Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Reginos Bertašienės, Lino Pauliukėno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Aurelijos Sadauskaitės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Klaipėdos apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2021 m. balandžio 19 d. nuosprendžio, kuriuo:

T. D. išteisintas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 222 straipsnio 1 dalį (dvi nusikalstamos veikos) ir BK 220 straipsnio 1 dalį, jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių,

UAB „(duomenys neskelbtini)“ išteisinta pagal BK 20 straipsnio 2 dalį, BK 220 straipsnio 1 dalį, BK 20 straipsnio 2 dalį ir BK 222 straipsnio 1 dalį,

Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir Klaipėdos apskrities VMI, VMI) civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. T. D. buvo kaltinamas tuo, kad jis, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, MB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, apgaulingai tvarkė šių įmonių buhalterinę apskaitą, dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti šių juridinių asmenų veiklos, jų turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, bei pateikė neteisingus duomenis apie šių įmonių pajamas, pelną ar turtą, o būtent:

1.1. T. D. buvo kaltinamas pagal BK 222 straipsnio 1 dalį tuo, kad apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, dėl to negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, o būtent: T. D. nuo 2014-11-03 būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ įmonės kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (iki 2017-03-16 buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“), vykdžiusios veiklą, adresu (duomenys neskelbtini), direktoriumi, pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (Nr. IX-574) (toliau – ir BAĮ) 21 straipsnio 1 dalį, kuri numato, kad „už apskaitos organizavimą atsako ūkio subjekto vadovas”, būdamas atsakingas už įmonės ūkinę finansinę veiklą, buhalterinės apskaitos organizavimą, ūkinių operacijų pagrindimą apskaitos dokumentais, suvokdamas savo veikimo pavojingus padarinius, numatydamas, kad iš dalies nebus galima nustatyti įmonės turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, pažeisdamas BAĮ 13 straipsnio 1 dalies nuostatas, kurios nurodo, kad „Privalomi šie apskaitos dokumentų rekvizitai: 4) ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio turinys <...>“, 13 straipsnio 3 dalies nuostatas, kurios nurodo, kad „Įrašai apskaitos registruose daromi tik pagal apskaitos dokumentus, turinčius šiame straipsnyje nurodytus rekvizitus, išskyrus apskaitos dokumentus, gautus iš užsienio subjektų“, nurodė MB „(duomenys neskelbtini)“ vadovui E. M. (E. M.), tvarkiusiam UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, išrašyti 6 693,06 Eur sumos 2016-12-30 kasos pajamų orderį Nr. (duomenys neskelbtini), apie iš atskaitingo asmens L. B. gautus pinigus – 6 693,06 Eur, ir šį tikrovės neatitinkantį ūkinės finansinės operacijos dokumentą E. M., nesuvokęs jo nusikalstamų veiksmų pobūdžio, užregistravo kasos knygoje kaip pajamas, gautas iš atskaitingo asmens L. B..

Be to, pateikė buhalterinės apskaitos dokumentus apie tikrovės neatitinkančias ūkines finansines operacijas įmonės buhalterei B. P., nesuvokusiai jo nusikalstamų veiksmų pobūdžio, kuri į įmonės apskaitą įtraukė:

– 10 000 Eur sumos 2017-11-10 PVM sąskaitą faktūrą, serija ir Nr. (duomenys neskelbtini), už automobilio „Mercedes Benz S500“ nuomą MB „(duomenys neskelbtini)“, duomenis užregistravo buhalterinėse sąskaitose: „2411 Pirkėjai“ – 10 000 Eur; „5001 Suteiktų paslaugų pajamos“ – 8 264,46 Eur; „4484 Mokėtinas PVM mokestis“ – 1 735,54 Eur;

– 35 000 Eur sumos 2017-12-04 PVM sąskaitą faktūrą, serija ir Nr. (duomenys neskelbtini), už termoblokelių komplekto pardavimą VŠĮ „(duomenys neskelbtini)“; duomenis užregistravo buhalterinėse sąskaitose: „2411 Pirkėjai“ – 35 000 Eur; „5001 Suteiktų paslaugų pajamos“ – 28 925,62 Eur; „4484 Mokėtinas PVM mokestis“ – 6 074,38 Eur;

– 139 283,10 Eur sumos 2017-12-29 PVM sąskaitą faktūrą, serija ir Nr. (duomenys neskelbtini), už paslaugų atlikimą ir automobilių fiskaro MAN (duomenys neskelbtini) ir IVECO (duomenys neskelbtini) nuomą UAB „(duomenys neskelbtini)“, duomenis užregistravo buhalterinėse sąskaitose: „2411 Pirkėjai“ – 139 283,10 Eur; „5001 Suteiktų paslaugų pajamos“ – 115 110 Eur; „4484 Mokėtinas PVM mokestis“ – 24 173,10 Eur;

– 11 616 Eur sumos 2017-12-30 PVM sąskaitą faktūrą, serija ir Nr. (duomenys neskelbtini), už automobilio MAN (duomenys neskelbtini) nuomą MB „(duomenys neskelbtini)“, duomenis užregistravo buhalterinėse sąskaitose: „2411 Pirkėjai“ – 11 616 Eur; „5001 Suteiktų paslaugų pajamos“ – 9 600 Eur; „4484 Mokėtinas PVM mokestis“ – 2 016 Eur.

Laikotarpiu nuo 2016-12-01 iki 2017-12-31 dėl padarytų BAĮ 13 straipsnio 1 ir 3 dalies nuostatų pažeidimų negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

1.2. Be to, T. D. buvo kaltinamas pagal BK 222 straipsnio 1 dalį tuo, kad jis, būdamas faktiniu vadovu UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (iki 2017-03-03 buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“), vykdžiusios veiklą adresu (duomenys neskelbtini), pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (Nr. IX-574) 21 straipsnio 1 dalį, kuri numato, kad „už apskaitos organizavimą atsako ūkio subjekto vadovas“, būdamas atsakingas už įmonės ūkinę finansinę veiklą, buhalterinės apskaitos organizavimą, ūkinių operacijų pagrindimą apskaitos dokumentais, suvokdamas savo veikimo pavojingus padarinius, numatydamas, kad iš dalies nebus galima nustatyti įmonės turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, pažeisdamas BAĮ 13 straipsnio 1 dalies nuostatas, kurios nurodo, kad „Privalomi šie apskaitos dokumentų rekvizitai: 4) ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio turinys <...>“, 13 straipsnio 3 dalies nuostatas, kurios nurodo, kad „Įrašai apskaitos registruose daromi tik pagal apskaitos dokumentus, turinčius šiame straipsnyje nurodytus rekvizitus, išskyrus apskaitos dokumentus, gautus iš užsienio subjektų“, pateikė buhalterinės apskaitos dokumentus apie tikrovės neatitinkančias ūkines finansines operacijas įmonės buhalterei B. P., nesuvokusiai jo nusikalstamų veiksmų pobūdžio, kuri į įmonės apskaitą įtraukė:

