Telšių apylinkės teismo nuosprendis

2014-02-20 · Baudžiamoji byla Nr. 1-64-721/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2014-02-20Telšių apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2014-06-11Šiaulių apygardos teismas
Teismas
Telšių apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2014-02-20
Bylos Nr.
1-64-721/2014
Teisminio proceso Nr.
1-40-9-00440-2013-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Nadežda Kiubienė
Kaltinamasis
V. S.
Baudžiamoji byla Nr. 1-64-721/2014Proceso Nr.1-40-9-00440-2013-8Procesinio sprendimo kategorija (S) 1.2.14.10; 2.3.6.4.4. MAŽEIKIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. vasario 20 d. Mažeikiai

Mažeikių rajono apylinkės teismo teisėja Nadežda Kiubienė,

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei J. S.,dalyvaujant prokurorui Ž. G., kaltinamajam V. S.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo bylą, kurioje V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini)., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis profesinį išsilavinimą, ūkininkauja (duomenys neskelbtini), nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), ankščiau teistas 2 kartus: 1. 2011-10-10 Plungės r apyl. teismo pagal LR BK 140 str. 2d. laisvės atėmimu 1 metams, vadovaujantis LR BK 75 str. bausmės vykdymas atidėtas 1 m.; 2. 2013-07-16 Telšių r. apyl. teismo pagal LR BK 140 str. 1 d. ir LR BK 140 str. 2 d. laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams, vadovaujantis LR BK 75 str. bausmės vykdymas atidėtas 2 m., kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187straipsnio 1 dalyje.

Teismas, išnagrinėjęs bylą ,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. S. buvo kaltinamas tuo, kad sugadino svetimą turtą, o būtent: 2013m. liepos 12d. apie 19val. 42 min. Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariato areštinėje, 12 kameroje, tyčia, naudojant fizinę jėgą sugadino kameros lango rėmą, įskėlė lango stiklą ir sugadino lango atidarymo mechanizmo metalinius ribotuvus, taip sugadino svetimą Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariatui priklausantį 719, 05 vertės turtą.

V. S. dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu sugadinęs svetimą turtą prisipažino ir, apklaustas teismo posėdyje, parodė, kad kitoje baudžiamojoje byloje Telšių apylinkės teismo nutartimi jam buvo paskirta kardomoji priemonė suėmimas vienam mėnesiui ir jis 2013 m. liepos mėnesį buvo Mažeikių rajono policijos komisariato areštinėje. Tiksliai datos neprisimena, vakare apie 19 val. jis areštinės kameroje Nr. 12 buvo vienas. Kameroje buvo labai karšta ir norėjosi gryno oro, todėl jis nusprendė daugiau pradaryti kameroje esantį langelį, kuris jau buvo praviras, bet labai mažai. Matė, kad langas turi atidarymo mechanizmo ribotuvus. Norėdamas langą praverti plačiau, tiesiog jėga stipriau patraukė langą ir įskilo lango stiklas, pamatė, kad sugadino lango rėmą, lango atidarymo ribotuvą. Gailisi dėl to, kad taip atsitiko, padarytą Mažeikių rajono policijos komisariatui žalą jis pilnai atlygino.

Teismas bylos įrodymus tyrė Lietuvos Respublikos BPK 273, 291 str. nustatyta tvarka.

Iš 2013-07-12 Telšių apskrities VPK Mažeikių rajono policijos komisariato pareigūnų tyrėjo A. B. tarnybinio pranešimo matyti, kad jis, dirbdamas areštinėje budėtoju, 2013-07-12 19.43 val. buvo informuotas postinio G. G. apie tai, kad areštinės 12-je kameroje esantis suimtasis V. S. galimai įskėlė šioje kameroje esantį langą. V. S. paaiškino, kad lango rėmą sulaužė netyčia, tiesiog norėjo jį daugiau atidaryti, o kadangi langai turi ribotuvus ir jie pilnai neatsidaro, stipriau patraukus, langas išlūžo iš apatinio vyrio. V. S. elgesys iki šio įvykio nei jam, nei postiniams G. G. ir R. G. nesukėlė įtarimų, jog V. S. tyčia sulaužė lango rėmą ir įskėlė stiklą (7, 24 b. l.).

