarties nutraukimo teisėtumo, teismo sprendimo vykdymas gali būti nebeįmanomas. Be to, gali būti negrįžtamai prarasti asmeninio pobūdžio grąžintini mokėjimai, daryti kredito kortele, pvz. už pirktas kreditine kortele prekes, kurie grąžinami į tą pačią kredito kortelę, prarastos viešbučių rezervacijos, nutraukti periodiniai mokėjimai.
12. Pažymėjo, kad prievolės, kurios turi būti vykdomos į AB „Swedbank“ sąskaitą teismo nutarties priėmimo metu nebuvo pasibaigusios ir jos nebus pasibaigusios apribojus sąskaitą, t. y. klientai ir toliau liks įsipareigoję apmokėti išrašytas sąskaitas, liks kortele padarytos rezervacijos, vis dar galės būti atsaukti padaryti mokėjimai už prekes ar paslaugas.
13. Teigė, kad status quo būtų išlaikyta tik tuo atveju, jeigu pritaikius laikinąsias apsaugos priemones būtų užkirstas kelias atsakovui nutraukti su ieškovu sudarytas sutartis dėl banko paslaugų teikimo. Prašomomis taikyti laikinosiomis apsaugos priemonėmis yra siekiama užkirsti kelią tolimesniam teisių pažeidimui (jeigu toks būtų nustatytas) bei žalos padidėjimui.
Atsiliepimas
14. Atsakovas AB „Swedbank“ atsiliepimu prašė netenkinti ieškovo atskirojo skundo, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 11 d. nutartį palikti nepakeistą.
15. Pažymėjo, kad atsakovas nusprendė dalykinius santykius su ieškovu nutraukti po 27 metų, t. y. nuo 2048 m. gegužės 1 d.
16. Nurodė, kad ieškovas ieškiniu neprašo uždrausti atsakovui atlikti veiksmus galimai padarysiančius žalą, ieškovas ginčija konkretų atsakovo sprendimą, kuris bus realizuotas 2048 m. gegužės 1 d., todėl visi ieškovo atskirojo skundo argumentai, kurie susiję su prevenciniu ieškiniu laikytini nepagrįstais. Pažymėjo, kad preliminarus įrodymų vertinimas šioje byloje neleidžia daryti jokios pagrįstos išvados, kad ieškovui palankus teismo sprendimas gali būti priimtas, todėl laikinosios apsaugos priemonės pagrįstai nebuvo pritaikytos. Ieškovas pareiškė ieškinį dėl atsakovo sprendimo nutraukti dalykinius santykius su ieškovu nuo 2048 m. gegužės 1 d. pripažinimo negaliojančiu, todėl nėra jokio racionalaus pagrindo teigti, kad ši byla nebus išnagrinėta iki 2048 m. gegužės 1 d. ir dėl to privalu stabdyti atsakovo sprendimo nutraukti dalykinius santykius su ieškovu galiojimą. Atkreipė dėmesį, kad pagal pareikštus ieškinius dėl teisinių santykių modifikavimo (sukūrimo, pakeitimo, panaikinimo) paprastai nereikalingas teismo sprendimo priverstinis vykdymas. Kai reiškiamas reikalavimas pakeisti sutartinius teisinius santykius, šalių sutartiniai teisiniai santykiai modifikuosis teismo sprendimo pagrindu, taigi toks sprendimas neturės būti vykdomas priverstine tvarka.
Šalies argumentai
17. Nurodė, kad atskirajame skunde ieškovas ne tik pateikė naują reikalavimą atskirojo skundo prasme – stabdyti atsakovo sprendimo dėl visų sudarytų sutarčių dėl banko paslaugų teikimo nutraukimo galiojimą, kuris nebuvo nurodytas prašant taikyti laikinąsias apsaugos priemones, bet ir ieškinyje nėra jokių argumentų, susijusių su atsakovo sprendimo nutraukti konkrečias atsakovo ir ieškovo sutartis pripažinimu neteisėtu ir nepagrįstu. Teigė, kad ieškinyje nėra jokio reikalavimo, kuriuo būtų prašoma uždrausti atsakovui nutraukti dalykinius santykius su ieškovu – ieškiniu prašoma pripažinti neteisėtu ir nepagrįstu jau įvykusį juridinį faktą – konkretų atsakovo sprendimą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
18. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamo teismo nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
19. Byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas netenkino ieškovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo.