– kasos pajamų orderius: 335,79 Eur sumos kasos pajamų orderį 2017-12-14 Nr. 017 ir 367,24 Eur sumos 2018-01-11 kasos pajamų orderį be numerio, duomenis užregistravo kasos knygoje kaip pajamas, gautas iš VšĮ „(duomenys neskelbtini)“;

– 2017-12-29 PVM sąskaitą faktūrą, serija ir Nr. (duomenys neskelbtini), už 139 283,10 Eur, iš jų 24 173,10 Eur PVM pagrindė už termoblokelių (komplekto) pardavimą MB „(duomenys neskelbtini)“, duomenis užregistravo buhalterinėje apskaitoje: „2411 Pirkėjai“ ir „443 Skolos tiekėjams“ užregistravo 139 283,10 Eur atliktų paslaugų pirkimą iš UAB „(duomenys neskelbtini)“. Taigi laikotarpiu nuo 2017-12-01 iki 2018-01-11 dėl padarytų BAĮ Nr. IX-574 13 straipsnio 1 ir 3 dalies nuostatų pažeidimų negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

1.3. Be to, T. D. buvo kaltinamas pagal BK 220 straipsnio 1 dalį tuo, kad jis, siekdamas išvengti mokesčių, įrašė į deklaracijas žinomai neteisingus duomenis apie įmonės pajamas, pelną, ir pateikė jas valstybės įgaliotai institucijai, o būtent: T. D., būdamas nuo 2015-05-06 faktiniu vadovu, o nuo 2017-01-05 direktoriumi MB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), vykdžiusios veiklą adresu (duomenys neskelbtini), pagal BAĮ 21 straipsnio 1 dalį, kuri numato, kad „už apskaitos organizavimą atsako ūkio subjekto vadovas“, būdamas atsakingas už įmonės ūkinę – finansinę veiklą, buhalterinės apskaitos organizavimą, pažeisdamas Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 8 (toliau – ir MAĮ) straipsnio 1 dalies nuostatas, kad „Kiekvienas mokesčių mokėtojas privalo mokėti mokesčių įstatymų nustatytus mokesčius, laikydamasis mokesčių teisės aktuose nustatytus mokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos“, 40 straipsnio 4 dalies nuostatas, kad „Mokesčio mokėtojo pareiga teisingai apskaičiuoti mokestį, vadovaudamasis mokesčių įstatymais“, bei pažeisdamas Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 (toliau – ir PMĮ) 4 straipsnio 1 dalies nuostatas, kad „Lietuvos vieneto mokesčio bazė yra Lietuvos Respublikoje ir užsienio valstybėse uždirbtos pajamos“, 11 straipsnio 4 dalies nuostatas, kad „Išlaidos, kurių pagrindu pripažįstamos sąnaudos, gali būti grindžiamos tik juridinę galią turinčiais dokumentais, kurie privalo turėti visus buhalterinę apskaitą reglamentuojančių teisės aktų nustatytus privalomus apskaitos dokumentų rekvizitus“, 17 straipsnio 1 dalies nuostatas, kad „Leidžiami atskaitymai yra visos faktiškai patirtos įprastinės tokiai veiklai vieneto sąnaudos, būtinos vieneto pajamoms uždirbti ar vieneto ekonominei naudai gauti, jeigu šis Įstatymas nenustato ko kito“, MB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2017-01-01 iki 2017-12-31 tyčia siekdamas išvengti sumokėti 7 076 Eur pelno mokesčio, veikdamas per MB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterę B. P., MB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterę R. D., nesuvokusias jo nusikalstamų veiksmų pobūdžio, B. P. pateikė duomenis apie tikrovės neatitinkančias ūkines operacijas, apie tai, kad 2017-11-10 iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal PVM sąskaitą faktūrą, serija ir Nr. (duomenys neskelbtini), nuomojo automobilį „Mercedes-Benz S500“ už 10 000 Eur, 2017-11-24 pagal PVM sąskaitą faktūrą, serija Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), pardavė automobilį „Mercedes-Benz S500“ UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 10 000 Eur, 2017-12-05 iš VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) pirko termoblokelių komplektą už 36 050 Eur, 2017-12-29 pagal PVM sąskaitą faktūrą, serija Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), pardavė termoblokelius UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 139 283,10 Eur, 2017-12-29 iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal PVM sąskaitą faktūrą, serija ir Nr. (duomenys neskelbtini), pirko termoblokelių komplektą už 139 283,10 Eur, 2017-12-29 iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal išrašytą PVM sąskaitą faktūrą, serija ir Nr. (duomenys neskelbtini), nuomojo automobilį „MAN (duomenys neskelbtini)“ už 11 616 Eur, kurias buhalterė B. P. įtraukė į MB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, o R. D. neinformavo apie šių neteisingų duomenų įtraukimą, kuri, apie tai nežinodama, užpildė 2017 metų Metinę pelno mokesčio deklaraciją (formą (duomenys neskelbtini) ir taip įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis apie MB „(duomenys neskelbtini)“ įmonės pajamas, sąnaudas ir apskaičiuotą pelno mokestį, ir šią deklaraciją 2018-07-03 pateikė Valstybinei mokesčių inspekcijai:

– 18 eilutėje „Į mokesčio bazę įtrauktų visų vieneto pajamų (apmokestinamųjų ir neapmokestinamųjų pajamų, pozityviųjų pajamų) bendra suma“ – deklaravo 212 669 Eur, turėjo deklaruoti 89 295 Eur (212 669-115 110-8 264), deklaravo 123 374 Eur daugiau (115 110+8 264);

– 32 eilutėje „Sąnaudų, mažinančių pelną (didinančių nuostolius) bendra suma“ – deklaravo 200 998 Eur, turėjo deklaruoti 38 231 Eur (200 998–29 793–8 264–9 600-115 110), deklaravo 123 374 Eur daugiau (29 793+8 264+9 600+115 110);

– 55 eilutėje „Pelno mokesčio suma“ deklaravo 584 Eur, turėjo deklaruoti 7 660 Eur (89 295–38 231) x 15%), deklaravo 7 076 Eur (7 660–584) mažiau.