Priede prie tarnybinio pranešimo fotonuotraukose užfiksuoti Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariato 12-os areštinės kameros vaizdai, matyti, kad kameroje esančio lango stiklas yra įskilęs, lango rėmo ribotuvas sulenktas, rėmas sugadintas ( 11-21 b. l.).

Iš 2013-07-12 Telšių apskrities VPK Mažeikių rajono policijos komisariato postinių R. G., G. G. tanybinių pranešimų matyti, kad jie 2013-07-12 19.42 val., stebėdami pro kamerų durų stebėjimo langelius areštinės kamerose buvusius asmenis, pamatė, kad 12-je kameroje buvęs V. S., judindamas langą, galimai jį įskėlė. Kai su budėtoju A. B. įėjo į kamerą, pamatė, kad yra suskilęs kameroje esančio lango pirmas paketo stiklas, langas išlūžęs iš apatinio vyrio, įskilęs lango rėmas. V. S. elgesys iki tol nesukėlė jokių įtarimų, kad jis tyčia galėjo sulaužyti langą ( 9, 10, 25 b. l.).

2013-07-15 Telšių apskrities VPK Mažeikių rajono policijos komisariato specialisto V. K. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 12-je kameroje lango ribotuvai su akivaizdžiais nulenkimo požymiais, matyti, kad atidarant langą buvo naudota jėga. Suimtasis V. S. sugadino kameros lango stiklą jį suskaldydamas, tyčia per fizinę jėgą atidarydamas langą ir nulenkdamas apsauginius ribotuvus. Savo veiksmais jis padarė LR (duomenys neskelbtini) straipsnyje numatytą administracinį teisės pažeidimą ( 23 b. l.).

2013-08-02 Telšių apskrities VPK Mažeikių rajono policijos komisariato tyrėjo R. M. nutarimu buvo nutarta atsisakyyti pradėti ikiteisminį tyrimą dėl 2013-07-12 Mažeikių rajono PK areštinės 12-je kameroje sugadinto lango rėmo, stiklo ir apsauginio ribotuvo. Nurodyta, jog metaliniai lango ribotuvai buvo sulankstyti akivaizdžiai panaudojus fizinę jėgą (5 b. l.).

2013-11-14 Telšių apskrities VPK Mažeikių rajonio policijos komisariatas pareiškė civilinį ieškinį dėl sugadinto areštinės kameros lango, nurodydamas, jog patyrė turtinę 719,05 Lt žalą (33 b. l.).

Iš 2013-12-02 nurodymo pervesti įmokėtus grynuosius pinigus matyti, jog V. S. į Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato sąskaitą sumokėjo 719, 00 Lt už padarytą žalą.

BK 187 str. 1 d. numato baudžiamąją atsakomybę už svetimo turto sunaikinimą ir sugadinimą.