20. CPK 144 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi laikinosios apsaugos priemonių paskirtis – užkirsti kelią tam, kad teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Proceso įstatyme nėra įtvirtintas sąrašas atvejų, kuomet laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos, o yra numatyta, kad jos taikomos tada, kai prašantys taikyti laikinąsias apsaugos priemones asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir yra pagrindas manyti, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1286/2012). Taigi teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar nurodytų aplinkybių pakanka prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.
21. Spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas pirmiausia atlieka pareikštų reikalavimų tikėtino pagrįstumo vertinimą. Įsitikinęs, kad, išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus sprendimas, teismas turi nustatyti, ar nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
22. Lietuvos apeliacinio teismo formuojamoje laikinųjų apsaugos priemonių institutą reglamentuojančių teisės normų (CPK XI skyriaus penktasis skirsnis) taikymo bei aiškinimo praktikoje ne kartą pasisakyta, kad, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-674/2014; 2014 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1194/2014). Pagal prima facie (ieškinio preliminaraus pagrįstumo) doktriną ieškinio pagrįstumo vertinimo tikslas yra teismo įsitikimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1040/2013).
23. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad teismo atliekamas preliminarus (prima facie) ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis ir pan., t. y. tik tuomet, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas negalės būti tenkinamas teismo dėl gana akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015, 2015 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-8-464/2017).
24. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė 2021 m. balandžio 6 d. raštu dėl dalykinių santykių nutraukimo pranešė ieškovui, kad nusprendė nuo 2048 m. gegužės 1 d. bet kurią iš po šios datos einančių 5 (penkių) darbo dienų nutraukti su ieškovu dalykinius santykius; nuo 2021 m. birželio 14 d. blokuoti ieškovui išduotas mokėjimo korteles; nuo 2021 m. birželio 14 d. apriboti ieškovo teisę naudotis elektroniniais kanalais, t. y. suteikti ieškovui teisę tik peržiūrėti sąskaitos balansą ir gauti sąskaitos išrašą; nuo 2021 m. birželio 14 d. apriboti ieškovo teisę atlikti operacijas ieškovo sąskaitose atsakovės klientų aptarnavimo padaliniuose. Ieškovas 2021 m. birželio 2 d., t. y. iki tol, kol ieškovė nepradėjo vykdyti 2021 m. balandžio 6 d. rašte nurodytų apribojimų, pareiškė prevencinį ieškinį atsakovei, kuriame prašė pripažinti atsakovės sprendimą dėl dalykinių santykių nutraukimo neteisėtu ir nepagrįstu bei įpareigoti atsakovę tęsti dalykinius santykius su ieškovu, taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
25. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu ieškinyje išdėstytos faktinės aplinkybės ir pateikti teisiniai argumentai sudaro pagrindą teigti, kad prevenciniu ieškiniu reiškiamas reikalavimas dėl sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir įpareigojimo tęsti dalykinius santykius, kurių nutraukimas kelia grėsmę žalai atsirasti preliminariai pagrįstas: ieškinyje suformuluoti aiškūs reikalavimai, nurodytas jų teisinis ir faktinis pagrindai, argumentacija, pateikti ieškinyje nurodytas aplinkybes pagrindžiantys įrodymai. Ieškinio forma ir turinys atitiko CPK nustatytus reikalavimus.
26. Prevencinis ieškinys yra vienas iš civilinių teisių gynimo būdų, kurio tikslas – užkirsti kelią potencialiai žalai, o jo dalykas – uždrausti atsakovui atlikti tam tikrus veiksmus, kurie gali padaryti žalos. Viena iš prevencinio ieškinio pateikimo sąlygų yra ta, kad egzistuoja realus pavojus, jog ateityje teises pažeidžiantys veiksmai gali būti atlikti ar padaryta žala, arba ateityje bus tęsiami teises pažeidžiantys veiksmai ar žalos darymas.