1.4. Be to, T. D. kaltinamas pagal BK 222 straipsnio 1 dalį tuo, kad apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą MB „(duomenys neskelbtini)“ (nuo 2019-07-08 perregistruota į UAB „(duomenys neskelbtini)“) buhalterinę apskaitą, dėl to negalima iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, o būtent: T. D., būdamas nuo 2015-05-06 faktiniu vadovu, o nuo 2017-01-05 direktoriumi MB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), vykdžiusios veiklą adresu (duomenys neskelbtini), pagal 2001-11-06 BAĮ 21 straipsnio 1 dalį, kuri numato, kad „už apskaitos organizavimą atsako ūkio subjekto vadovas“, būdamas atsakingas už įmonės ūkinę finansinę veiklą, buhalterinės apskaitos organizavimą, ūkinių operacijų pagrindimą apskaitos dokumentais, suvokdamas savo veikimo pavojingus padarinius, numatydamas, kad iš dalies nebus galima nustatyti įmonės turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, pažeisdamas BAĮ 13 straipsnio 1 dalies nuostatas, kurios numato, kad „Privalomi šie apskaitos dokumentų rekvizitai: 4) ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio turinys <...>“, 13 straipsnio 3 dalies nuostatas, kurios numato, kad „Įrašai apskaitos registruose daromi tik pagal apskaitos dokumentus, turinčius šiame straipsnyje nurodytus rekvizitus, išskyrus apskaitos dokumentus, gautus iš užsienio subjektų“, siekiant iškreipti vidaus ir išorės informacijos vartotojams pateikiamą informaciją, laikotarpiu nuo 2017-01-01 iki 2017-12-31, tyčia siekdamas išvengti sumokėti 7 076 Eur pelno mokesčio į valstybės biudžetą, veikdamas per MB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterę B. P. ir MB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterę R. D., nesuvokusias jo nusikalstamos veikos pobūdžio, B. P. pateikė duomenis apie tikrovės neatitinkančias ūkines operacijas apie tai, kad 2017-11-10 iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal PVM sąskaitą faktūrą, serija ir Nr. (duomenys neskelbtini), nuomojo automobilį „Mercedes-Benz S500“ už 10 000 Eur, 2017-11-24 pagal PVM sąskaitą faktūrą, serija Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), pardavė automobilį „Mercedes-Benz S500“ UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 10 000 Eur, 2017-12-05 iš VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ pagal PVM sąskaitą faktūrą, Nr. (duomenys neskelbtini), pirko termoblokelių komplektą už 3 6050 Eur, 2017-12-29 pagal PVM sąskaitą faktūrą, serija Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), pardavė termoblokelius UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 139 283,10 Eur, 2017-12-29 iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal PVM sąskaitą faktūrą, serija ir Nr. (duomenys neskelbtini), pirko termoblokelių komplektą už 139 283,10 Eur, 2017-12-29 iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal išrašytą PVM sąskaitą faktūrą, serija ir Nr. (duomenys neskelbtini), nuomojo automobilį „MAN (duomenys neskelbtini)“ už 11 616 Eur, kurias buhalterė B. P. įtraukė į MB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, o R. D. neinformavo apie šių neteisingų duomenų įtraukimą, kuri, apie tai nežinodama, užpildė 2017 metų Metinę pelno mokesčio deklaraciją (formą (duomenys neskelbtini) ir taip įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis apie MB „(duomenys neskelbtini)“ įmonės pajamas, sąnaudas ir apskaičiuotą 7076 Eur sumos pelno mokestį.

Be to, pažeisdamas BAĮ 6 straipsnio 2 dalies nuostatas, kurios numato, kad „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“; 12 straipsnio 1 dalies nuostatas, kurios numato, kad „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“ bei 12 straipsnio 4 dalies nuostatas, kurios numato, kad „Apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną, arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti, bet ne vėliau kaip per 4 mėnesius“, T. D., atstovaudamas MB „(duomenys neskelbtini)“, 2017-11-07 sudarė automobilio „Mercedes-Benz S500“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutartį su G. A. D. už 10 000 Eur, tačiau šių duomenų nepateikė buhalterei B. P., kuri, nežinodama apie šį įvykusį sandorį, neišrašė įmonės vardu pardavimo PVM sąskaitos faktūros ir šios ūkinės finansinės operacijos neužregistravo apskaitos registruose. Taigi dėl padarytų BAĮ 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 1 ir 4 dalies, 13 straipsnio 1 ir 3 dalies nuostatų pažeidimų negalima iš dalies nustatyti MB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2017-11-01 iki 2017-12-31 veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

2. Juridinis asmuo MB „(duomenys neskelbtini)“ buvo kaltinamas tuo, kad apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą ir, siekdamas išvengti mokesčių, įrašė į deklaracijas žinomai neteisingus duomenis apie įmonės pajamas, pelną ir pateikė jas valstybės įgaliotai institucijai, o būtent:

2.1. Juridinis asmuo MB „(duomenys neskelbtini)“ (nuo 2019-07-08 perregistruota į UAB „(duomenys neskelbtini)“) buvo kaltinamas pagal BK 20 straipsnio 2 dalį ir BK 222 straipsnio 1 dalį tuo, kad apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą: MB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini) (nuo 2019-07-08 perregistruota į UAB „(duomenys neskelbtini)“), vykdžiusios veiklą adresu (duomenys neskelbtini), atstovaujamos nuo 2015-05-06 faktinio vadovo, o nuo 2017-01-05 direktoriaus T. D., pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (Nr. IX-574) 21 straipsnio 1 dalį, kuri numato, kad „už apskaitos organizavimą atsako ūkio subjekto vadovas“, būdamas atsakingas už įmonės ūkinę finansinę veiklą, buhalterinės apskaitos organizavimą, ūkinių operacijų pagrindimą apskaitos dokumentais, einantis vadovaujamas pareigas MB „(duomenys neskelbtini)“, veikiantis bendrovės vardu, jos naudai ir interesais, turintis teisę atstovauti šiai bendrovei ir priimti sprendimus jos vardu bei kontroliuoti jos veiklą, vykdydamas įmonės veiklą, siekdamas iškreipti vidaus ir išorės informacijos vartotojams pateikiamą informaciją, pažeisdamas BAĮ 13 straipsnio 1 dalies nuostatas, kurios numato, kad „Privalomi šie apskaitos dokumentų rekvizitai: 4) ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio turinys <...>“, 13 straipsnio 3 dalies nuostatas, kurios numato, kad „Įrašai apskaitos registruose daromi tik pagal apskaitos dokumentus, turinčius šiame straipsnyje nurodytus rekvizitus, išskyrus apskaitos dokumentus, gautus iš užsienio subjektų“, laikotarpiu nuo 2017-01-01 iki 2017-12-31, tyčia siekdamas išvengti sumokėti 7 076 Eur pelno mokesčio į valstybės biudžetą, veikdamas per MB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterę B. P. ir MB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterę R. D., nesuvokusias jo nusikalstamos veikos pobūdžio, B. P. pateikė duomenis apie tikrovės neatitinkančias ūkines operacijas, apie tai, kad 2017-11-10 iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal PVM sąskaitą faktūrą, serija ir Nr. (duomenys neskelbtini), nuomojo automobilį „Mercedes-Benz S500“ už 10 000 Eur, 2017-11-24 pagal PVM sąskaitą faktūrą, serija Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), pardavė automobilį „Mercedes-Benz S500“ UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 10 000 Eur, 2017-12-05 iš VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) pirko termoblokelių komplektą už 36 050 Eur, 2017-12-29 pagal PVM sąskaitą faktūrą, serija Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), pardavė termoblokelius UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 139 283,10 Eur, 2017-12-29 iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal PVM sąskaitą faktūrą, serija ir Nr. (duomenys neskelbtini), pirko termoblokelių komplektą už 139 283,10 Eur, 2017-12-29 iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal išrašytą PVM sąskaitą faktūrą, serija ir Nr. (duomenys neskelbtini), nuomojo automobilį „MAN (duomenys neskelbtini)“ už 11 616 Eur, kurias buhalterė B. P. įtraukė į MB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, o R. D. neinformavo apie šių neteisingų duomenų įtraukimą, kuri, apie tai nežinodama, užpildė 2017 metų Metinę pelno mokesčio deklaraciją (formą (duomenys neskelbtini)) ir taip įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis apie MB „(duomenys neskelbtini)“ įmonės pajamas, sąnaudas ir apskaičiuotą 7 076 Eur sumos pelno mokestį. Be to, pažeisdamas BAĮ 6 straipsnio 2 dalies nuostatas, kurios numato, kad „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“; 12 straipsnio 1 dalies nuostatas, kurios numato, kad „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“ ir 12 straipsnio 4 dalies nuostatas, kurios numato, kad „Apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną, arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti, bet ne vėliau kaip per 4 mėnesius“, T. D., atstovaudamas MB „(duomenys neskelbtini)“, 2017-11-07 sudarė automobilio „Mercedes-Benz S500“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutartį su G. A. D. už 10 000 Eur, tačiau šių duomenų nepateikė buhalterei B. P., kuri, nežinodama apie šį įvykusį sandorį, neišrašė įmonės vardu pardavimo PVM sąskaitos faktūros ir šios ūkinės finansinės operacijos neužregistravo apskaitos registruose. Taigi dėl padarytų BAĮ 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 1 ir 4 dalies, 13 straipsnio 1 ir 3 dalies nuostatų pažeidimų negalima iš dalies nustatyti MB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2017-11-01 iki 2017-12-31 veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