Turto sunaikinimo ar sugadinimo be kvalifikuojančių požymių objektas – fizinių ir juridinių asmenų nuosavybė. Šios nusikalstamos veikos dalykas – bet koks svetimas kilnojamasis ar nekilnojamasis turtas. Būtini objektyviosios pusė požymiai - veika, pasekmės ir priežastinis ryšys tarp veikos ir padarinių. Turto sugadinimas - toks turto savybių praradimo laipsnis, kai jo vertė sumažėja ir jis iš dalies tampa netinkamu naudotis pagal tikslinę paskirtį, bet vartojamosios šio turto savybės gali būti atkurtos. Nusikaltimas padaromas tiek veikimu, tiek neveikimu. Aktyvūs veiksmai gali pasireikšti mechaniniu, fiziniu ar kitokiu poveikiu į daiktą. Turto sunaikinimas ar sugadinimas yra materiali nusikalstama veika, jai būtini įstatyme numatyti padariniai, t.y. turi būti sunaikintas ar sugadintas konkretus daiktas. Be to, visais atvejais turi būti priežastinis ryšys tarp kaltininko padarytos veikos bei kilusių padarinių. Svetimo turto sunaikinimo ar sugadinimo subjektyvioji pusė pasireiškia tiesiogine arba netiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia savo veikos pavojingumą, numato, kad bus sunaikintas ar sugadintas svetimas turtas ir šių pasekmių nori arba jei ir nenori, sąmoningai leidžia pasekmėms atsirasti. Šios nusikalstamos veikos motyvai gali būti labai įvairūs: kerštas, pyktis, pavydas ir kt. Motyvai veikos kvalifikavimui reikšmės neturi, į juos teismas atsižvelgia individualizuodamas bausmę.

BPK 20 straipsnio 3 dalį, įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai. Taip pat pažymėtina, jog nekaltumo prezumpcija, įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 6 straipsnio 2 dalyje, reiškia ir tai, kad kiekvienas žmogus, kaltinamas nusikaltimo padarymu, laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas pagal įstatymą, kad baudžiamajame procese kaltės įrodinėjimo našta tenka kaltinančiai institucijai, tačiau kaltinamasis, pasinaudodamas teise į gynybą, gali pateikti įrodymus ar argumentus, paneigiančius pareikštą kaltinimą. Šios nekaltumo prezumpcijos nuostatos sukonkretintos ir įtvirtintos BPK 44 straipsnyje.

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančių policijos pareigūnų tarnybinių pranešimų matyti, kad policijos pareigūnai 2013-07-12 dirbę Mažeikių rajono policijos komisariato areštinėje. R. G., G. G. per areštinės 12-os kameros duryse esantį langelį matė, jog V. S., judindamas kameros langą, įskėlė lango stiklą, vėliau, įėję į kamerą, pastebėjo, jog lango rėmas ir lango atidarymo mechanizmo ribotuvas apgadinti. Policijos pareigūnams nekilo įtarimas, jog V. S. tyčia sugadino langą. Kaltinamasis V. S. visada, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme, nurodė tas pačias aplinkybes, jis neneigė, kad, norėdamas daugiau atidaryti kameros langą, stipriau patraukė jį, tačiau tvirtino, kad nenorėjo jo sudaužyti, sugadinti, tiesiog norėjo, kad patalpa, plačiau atidarius langą, išsivėdintų. Nors ir matė, kad yra lango atidarymo mechanizmo metaliniai ribotuvai, nepagalvojo, kad juos, patraukdamas langą, gali sugadinti. V. S. pareikštas kaltinimas šioje byloje grindžiamas vien tuo, kad jis sugadino lango atidarymo mechanizmo metalinius ribotuvus ir įskėlė lango stiklą panaudojęs fizinę jėga. Aplinkybės, kad, bandydamas plačiau praverti langą, stipriai (pagal kaltinimą ,,panaudojęs fizinę jėgą") jį patraukė, neneigia ir neginčija pats V. S., bet tai jokiu būdu nepatvirtina, kad jis tuo būtent ir siekė sugadinti areštinės kameros langą. Duodamas parodymus teisme, V. S. paaiškino, kad neapskaičiavo jėgos ir netyčia sugadino šį langą. Taigi bylos įrodymai tik patvirtina aplinkybę, kad V. S. stipriai patraukęs kameros langą, norėdamas plačiau jį atidaryti dėl to, kad nedidelėje uždaroje erdvėje - areštinės kameroje, vasara, liepos 12 d. buvo karšta, sugadino jo rėmą, lango atidarymo mechanizmo ribotuvą ir įskėlė stiklą, tačiau tai nesudaro pagrindo išvadai, kad jis tai padarė tyčia, turėjo tikslą ar motyvus tyčia pakenkti policijos komisariato turtui ar pareigūnams. Byloje nėra taip pat įrodymų, kad jis būtų nenorėjęs to padaryti, tačiau sąmoningai elgęsis taip, kad atidarydamas plačiau langą, jį sugadintų. V. S. žalą Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariatui atlygino savo iniciatyva, nors visą laiką neigė tyčia sugadinęs turtą ir tai taip pat neįrodo jo kaltės. Nenustatęs V. S. veiksmuose nei tiesioginės, nei netiesioginės tyčios sugadinti Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariato turtą, teismas konstatuoja, jog nėra visų privalomų nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 187 straipsnio 1 dalies požymių, būtinų apkaltinamajam nuosprendžiui jo atžvilgiu priimti.