27. Nors paprastai laikinųjų apsaugos priemonių taikymu neturi būti sprendžiami klausimai, į kuriuos turėtų būti atsakyta tik galutiniu teismo sprendimu, tačiau prevencinio ieškinio specifika lemia, kad laikinoji apsaugos priemonė ir ieškinio dalykas, taip pat būsimo teismo sprendimo turinys gali visiškai ar iš dalies sutapti, tačiau tai nereiškia, kad, taikydamas tokią priemonę, teismas pasisako dėl bylos esmės. Teismų praktikoje taip pat laikomasi nuostatos, kad prevencinio ieškinio padavimo atveju teismas gali taikyti tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios iš esmės gali sutapti su ieškinyje pareikštais reikalavimais (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. liepos 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-781/2009; 2011 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1443/2011). Prevencinio ieškinio dalykas yra reikalavimas uždrausti atsakovui atlikti tam tikrus veiksmus, kurie gali padaryti žalos (CK 6.255 straipsnis). Viena iš tokių laikinųjų apsaugos priemonių yra draudimas atsakovui imtis tam tikrų veiksmų (CPK 145 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamoje byloje yra pareikštas prevencinis ieškinys, todėl ieškinio dalyko ir pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių sutaptis yra galima.
28. Atsižvelgiant į prevencinio ieškinio esmę, kuriuo siekiama uždrausti veiksmus, sukeliančius realią žalos padarymo grėsmę ateityje, laikytina, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas tikslingas tik tuo atvejų, jeigu nustatoma, kad jomis bus išvengti galimai atsirandantis nuostoliai, kad jos yra adekvačios ir proporcingos susidariusioje situacijoje.
29. Nagrinėjamu atveju ieškovas prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemonės nurodė, kad patirs žalą, jeigu laikinosios apsaugos priemonės nebus pritaikytos, t. y. ieškovo, kaip advokato klientai negalės apmokėti išrašytų sąskaitų, kuriose nurodyti AB „Swedbank“ rekvizitai iki sprendimo dėl dalykinių santykių nutraukimo, bus panaikintos kreditinio kortele atliktos rezervacijos, kuriai užtikrinti naudojama AB „Swedbank“ kredito kortele, į kredito kortelę negalės būti grąžinti mokėjimai už atšauktas paslaugas, ar įsigytus daiktus, kurie įsigyti mokant AB „Swedbank“ kortele, nuo kredito kortelės kiekvieną mėnesį negalės būti nuskaitomi automatiniai mokėjimai. Taigi ieškovo nurodytos aplinkybes leidžia teigti, kad ieškovas nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių susidurs su tam tikrais nepatogumais, patirs tam tikrą žalą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nurodytos aplinkybes neįvertino.
30. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovo prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės prieštarauja ekonomiškumo ir šalių interesų pusiausvyros principams, kadangi jomis atsakovo interesai ribojami daugiau nei tai būtina teisėtiems ieškovo interesams apsaugoti. Tačiau teismas nevertino, ar ieškovo nurodytos aplinkybės, netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, galimai pažeis atsakovo interesus, ar bankas, pritaikius ieškovo prašomas laikinąsias apsaugos priemones dalinai, galės vykdyti pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevenciją reglamentuojančius teisės aktus. Teismas turi padaryti išvadą, ar dalinis prašymo tenkinimas, uždraudžiant atsakovui nutraukti dalykinius santykius su banko klientu, nepažeis banko interesų, kokioje dalyje būtų galima taikyti ieškovo prašomas laikinąsias apsaugos priemones, kad jos atitiktų proporcingumo ir šalių pusiausvyros principams ir nedarytų žalos ieškovui.
31. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas civilinėje byloje visada yra susijęs su tam tikrais suvaržymais ar apribojimais atsakovo atžvilgiu.
32. Atsižvelgiant į išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakęs tenkinti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, neįvertino ieškovui galinčios atsirasti žalos, nenustatė, kokioje dalyje prašomos laikinosios apsaugos priemonės galėtų būti taikomos, nepasiūlė atsakovui pateikti atsiliepimo į ieškovo prašymą. Nustačius, kad prašymo dalinis tenkinimas galimas ir kad tai atitiks proporcingumo ir šalių pusiausvyros principams, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas iki bylos išnagrinėjimo iš esmės būtų tikslingas , todėl klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutaria:
panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 11 d. nutartį ir perduoti ieškovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.