2.2. Be to, MB „(duomenys neskelbtini)“ (nuo 2019-07-08 perregistruota į UAB „(duomenys neskelbtini)“) buvo kaltinama pagal BK 20 straipsnio 2 dalį ir BK 220 straipsnio 1 dalį tuo, kad, siekdama išvengti mokesčių, įrašė į deklaracijas žinomai neteisingus duomenis apie įmonės pajamas, pelną ir pateikė jas valstybės įgaliotai institucijai, o būtent: MB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruota adresu (duomenys neskelbtini) (nuo 2019-07-08 perregistruota į UAB „(duomenys neskelbtini)“), vykdžiusi veiklą adresu (duomenys neskelbtini), atstovaujama nuo 2015-05-06 faktinio vadovo, o nuo 2017-01-05 direktoriaus T. D., pagal BAĮ 21 straipsnio 1 dalį, kuri numato, kad „už apskaitos organizavimą atsako ūkio subjekto vadovas“, būdamas atsakingas už įmonės ūkinę finansinę veiklą, buhalterinės apskaitos organizavimą, ūkinių operacijų pagrindimą apskaitos dokumentais, einantis vadovaujamas pareigas MB „(duomenys neskelbtini)“, veikiantis bendrovės vardu, jos naudai ir interesais, turintis teisę atstovauti šiai bendrovei ir priimti sprendimus jos vardu bei kontroliuoti jos veiklą, būdamas atsakingas už deklaracijų ir kitų nustatyta tvarka patvirtintų dokumentų pateikimą ir juose nurodytų teisingų duomenų pateikimą, siekdama išvengti pelno mokesčio, įrašė į deklaraciją žinomai neteisingus duomenis apie įmonės pajamas, sąnaudas bei apskaičiuotą pelno mokestį ir pateikė jas valstybės įgaliotai institucijai, o būtent: T. D., tyčia siekdamas išvengti sumokėti 7 076 Eur pelno mokesčio į valstybės biudžetą, pažeisdamas 2004 m. balandžio 13 d. Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 8 straipsnio 1 dalies nuostatas, kad „Kiekvienas mokesčių mokėtojas privalo mokėti mokesčių įstatymų nustatytus mokesčius, laikydamasis mokesčių teisės aktuose nustatytus mokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos“, 40 straipsnio 4 dalies nuostatas, kad „Mokesčio mokėtojo pareiga teisingai apskaičiuoti mokestį, vadovaudamasis mokesčių įstatymais“, bei pažeisdamas Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 4 straipsnio 1 dalies nuostatas, kad „Lietuvos vieneto mokesčio bazė yra Lietuvos Respublikoje ir užsienio valstybėse uždirbtos pajamos“, 11 straipsnio 4 dalies nuostatas, kad „Išlaidos, kurių pagrindu pripažįstamos sąnaudos, gali būti grindžiamos tik juridinę galią turinčiais dokumentais, kurie privalo turėti visus buhalterinę apskaitą reglamentuojančių teisės aktų nustatytus privalomus apskaitos dokumentų rekvizitus“, 17 straipsnio 1 dalies nuostatas, kad „Leidžiami atskaitymai yra visos faktiškai patirtos įprastinės tokiai veiklai vieneto sąnaudos, būtinos vieneto pajamoms uždirbti ar vieneto ekonominei naudai gauti, jeigu šis Įstatymas nenustato ko kito“, MB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2017-01-01 iki 2017-12-31, siekdamas išvengti sumokėti 7 076 Eur pelno mokesčio, veikdamas per MB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterę B. P., MB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterę R. D., nesuvokusias jo nusikalstamų veiksmų pobūdžio, B. P. pateikė duomenis apie tikrovės neatitinkančias ūkines operacijas apie tai, kad 2017-11-10 iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal PVM sąskaitą faktūrą, serija ir Nr. (duomenys neskelbtini), nuomojo automobilį „Mercedes-Benz S500“ už 10 000 Eur, 2017-11-24 pagal PVM sąskaitą faktūrą, serija Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), pardavė automobilį „Mercedes-Benz S500“ UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 10 000 Eur, 2017-12-05 iš VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr(duomenys neskelbtini) pirko termoblokelių komplektą už 36 050 Eur, 2017-12-29 pagal PVM sąskaitą faktūrą, serija Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), pardavė termoblokelius UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 139 283,10 Eur, 2017-12-29 iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal PVM sąskaitą faktūrą, serija ir Nr. (duomenys neskelbtini), pirko termoblokelių komplektą už 139 283,10 Eur, 2017-12-29 iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal išrašytą PVM sąskaitą faktūrą, serija ir Nr. (duomenys neskelbtini), nuomojo automobilį „MAN (duomenys neskelbtini)“ už 11 616 Eur, kurias buhalterė B. P. įtraukė į MB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, o R. D. neinformavo apie šių neteisingų duomenų įtraukimą, ji, apie tai nežinodama, užpildė 2017 metų Metinę pelno mokesčio deklaraciją (formą (duomenys neskelbtini) ir taip įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis apie MB „(duomenys neskelbtini)“ pajamas, sąnaudas ir apskaičiuotą pelno mokestį, ir šią deklaraciją (forma (duomenys neskelbtini) 2018-07-03 pateikė Valstybinei mokesčių inspekcijai:

– 18 eilutėje „Į mokesčio bazę įtrauktų visų vieneto pajamų (apmokestinamųjų ir neapmokestinamųjų pajamų, pozityviųjų pajamų) bendra suma“ deklaravo 212 669 Eur, turėjo deklaruoti 89 295 Eur (212 669–115 110—8 264), deklaravo 123 374 Eur daugiau (115 110+8 264);

– 32 eilutėje „Sąnaudų, mažinančių pelną (didinančių nuostolius) bendra suma“ – deklaravo 200 998 Eur, turėjo deklaruoti 38 231 Eur (200 998–29 793–8 264–9 600–115 110), deklaravo 123 374 Eur daugiau (29 793+8 264+9 600+115 110);

– 55 eilutėje „Pelno mokesčio suma“ deklaravo 584 Eur, turėjo deklaruoti 7 660 Eur (89 295–38 231) x l5%), deklaravo 7 076 Eur (7 660–584) mažiau.