Pažymėtina, kad nagrinėjamos bylos kontekste labai svarbus yra baudžiamosios ir kitų rūšių teisinės atsakomybės atribojimo klausimas. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje pažymėta, kad „siekiant užkirsti kelią neteisėtoms veikoms ne visuomet yra tikslinga tokią veiką pripažinti nusikaltimu, taikyti pačią griežčiausią priemonę – kriminalinę bausmę. Todėl kiekvieną kartą, kai reikia spręsti, pripažinti veiką nusikaltimu ar kitokiu teisės pažeidimu, labai svarbu įvertinti, kokių rezultatų galima pasiekti kitomis, nesusijusiomis su kriminalinių bausmių taikymu, priemonėmis (administracinėmis, drausminėmis, civilinėmis sankcijomis ar visuomenės poveikio priemonėmis ir pan.)“. (Konstitucinio Teismo 1997 m. lapkričio 13 d., 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimai). Lietuvos A. T. praktikoje taip pat pasisakyta, kad tiek baudžiamosios teisės paskirtis, tiek ir bendrieji teisės principai, įtvirtinti demokratinių teisinių valstybių jurisprudencijoje, suponuoja tai, kad negalimas tokios teisinės praktikos formavimas, kai sprendžiant civilinius ginčus taikomos baudžiamosios teisės normos ir asmens elgesys esant išimtinai civiliniams teisiniams santykiams vertinamas kaip atitinkamos nusikalstamos veikos padarymas. Nagrinėjamu atveju, V. S. padaryti veiksmai dėl turto sugadinimo, teismo nuomone, aiškiai atspindi civilinius santykius, turi deliktinės civilinės atsakomybės požymių, bet ne nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalyje, sudėtį. Nagrinėjamu atveju sprendžiant tarp kaltinamojo V. S. iš vienos pusės ir Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariato iš kitos pusės realiai kilusį civilinį ginčą buvo nepagrįstai taikomos baudžiamosios teisės normos. V. S. atlikti veiksmai plačiau atidarant areštinės kameros langą ir tuo sugadinant jį bei padarant Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariatui turtinę žalą, nepagrįstai pripažinti nusikalstama veika. Civilinės atsakomybės samprata ir rūšys reglamentuotos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.245 str. CK 6.263 str. nustatyta pareiga atlyginti padarytą žalą. CK 6.263 str. numato, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 5 str. 1 d. numatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Todėl Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariatas dėl jam padarytos turtinės žalos atlyginimo turėjo teisę kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka, o ne ginti savo pažeistas teises priemonėmis, susijusiomis su kriminalinių bausmių taikymu, neįvertinant kitų teisės šakų normų veiksmingumo atkuriant pažeistas teises.

Esant aukščiau išvardintoms aplinkybėms bei įvertinus visą bylos medžiagą, darytina išvada, kad V. S. nepadarė nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 187 straipsnio 1 dalyje, todėl jis išteisintinas (LR BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 str., 298 str., 303 str. 5 d. 1 p., 304 str., 305 str. 3 d., 307 str. 4 d., 7 d., teismas

nusprendė:

V. S. pagal LR BK 187 straipsnio 1 dalį išteisinti, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per nuosprendį priėmusį teismą.

Teisėja Nadežda Kiubienė