II. Apeliacinio skundo argumentai

3.10. Nepaisant to, jog specialistė V. V. apklausta teismo posėdyje patvirtino byloje pateiktą 2019-09-26 išvadą Nr.30-(1014)-ISI-730 dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“, „UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos ir konstatuotų joje pažeidimų, teismas nepagrįstai šią išvadą atmetė, motyvuodamas tuo, kad išvadoje remiamasi išskirtinai vien buhalterės B. P. parodymais, nes, teismo vertinimu, ji už nustatytus 2019-09-26 išvadoje pažeidimus turėjo būti traukiama baudžiamojon atsakomybėn. Taigi teismas tai konstatuodamas daro išvadą, kad pažeidimai, nustatyti minėtoje išvadoje, su BK 222 straipsnyje numatytomis pasekmėmis yra padaryti, tačiau įmonių vadovo T. D. atsakomybę eliminuoja. Analizuojant 2019-09-26 išvadą matyti, kad specialistė remiasi ne tik B. P. parodymais, duotais tyrimo metu, bet ir kitų liudytojų, apklaustų byloje, parodymais ir kita rašytine bylos medžiaga, padarydama išvadas, kaip tai numatyta FNTT prie LR VRM direktoriaus, LTEC direktoriaus ir LPKTC viršininko 2013-06-10 įsakymu priimtomis rekomendacijomis „Dėl asmens, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros nustatymo ir vertinimo“, kurios yra privalomos ikiteisminio tyrimo bylose atliekant tokius ūkinius finansinius tyrimus. Taigi visiškai nepagrįstai atmesdamas minėtą išvadą, teismas rėmėsi kaltinamojo T. D. teismui pateikta 2021-01-07 UAB „(duomenys neskelbtini)“ auditoriaus Č. M. išvada, kuri prieštaringa byloje esančiai išvadai, dėl kurios nuosprendyje akcentuojama, kad ši auditoriaus išvada pripažįstama tinkamu įrodymu byloje, kuria būtina remtis. Analizuojant specialisto išvados 2021-01-07 dokumentų sąrašą matyti, kad auditorius nebuvo susipažinęs su visa ikiteisminio tyrimo medžiaga. Jam buvo pateikti tik atskiri ūkio subjekto dokumentai ir 2020-08-18 posėdžio protokolas, todėl atliekant tyrimą nebuvo remtasi ir 2013-06-10 įsakymu priimtomis rekomendacijomis, kurios yra privalomos ikiteisminio tyrimo bylose atliekant tokius tyrimus. Auditoriaus tiriamasis laikotarpis buvo žymiai ilgesnis nei specialistės analizuotas laikotarpis pagal paskirtą užduotį. Analizuojant auditoriaus išvadą galima teigti, kad joje atsispindi Č. M. pamąstymai, įvairios interpretacijos, iš kurių daromos visai nepagrįstos išvados. Specialistė apklausta teisme 2019-09-26 išvadą patvirtino. Abejoti minėta išvada nėra jokio pagrindo. Ši specialistė išsamiai pasisakė ir dėl pateiktos UAB „(duomenys neskelbtini)“ išvados, joje naudoto logikos metodo, kurio Kriminalistinių tyrimo tarnybos specialistai nenaudoja. Taigi teismas, nepagrįstai pripažindamas šią audito išvadą tinkamu įrodymu, konstatavo, kad: „ištaisius Č. M. išvadoje nurodytas klaidas, yra nustatyta bendrovių veikla, jų turtas, nuosavas kapitalas, įsipareigojimų dydis ir struktūra“, sutikdamas su minėtoje išvadoje nurodytomis įvardytomis „klaidomis“, siejamomis su netyčiniu apsirikimu, o ne apgaulės požymiais dėl buhalterinės apskaitos dokumentų, nepagrįstai įtrauktų į įmonių apskaitą, kurios inkriminuotos T. D..

3.12. Teismas tiek T. D., tiek juridinį asmenį – UAB „(duomenys neskelbtini)“ – išteisindamas pagal BK 220 straipsnio 1 dalį ir atitinkamai pagal BK 20 straipsnio 2 dalį ir 220 straipsnio 1 dalį, nurodė, jog pagal objektyviuosius nusikaltimo sudėties požymius T. D. veiksmai dėl neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimo Klaipėdos VMI atitiktų, tačiau nėra nustatyta jo tyčia ir tikslas – siekis išvengti mokesčių, nes byloje nenustatyta, kad T. D. suprato, jog teikia Mokesčio administratoriui neteisingus duomenis. Šios teismo padarytos išvados visiškai nepagrįstos, nes, analizuojant bylos duomenų visumą – asmenų apklausas ir jas analizuojant, bei į apskaitą nepagrįstai įtrauktus fiktyvius buhalterinės apskaitos dokumentus, 2019-09-26 specialisto išvadą Nr.30-(1014)-ISI-730 ir specialistės paaiškinimus teisme bei T. D. teismui pateiktus dokumentus apie apmokėtas įvairias sąskaitas ir padarytas tarp įmonių užskaitas po ilgo laiko nuo sąskaitų išrašymo ir jų įtraukimo į įmonių apskaitą, žinant apie atliekamą ikiteisminį tyrimą, abejonių dėl subjektyviosios pusės požymio buvimo – tyčios – T. D. veiksmuose neturėtų būti.

3.13. Nustatyta, kad buhalterė B. P. nuo 2018-06-23 T. D. įmonėse nebedirbo, o 2017 metų Metinę pelno deklaraciją (forma (duomenys neskelbtini)) 2018-07-03 Klaipėdos apskrities VMI pateikė T. D. įmonėms buhalterinę apskaitą tvarkiusi MB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterė R. D., kuri, be abejo, nežinojo apie į apskaitą įtrauktas fiktyvias sąskaitas, kurias T. D. nurodymu įtraukė buvusi įmonių buhalterė B. P.. Todėl, šiai buhalterei nežinant visų aplinkybių, T. D., kaip įmonių vadovas, jos neinformavo apie šių neteisingų duomenų į apskaitą įtraukimo faktus, kuriais remdamasi ji užpildė ir pateikė Mokesčių administratoriui minėtą deklaraciją. Teismas nuosprendyje pasisakė, kad „iš kaltinimo lieka neaišku, kuo remiantis R. D. turėjo suvokti arba nesuvokti T. D. nusikalstamus kėslus“, tačiau pažymėtina, kad pateiktas kaltinimas aiškus ir suprantamas, o teismas nuosprendyje tai pasisakydamas kaltinimo iki galo nesuprato (dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ apgaulingos apskaitos tvarkymo ir neteisingų duomenų apie įmonės pajamas ir pelną pateikimo Klaipėdos apskrities VMI, inkriminuotų tiek T. D., tiek juridiniam asmeniui). Be abejo, nauja įmonių buhalterė, nežinodama, kad į įmonių apskaitą yra įtrauktos tikrovės neatitinkančios ūkinės finansinės operacijos ankstesnės buhalterės darbo laikotarpiu, negalėjo suvokti T. D. nusikalstamų kėslų, siekiant išvengti mokesčių, atskleistų šioje byloje.

3.14. Pagal BK 220 straipsnio 1 dalį baudžiamosios atsakomybės subjektai gali būti tiek juridinio asmens vadovai, kurie yra atsakingi už tinkamą finansinės apskaitos organizavimą, teisingos finansinės atskaitomybės pateikimą, tiek už finansinę apskaitą atsakingi darbuotojai, tiesiogiai tvarkantys įmonės buhalterinę apskaitą ir atsakingi už buhalterinių įrašų teisingumą. Įmonės vadovas atsako už buhalterio ar kito apskaitą vedančio darbuotojo surašytos deklaracijos pateikimą, jeigu žino, kad joje nurodyti duomenys yra neteisingi, bet vis tiek ją pasirašo ir pateikia. Vadovas atsako ir tada, jei pats asmeniškai nepasirašo ir nesiunčia dokumentų, bet pateikia minėtiems darbuotojams melagingus duomenis, t. y. veikia per jo nusikalstamų veiksmų pobūdžio nesuvokusius asmenis. Pagal teismų praktiką, galimi atvejai, kai už įmonės vadovo kompetencijai priskirtų pareigų netinkamą atlikimą, užtraukiantį baudžiamąją atsakomybę, atsako asmuo, teisės aktų nustatyta tvarka įmonės vadovu nepaskirtas, tačiau faktiškai organizuojantis įmonės veiklą ir ją valdantis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-202-511/2019).

3.15. Šiuo konkrečiu atveju T. D., kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, buvo atsakingas už tai, kad valstybės institucijoms būtų pateiktos deklaracijos ir jose būtų įrašyti duomenys, teisingai atspindintys bendrovės finansinę būklę, ir būtent jis privalėjo užtikrinti pateikiamose deklaracijose nurodomų bendrovės finansinių duomenų teisingumą. Pagal bylos esmę, T. D. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra tinkami subjektai pagal BK 220 straipsnį, kurie už nustatytų byloje neteisingų duomenų pateikimą privalo atsakyti.

3.16. Teismas nuosprendyje detaliai analizavo B. P. parodymus, duotus teisme dėl jos neįvykdytos pareigos užpildyti ir pateikti deklaraciją iki 2018-06-15 Klaipėdos apskrities VMI, kurią 2018-07-03 pateikė MB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterė R. D., B. P. nuo 2017-06-23 nutraukus darbo santykius T. D. vadovaujamose įmonėse ir pasisakė dėl to, kad T. D. jos neprašė, kad Pelno mokesčio deklaracijoje ji nurodytų melagingus duomenis ar kad B. P., prieš nutraukdama darbo santykius, būtų įspėjusi įmonės „(duomenys neskelbtini)“ vadovą T. D., kad jis pateiktų Pelno mokesčio deklaraciją ir užtikrintų jos teisingumą, bei padarė subjektyvią išvadą, kad B. P., netinkamai atlikdama savo pareigas ir nepateikdama deklaracijos, suvokdama, kad ji bus neteisinga, perkėlė deklaracijos pateikimą vadovui, neturinčiam tokių specifinių žinių, kokias ji turėjo. Pažymėtina, kad šie teismo pamąstymai jokios įtakos nei nusikalstamos veikos, numatytos BK 220 straipsnyje, kvalifikavimui, nei šios nusikalstamos veikos reikšmingų aplinkybių vertinimui absoliučiai neturi. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų apie tai, jog B. P. nutraukė darbo santykius T. D. įmonėse dėl tos priežasties, kad ji išvengtų 2017 Metinės pelno deklaracijos pildymo ir jos pateikimo Klaipėdos apskrities VMI, suvokdama, kad joje būsiantys duomenys neatitiks tikrovės ir už jos minėtų veiksmų atlikimą grės baudžiamoji ar kitokia atsakomybė.

3.17. Kadangi juridinio asmens atsakomybė yra išvestinė iš fizinio asmens atsakomybės, todėl, nustačius T. D. kaltę dėl padarytų jam inkriminuotų nusikalstamų veikų, taikytina baudžiamoji atsakomybė ir juridiniam asmeniui – UAB „(duomenys neskelbtini)“.

3.18. Taigi, sprendžiant T. D. ir juridinio asmens – UAB „(duomenys neskelbtini)“ – baudžiamosios atsakomybės klausimus neperžengiant jiems pateikto kaltinimo ribų, Plungės apylinkės teismo išvados dėl šių nusikalstamų veikų dalyką sudarančių faktinių aplinkybių buvimo nėra paremtos išsamiu visų bylos įrodymų vertinimu, todėl padarytos išvados prieštarauja bylos aplinkybėms, o Klaipėdos apskrities VMI pareikštas 7 076 Eur sumos civilinis ieškinys nepagrįstai paliktas nenagrinėtas.

3.19. Be to, prokurorė atkreipia teismo dėmesį į tai, kad teismas, aprašomojoje dalyje dėstydamas T. D. pareikštų kaltinimų esmę, nenurodė kaltinimo dalies dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ apgaulingos apskaitos tvarkymo pagal BK 222 straipsnio 1 dalį ir rezoliucinėje dalyje dėl šios nusikalstamos veikos, vadovaujantis BPK 303 straipsniu, jokio sprendimo nepriėmė.

3.20. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes prokurorė prašo Plungės apylinkės teismo nuosprendį, kuriuo T. D. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl jiems pareiktų kaltinimų išteisinti, panaikinti ir priimti naują apkaltinamąjį nuosprendį.

4. Teismo posėdyje prokurorė prašė apeliacinį skundą tenkinti. Išteisintasis T. D. ir jo gynėja, išteisinto juridinio asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

5. Apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas.

6. Prokurorė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu dėl T. D. išteisinimo pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (dvi nusikalstamos veikos) ir BK 220 straipsnio 1 dalį, jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, ir juridinio asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ išteisinimo pagal BK 20 straipsnio 2 dalį, BK 220 straipsnio 1 dalį, BK 20 straipsnio 2 dalį ir BK 222 straipsnio 1 dalį, apeliaciniame skunde nurodo, kad Plungės apylinkės teismas padarė nepagrįstas ir neteisingas išvadas, prieštaraujančias bylos aplinkybėms, todėl prašo skundžiamą nuosprendį panaikinti ir T. D. bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ priimti naują apkaltinamąjį nuosprendį, pripažįstant T. D. kaltu pagal BK 222 straipsnio 1 dalį dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ apgaulingo apskaitos tvarkymo, pagal BK 222 straipsnio 1 dalį dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ apgaulingos apskaitos tvarkymo, pagal BK 220 straipsnio 1 dalį dėl įmonės „(duomenys neskelbtini)“ neteisingų duomenų pateikimo VMI, pagal BK 222 straipsnio 1 dalį dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ apgaulingo apskaitos tvarkymo; UAB „(duomenys neskelbtini)“ kalta pagal BK 20 straipsnio 2 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį bei BK 20 straipsnio 2 dalį ir 220 straipsnio 1 dalį.

8. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 1 dalį, kuri konkretizuota BPK 6 straipsnyje, teisingumą vykdo teismas. Konstitucinis teisingumo principas suponuoja reikalavimą teisingai išnagrinėti bylą ir priimti teisingus sprendimus. Nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, kai priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų, jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo ar nekaltumo, skiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais įrodymais. Apeliacinės instancijos teismų paskirtis yra šalinti galimas žemesniosios instancijos teismų padarytas klaidas, todėl siekiant užtikrinti, kad neįsiteisėtų nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai (nutartys), apeliacinės instancijos teismai turi patikrinti apskųstų nuosprendžių (nutarčių) teisėtumą ir pagrįstumą, laikydamiesi apeliacinį procesą reglamentuojančių normų reikalavimų. Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalį, teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Tačiau, jeigu teismas, nagrinėdamas bylą, nustato esminių šio Kodekso pažeidimų, jis, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, patikrina, ar tai turėjo neigiamos įtakos ne tik asmeniui, dėl kurio skundo nagrinėjama byla, bet ir kitiems skundą nepadavusiems asmenims.

9. Pirmosios instancijos teismo nuosprendis turi atitikti BPK normų, reglamentuojančių jo formą ir turinį, reikalavimus, visos jo dalys turi būti suderintos ir sudaryti logišką visumą. Jose negali būti vienas kitam prieštaraujančių teiginių ir išvadų. Baudžiamąją bylą nagrinėjantis teismas priimamame nuosprendyje privalo pasisakyti dėl visų kaltinamiesiems pareikštų kaltinimų, reikšmingų bylai aplinkybių ir vertinti visus nagrinėjamoje byloje surinktus įrodymus.

10. Šioje byloje T. D., be kita ko, buvo kaltinamas pagal BK 222 straipsnio 1 dalį tuo, kad apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, dėl to negalima iš dalies nustatyti šios įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, o būtent: T. D. nuo 2014-11-03 būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (iki 2017-03-16 buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“), vykdžiusios veiklą, adresu (duomenys neskelbtini), direktoriumi, pagal 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio 1 dalį, kuri numato, kad „už apskaitos organizavimą atsako ūkio subjekto vadovas”, būdamas atsakingas už įmonės ūkinę finansinę veiklą, buhalterinės apskaitos organizavimą, ūkinių operacijų pagrindimą apskaitos dokumentais, suvokdamas savo veikimo pavojingus padarinius, numatydamas, kad iš dalies nebus galima nustatyti įmonės turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, pažeisdamas BAĮ 13 straipsnio 1 dalies nuostatas, kurios nurodo, kad „Privalomi šie apskaitos dokumentų rekvizitai: 4) ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio turinys <...>“, 13 straipsnio 3 dalies nuostatas, kurios nurodo, kad „Įrašai apskaitos registruose daromi tik pagal apskaitos dokumentus, turinčius šiame straipsnyje nurodytus rekvizitus, išskyrus apskaitos dokumentus, gautus iš užsienio subjektų“, nurodė MB „(duomenys neskelbtini)“ vadovui E. M., tvarkiusiam UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, išrašyti 6 693,06 Eur sumos 2016-12-30 kasos pajamų orderį Nr. (duomenys neskelbtini), apie iš atskaitingo asmens L. B. gautus pinigus – 6 693,06 Eur, ir šį tikrovės neatitinkantį ūkinės finansinės operacijos dokumentą E. M., nesuvokęs jo nusikalstamų veiksmų pobūdžio, užregistravo kasos knygoje kaip pajamas, gautas iš atskaitingo asmens L. B..

Be to, pateikė buhalterinės apskaitos dokumentus apie tikrovės neatitinkančias ūkines finansines operacijas įmonės buhalterei B. P., nesuvokusiai jo nusikalstamų veiksmų pobūdžio, kuri į įmonės apskaitą įtraukė:

– 10 000 Eur sumos 2017-11-10 PVM sąskaitą faktūrą, serija ir Nr. (duomenys neskelbtini), už automobilio „Mercedes Benz S500“ nuomą MB „(duomenys neskelbtini)“, duomenis užregistravo buhalterinėse sąskaitose: „2411 Pirkėjai“ – 10 000 Eur; „5001 Suteiktų paslaugų pajamos“ – 8 264,46 Eur; „4484 Mokėtinas PVM mokestis“ – 1 735,54 Eur;

– 35 000 Eur sumos 2017-12-04 PVM sąskaitą faktūrą, serija ir Nr. (duomenys neskelbtini), už termoblokelių komplekto pardavimą VŠĮ „(duomenys neskelbtini)“; duomenis užregistravo buhalterinėse sąskaitose: „2411 Pirkėjai“ – 35 000 Eur; „5001 Suteiktų paslaugų pajamos“ – 28 925,62 Eur; „4484 Mokėtinas PVM mokestis“ – 6 074,38 Eur;

– 139 283,10 Eur sumos 2017-12-29 PVM sąskaitą faktūrą, serija ir Nr. (duomenys neskelbtini), už paslaugų atlikimą ir automobilių fiskaro MAN (duomenys neskelbtini) ir IVECO (duomenys neskelbtini) nuomą UAB „(duomenys neskelbtini)“, duomenis užregistravo buhalterinėse sąskaitose: „2411 Pirkėjai“ – 139 283,10 Eur; „5001 Suteiktų paslaugų pajamos“ – 115 110 Eur; „4484 Mokėtinas PVM mokestis“ – 24 173,10 Eur;

– 11 616 Eur sumos 2017-12-30 PVM sąskaitą faktūrą, serija ir Nr. (duomenys neskelbtini), už automobilio MAN (duomenys neskelbtini) nuomą MB „(duomenys neskelbtini)“, duomenis užregistravo buhalterinėse sąskaitose: „2411 Pirkėjai“ – 11 616 Eur; „5001 Suteiktų paslaugų pajamos“ – 9 600 Eur; „4484 Mokėtinas PVM mokestis“ – 2 016 Eur.

Laikotarpiu nuo 2016-12-01 iki 2017-12-31 dėl padarytų BAĮ 13 straipsnio 1 ir 3 dalies nuostatų pažeidimų negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

11. Tačiau, kaip minėta, dėl šio T. D. pareikšto kaltinimo skundžiamame nuosprendyje visiškai nepasisakyta, t. y. nuosprendyje ši T. D. inkriminuota nusikalstama veika neaprašyta ir joks procesinis sprendimas dėl jos nepriimtas, kai tuo tarpu prokurorės apeliaciniame skunde prašoma nuteisti T. D. pagal BK 222 straipsnio 1 dalį ir dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ apgaulingos buhalterinės apskaitos tvarkymo.

12. BPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punkto d papunktyje nurodyta, kad išnagrinėjęs bylą teismo posėdyje, dėl apskųsto nuosprendžio apeliacinės instancijos teismas priima nutartį panaikinti nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, kai ištyrus ir įvertinus įrodymus apeliacinės instancijos teisme padaroma išvada, kad veikos faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo pirmosios instancijos teismo nustatytųjų ir tai gali lemti esminį nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėties pabloginimą, ir dėl to būtų peržengtos bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribos. Teisėjų kolegijos vertinimu, būtent tokia situacija ir susiklostė nagrinėjamoje byloje, kai prokurorė apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį bei nuteisti T. D. ir dėl jam pareikšto kaltinimo pagal BK 222 straipsnio 1 dalį dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo, kai dėl šio kaltinamajame akte T. D. inkriminuoto kaltinimo skundžiamame nuosprendyje apskritai nepasisakyta ir joks procesinis sprendimas dėl šio kaltinimo nepriimtas.

13. Pažymėtina, kad visi T. D. inkriminuoti kaltinimai (ir tie, dėl kurių skundžiamu nuosprendžiu jis yra išteisintas, ir minimas kaltinimas dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ apgaulingo apskaitos tvarkymo) tarpusavyje yra glaudžiai susiję, juos sieja panašus inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo mechanizmas ir tie patys veikiantys asmenys – T. D. ir byloje liudytojos statusą turinti B. P., dėl kurios vaidmens kilo esminis ginčas tarp skundžiamą nuosprendį priėmusio pirmosios instancijos teismo ir šį nuosprendį apeliacine tvarka apskundusios prokurorės. Akivaizdu, jog pirmosios instancijos teismas, skundžiamame nuosprendyje visiškai nepasisakydamas ir nepriimdamas jokio procesinio sprendimo dėl vieno iš keturių T. D. inkriminuotų kaltinimų, padarė esminius BPK pažeidimus, liečiančius visų T. D. inkriminuotų kaltinimų išdėstymą, vertinimą, išvadų formulavimą, įrodymų pateikimą, turinčių reikšmę skundžiamo nuosprendžio išvadų pagrįstumui įvertinti. Todėl apeliacinės instancijos teismas neturi teisinės galimybės prokurorės apeliacinio skundo nagrinėti visa apimtimi, nes tokiu atveju gali būti pabloginta T. D. teisinė padėtis, prokurorės apeliaciniame skunde, be kita ko, prašant priimti sprendimą ir dėl jo nuteisimo pagal BK 222 straipsnio 1 dalį dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo, kai dėl šio T. D. pareikšto kaltinimo, kaip jau minėta, teismas skundžiamame nuosprendyje visiškai nepasisakė, t. y. neatliko šios T. D. inkriminuotos nusikalstamos veikos ir ją patvirtinančių faktinių aplinkybių analizės bei teisinio įvertinimo. Kita vertus, apeliacinės instancijos teismas neturi galimybės atskirai nagrinėti tik tą prokurorės apeliacinio skundo dalį, kuri susijusi su T. D. inkriminuotais kaltinimais, dėl kurių jis skundžiamu nuosprendžiu išteisintas, kadangi visi kaltinimai yra glaudžiai susiję, ir apeliacinės instancijos teismo išvados galėtų įtakoti būsimą procesinį sprendimą dėl kaltinimo pagal BK 222 straipsnio 1 dalį dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo.

14. Pažymėtina, kad teismas nuosprendyje turi konstatuoti visų inkriminuojamų nusikalstamų veikų pagal atitinkamą BK specialiosios dalies straipsnį faktines aplinkybes ir jų atitikimą baudžiamajame įstatyme numatytos atitinkamos nusikalstamos veikos sudėties požymiams, ir tik tada priimti atitinkamą procesinį sprendimą, kuris kelių asmeniui inkriminuojamų nusikalstamų veikų atveju gali būti skirtingas. Tačiau šiuo atveju Plungės apylinkės teismas neištyrė visų byloje esančių aplinkybių, konkrečiai T. D. inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 222 straipsnio 1 dalyje, dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ apgaulingo apskaitos tvarkymo, aplinkybių, kurios galėjo esmingai nulemti teismo išvadas ir dėl kitų T. D. inkriminuotų nusikalstamų veikų. Teisėjų kolegijos vertinimu, šie pirmosios instancijos teismo nuosprendžio surašymo trūkumai rodo pirmosios instancijos teismo objektyvųjį šališkumą.

15. Akivaizdu, jog neatidžiai ir paviršutiniškai išnagrinėjęs bylą ir to pasekoje skundžiamame nuosprendyje nieko nepasisakęs bei nepriėmęs jokio procesinio sprendimo dėl vieno iš keturių T. D. inkriminuotų kaltinimų, teismas esmingai suvaržė BPK 44 str. 5 d. įtvirtintą kaltinamojo teisę, kad jo bylą per kuo trumpiausią laiką lygybės ir viešumo sąlygomis teisingai išnagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas, bei sukūrė T. D. teisinio netikrumo būseną, kuomet pirmosios instancijos teisme dėl vieno iš jam inkriminuotų kaltinimų joks procesinis sprendimas nebuvo priimtas, o apeliacine tvarka prokurorė siekia T. D. nuteisimo pagal šį kaltinimą. Tuo būdu apeliacinės instancijos teismas laiko nustatytu ne tik BPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punkto d papunktyje, bet ir BPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punkto a papunktyje numatytą pagrindą, dėl kurio apskųstas nuosprendis turi būti panaikintas, o byla perduota iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

16. Kaip minėta, visos keturios T. D. inkriminuotos nusikalstamos veikos tarpusavyje yra glaudžiai susiję, todėl yra pagrindas išvadai, jog apylinkės teismo padaryti esminiai procesiniai pažeidimai, skundžiamame nuosprendyje visiškai nepasisakant dėl vienos iš T. D. inkriminuotų veikų, sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą procesinį sprendimą dėl visų nagrinėtų veikų. Tuo pačiu, bylą perduodant iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui ir vengiant įtakoti būsimą procesinį sprendimą dėl kaltinimo, kuris skundžiamame nuosprendyje liko neišnagrinėtas, kiti prokurorės apeliaciniame skunde keliami klausimai šio apeliacinio proceso metu nenagrinėtini. Visas apeliaciniame skunde nurodytas ir ginčijamas aplinkybes prokurorė, kartu ir kiti nagrinėjimo teisme dalyviai galės išsakyti bylą iš naujo nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, kuris privalės šias aplinkybes išsamiai ir nešališkai ištirti bei teisiškai įvertinti. Kadangi juridinio asmens atsakomybė yra išvestinė iš fizinio asmens atsakomybės, aukščiau aptartais pagrindais naikinamas nuosprendis ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ atžvilgiu.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punkto a) papunkčiu, d) papunkčiu, 332 straipsniu,

nutaria:

panaikinti Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2021 m. balandžio 19 d. nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui - Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmams.