Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

2015–2019 m. laikotarpiu įmonė turėjo vieną transporto priemonę, kuria naudojosi darbuotojai. Įmonės darbuotojai darbo tikslais naudojosi savo transporto priemonėmis. Būdavo, kad meistras su autobusiuku nuveždavo baldus, o žmonės savo automobiliu važiuodavo iki objekto su įrankiais. Darbuotojai naudojo savo transporto priemones pagal faktą ir pagal faktą kompensuodavo transporto išlaidas. Vienu momentu darbuotojai darbo tikslais naudojo savo telefonus, paskui įmonė nupirko pigius, bet jie sugesdavo, todėl dažniausiai naudojo savo asmeninius telefonus. Viršutiniai rūbai, avalynė buvo darbuotojų. Bendrai buvo mokamos kompensacijos visoms papildomoms išlaidoms padengti, tiek kurui, tiek asmeniniams automobiliams. Kompensacijas už kurą ir kitas išlaidas mokėjo iš asmeninių lėšų. Jam nuolat reikėjo turėti grynųjų pinigų, nes reikėjo užsipirkti medžiagų, sumokėti avansus, darbo užmokestį. Kiekvieną dieną kišenės apskaitos nevedė. Savo kišene vadina įmonės kasą. Kasoje buvo sunku skirti asmeninius ir įmonės pinigus. Likučius kasos knygoje suvesti padėdavo buhalterė. Pinigų likučio inventorizacijos negalėjo padaryti, nes buvo sumaišyti asmeniniai pinigai su įmonės.

Liudytojas A. A. parodė, kad įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2016-02-22 iki 2018-09-27 dirbo baldų surinkėju. Prieš įsidarbindamas tarėsi dėl 800 eurų, o kai atėjo atlyginimo diena, P. S. skaičiavo pagal išdirbtas valandas ir suma išėjo mažesnė, negu buvo sutarta. Nuo pat pradžių skaičiavo 3,70 euro už valandą, o paskutiniu metu padidėjo iki 4,50 euro už valandą. Mėnesio atlyginimas priklausydavo nuo darbo valandų skaičiaus. Jis gaudavo 640–700 eurų į rankas, bet ne viską iš karto, o dalimis. Iš pat pradžių jokių dokumentų dėl išmokėto atlyginimo nepasirašydavo, o paskutiniu metu P. S. paduodavo tuščią popieriaus lapą, jame įrašydavo, kiek gavo pinigų, ir abu pasirašydavo. Jam atrodo, kad buvo mokama „Sodrai“ tik nuo minimaliosios algos, nes jam vieną kartą buvo reikalinga trijų mėnesių jo vidutinio darbo užmokesčio pažyma, paskui – už paskutinius 6 mėnesius ir iš šių pažymų sužinojo, kad buvo mokama tik nuo minimumo. Darbdavio klausė, kodėl taip buvo mokama, tačiau jis nutylėjo. Visada buvo mokama grynaisiais, nė karto nebuvo padarytas pavedimas. Direktorius antstoliams kiekvieną mėnesį nuskaičiuodavo skirtingai – 70 eurų, 72 eurus, 75 eurus. Namie turi pažymą, kad į antstolių sąskaitą buvo pervesta tik už tris mėnesius apie 230 eurų, o kitos sumos iki antstolių neateidavo. Po to, kai gavo antstolės raštą, prasidėjo didesni konfliktai. Kiekvieną dieną eidavo ir prašydavo, kad grąžintų, ką turėjo sumokėti antstoliams. FNTT pateikė dokumentus, kurie buvo siųsti į Darbo ginčų komisiją. Jo darbo vieta buvo ceche, ten surinkdavo baldus, o montuodavo kliento namuose. Darbe rūbai ir avalynė buvo nuosavi, pas klientą nuveždavo direktorius, darbo reikalais skambino iš savo telefono.

Apklausiamas kaip liudytojas A. A. parodė, kad į darbą UAB „(duomenys neskelbtini)“ priėmė direktorius P. S., jis sakė, kad mokės 800 Eur mėnesinį darbo užmokestį grynaisiais pinigais du kartus per mėnesį, bet sutarto 800 Eur mėnesinio atlyginimo nemokėjo, o mokėjo 4 Eur valandinį darbo užmokestį, t. y. 32 Eur per dieną. Paklausus, kodėl moka mažesnį, o ne sutartą darbo užmokestį, buvo pasakyta, kad pradės nuo tokios sumos, o vėliau žiūrės. Nuo 2016 m. kovo mėn. direktorius P. S. mokėjo nuo 640 Eur iki 700 Eur mėnesinį darbo užmokestį, priklausomai nuo to, kiek buvo dienų. Mokant atlyginimą niekur pasirašyti nereikėjo, pasikviesdavo į savo kabinetą ir sumokėdavo atlyginimą grynaisiais. Iš pradžių mokėjo, kaip ir buvo sutarta, du kartus per mėnesį, po kažkurio laiko – kas savaitę, bet mėnesinė suma gaudavosi nuo 640 Eur iki 700 Eur. Maždaug nuo 2018 m. birželio mėn. P. S. ėmė vengti mokėti atlyginimą, motyvuodamas, kad neturi pinigų. Dalimis duodavo po keliasdešimt eurų, per mėnesį išeidavo ne daugiau kaip 400 eurų. Keistai atrodydavo pasakymai, kad nėra pinigų, nes užsakymų būdavo ir darbininkai savo darbus atlikdavo. 2018 m. rugsėjo mėn. išėjo iš darbo. Nuo darbo pradžios bendrovėje P. nedavė darbo sutarties ir darbo sutartį pateikė tik po metų, joje buvo nurodyta, kad darbo užmokestis yra 400 Eur, nors realiai gaudavo nuo 640 Eur iki 700 Eur (t. 1, b. l. 119–120).

Liudytojas E. R. parodė, kad įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ dirbo nuo 2017 m. balandžio mėnesio iki 2018 m. rugsėjo mėnesio. Iš pradžių buvo pagalbinis darbuotojas, paskui pjovėjas. Pjovė plokštes, fanerą. Įmonė gamino virtuvinius komplektus, spintas, lovas, vėliau makiažo staliukus. Iš pradžių buvo sutarta 3 eurai į valandą, po mėnesio ar po dviejų pakilo iki 3,50 euro į valandą. Paskui po truputį kilo, paskutiniu metu gaudavo 4,50 euro į valandą, bet po 1–2 mėnesių išėjo iš darbo, nes mokėdavo atlyginimą ne laiku, rodydavo ne visą sumą. Atlyginimas visada buvo mokamas grynaisiais, mokėjo darbdavys. Iš pat pradžių nereikėdavo pasirašyti, prieš išeinant iš darbo, kai duodavo po 100 eurų, po 150 eurų, duodavo baltą lapą, reikėdavo pasirašyti, kiek gavo, tada vardas, pavardė ir parašas. Oficialiai buvo rodoma 75 eurai per mėnesį, buvo ketvirtadalis etato, nors dirbdavo visą darbo dieną. Iš „Sodros“ į elektroninį paštą gaudavo pranešimą, kad darbdavys perveda neatskaičius mokesčių 75 eurus. Pirmus pusę metų jam tai nerūpėjo, nes buvo jaunas, apie tokius dalykus nežinojo. Vėliau prašė, kad padarytų visą etatą. Direktorius sakydavo, kad tai buhalterė atostogauja, tai jos nėra. Paskui nusibodo ir nebeprašė. Kiekvieną mėnesį jo atlyginimas buvo labai skirtingas – nuo 500 iki 800 Eur, priklausydavo, kiek išdirbdavo valandų. Patvirtino, kad apklausiamas FNTT davė teisingus parodymus, tik vieną kartą sumokėjo tokį didelį atlyginimą (1 000 Eur). Jis vieną kartą pardavė iš sandėlio medžiagas, darbdavys pranešė policijai ir išskaičiavo jam iš algos 600 eurų. Baudžiamoji byla nebuvo iškelta, jis iš darbo išėjo savo noru, kai skola jau buvo padengta.

Apklausiamas kaip liudytojas E. R. parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo nuo 2017 m. balandžio mėn. iki 2018 m. rugsėjo mėn. plokščių pjovėju. Bendrovės direktorius P. S. priėmė ir pasakė, kad pirmus tris–keturis mėnesius mokės 3,50 Eur valandinį atlyginimą, per dieną 28 Eur, o po to žiūrės, kaip seksis, galbūt pakels iki 4 Eur už valandą. P. S. 2017 m. balandžio–liepos mėnesiais mokėjo 3,50 Eur už valandą, išeidavo nuo 560 Eur iki 620 Eur mėnesinio darbo užmokesčio. Atlyginimą mokėdavo dalimis, dažniausiai kartą per savaitę grynaisiais pinigais savo darbo kabinete. Kadangi dažnai tekdavo pasilikti dirbti po 17 val., tai pakėlė atlyginimą iki 4 Eur už valandą. 2017 m. rugpjūčio–2018 m. birželio mėnesiais per dieną gaudavo ne mažiau kaip 32 Eur, o jeigu dirbdavo viršvalandžius, ir 40 Eur. Per šiuos mėnesius P. išmokėjo nuo 640 Eur iki 800 Eur mėnesinį darbo užmokestį. Mokėdamas atlyginimą, P. S. kartais duodavo pasirašyti baltuose popieriaus lapuose, kai kada niekur nereikėjo pasirašyti. Duodant pasirašyti lapuose, ten būdavo nurodytos mažesnės sumos, negu realiai mokėjo. Koks darbo užmokestis buvo numatytas darbo sutartyje, nežino, nes darbo sutarties P. S. nedavė pasirašyti ir jos nematė. Elektronine bankininkyste prisijungęs prie „Sodros“ pamatė, kad atlyginimas yra tik 75 Eur. Paklausus P., kodėl toks mažas atlyginimas, jis paaiškino, kad nesutvarkė dar iki galo visų dokumentų, bet nieko konkretaus (t. 1, b. l. 131–133).

Liudytojas T. K. parodė, kad bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ dirbo nuo 2012-06-12 iki 2016-05-17, turi darbo sutartį. Dalį laiko dirbo kaip darbininkas, vėliau kaip prekybininkas. Į darbą priėmė direktorius P. S.. Buvo mokama 800 litų. Atlyginimą mokėjo grynaisiais be dokumentų, o ant mokėjimo žiniaraščio jis pasirašydavo už kelis mėnesius, o ne tuo metu, kai gaudavo pinigus. Jis tuo metu studijavo dieniniame skyriuje ir būdavo taip, kad visą savaitę neateidavo į darbą, nes eidavo į paskaitas. Paskui išsiaiškino, kad už nemokamas atostogas neskaičiuojamas darbo stažas. Kai prasidėjo eurai, jo atlyginimas buvo pakoreguotas. Po to, kai pasikeitė jo pareigybė, pasikeitė ir darbo užmokestis. 490 eurų mokėjo grynaisiais. Mano, kad mokesčiai „Sodrai“ buvo mokami pagal sutartį nuo 490 eurų. Kadangi P. S. vengė mokėti susidariusią skolą, jis parašė prašymą atleisti iš darbo. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterės nėra matęs, visus finansinius reikalus tvarkė pats direktorius. Jam liko nesumokėta apie 500 eurų už nepanaudotas atostogas. Jis į Darbo ginčų komisiją nesikreipė, nes turi paskutinio mėnesio algalapį ir mano, kad darbdavys anksčiau ar vėliau su juo atsiskaitys. (duomenys neskelbtini) buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ salonas, ten prekiavo korpusiniais baldais. Makiažo staliukais prekiavo, jei užsakydavo. Ten buvo dizaineris. Jis buvo pardavimų vadovas. Vykdavo pas klientus į namus savo automobiliu, bet už tai nebuvo kompensuojama. Kompiuteriu buvo aprūpintas, o telefonas buvo nuosavas. Už pokalbius telefonu nebuvo mokama. Visi rūbai, avalynė buvo nuosavi.

Apklausiamas kaip liudytojas T. K. parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2012-06-12 iki 2015-09-01 dirbo darbininku ir jo atlyginimas buvo 800 litų. Nuo 2015-09-01 P. S. pasiūlymu pradėjo dirbti bendrovės baldų salone, esančiame prekybos centre (duomenys neskelbtini), ir buvo sutarta, kad jam mokės po 150 Eur per savaitę. Darbo sutartyje buvo nurodyta darbo užmokesčio suma 490 Eur. Pirmus du mėnesius gavo sutartą 600 Eur atlyginimą, vėliau P. S. pradėjo ieškoti įvairių priežasčių, kad nemokėtų sutarto atlyginimo, sakė, kad taiko visokius koeficientus ir 600 Eur suma neišeina. Taip išėjo, kad P. S. mokėjo 490 Eur atlyginimą, visada mokėjo grynaisiais pinigais. Kadangi P. S. vengė grąžinti nesumokėtą darbo užmokestį, jis parašė prašymą atleisti iš darbo nuo 2016-05-17. Po jo prašymo P. S. jam sumokėjo 500 Eur, motyvuodamas, kad tai yra skolos grąžinimas už nesumokėtą darbo užmokestį, bet davė pasirašyti dokumentus, kuriuose buvo nurodyta, kad tai yra išmoka už nepanaudotas atostogas (t. 1, b. l. 169–171).

Liudytoja M. G. parodė, kad dirbo P. S. įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2011 m. lapkričio iki 2017 m. birželio mėnesio. P. S. ją priėmė į dizainerės-projektuotojos pareigas, dirbo 0,5 etato. Atlyginimas buvo pusė minimaliojo darbo užmokesčio per mėnesį. Kadangi minimalusis užmokestis didėjo, ji gaudavo ne mažiau kaip 180 eurų atlyginimą per mėnesį. P. S. atlyginimą išmokėdavo grynaisiais pinigais. Kartais sumokėdavo per kelis kartus, kartais per vieną kartą. Apie gaunamą atlyginimą pasirašydavo ne visada, bet yra tekę pasirašyti gal vieną ar du kartus, be ne visada, kai išmokėdavo. Buhalterio nėra mačiusi. Prie „Sodros“ nesijungė, greičiausiai, buvo mokami mokesčiai, bet negali pasakyti. Kai sirgdavo jos vaikai, gaudavo iš valstybės nedarbingumo išmokas. Ji dirbo prekybos centre (duomenys neskelbtini) esančiame salone, braižė bandomuosius nestandartinių baldų brėžinius. Apie įmonę „(duomenys neskelbtini)“ negirdėjo.

Apklausiama kaip liudytoja M. G. parodė, kad jos darbo užmokestis UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo pusė minimumo, nes dirbo puse etato. Gaudavo ne mažiau kaip 180 Eur per mėnesį, atlyginimą P. S. visada mokėjo grynaisiais pinigais, pasirašyti gaunant pinigus nereikėjo (t. 1, b. l. 138–139).

Liudytojas L. V. parodė, kad bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ dirbo nuo 2015 m. vasario mėnesio iki 2017 m. spalio mėnesio. Darbą rado pagal skelbimą, dėl darbo tarėsi su P. S., sutarė, kad bus mokamas minimalusis atlyginimas. Dirbo baldų surinkėju. Darbo vieta buvo (duomenys neskelbtini) teritorijoje, (duomenys neskelbtini) gatvėje. Darbo užmokestį mokėjo P. S. grynaisiais. Atlyginimų data buvo 10 ar 15 diena. Direktorius sakydavo, kad nėra pinigų, ir dažniau mokėdavo dalimis – 50, 100, 200. Iš pradžių, pirmus metus, pasirašydavo už gautą atlyginimą ant kažkokio buhalterinio dokumento. Įrašyta suma, kur pasirašydavo, atitikdavo. Vėliau nebeteikdavo dokumentų pasirašyti, bet jis to nesureikšmino. Nesidomėjo, ar nuo jo atlyginimo mokami mokesčiai. Kai sirgo, „Sodra“ mokėjo. Išėjo dėl didesnio atlyginimo. Ceche dirbo nuolat, ten dirbo nuo 5 iki 10 žmonių. Apie kosmetinius staliukus girdėjo, bet šioje veikloje nedalyvavo.

Apklausiamas kaip liudytojas L. V. parodė, kad už pradirbtą laiką bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ per mėnesį grynaisiais pinigais gaudavo nuo 380 Eur iki 400 Eur. P. S. duodavo pasirašyti kažkokiame lape. Ar lape nurodyta pinigų suma sutapdavo su realiai išmokamu atlyginimu, jis nepamena (t. 1, b. l. 183–184).

Liudytojas Ž. V. parodė, kad įsidarbinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasiūlė draugas A. A.. Dėl darbo kalbėjo su P. S., pasirašė darbo sutartį. Jis per savaitę dirbo tris visas ir dvi po pusę dienos, nes turi ligą, kas antrą dieną atliekamos procedūros, dializė. Buvo mokamas minimalusis atlyginimas į rankas. Iš pradžių buvo tvarkingai mokamas atlyginimas, paskui pradėjo dalimis mokėti, todėl išėjo iš darbo. Dokumentų nepasirašydavo, kai būdavo išmokamas atlyginimas. Niekada nesakė, kad gauna tiksliai 380 eurų, buvo pasakyta minimumas. Negali atsakyti, ar gaudavo mažesnį nei 380 eurų atlyginimą, nes būdavo, kad už gerą darbą duodavo šiek tiek daugiau. Pas klientus važiavo tik padėti, o šiaip dirbo ceche. Buvo tokių darbų kaip pakrovimas, iškrovimas lauke. Rūbus turėjo savo. Į darbą važiuodavo autobusu. Vieną kartą buvo nedarbingas ir nėjo į darbą. Tuo laikotarpiu gavo išmokas tik iš „Sodros“. Gali būti, kad sirgo du mėnesius, nes darė širdies operaciją, buvo reabilitacija, turi daug ligų. Nesidomėjo, ar nuo gaunamo atlyginimo buvo skaičiuojami „Sodros“ ir kiti mokesčiai. Už papildomą darbą mokėdavo pagal susitarimą, priklausydavo nuo padaryto darbo. Gavęs užmokestį už papildomą darbą niekur nepasirašydavo, sumos būdavo 20–30 eurų už pusę dienos. Papildomi darbai nebuvo dažni, per mėnesį tekdavo dirbti 1–2 kartus. Jis kreipėsi į Darbo ginčų komisiją ir prašė priteisti 565 eurus už laikotarpį nuo 2017 m. gruodžio iki 2018 m. vasario, per mėnesį išeina po 188 eurus. Dėl šios sumos ten patikslino, kad jis dirbo ne visą savaitę, kad turi teisę reikalauti tik tokios sumos.

Apklausiamas kaip liudytojas Ž. V. parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo nuo 2016 m. rugpjūčio iki 2018 m. kovo mėnesio. Su P. S. sutarė, kad mokės 380 Eur atlyginimą. Laikotarpiu nuo 2016 m. rugpjūčio iki 2017 m. lapkričio P. S. nors ir dalimis, bet mokėjo ne mažiau kaip 380 Eur per mėnesį, o paskui pradėjo vengti mokėti, sakė, kad neturi pinigų. Dėl nesumokėto darbo užmokesčio – 1 180 Eur sumos kreipėsi į Darbo ginčų komisiją. Tada su P. S. susitarė, kad jis sumokės 565 Eur, todėl atsiėmė savo prašymą iš Darbo ginčų komisijos (t. 1, b. l. 166–167).

Liudytojas R. J. parodė, kad dirbo bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2017 m. sausio iki 2018 m. lapkričio. Jo pareigos buvo baldų surinkėjas. Darbą susirado pagal skelbimą, į darbą priėmė P. S., sutarė minimalųjį atlyginimą į rankas. Darbo sutartį pasirašė. Patvirtino, kad į rankas gaudavo 361 eurą. Atlyginimą mokėdavo P. S. visada grynaisiais pinigais. Pinigai buvo išmokami kabinete. Ar pasirašydavo algalapyje, nepamena. Atlyginimas buvo mokamas laiku. Nesidomėjo, ar nuo atlyginimo buvo mokami mokesčiai. Kol dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, sirgti neteko. Darbo įrankius davė darbovietė, o darbo rūbai buvo nuosavi. Su UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalteriu neteko bendrauti. Ceche dirbo apie 5 darbuotojus. Darbo būdavo kiekvieną dieną, įmonė turėjo užsakymų, gamino korpusinius baldus. Kosmetinių staliukų jis negamino. „(duomenys neskelbtini)“ jam negirdėtas. Su kitais darbuotojais bendraudavo, atlyginimų tema su jais nekalbėjo. Iš darbo išėjo, nes išvažiavo į užsienį. Atlyginimas buvo mokamas 1 kartą per mėnesį, jį gaudavo laiku. Su antstoliais reikalų neturėjo. Ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus.

Apklausiamas kaip liudytojas R. J. parodė, kad atlyginimas buvo minimalusis, t. y. 400 Eur, o į rankas gaudavo 361 Eur sumą (t. 1, b. l. 141–142).

Liudytojas M. K. parodė, kad bendrovėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo nuo 2012 iki 2017 m. birželio antros pusės, dar dirbo 2017–2018 metais. Dėl darbo kalbėjo su P. S., turbūt pasirašė darbo sutartį. Darbo užmokestis 2012 m. buvo apie 800 litų. Kai buvo eurai, turėjo būti šiek tiek daugiau nei 400 eurų. Direktorius jam parodė darbo vietą, jis buvo baldų surinkėjas. Surinkinėdavo baldus ir vykdavo pas klientus surinkti baldų. Į jo pareigas įėjo iškrauti, nunešti, pakrauti. Viršvalandžius dirbdavo taip pat ir pas klientus. Per mėnesį tikriausiai išeidavo 500 eurų, gal 600 eurų. Nemokėdavo vieną kartą per mėnesį, buvo mokama per savaitę ar per dvi savaites kartą, algos vėluodavo, buvo skirtingai mokama. Nežino, ar buhalterijoje rodomas ir į rankas gaunamas atlyginimas sutapo. Išmokant atlyginimą, kartais pasirašydavo, kartais ne. Mokėdavo avansą įvairiai – ar po 200 eurų, ar po 150 eurų, tiksliai neatsimena. Kai gaudavo pinigus, pasirašydavo ant spausdintų lapelių tada, kai būdavo sumokėta visa alga. Neprisimena, ar suma ant lapelio ir išmokėta suma sutapdavo. Pinigai buvo mokami kiekvienam atskirai. Nežino, kiek kiti darbuotojai uždirbdavo. Pas klientus rinkdavo virtuvės baldus, spintas. Už darbą pas klientus atlyginimas įėjo į algą. Nesidomėjo, kokios sudedamosios atlyginimo dalys, kokie mokesčiai, alga buvo ta pati, ar pas klientą dirbi, ar ceche, priklausė nuo valandų skaičiaus. Kiekvieną mėnesį atlyginimas kisdavo. Įmonės reikalais yra naudojęs savo transportą, kai reikėjo parsivežti medžiagų, nes įmonė neturėjo savo transporto. Už darbo rūbams skirtus pinigus nusipirko vienas kelnes, nes paprastai dirbdavo su savo rūbais, skirta pinigų suma buvo gal apie 20 eurų. Kai turėjo nedarbingumą, tuo laikotarpiu atlyginimo negaudavo, tikriausiai gaudavo „Sodros“ išmokas. Nežino, už kokius darbus darbdavys privalėjo mokėti kompensacijas.

Apklausiamas kaip liudytojas M. K. parodė, kad laikotarpiu nuo 2015 m. sausio iki 2017 m. birželio P. S. jam kiekvieną mėnesį išmokėdavo ne mažiau kaip 400 Eur darbo užmokesčio. Už viršvalandžius mokėdavo papildomai 5 Eur už valandą (t. 1, b. l. 144–145).

Liudytoja V. T. parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo dizainere-projektuotoja. Dirbo 2015 m., antrą kartą dirbo 2017 m., jos darbo vieta buvo prekybos centre (duomenys neskelbtini). Įdarbino P. S., pasirašė darbo sutartį, buvo nustatytas minimalusis atlyginimas, tikslios sumos neprisimena, nes buvo litai, paskui eurai, bet minimumas. Atlyginimą mokėjo grynaisiais P. S., bet ne visą iš karto, būdavo, kad vėluodavo. Už gaunamus pinigus nepasirašydavo, bet jai nekilo klausimų, kadangi buvo darbo sutartis. Kai įsidarbino, buvo nurodyta atlyginimo mokėjimo diena, bet kad tiksliai mokėtų, taip nebuvo, atlyginimą mokėdavo kokius du kartus per mėnesį. Mokamas atlyginimas priklausydavo nuo užsakymų. Ji projektuodavo virtuvės baldus, spintas. Kosmetiniai staliukai buvo vėliau, kai ji nebedirbo. Matė internete, kad gamina staliukus. Iš darbo išėjo, nes nusibodo pinigų laukimas, vėlavimas, dar klientai pyko, kad ne laiku pagamina. Nežinojo, kokie mokesčiai buvo mokami nuo jos atlyginimo. Nežino, už ką darbdavys turi mokėti kompensaciją. Nėra gavusi tokių išmokų, jos mėnesio atlyginimas buvo vienodas.

Apklausiama kaip liudytoja V. T. parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo nuo 2015 m. birželio pradžios iki 2017 m. sausio pradžios dizainere. Mėnesinis darbo užmokestis buvo ar 380 Eur, ar 400 Eur, tiksliai neprisimena. Gaudavo ne mažesnę nei 380 Eur sumą. P. S. atlyginimą mokėjo grynaisiais, niekur pasirašyti nereikėjo (t. 1, b. l. 154–155).

Liudytojas E. J. parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo baldų surinkėju 1,5 metų, darbinosi, kai keitėsi valiuta iš litų į eurus. Į darbą priėmė direktorius pagal darbo sutartį. Atlyginimas buvo 800 eurų į rankas, o ant popieriaus buvo daug mažesnis. Atlyginimas buvo keliamas, pradinis buvo gal 700 eurų, vėliau 800 eurų. Kai dirbo viršvalandžius, mokėdavo kaip normalų valandinį atlygį. Tai papildomai skaičiuodavo prie algos. Mano, kad skirtumo nuo viršvalandinio darbo apmokėjimo nebuvo. Būdavo, kad gaudavo didesnį nei 800 eurų atlyginimą, su viršvalandžiais yra buvę ir 1 000 eurų. Darbo metu turėjo nedarbingumą ir gavo išmokas iš „Sodros“, bet buvo nereikšminga suma. Darbo sutartį gavo ne iš karto ir nematė nurodyto atlyginimo. Atlyginimą dalimis mokėdavo P. ir tai visiems nepatikdavo. Neatsimena, ar buvo mokamas atlyginimas į sąskaitą. Pasirašyti reikėdavo darbų saugos žurnale, už atlyginimą taip pat pasirašydavo žurnale. Buvo sutaręs su darbdaviu, kad kol dirbs, jis mokės išskaitas antstoliams. Kažkiek laiko direktorius dengė skolą antstoliams, po to, kai nebetikrino, buvo viskas nedengta. Po to, kai jis pastebėjo, buvo pokalbis su P., kodėl taip yra, tai buvo viena iš priežasčių, kodėl išėjo iš darbo. Iš 800 eurų atlyginimo buvo išskaičiuojamas mokestis antstoliui. Litais atlyginimo neprisimena, reikėtų 700 eurų konvertuoti į litus. Kiek laiko gavo po 700 eurų, reikia žiūrėti į datą, kada pradėjo dirbti ir kada keitėsi valiuta. Darbdavys buvo jam skolingas 300 eurų, dėl to jis kreipėsi į Darbo ginčų komisiją ir ta suma yra jam sumokėta.

Apklausiamas kaip liudytojas E. J. parodė, kad P. S. sutartą 800 Eur atlyginimą mokėjo dalimis, jis sakydavo, kad jam patogiau mokėti mažesnėmis sumomis. Sutartą 800 Eur atlyginimą P. S. mokėjo visą jo darbo laiką ir liko skolingas kelis šimtus eurų. Dėl skolos kreipėsi į Darbo ginčų komisiją. Skolą P. S. sumokėjo bankiniu pavedimu. Iš apklausos metu pateiktos apžiūrėti 2015-01-19 darbo sutarties Nr. 87 tarp jo ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ matyti, kad jo mėnesinis darbo užmokestis buvo tik 150 Eur ir bendrovėje buvo įdarbintas puse etato. Jis yra pasirašęs šią sutartį, bet pasirašydamas nekreipė dėmesio į sutarties turinį (t. 1, b. l. 157–158).

Liudytojas V. R. parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo baldų surinkėju. Įsidarbino pagal skelbimą internete, sutarė su direktoriumi, kad mokės 400 eurų. Darbo sutartį gavo ne iš karto, praėjo kažkiek laiko, neprisimena, kas ten buvo parašyta, ją du kartus spausdino, nes viena kažkur dingo, antra turbūt kažkur namuose. Apklausiamas FNTT sakė tiesą, kad konkrečios sumos neduodavo, o duodavo 50 eurų, 100 eurų. Negali pasakyti konkrečios sumos, atlyginimai vėluodavo, mano, kad mokant dalimis susidarė 400 eurų. Gavęs atlyginimą pasirašydavo ant balto popieriaus lapo (pavardė ir parašas), paskui po kelių mėnesių duodavo pasirašyti į buhalterinę knygą. Įvairiai būdavo, kai pasirašinėdavo ant balto popieriaus lapo, kartais kitų pavardžių būdavo, kartais nebūdavo. Duodavo pasirašyti ant lapo kiekvieną kartą, kai išmokėdavo dalį pinigų. Į buhalterinę knygą davė pasirašyti gal pradirbus metus, davė pasirašyti už visus tuos mėnesius. Bankiniu pavedimu sumokėjo 150 eurų, tai buvo dalis algos, nežino, kodėl daugiau nepervedė per banką. Dėl to, kad nemokėdavo atlyginimo, direktorius sakydavo, kad bus, sakė, kad kiti pinigų neperveda. Su antstoliais reikalų neturėjo. Tuo laikotarpiu, kai dirbo, turbūt nesirgo. Įmonė su juo visiškai atsiskaitė, pretenzijų neturi.

Apklausiamas kaip liudytojas V. R. parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo nuo 2018 m. gegužės mėnesio. Dirbo baldų surinkėju ir rinko kosmetinius staliukus. Darbo valandos buvo nuo 8.30 val. iki 17.00 val., viršvalandžių nedirbo. Gavo į rankas minimalųjį darbo užmokestį – 400 Eur. P. S. atlyginimą mokėjo dalimis po 50 Eur, po 100 Eur. Gali būti, kad 2018 m. vasaros pabaigoje bankiniu pavedimu pervedė 150 Eur atlyginimo sumą (t. 1, b. l. 160–161).

Liudytojas A. K. parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo periodais kelis kartus, neatsimena, kuriais laikotarpiais, 2016 ar 2017 m. Darbą rado per įdarbinimo agentūrą, dirbo baldų gamintoju ir montuotoju. Negali tiksliai pasakyti, eurais ar litais buvo atlyginimas. Neprisimena, koks buvo pirminis atlyginimas eurais, nes iš pradžių tarėsi su agentūra, po to dirbo mažai valandų, etatas buvo sumažintas. Jis turėjo skolų antstoliams, todėl nenorėjo, kad būtų didelės išmokos išskaičiuojamos, todėl dirbo po kelias valandas arba vakarais po dvi valandas po savo darbų. Paskui dirbo su verslo liudijimu. Kai dirbo po kelias valandas, mokėdavo po 120 eurų. Tai, kad per mėnesį gaudavo ne mažiau kaip 200 eurų, yra teisybė. Jis mokėjo alimentus, tai galėjo būti, kad ir darbdavys darė pavedimus už alimentus. Kai teikė paslaugas pagal verslo liudijimą, gavo pinigus už statybos darbus. Kai dirbo, nuo 2015 m. lapkričio iki 2016 m. gegužės į rankas gaudavo nuo 650 iki 700 eurų mėnesinį uždarbį ir jis labai neišskirdavo, tai buvo bendri pinigai už statybos darbus ir pagal darbo sutartį. Apklausiamas FNTT pasimetė ir sakė, kad kas mėnesį mokėjo atlyginimp nuo 650 iki 700 eurų. Teisinga būtų manyti, kad laikotarpiu, kai dirbo ir pagal darbo sutartį, ir pagal verslo liudijimą, už darbą pagal sutartį gaudavo 200 eurų, o likusius pinigus – už statybos darbus. Laikotarpiu, kai dirbo pagal verslo liudijimą ir patentą, atliko darbus pagal žodinį susitarimą, nebuvo sutarties, mokama buvo į rankas. Po to jam buvo daug sukrečiančių įvykių, todėl tokių dalykų, kaip reikia išskirstyti mokėjimą, nebeatsimena. Darbdavys su juo atsiskaitė visiškai.

Apklausiamas kaip liudytojas A. K. parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo periodais: 2015 m. lapkričio–2016 m. gegužės mėnesiais, 2017 m. sausio–kovo mėnesiais, 2018 m. vasario–kovo mėnesiais. Dirbo su pertraukomis, nes direktorius P. S. nuolat vėluodavo mokėti darbo užmokestį. Darbindamasis su P. S. tarėsi, kad nori gauti per dieną apie 50 Eur atlyginimą, bet tokios sumos niekada negavo. 2015 m. lapkričio–2016 m. gegužės mėnesiais P. S. jam mokėjo nuo 650 Eur iki 700 Eur mėnesinį darbo užmokestį. 2017 m. sausio–kovo mėnesiais, 2018 m. vasario–kovo mėnesiais dirbo trumpesniu grafiku ir per mėnesį gaudavo ne mažiau kaip 200 Eur (t. 1, b. l. 163–164).

Liudytoja E. T. parodė, kad dirbo dizainere UAB „(duomenys neskelbtini)“, direktorius buvo P. S.. Pagal darbo sutartį turėjo projektuoti, pateikti pasiūlymą klientui, suderinti brėžinį, atlikti vizualizaciją pirma klientui, paskui derinti su direktoriumi. Nepamena, ar dirbo viršvalandžius. Jos darbo užmokestis iš pradžių buvo 500, paskui 700, atrodo, eurais. Dirbo vienerius metus. Atlyginimą mokėjo P.. Kai dirbo, savo paskyros „Sodroje“ netikrino, nes buvo naujas žmogus darbo rinkoje ir džiaugėsi, kad turi darbą. Tikisi, kad už ją buvo mokami mokesčiai, netikrino. Nedarbingumą gavo, kai sirgo. Turėtų būti kažkokie įrašai, netikrino. Nežino, ar sąžiningai iki galo su ja buvo atsiskaityta, nebesigilino, nes norėjo išeiti iš darbo. Parodymai, kad atlyginimą direktorius visada išmokėdavo tiesiogiai, užrašyti teisingai. Išmokant grynaisiais, neatsimena, ar pasirašydavo, gal kokį vieną dokumentą iš pat pradžių.

Apklausiama kaip liudytoja E. T. parodė, kad dirbo dizainere-projektuotoja UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2016-06-27 iki 2017-06-27. Į darbą priėmė direktorius P. S.. Darbo sutartyje buvo nurodytas minimalusis darbo užmokestis, o direktorius mokėjo iš pradžių grynaisiais 500 eurų, paskui 700 eurų, gaudama atlyginimą vieną kartą pasirašė ant direktorius paduoto dokumento, paskui neteko pasirašinėti (t. 2, b. l. 6–8).

Liudytojas I. Č. parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo staliumi ne daugiau kaip mėnesį. Įsidarbino pagal skelbimą internete, susitiko su P. S. ir susitarė, kad mokės 150 eurų per savaitę atlygį. Neprisimena, ar pasirašė darbo sutartį, nes iš pradžių tiek darbdavys nori pažiūrėti, ar tinka darbuotojas, tiek ir darbuotojas nori pažiūrėti darbo sąlygas, taip ir išeina neoficialiai. Gamino kosmetinius staliukus. Atlyginimą P. mokėjo grynaisiais kas savaitę ir 150 eurų jam liko skolingas. Išėjo iš darbo, nes darbdavys buvo nemokus. Nežino, kodėl jis neturėjo pinigų. Gal turėjo didesnių skolų. Jis tuo metu turėjo skolų antstoliams, jo sąskaita buvo užblokuota.

Apklausiamas kaip liudytojas I. Č. parodė, kad P. S. nemokėjo sutartų 150 eurų per savaitę, o mokėjo tik 100 eurų savaitinį darbo užmokestį. Kokia darbo užmokesčio suma buvo įrašyta jo darbo sutartyje, nežino, nes P. S. davė pasirašyti darbo sutartį pradirbus bendrovėje apie mėnesį laiko. Pradirbo du mėnesius ir išėjo. P. dar grynaisiais pinigais jam sumokėjo 150 Eur ir liko 150 Eur skolingas (t. 2, b. l. 10–11).

Liudytoja R. B. parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo pardavimų vadove nuo 2014 m. lapkričio iki 2015 m. rugpjūčio. Su P. S. susitarė, kad gaus 2 500 atlyginimą litais, o eurais, jeigu gerai prisimena, – 700 eurų. Darbo sutartį pasirašė. Neprisimena, koks atlyginimas buvo parašytas darbo sutartyje, buvo parašytas minimumas plius procentai, bet buvo užfiksuota 2 500 litais pagal susitarimą. Sutartą atlyginimą mokėjo grynaisiais direktorius P.. Atostoginiai buvo sumokėti, nors P. nelabai norėjo mokėti. Išėjo iš darbo, nes buvo netvarka su finansais, buvo vėluojama mokėti atlyginimą, o už automobilio amortizaciją, už benziną taip pat nebuvo mokama. Mano, kad įmonės veikla buvo pakankamai pelninga, nes per mėnesį būdavo apie 20 000 litais. Dėl užsakymų atlikimo laiko buvo klientų nusiskundimų, nes vėluodavo apie mėnesį laiko. Kai darbininkai sumontuodavo klientui baldus, ji atvažiuodavo pas klientą paimti pinigų. Su klientu įformindavo sąskaitą faktūrą, ten būdavo nurodoma visa suma, kuri buvo suderinta. Ji išrašydavo sąskaitą faktūrą, paimdavo pinigus, ta suma ir būdavo įrašyta. Pinigus atiduodavo P. S.. MB „(duomenys neskelbtini)“ – negirdėta.

Apklausiama kaip liudytoja R. B. parodė, kad su P. S. buvo sutarta, kad mokės 3 000 Lt atlyginimą, o darbo sutartyje buvo nurodyta 800 Lt suma, kad bendrovei reikėtų mokėti mažiau mokesčių. Po euro įvedimo nuo 2015 m. sausio iki gegužės mėnesio mokėjo tik 700 Eur mėnesinį atlyginimą. Pinigus P. S. mokėjo grynaisiais, išmokėdamas atlyginimą jokio algalapio neduodavo. Nors darbinantis buvo susitarta, kad P. S. mokės už jos automobilio eksploatavimą ir už kurą, kurį ji išnaudos važiuodama pas klientus, bet jis to susitarimo nesilaikė ir nieko už tai, kad ji naudojo savo automobilį darbo reikalais, nemokėjo (t. 1, b. l. 189–190).

Liudytojas R. J. parodė, kad įsidarbino už minimalųjį atlyginimą, pagrindinis jo darbas – kosmetinių staliukų surinkimas. Medžiagas susinešdavo patys. Tarp darbo sutartyje nurodyto atlyginimo ir sutarto žodžiu buvo skirtumas, nes krovimas buvo ne jo darbas ir turi būti mokami papildomi pinigai. Alga vėluodavo, priežasčių nežino. Šioje darbovietėje negavo darbo rūbų. Išėjo iš darbo, nes nebuvo daug darbo, matė, kad nieko gero nebus. Išėjo, nes jam pasiūlė geresnį darbą. Mano, kad su juo buvo visiškai atsiskaityta. Buvo atlyginimas mokėtas ne tik grynaisiais, buvo pervesta į kortelę. Neatsimena, ar jam buvo mokėta į kortelę. Atlyginimą mokėjo tik P. S..

Apklausiamas kaip liudytojas R. J. parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo nuo 2017-12-05, visą laiką surinkinėjo kosmetinius staliukus. Darbo valandos šiokiadieniais buvo nuo 8.30 val. iki 17.00 val. plius pusvalandis, skirtas pietums. Darbo sutartyje nurodytas darbo užmokestis 550 Eur, bet kiekvieną mėnesį į rankas gauna nuo 600 Eur iki 700 Eur mėnesinį uždarbį, priklausomai nuo to, kiek per mėnesį dirbdavo dienų. Atlyginimą grynaisiais mokėdavo P. S.. Po FNTT patikrinimo gavo porą kartų atlyginimą bankiniu pavedimu (t. 2, b. l. 13–14).

Liudytojas A. A. parodė, kad įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ įsidarbino pagal skelbimą internete. Darbo pobūdis buvo medžio drožlių plokščių pjaustymas, kantavimas. Iš pradžių viskas buvo gerai. Buvo sutarta mokėti minimumą ant popieriaus, o likusius mokėti į rankas. Bendra sutarta suma buvo 700 eurų. P. S. mokėjo normaliai iki tam tikro laiko, paskui buvo išėjęs, nes buvo susipykę dėl mokėjimų, paskui vėl grįžo. Susitarė dėl minimaliojo atlyginimo, nes antstolis labai daug atimdavo pinigų, nebūtų apsimokėję eiti dirbti, gal būtų likę 200 eurų atlyginimo. Turėjo vaikų ir pačiam reikėjo gyventi, todėl ir buvo tas susitarimas. Tikriausiai ir P. S. buvo nauda, gal reikėjo mažiau mokesčių mokėti. Buvo sutarę, kad nuo minimaliosios algos, t. y. 400 eurų, atskaičiuotų 20 proc. antstoliams. Sumą antstoliams P. S. pervedė gal 2 kartus, antstolis tiksliau pasakytų, kada ir kiek buvo pervesta. Kiek žino, iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo pervesta gal 100–200 eurų suma. Jis klausdavo dėl pervedimų P. S., jis sakė, kad perves, nes antstolis jam buvo atsiuntęs vykdomuosius raštus. Jam nebuvo aktualu, ar darbdavys pervedė, nes žinojo, kad jis pats gali gauti baudų už tai, kad nemoka darbuotojo antstoliui, todėl nelabai domėjosi, ar moka antstoliams. Pinigus mokėjo pats P. S. visada grynaisiais pinigais. Eidavo savaitgaliais dirbti, mokėdavo gal po 10 eurų per valandą, tiksliai neprisimena. Mokėdavo atskirai, už savaitgalius būdavo atskiras atlygis. Darbo užmokestį gaudavo per kelis kartus. Nebūdavo, kad vienu kartu sumokėtų. Tekdavo prašyti, kad sumokėtų. P. S. neduodavo niekur pasirašyti, tik sau užsirašydavo. Per tą laiką neatostogavo, vieną kartą sirgo. Kai P. S. vieną kartą nemokėjo, kitą kartą nemokėjo, jis darbe sėdėjo, bet nedirbo, tada išėjo iš darbo. Kreipėsi į Darbo ginčų komisiją dėl neišmokėtų pinigų. Darbo ginčų komisija priėmė sprendimą išmokėti 580 eurų. P. S. sumokėjo 580 eurų. FNTT apklausa teisinga, ja galima vadovautis.

Apklausiamas kaip liudytojas A. A. parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo su pertraukomis: nuo 2016 m. sausio iki 2016 m. gruodžio pabaigos ir nuo 2017 m. kovo iki 2018 m. kovo vidurio. Su P. S. sutarė, kad gaus 700 Eurų dydžio atlyginimą. Kadangi turėjo skolų antstoliams, tai darbo sutartyje buvo nurodyta 400 Eur darbo užmokesčio suma. Pirmu darbo bendrovėje etapu, t. y. 2016 m. sausio–gruodžio mėnesiais, P. S. jam išmokėjo po 660 Eur mėnesinio darbo užmokesčio. 700 Eur nemokėjo, nes sakė, kad po 40 Eur atskaito antstoliams. Už gaunamą atlyginimą niekur pasirašyti nereikėjo. Antru etapu – nuo 2017 m. kovo mėnesio iki 2018 m. sausio mėnesio – P. S., nors ir vėluodamas, sumokėjo sutartą 660 Eur darbo užmokestį. Tik už 2018 m. vasario, kovo mėnesius P. S. nesumokėjo, todėl išėjo iš darbo ir kreipėsi į Darbo ginčų komisiją (t. 1, b. l. 150–152).

Liudytojas A. Š. parodė, kad įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ dirbo nuo 2017 m. rugsėjo 6 d. iki 2017 m. lapkričio 30 d. Dirbo tik bandomąjį laikotarpį 3 mėnesius, paskui išėjo. Ten dirbo pagalbinio staliaus darbus, prie surinkimo, jei reikėdavo, pašlifuodavo, pakraudavo. Neprisimena, ar pasirašė darbo sutartį, rašėsi ant kažkokių lapų. Atlyginimas buvo minimumas – 400–500 eurų. Jei sakė, kad sutartas minimumas buvo 380 eurų, turbūt taip ir buvo. Duodavo avanso gal 30 proc., o paskui atlyginimas. Atlyginimą mokėdavo P. S. grynaisiais, į kortelę nepervesdavo. Išėjo, nes P. S. nelabai norėjo atsiskaitinėti. Be to, iš kitų darbuotojų kalbų suprato, kad du mėnesius kaip ir moka, o paskui prašo palaukti, sako, kad nėra pinigų. Jis negalėjo būti be pinigų, todėl išėjo.

Apklausiamas kaip liudytojas A. Š. parodė, kad bandomuoju laikotarpiu, t. y. tris mėnesius, buvo sutartas atlyginimas – 380 Eur. Pirmą darbo mėnesį P. S. atlyginimą mokėjo dalimis, bet sumokėjo 380 Eur. Pinigus mokėjo grynaisiais ir niekur pasirašyti nereikėjo. Pradėjus dirbti antrą mėnesį P. už pirmas tris savaites atsiskaitė laiku, išmokėdamas po 100 Eur per savaitę, bet po to pradėjo nebemokėti, motyvuodamas, kad neturi pinigų. P. S. vėliau sumokėjo jam 150 Eur ir liko skolingas 50 Eur (t. 2, b. l. 43–44).

Liudytojas A. G. parodė, kad pas P. S. dirbo 2015 m. sausio–rugpjūčio mėnesiais. Jis su darbdaviu susitarė, kad jo atlyginimas bus 40 eurų per dieną, 800 eurų per mėnesį. Jis nežino, kokia minimalioji alga buvo 2015 m. Kiek uždirbo, tiek ir gavo. Atlyginimas buvo mokamas dalimis, nebuvo konkrečios dienos. Kai gaudavo už kokią pagamintą spintą ar virtuvinį komplektą, tada ir mokėdavo. Pinigus mokėjo P. S. grynaisiais. Jis niekur nepasirašydavo, o P. užsirašydavo ant lapuko. Negali pasakyti, ar buvo pasirašęs darbo sutartį. Per dirbtą laiką reikėjo prašyti savo uždirbtų pinigų, niekas neatnešdavo, nepervesdavo. Gal kitiems buvo kitaip. Jis turėjo asmeninę banko sąskaitą, ji nebuvo areštuota, nes su antstoliais buvo sudaręs sutartį, kad kas mėnesį tam tikrą dalį pinigų nuskaičiuotų. Negali pasakyti, ar P. S. mokėdavo antstoliams. Išėjo iš darbo, nes pasiūlė, kur galima geriau užsidirbti.

Apklausiamas kaip liudytojas A. G. parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo 2015 m. sausio–rugpjūčio mėnesiais. Susitarė su P. S., kad jam mokės 800 Eur mėnesinį atlyginimą. P. S. sakė, kad darbo grafikas bus nuo 9.00 val. iki 18.00 val., bet pardėjus dirbti P. dažnai prašydavo dirbti papildomai, nes būdavo daug užsakymų. Pirmus du mėnesius laiku sumokėjo sutartą 800 Eur atlyginimą, bet vėliau atlygimas nuolat vėlavo. P. S. jam už paskutinį mėnesį nesumokėjo 250 Eur, be to, nesumokėjo už nepanaudotas atostogas. Už kitus šešis su puse mėnesio sumokėjo po 800 Eur. Kai mokėdavo atlyginimą, pasirašyti niekur nereikėjo (t. 1, b. l. 180–181).

Liudytoja J. M. parodė, kad 2017 m. lapkričio 1 d. buvo priimta į darbą UAB „(duomenys neskelbtini)“, o paskutinį atlyginimą skaičiavo už 2019 m. kovo mėnesį. Ji apdorodavo informaciją, kurią pateikdavo direktorius, dirbo namuose, ne biure. Dirbo programa „Pragma“ ir į ją įkeldavo tik tiekėjus, ji prie banko neturėjo prieigos. Taip pat skaičiuodavo atlyginimus. Ji turėjo direktoriaus pasirašytas sutartis, ten matydavo, koks būdavo nustatomas atlyginimas ir, jeigu žmogus sirgdavo, turėdavo nedarbingumą, tai prie „Sodros“ pati galėdavo prisijungti, turėjo raktą. Direktorius atsiųsdavo pranešimą, kad žmogus išeina atostogų nuo tokios dienos. Šių duomenų pakakdavo, kad galima buvo žmogų atleisti ar priimti į darbą. Pagal šiuos duomenis ji siųsdavo pranešimus į „Sodrą“. Darbuotojams buvo skaičiuojamas minimalusis atlyginimas, viską galima patikrinti per „Sodrą“. Atitinkamai iš pradžių apskaičiuotą atlyginimą ji siųsdavo direktoriui pasižiūrėti, kad jis patvirtintų, kad ji nieko nepraleido. Darbuotojų darbo laiko apskaitos duomenis turėjo direktorius. Darbuotojų išdirbtos valandos būdavo pateikiamos elektroniniu paštu. Šiuose dokumentuose būdavo užfiksuotos darbo valandos. Darbo sutartyse būdavo nustatomas atlyginimas, o paskui kiek atidirbdavo, to pakakdavo, kad apskaičiuotų atlyginimą. Darbo užmokesčiui turėjo įtakos tai, kiek žmogus dirbdavo valandų. Jei kažkas dirbdavo mažiau, tai mažiau ir gaudavo. Ji nesusitikdavo su žmonėmis, jų nematė, nežino, ar jie dirbdavo viršvalandžius. Viską darė internetu tik vadovaudamasi tuo, ką direktorius pateikdavo, kas kiek dirbo valandų. Direktorius mokėdavo atlyginimą. Jis mokėdavo atlyginimą per kasą. Per banką nebuvo pervedama. Paprastai darbo sutartyje yra numatomas avansas. Standartinėje sutartyje nurodoma, kokią dieną avansas, kokią dieną atlyginimas, bet pagal darbuotojo pageidavimą. Žmonės rašydavo prašymą, kad išmokėtų vieną kartą. Ji avanso niekam neskaičiuodavo. Kai atėjo dirbti, ji netikrino nei 2013 m., nei 2014 m., nei 2015 m. Ten buvo tik likučiai, kuriuos paliko kita buhalterė, juos įvedė į kompiuterį. „Sodra“ ir VMI įmonės 2017 m. pabaigoje, 2018–2019 m. netikrino. Ji visus dokumentus perdavė P. S., o kodėl jos iš karto neatleido, reikia klausti direktoriaus. P. S. jau buvo priėmęs naują buhalterį ir pasakė, kad buhalteris tvarkys apskaitą, nes visi dokumentai buvo perduoti. Visus dokumentus ji supakavo į dėžes, o direktorius perdavė policijai. Pirma reikėjo paskutiniųjų metų, o paskui ar 2017 m., ar 2016 m., todėl ji perdavė dokumentus dalimis. Paskui, kai viską išvežė, pasirašė priėmimo–perdavimo aktą.

Ji neturėjo dokumentų, kad P. S. skolinosi pinigų, kad būtų ėmęs paskolą ir įkeitęs mamos ar savo turtą. Jie susitikdavo kartą per mėnesį, kai jis atnešdavo dokumentus, o paskui ji jam viską išsiųsdavo elektroniniu paštu. Įmonės banko sąskaitai areštas buvo uždėtas, nes nemokėjo mokesčių. 2015–2016 m. įmonė dar buvo pelninga, o 2017–2018 m. buvo minusas. Direktorius nesakė, ko imtis, kad būtų panaikintas areštas. Ji nėra kompetentinga sakyti direktoriui, ką reikia daryti, kad panaikintų areštą. Kai ji dirbo, įmonės MB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo.

Liudytoja R. B. parodė, kad 2019 m. spalio mėnesį sudarė sutartį su P. S., bet nespėjo perimti UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterijos iš buhalterės, nes ji dar nebuvo pabaigusi 2018 metų, nepateikusi balansų Registrų centrui. Buhalterė pateikė dokumentus spalio pabaigoje už visą 2018–2019 metų laikotarpį, kurį dar tvarkė, o ji nespėjo perimti, nes lapkričio pradžioje visus dokumentus perėmė tyrėjai. Pagal įstatymą buhalterė turėjo pateikti dokumentus iki birželio 1 d. Registrų centrui, Mokesčių inspekcijai iki birželio 15 d. – pelno nuostolio ataskaitą. Ji su buhaltere nebendravo, bet kai vadovas atsivežė 2018 metų ir 2019 metų pradžios balansus, Didžiąsias knygas, kiek spėjo peržiūrėti, matė, kad tai buvo skaičiai, kurių buvo neįmanoma logiškai paaiškinti. Neužbaigtos buhalterijos priežastis gali būti ir dokumentų stoka, nes ten trūko pačių pirminių dokumentų, kuriuos turi teikti vadovas. Atsiskaitymų su tiekėjais, pirkėjais likučiai buvo dideli. Tiek tuos skaičius ir tematė.

Dėl įmonės „(duomenys neskelbtini)“ sudarė sutartį 2019 m. gruodžio mėnesį ir 2019 metų duomenis yra suvedusi į buhalterinę apskaitą ir pateikusi VMI visas deklaracijas. MB „(duomenys neskelbtini)“ pardavimų dokumentus programoje susiveda direktorius, galima įeiti ir išsitraukti. Mažoji bendrija neturėjo nei darbuotojų, nei tuo metu buvo PVM mokėtoja, buvo tvarkoma supaprastinta apskaita, užtenka vieną kartą metuose sutvarkyti apskaitą ir pateikti, ji tai ir padarė. Pagrindiniai pirkimai buvo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, buvo viena sąskaita, o už paslaugas – pašto siuntas – buvo po kelias sąskaitas kiekvieną mėnesį. Jei pagrindinis UAB akcininkas įsisteigia mažąją bendriją, tai pagal įstatymą mažoji bendrija taip pat turi būti PVM mokesčių mokėtoja, jei pirminė įmonė yra peržengusi 45 000 eurų ribą. Jei pirma iš savininko turimų įmonių yra PVM mokėtoja (savininkas turi daugiau nei 50 proc. akcijų) ir savininkas turi kitą įmonę, tai antroji įmonė automatiškai yra PVM mokėtoja, aišku, reikia žiūrėti pagal apyvartas, jei viršija 45 000 eurų per paskutinius 12 mėnesių, atsiranda prievolė registruotis PVM mokesčių mokėtoju bendrai abiem įmonėms. Dažniausiai tie, kas turi uždarąsias akcines bendroves ir mažąsias bendrijas, nesusieja tų įmonių ir netampa PVM mokėtojais, nes nesupranta, kad tai yra tas pats. Direktorius jai siuntė elektroniniu paštu „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitas (transporto, banko išrašus), kadangi jie buvo neįsiregistravę PVM mokėtojais, tai jokios prievolės teikti PVM deklaracijas nebuvo, po to išaiškėjo, kad turėjo registruotis. Mažąją bendriją P. S. įsteigė 2018 m., o ji atėjo 2019 m. gruodžio mėnesį. UAB „(duomenys neskelbtini)“ gamino MB „(duomenys neskelbtini)“ baldus ir išrašė vieną sąskaitą per metus už tuos baldus. Geriau būtų buvę, jei būtų sąskaitas rašę kiekvieną mėnesį, kiek pagamino ir kiek išrašė, o kadangi nebuvo PVM mokėtoja, tai direktoriui didelės reikšmės nesudarė. Tuo momentu, kai nebuvo PVM mokėtoja, ta viena ar kelios sąskaitos neturėjo reikšmės.

Liudytojas A. V. parodė, kad informaciją apie staliuką rado internete, telefonu užsakė ir gavo užsakymo patvirtinimą. 2018-12-14 padarė 450,12 Eur pavedimą į nurodytą sąskaitą. Pretenzijų dėl staliuko neturi. Atvežė į namus.

Liudytoja A. V. parodė, kad atsimena įvykį, kai internetu pirko kosmetinį staliuką. Kai jis buvo pristatytas, jį paėmė jos draugas ir atsiskaitė kortele.

Liudytoja I. K. parodė, kad informaciją apie kosmetinį staliuką rado internete, padarė užsakymą ir staliuką jai atsiuntė. Sumokėjo taip pat internetu per elektroninę bankininkystę, pateikė išankstinę sąskaitą.

Liudytojas M. N. parodė, kad žmona internete susirado staliuką, kuris jai patiko, o jis susisiekė su ta įmone ir jam atsiuntė išankstinę sąskaitą. Jis sumokėjo 425,92 Eur sumą ir gavo staliuką.

Liudytoja V. T. parodė, kad susirado staliuką internete, susikomplektavo iš atskirų dalių, buvo papildomas stalčius. Užsisakė internetu ir pirko išsimokėtinai. Gali būti, kad už staliuką sumokėjo 318 eurų. Atvežimas kainavo 15 eurų, bet jie įskaičiuoti į lizingo kainą. Staliuką priėmė jos dukra.

Liudytoja D. K. parodė, kad internetu užsisakė tą staliuką ir gruodžio 28 d. gavo išankstinę sąskaitą, ją apmokėjo ir už savaitės gavo prekę. Išankstinėje sąskaitoje buvo nurodyta 399 Eur, tiek ir sumokėjo pavedimu per banką, yra išrašas.

Liudytoja A. D. parodė, kad padėjo kosmetinį staliuką reklamuoti, fotografuoti. Staliukas jai patiko ir direktorius padarė jai nuolaidą. Ji sumokėjo 150 eurų pavedimu į sąskaitą.

Liudytoja E. S. parodė, kad staliuką pirko internetu išsimokėtinai. Direktorius jai padėjo užpildyti dokumentus dėl lizingo. Sumos neprisimena.

Liudytoja K. S. parodė, kad sūnų augino viena. Materialiai visada padėdavo jos tėvai – kaltinamojo močiutė ir senelis. Visi kartu gyveno jos tėvų bute (duomenys neskelbtini). Kai sūnui suėjo 15 metų, ji nusipirko atskirą butą (duomenys neskelbtini) gatvėje ir su sūnumi persikėlė gyventi ten. 2001 metai mirė jos tėvas – P. senelis ir butą (duomenys neskelbtini) gatvėje testamentu paliko savo anūkui P.. Būdamas 22 metų P. vedė ir su žmona persikėlė gyventi į butą (duomenys neskelbtini) gatvėje. Ten jiems gimė vaikas. Kartu su jais gyvena P. močiutė (mano mama). P. rūpinasi ja. 2007 metais P. be jos sutikimo su savo žmona skolinosi pinigų iš P. pažįstamų – 60 tūkstančių litų ir nusipirko sodo sklypą (duomenys neskelbtini), įformino banke kreditą namui statyti, įkeitė sklypą. Po metų P. žmona, pasiėmusi jų sūnų, išvyko gyventi į Ukrainą pas kitą vyrą, palikdama P. visas skolas ir pradėtą statybą. Po skyrybų 2009 m. bankas nutraukė kreditavimą. Dėl skolų buvo paduotas į teismą, areštuota sąskaita ir butas (duomenys neskelbtini) gatvėje. Tuo metu įmonė, kurioje dirbo P., bankrutavo. Vietoj atlyginimo P. gavo biuro daiktus, įmonės ekspoziciją. Jam atsirado galimybė pradėti savo verslą. Įkūrė įmonę „(duomenys neskelbtini)“. Reikalai klostėsi sunkiai, jam trūko lėšų verslui vystyti. Jis nusprendė paimti 20 000 litų kreditą įkeisdamas jos butą (duomenys neskelbtini) gatvėje. Po metų jis grąžino kreditą, įmonė vystėsi, darbuotojų skaičius augo. P. vėl paėmė 91 tūkstančio litų kreditą, įkeisdamas jos butą (duomenys neskelbtini) gatvėje. Nurodytu laiku jis nesugebėjo grąžinti skolos ir teko skubiai parduoti jos butą už 34 tūkstančius eurų. Jie atsiskaitė su A. D., o likusius pinigus įnešė į banką už sklypą (duomenys neskelbtini). Tuo metu mirė jos mama (P. močiutė) (2017 metai) ir testamentu paliko P. savo dalį buto (duomenys neskelbtini) gatvėje (duomenys neskelbtini) name, tai yra visas butas tapo P. nuosavybe. 2019 m. vasarą butą nusprendė parduoti. Butu susidomėjo Klaipėdos savivaldybė ir 2019-09-11 P. gavo kvietimą dalyvauti aukcione. Procesas užtruko kelis mėnesius ir tik 2019 m. gruodžio mėnesį galėjo nusipirkti butą (duomenys neskelbtini). Su jos įgaliojimu buto įforminimu užsiėmė P.. Butas kainavo 75 tūkstančius eurų, buvo padaryta 2 tūkstančių eurų nuolaida, galutinė kaina – 73 tūkstančiai eurų. Bute reikėjo atlikti kapitalinį remontą. Dėl karantino remontas užtruko ir tik 2020 metų gruodžio mėnesį sūnus pervežė ją į Vilnių. Sodo sklypą Kalnuvėnuose sūnus įkeitė 2018 metais už 15 tūkstančių eurų kreditą verslui vystyti. Laiku grąžinti kredito nesugebėjo, o sumokėjo 2019 m. gruodžio mėnesį pinigais, gautais pardavus butą Klaipėdoje. Apie tai ji nežinojo, nors sklypas iš esmės buvo nupirktas už jos pinigus. Ji seniai norėjo parduoti šį sklypą, todėl privertė P. perrašyti jį savo vardu, kad jis neįkeistų jo ir neįklimptų į naujas skolas. Pardavus butą Klaipėdoje ir nupirkus butą Vilniuje, liko apie 50 tūkstančių eurų. 20 tūkstančių eurų P. paėmė verslui, o 25 tūkstančius eurų paliko buto remontui. Šiuos pinigus P. pervedė į jos kortelę, kuria ir anksčiau naudojosi, nes jo sąskaita dažnai būdavo areštuota dėl skolų (t. 13, b. l. 184).

Specialistė D. B. parodė, kad apskaičiuodama į apskaitą neįtrauktą darbo užmokestį vadovavosi liudytojų parodymais. Kompensacijos už darbą lauko sąlygomis iki 2017-06-30 turėjo būti numatytos darbo sutartyje, šios kompensacijos galėjo būti mokamos ne didesnės nei 50 proc. darbo užmokesčio, jos yra neapmokestinamos. Atliekant UAB „(duomenys neskelbtini)“ patikrinimą nebuvo pateikti buhalterinės apskaitos dokumentai, iš kurių būtų matyti, kad tokios kompensacijos buvo mokamos. Liudytojai nurodė, už kurį laikotarpį koks mėnesinis darbo užmokestis buvo gaunamas, ir ji skaičiavo pagal liudytojų parodymus. Liudytojai nedavė parodymų apie atostogas ir nedarbingumą, neišskyrė, kad tuo laikotarpiu jie pajamų negavo. Iš pateiktų dokumentų matė, kad darbdavys darė išskaitas antstoliams, tokios išskaitos yra įvertintos ir jos nėra išvadoje apmokestinamos papildomai. Suma, išmokėta kaip ligos išmoka, yra įtraukta į mokėtiną darbo užmokestį ir nėra papildomai apmokestinta. Ligos išmoka buvo priskirta prie mokėtino darbo užmokesčio. Jei suma 800 eurų, o už ligos išmoką skirta 40 eurų, tai apmokestinama bus 760 eurų. Jei darbuotojas parodo, kad gaudavo tik minimalųjį darbo užmokestį, tai tokio liudytojo apklausos nevertina. Jeigu darbuotojas nurodo konkrečias sumas tam tikram laikotarpiui, tada jos vertinamos. UAB „(duomenys neskelbtini)“ 61 atveju neužregistravo pardavimų už nustatytą vertę. Išvadoje aprašyta, kokios nedeklaruotos pajamos nustatytos, pirminiais dokumentais nepagrįstos, neužregistruotos. Specialisto išvadoje atsakyta apie MB „(duomenys neskelbtini)“, dėl 61 dokumento nebuvimo, dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ 6 atvejų, kai vertė nenustatyta pajamų užregistravimo atveju. Negalima nustatyti, kokiomis lėšomis UAB „(duomenys neskelbtini)“ nurodytu laikotarpiu išmokėjo darbuotojams darbo užmokestį.

Specialistė R. K. parodė, kad tyrimą atliko pagal 2021-10-12 Klaipėdos apygardos teismo nutartyje užduotą klausimą: „Kokia laikotarpiu nuo 2015-10-01 iki 2019-11-30 UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojams M. P., R. V., A. A., E. R., M. G., R. J., M. K., A. A., V. T., E. J., V. R., A. K., Ž. V., T. K., A. G., L. V., R. B., I. Č., R. J., A. Š. pagal jų parodymus išmokėta bei priskaityta darbo užmokesčio suma buvo nepagrįsta apskaitos dokumentais ir neužregistruota apskaitos registruose pagal darbo laiko apskaitą?“ Darbo užmokesčio žiniaraščiuose yra nurodytas tik priskaitytas darbo užmokestis bei išskaičiuotas gyventojų pajamų mokestis, išskaitos valstybiniam socialiniam draudimui, į Pensijų fondą. Darbo užmokesčio žiniaraščiuose neišsiskiria kompensacijos už darbo lauko sąlygas. Atsakant į pateiktą klausimą buvo įvertintas tik darbuotojų sirgimo laikotarpis. Vertino liudytojų parodymus teisme, matyti, kad liudytojų parodymai apklausos protokoluose, surašytuose ikiteisminio tyrimo byloje, ir parodymai, duoti teisme, nesikeičia. R. V. patvirtino teismo posėdyje: „FNTT pasakiau viską. Į mėnesį turėdavo būti 700-800, FNTT viską pasakiau.“ Pažiūrėta, ką jis pasakė FNTT, tai buvo praeitos specialisto išvados 15 priedas, R. V. nurodė kiekvieną mėnesį, kiek jam buvo išmokėta darbo užmokesčio. Kitas buvo Ž. V., jis sako, kad gavo minimalųjį darbo užmokestį į rankas, jis dirbo 2016–2017 m., tuo metu minimalusis darbo užmokestis buvo 380 eurų. A. K. sakė, kad gavo darbo užmokestį. Specialisto išvadoje pasisakė apie priskaitytą darbo užmokestį, nenagrinėjo išmokų dėl individualios veiklos, nes toks klausimas nebuvo užduotas. Vertinant pagal individualios veiklos pažymą A. K. už darbą turėjo gauti pagal pinigų priėmimo kvitus. Ar tai buvo įforminta dokumentais, ji negali pasakyti, nes neturėjo visos įmonės buhalterinės apskaitos, tyrė tik darbo užmokestį, o tai skirtingi dalykai. Darbo užmokesčio žiniaraščiuose apie individualią veiklą niekur nebuvo nurodyta. Atsakydama į klausimus apie priskaitytą ir išmokėtą darbo užmokestį, vertino darbo užmokesčio priskaičiavimo žiniaraščius, išmokas už nedarbingumo laikotarpius. Darbo ginčų komisijos išvados nepriskaičiuotam darbo užmokesčiui įtakos neturi. NPD buvo įvertintas tiems darbuotojams, kuriems priklausė. Nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. birželio 31 d. minimalusis darbo užmokestis buvo 300 eurų. Vėliau jis kilo iki 325 eurų šešis mėnesius, paskui nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. birželio 31 d. buvo 350 eurų, nuo 2016 m. liepos 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. buvo 380 eurų, nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. buvo 400 eurų, 2019 metais buvo 555 eurai.

Remiantis 2019-10-21 Tarnybiniu pranešimu nustatyta, kad Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – FNTT prie LR VRM) Klaipėdos apygardos valdyboje buvo gauta kriminalinės žvalgybos informacija apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ neteisėtą ūkinę veiklą, t. y. kad direktorius P. S. darbuotojams grynaisiais pinigais moka neoficialų darbo užmokestį, kuris neatvaizduojamas buhalterinėje apskaitoje. Duotas pavedimas atlikti UAB „(duomenys neskelbtini)“ patikrinimą (t. 1, b. l. 10).

Remiantis 2019-10-22 Patikrinimo aktu nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, į. k. 302414152, vykdo veiklą adresu (duomenys neskelbtini). Įmonės pagrindinė veikla – korpusinių baldų gamyba ir pardavimas. Atliekant patikrinimą įmonės veiklos vykdymo vietoje, susisiekus telefonu su įmonės direktoriumi P. S., jis atsisakė atvykti ir dalyvauti patikrinime. Patikrinimo metu iš įmonėje dirbusių darbuotojų paimti raštiški paaiškinimai apie darbą įmonėje, paimti įvairūs rankraštiniai užrašai ir darbo grafikai (t. 1, b. l. 12–13).

Remiantis 2019-11-04 P. S. paaiškinimu FNTT prie LR VRM Klaipėdos apygardos valdybos viršininkui nustatyta, kad jis UAB „(duomenys neskelbtini)“ įkūrė 2009 m. birželio 30 d ir nuo to laiko iki dabar yra vienintelis akcininkas ir direktorius. Pagrindinė įmonės veikla yra baldų gamyba ir projektavimas, įmonėje dirba 7 darbuotojai. Nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2019 m. balandžio 30 d. iš įmonės kasos grynaisiais pinigais kaip atskaitingas asmuo gavo ne mažiau kaip 72 000 Eur, kuriuos panaudojo medžiagoms pirkti ir darbuotojų atlyginimams išmokėti. Nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2019 m. balandžio 30 d. iš įmonės kasos buvo grynaisiais pinigais atsiskaityta su tiekėjais už ne mažiau kaip 138 000 Eur. Skirtumas, kuris susidaro ne mažiau kaip 66 000 Eur grynaisiais pinigais, už kuriuos atsiskaitė su medžiagų tiekėjais, gautas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir MB „(duomenys neskelbtini)“. 2018 m. rugsėjo ar spalio mėn. per du kartus iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo paimta 15 000 Eur paskola jo vardu. Pinigus UAB „(duomenys neskelbtini)“ pervedė į jo mamos K. S. banko sąskaitą, nes jo banko sąskaitas buvo areštavęs antstolis. Minėti pinigai buvo panaudoti jo įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikloje. Likusią sumą, ne mažiau kaip 51 000 Eur grynaisiais pinigais, jo įmonė UAB „(duomenys neskelbtini)“ gavo iš MB „(duomenys neskelbtini)“ už parduotus kosmetikos staliukus. Šių pinigų UAB „(duomenys neskelbtini)“ neįtraukė į įmonės buhalterinę apskaitą. Nuo 2017 m. sausio mėn. iki 2019 m. spalio 22 d. dirbantiems darbuotojams išmokėjo neoficialų darbo užmokestį, kurio bendra suma ne mažiau kaip 14 400 Eur. Kiekvienam dirbusiam darbuotojui mokėjo kas mėnesį ne mažesnį kaip 100 Eur priedą, kurio neįtraukdavo į įmonės buhalterinę apskaitą (t. 1, b. l. 20).

Remiantis 2019-11-15 P. S. paaiškinimu FNTT prie LR VRM Klaipėdos apygardos valdybos viršininkui nustatyta, kad jis nurodė, kad pateiktuose 2019 m. kasos dokumentuose jam kaip atskaitingam asmeniui pagal kasos išlaidų orderius iš viso išduota 64 387,68 Eur grynaisiais pinigais. Už minėtus grynuosius pinigus 2017–2019 m. jis pirko prekes įmonės reikmėms. Šiuos išlaidas pateisinančius dokumentus jis pateikdavo įmonės buhalterei J. M., kuri išlaidas įtraukdavo į mėnesines avansines apyskaitas, nurodydama, kad prekes jis pirko iš savo asmeninių lėšų. Minėti pinigai buvo gauti per 2017–2019 m. už klientams parduotas prekes ar suteiktas paslaugas pagal išrašytas PVM sąskaitas faktūras, tačiau laiku neįnešti į įmonės kasą. Dėl šių veiksmų atsirado skola atskaitingam asmeniui, t. y. jam. Visiems klientams jis išrašydavo pinigų priėmimo kvitus. Taip buhalterinėje apskaitoje laiku nebuvo suvesti klientų atsiskaitymai, kurie buvo perkelti ir į įmonės finansines ataskaitas, t. y. 2017–2019 m. įmonės atsakingi asmenys teikė neteisingus duomenis mokesčių administratoriui apie įmonės pajamas, pelną ar turtą. Taip pat pateiktuose kasos dokumentuose jis kaip atskaitingas asmuo per 2019 m. į įmonės kasą įnešė grynaisiais pinigais 63 805 Eur, gautus iš klientų 2017–2019 m., tačiau jų nebuvo įforminęs įmonės kasoje.

2019-05-02 įformintas kasos pajamų orderis Nr. 037 apie iš MB „(duomenys neskelbtini)“ gautą 15 260 Eur avansą, 2019-10-31 įformintas kasos pajamų orderis Nr. 051 apie gautą 6 350 Eur avansą, 2019-10-31 įformintas kasos pajamų orderis Nr. 052 apie gautą 3 800 Eur avansą. Sąskaita faktūra už šiuos baldus yra išrašyta 2019-10-31 27 404,12 Eur sumai, P. S. nurodė, kad ją pateiks vėliau.

Realiai tai buvo atsiskaitymas už UAB „(duomenys neskelbtini)“ jau patiektus MB „(duomenys neskelbtini)“ baldus, kuriuos MB „(duomenys neskelbtini)“ irgi jau buvo pardavusi ir gavusi atsiskaitymą už juos. MB „(duomenys neskelbtini)“ jis yra vienintelis dirbantis asmuo, visus darbus atlieka kaip bendrijos steigėjas.

Kasos išlaidų orderiai ir kasos pajamų orderiai išrašyti atgaline data ir pateikti FNTT prie LR VRM Klaipėdos apygardos valdybos pareigūnams jau pradėjus įmonės patikrinimą (t. 1, b. l. 21–22).

Remiantis 2019-11-20 Patikrinimo aktu nustatyta, kad išanalizavus visus patikrinimo metu gautus ir paimtus dokumentus, gautus buvusių ir esamų darbuotojų, įmonės direktoriaus paaiškinimus nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas P. S. 2015–2019 m. išmokėjo ne mažiau kaip 42 000 Eur įmonėje dirbantiems ir dirbusiems darbuotojams buhalterinėje apskaitoje neatvaizduoto darbo užmokesčio ir teikė neteisingas ataskaitas atsakingoms valstybės institucijoms. Taip pat nustatyta, kad įmonėje buvo netinkamai tvarkoma buhalterinė apskaita, t. y. nuo 2019-01-01 iki dabar UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavė baldų MB „(duomenys neskelbtini)“ už 27 404,12 Eur ir neišrašė PVM sąskaitos faktūros, nors faktiškai MB „(duomenys neskelbtini)“ gavusi baldus iš karto parduodavo juos fiziniams ar juridiniams asmenimis. Taigi P. S. išvengė nuo minėtos sumos PVM sumokėjimo į valstybės biudžetą (t. 1, b. l. 32–33).???

Remiantis 2020-01-17 Apžiūros protokolu nustatyta, kad apžiūrėtas interneto puslapis www.jbm.lt. Į interneto prieigą suvedus adresą (duomenys neskelbtini) atsidaro (duomenys neskelbtini) interneto puslapis, jame iš karto iššoka reklaminis langas su nuoroda „Užsisakykite makiažo staliuką“, kurioje pavaizduotas makiažo staliukas ir nurodyti makiažo staliuko privalumai (12 pozicijų) (t. 1, b. l. 76–79).

Remiantis 2020-01-20–2020-01-21 Apžiūros protokolu nustatyta, kad apžiūrėti MB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpio nuo 2018-11-01 iki 2019-10-31 (duomenys neskelbtini), banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) ir laikotarpio nuo 2019-06-25 iki 2019-10-11 (duomenys neskelbtini) banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašai, nustatyti fiziniai asmenys, pervedę pinigus už įsigytus kosmetinius staliukus MB „(duomenys neskelbtini)“ (t. 1, b. l. 80–84).

Remiantis 2019-11-26 Apžiūros protokolu nustatyta, kad apžiūrėti liudytojo R. V. savanoriškai pateikti UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentai. Nustatyta, kad lapuose, kuriuose yra informacija apie R. V. išmokėtą atlyginimą, yra uždėtas P. S. atspaudas ir pasirašyta parašu. Sąsiuvinyje yra rankraštiniai įrašai apie išmokėtą darbo užmokestį: 2018 m. rugsėjis – apibraukta „732 Eur“. 2018 m. spalis – apibraukta „732 Eur“, 2018 m. lapkritis – parašyta „644 Eur“, 2018 m. gruodis – parašyta „576 Eur“, 2019 m. sausis – parašyta „748 Eur“, 2019 m. vasaris – parašyta „680 Eur“, 2019 m. kovas – „parašyta 680 Eur“, 2019 m. balandis – parašyta „714 Eur“, 2019 m. gegužė – parašyta du kartus po „50 Eur“ (t. 1, b. l. 93–96, 107–116).

Remiantis 2018-04-30 Darbo sutartimi, sudaryta tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus P. S. ir darbuotojo R. V., nustatyta, kad jis priimtas dirbti baldų surinkėju, alga 400 eurų per mėnesį, mokama du kartus per mėnesį 15 d. ir 28 d., darbo laiko norma 8 val. per dieną, 5 darbo dienų savaitė (t. 1, b. l. 97–98).

Remiantis 2016-02-19 Darbo sutartimi, sudaryta tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus P. S. ir darbuotojo A. A., nustatyta, kad jis priimtas dirbti baldų surinkėju-montuotoju, alga 350 eurų per mėnesį, mokama du kartus per mėnesį 15 d. ir 28 d., darbo laiko norma 8 val. per dieną, 5 darbo dienų savaitė (t. 1, b. l. 122–123).

Remiantis 2020-01-15 liudytojo T. K. apklausos protokolu nustatyta, kad jis pateikė 2012-06-12 Darbo sutartį, 2015-07-31 Įsakymą dėl darbo sąlygų pakeitimo, 2016-05-16 Prašymą atleisti iš darbo (t. 1, b. l. 171, 174, 175).

Remiantis 2012-06-12 Darbo sutartimi, sudaryta tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus P. S. ir darbuotojo T. K., nustatyta, kad jis priimtas dirbti baldų surinkėju, alga 800 litų per mėnesį, darbo laiko norma 8 val. per dieną, 5 darbo dienų savaitė (t. 1, b. l. 172–173).

Remiantis 2020-02-12 liudytojos O. Š. apklausos protokolu nustatyta, kad ji pateikė dokumentus, susijusius su kosmetinio staliuko įsigijimu: 2018-12-19 išankstinę sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), 2018-12-19 mokėjimo orderį, kurio suma 408 Eur, susirašinėjimą elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) dėl kosmetinio staliuko įsigijimo (t. 2, b. l. 24–28).

Remiantis 2020-02-20 Tarnybiniu pranešimu nustatyta, kad D. K. pateikė MB „(duomenys neskelbtini)“ 2018-12-28 išankstinę sąskaitą faktūrą dėl kosmetinio staliuko įsigijimo už 399 Eur (t. 2, b. l. 61).

Remiantis 2020-02-24 E. S. apklausos protokolu nustatyta, kad ji pateikė sutartį, pagal kurią buvo sumokėta už jos įsigytą kosmetinį staliuką 425 Eur (t. 2, b. l. 66–72).

Remiantis 2020-03-05 Tarnybiniu pranešimu nustatyta, kad R. B. pateikė MB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos registrus: pirkimo operacijų (2019 m.), pardavimo operacijų (2019 m.), sąskaitų aktyvumo ataskaitą (2019 m.) (t. 2, b. l. 91–97).

Remiantis Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Sveikatos apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos skyriaus Darbo ginčų komisijos pateiktais dokumentais nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai A. A., E. J., E. R., A. G., Ž. V., A. A., E. J., R. V. teikė prašymus dėl neišmokėto darbo užmokesčio (t. 3, b. l. 4–5, 7, 22, 26, 40–42, 45, 72, 79, 87, 138–139).

Remiantis tyrimo metu pateiktais dokumentais nustatyta, kad kosmetinius staliukus pirko iš MB „(duomenys neskelbtini)“: UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 450 Eur (t. 8, b. l. 5–7), Lietuvos vaistininkų sąjunga už 750 Eur (t. 8, b. l. 10–11), UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 390,83 Eur (t. 8, b. l. 13–16).

Remiantis 2020-01-24 UAB „(duomenys neskelbtini)“ (buvusi AB „(duomenys neskelbtini)“) pateiktomis bendradarbiavimo sutartimis nustatyta, kad fiziniams asmenims buvo suteiktos tikslinės paskolos kosmetiniams staliukams pirkti iš MB „(duomenys neskelbtini)“ (t. 8, b. l. 19–61).

Remiantis 2020-01-21 V. I. komercinės firmos „(duomenys neskelbtini)“ dokumentais nustatyta, kad 2019-02-07 iš MB „(duomenys neskelbtini)“ pirko dėžę už 149 Eur (t. 8, b. l. 63–66).

Remiantis 2020-01-21 Klaipėdos lopšelio-darželio „(duomenys neskelbtini)“ dokumentais nustatyta, kad 2019-02-07 iš MB „(duomenys neskelbtini)“ pirko radiatoriaus apsaugines groteles už 1 000 Eur (t. 8, b. l. 68–73).

Remiantis 2020-07-15 Apžiūros protokolu nustatyta, kad apžiūrėjus P. S. (duomenys neskelbtini) banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašą nustatyta, kad 2019-12-18 Klaipėdos m. savivaldybės administracija pervedė 124 300 Eur sumą už buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), pirkimą. Pervedus nurodytą sumą, P. S. perveda bendrą 70 000 Eur sumą fiziniams asmenims, pavedime nurodydamas „Už mamos K. S. buto pirkimą adresu (duomenys neskelbtini)“. Be to, 2019-12-31 perveda 25 000 Eur sumą į K. S. banko sąskaitą, pavedime nurodydamas „Skolos grąžinimas mamai“ (t. 8, b. l. 132–135, 136–140).

Remiantis 2020-05-29 Specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad atliktas laikotarpio nuo 2019-01-01 iki 2019-12-31 MB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos tyrimas.

MB „(duomenys neskelbtini)“ įregistruota Juridinių asmenų registre 2018-12-12, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini). Pagrindinė vykdomos veiklos rūšis – įstaigos baldų didmeninė prekyba. Nuo 2019-01-01 iki 2019-12-31 kaip įmonės vadovas (direktoriumi) buvo įregistruotas P. S..

Nustatyta, kad MB „(duomenys neskelbtini)“ iki 2019-10-22 nepanaudojo ir registruose neužregistravo laikotarpiu nuo 2019-01-31 iki 2019-10-22 61 atveju apskaitos dokumentų (PVM sąskaitų faktūrų) 61 baldų komplekto iš viso už 25 717,71 Eur įsigijimui iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ už nenustatytą vertę pagrįsti.

MB „(duomenys neskelbtini)“ iki 2019-10-22 nepagrindė ir apskaitos registruose neužregistravo laikotarpiu nuo 2019-05-02 iki 2019-10-22 1 atveju piniginių lėšų išmokėjimo iš kasos, iš viso 15 260 Eur, taigi laikotarpiu nuo 2019-01-31 iki 2019-12-31 nesilaikė 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX- 574 6 straipsnio 2 dalies reikalavimų, kad „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“; 12 straipsnio 1 dalies reikalavimų, kad „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais <...> Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“, tai yra:

- laikotarpiu nuo 2019-05-02 iki 2019-10-22 1 atveju nepagrindė kasos išlaidų orderiu piniginių lėšų išmokėjimo iš kasos, iš viso 15 260 Eur, UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Nesilaikė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 „Dėl kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 4 punkto, kur nurodyta „pinigai iš kasos išmokami pagal kasos išlaidų orderį“; 16 punkto, kur nurodyta „visos kasos operacijos įrašomos į kasos knygą“, reikalavimų, t. y. laikotarpiu nuo 2019-05-02 iki 2019-10-22 apskaitos dokumentu (kasos išlaidų orderiu) nepagrindė ir apskaitos registre „Kasos knyga“ neužregistravo 1 atveju iš viso 15 260,00 Eur piniginių lėšų išmokėjimo UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Dėl 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 1 dalies pažeidimų laikotarpiu nuo 2019-01-31 iki 2019-12-31 negalima iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros (t. 8, b. l. 175–188).

Remiantis 2020-06-30 Specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad atliktas laikotarpio nuo 2015-01-01 iki 2019-11-30 UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos tyrimas. Nustatyta, kad jeigu UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2015-01-01 iki 2019-11-30 išmokėjo 20 darbuotojų papildomai 69 321,18 Eur darbo užmokesčio, tai nepagrindė apskaitos dokumentais ir neužregistravo apskaitos registruose iš viso 69 321,18 Eur darbo užmokesčio išmokėjimo, 98 083,58 Eur darbo užmokesčio priskaitymo.

Nustatyta, kad:

- laikotarpiu nuo 2019-01-31 iki 2019-10-22 PVM sąskaitomis faktūromis nepagrindė ir apskaitos registruose neužregistravo 61 atveju PVM sąskaitų faktūrų, 61 baldų komplekto iš viso už 25 717,71 Eur pardavimo,

- laikotarpiu nuo 2019-11-29 iki 2019-11-30 6 atvejais PVM sąskaitomis faktūromis nepagrindė ir apskaitos registruose neužregistravo 6 vnt. baldų komplektų pardavimo MB „(duomenys neskelbtini)“ už nenustatytą vertę.

Jeigu UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos pajamų orderiu nepagrindė ir apskaitos registruose neužregistravo laikotarpiu nuo 2019-05-02 iki 2019-10-22 1 atveju piniginių lėšų įnešimo į kasą, iš viso 152 60 Eur, jeigu UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2015-01-01 iki 2019-11-30 išmokėjo 20 darbuotojų 317 atvejais iš viso 150 808 Eur darbo užmokesčio, tai laikotarpiu nuo 2015-01-01 iki 2019-11-30 nepagrindė apskaitos dokumentais ir neužregistravo apskaitos registruose iš viso: 69 321,18 Eur darbo užmokesčio išmokėjimo, 98 083,58 Eur darbo užmokesčio priskaitymo, 18 206,71 Eur priskaityto gyventojų pajamų mokesčio, 6 023,71 Eur privalomojo sveikatos draudimo įmokų (iki 2018-12-31 – 6 proc., nuo 2019-01-01 – 6,98 proc.), 3 680,01 Eur socialinio draudimo įmokų (iki 2018-12-31 – 3 proc., nuo 2019-01-01 – 12,52 proc.), 851,92 Eur išskaičiuotų įmokų į Pensijų fondą (1 proc., 2 proc., 3 proc.), 28 657,51 Eur priskaitytų įmokų į Valstybinio socialinio draudimo fondą (30,98 proc., 31,18 proc., 1,77 proc.), 106,83 Eur priskaitytų įmokų į Garantinį fondą (0,2 proc.), taigi UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2015-01-01 iki 2019-11-30 nesilaikė 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX- 574 6 straipsnio 2 dalies reikalavimų, kad „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, 12 straipsnio 1 dalies reikalavimų, kad „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais <...> Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“, t. y.:

- laikotarpiu nuo 2019-01-31 iki 2019-10-22 61 atveju nepagrindė PVM sąskaitomis faktūromis 61 baldų komplekto iš viso už 25 717,71 Eur pardavimo,

- laikotarpiu nuo 2019-11-29 iki 2019-11-30 6 atvejais PVM sąskaitomis faktūromis nepagrindė 6 vnt. baldų komplektų pardavimo MB „(duomenys neskelbtini)“ už nenustatytą vertę,

- laikotarpiu nuo 2015-01-01 iki 2019-11-30 apskaitos dokumentais nepagrindė 20 darbuotojų 317 atvejų iš viso 69 321,18 Eur darbo užmokesčio išmokėjimo, 98 083,58 Eur darbo užmokesčio priskaitymo, 18 206,71 Eur priskaityto gyventojų pajamų mokesčio, 10 555,64 Eur mokesčių ir įmokų išskaičiavimo iš priskaičiuoto atlyginimo, 28 657,51 Eur priskaitytų įmokų į Valstybinio socialinio draudimo fondą (30,98 proc., 31,18 proc., 1,77 proc.), 106,83 Eur priskaitytų įmokų į Garantinį fondą (0,2 proc.), iš jų: 2015 m. – 51,11 Eur, 2016 m. – 55,72 Eur.

Dėl 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 1 dalies pažeidimų laikotarpiu nuo 2015-01-01 iki 2019-11-30 negalima iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

Pažeisdama 2002-07-02 Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 23 straipsnio 1 dalies, kur nurodyta, kad „nuolatinis Lietuvos gyventojas, Lietuvos vienetas, nuolatinė buveinė arba nenuolatinis Lietuvos gyventojas, vykdantis individualią veiklą per nuolatinę bazę, kaip mokestį išskaičiuojantys asmenys išmokėdami išmokas, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamas gyventojo A klasės pajamoms, privalo apskaičiuoti, išskaičiuoti ir sumokėti į biudžetą šio Įstatymo nustatytą pajamų mokestį“, 24 straipsnio 1 dalies, kur nurodyta, kad „mokestį išskaičiuojantis asmuo, mokestiniu laikotarpiu išmokėjęs išmokas, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamas gyventojo A klasės pajamoms, privalo deklaruoti išmokėtas išmokas, išskaičiuotą ir sumokėtą pajamų mokestį pateikdamas deklaracijas“, reikalavimus, Metinėse A klasės išmokų, nuo jų išskaičiuoto ir sumokėto pajamų mokesčio deklaracijose (forma FR0573) už 2015 m., 2016 m., 2017 m. ir Metinėse gyventojams išmokėtų išmokų, priskiriamų A ir B klasės pajamoms, deklaracijose (forma GPM312) už 2018 m., 2019 m., Mėnesinėse pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijose (forma FR0572) už 2015 m. 2–12 mėn., 2016 m. 2–12 mėn., 2017 m. 1–12 mėn. ir Mėnesinėse pajamų mokesčio deklaracijose (forma GPM313) už 2018 m. 1–12 mėn., 2019 m. 1–11 mėn. deklaravo tikrovės neatitinkančius duomenis apie turtą, o būtent:

Pažeisdama 1991-05-21 Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 9 straipsnio 1 ir 2 dalies (nuo 2017-01-01 12 straipsnio 1 ir 2 dalies), kur nurodyta, kad „1. Draudėjo ir apdraustojo asmens socialinio draudimo įmokas į Fondą priskaičiuoja, išskaičiuoja ir moka draudėjas nuo tos dienos, kurią apdraustasis asmuo pradeda dirbti <...> 2. Priskaičiuotas socialinio draudimo įmokas draudėjas sumoka ne vėliau kaip iki kito mėnesio 15 dienos“; 14 straipsnio 2 dalies (nuo 2017-01-01 – 17 str. 2 d.), kur nurodyta, kad „draudėjai privalo teisingai ir laiku apskaičiuoti bei mokėti socialinio draudimo įmokas pagal tarifus ir terminus, nustatytus šio ir kitų įstatymų“, ir 1996-05-21 Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 (2002-12-03 įstatymo Nr. IX-1219 redakcija) 17 straipsnio 1 dalies (galiojo nuo 2015-01-01 iki 2018-12-31), kur nurodyta, kad „draudėjai moka 3 procentų dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmokas nuo Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka apskaičiuotų pajamų, nuo kurių skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos“, 17 straipsnio 2 dalies (galiojo nuo 2015-01-01 iki 2018-12-31), kur nurodyta, kad „asmenys <...> moka 6 procentų dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmokas nuo Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka asmeniui apskaičiuotų pajamų, nuo kurių skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos“; 17 straipsnio 2 dalies (galioja nuo 2019-01-01), kur nurodyta, kad „asmenys, nurodyti Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnio 1–5 dalyse, moka 6,98 procento dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmokas nuo Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka asmeniui apskaičiuotų pajamų, nuo kurių skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos“, 2003-07-04 Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymo Nr. IX-1691 8 straipsnio 1 dalies, kur nurodyta, kad „<...> pensijų įmokos dydis yra 3 procentai dalyvio pajamų, nuo kurių skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos“; 8 straipsnio 2 dalies (galioja nuo 2019-01-01), kur nurodyta, kad „<...> pensijų įmoka yra 1,8 procento jo pajamų, nuo kurių skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos“; 10 straipsnio 1 dalies, kur nurodyta, kad „valstybinio socialinio draudimo įmokos, kurių sudedamoji dalis yra pensijų įmoka, ir papildomos dalyvio lėšomis mokamos įmokos <...> draudėjų apskaičiuojamos ir pervedamos VSDF biudžetui Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka“; 12 straipsnio 1 dalies, kur nurodyta, kad „dalyvio lėšomis mokamos pensijų įmokos <...> kartu su kitomis privalomomis valstybinio socialinio draudimo įmokomis draudėjų apskaičiuojamos ir pervedamos VSDF valdybai Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka“, 2000-09-12 Garantinio fondo įstatymo Nr. VIII-1926 (galiojo iki 2016-12-31) 3 straipsnio 3 dalies, kur nurodyta, kad „šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytų įmokų dydis yra lygus 0,2 procento priskaičiuoto darbuotojams darbo užmokesčio, nuo kurio skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos, dydžiui“, reikalavimus, pateiktuose už laikotarpį nuo 2015-01-01 iki 2019-11-30 103 atvejais Pranešimuose apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį (forma SAM) (2015 m., 2016 m., 2017 m., 2018 m., 2019 m.) deklaravo tikrovės neatitinkančius duomenis apie turtą – apdraustųjų asmenų pajamas ir nedeklaravo iš viso 94 678,72 Eur apdraustųjų asmenų pajamų (eilutėje P20.4), iš jų: 2015 m. – 25 573,08 Eur, 2016 m. – 26 786,07 Eur, 2017 m. – 21 810,06 Eur, 2018 m. – 13 450,30 Eur, 2019 m. – 7 059,21 Eur ir 37 762,33 Eur įmokų (eilutėje P20.5), iš jų: 2015 m. – 10 385,76 Eur, 2016 m. – 11 219,12 Eur, 2017 m. – 8 930,85 Eur, 2018 m. – 5 507,74 Eur, 2019 m. – 1 718,86 Eur. Be to, 7 atvejais Pranešimuose apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo pabaigą (forma 2-SD) deklaravo tikrovės neatitinkančius duomenis apie turtą – apdraustųjų asmenų pajamas ir nedeklaravo iš viso 1 502,38 Eur apdraustųjų asmenų pajamų (eilutėje P5) ir 625,50 Eur įmokų (eilutėje P6) ir 4 atvejais Elektroniniuose prašymuose dėl apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo duomenų tikslinimo (forma PT) deklaravo tikrovės neatitinkančius duomenis apie turtą – apdraustųjų asmenų pajamas ir nedeklaravo iš viso 1 902,48 Eur apdraustųjų asmenų pajamų (eilutėje A11) ir 825,32 Eur įmokų (eilutėje A12), t. y. pateiktuose 114 pranešimų deklaravo tikrovės neatitinkančius duomenis apie turtą – apdraustųjų asmenų pajamas, nuo kurių skaičiuojamos įmokos, ir nedeklaravo iš viso 98 083,58 Eur apdraustųjų asmenų pajamų ir 39 213,15 Eur įmokų.

Deklaravusi tikrovės neatitinkančius duomenis, laikotarpiu nuo 2015-01-01 iki 2019-11-30 neapskaičiavo, nedeklaravo ir nesumokėjo į valstybės biudžetą iš viso 57 526,69 Eur mokesčių ir įmokų, iš jų: 18 206,71 Eur gyventojų pajamų mokesčio, 6 023,71 Eur privalomojo sveikatos draudimo įmokų, 32 337,52 Eur socialinio draudimo įmokų, 851,92 Eur pensijų įmokų, 106,83 Eur įmokų į Garantinį fondą (t. 9, b. l. 57–84).

Remiantis 2022-01-21 Specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo nepriskaityto 86 344,27 Eur darbo užmokesčio nepriskaičiavo, nedeklaravo ir nesumokėjo iš viso 50 481,89 Eur (16 204,48 + 34 183,44 + 93,97) (2015 m. – 13 662,15 Eur, 2016 m. – 14 342,54 Eur, 2017 m. – 11 526,43 Eur, 2018 m.– 8 191,97 Eur, 2019 m.– 2 758,80 Eur) mokesčių ir įmokų, iš jų:

- Valstybės biudžetui iš viso 16 204,48 Eur gyventojų pajamų mokesčio (iki 2018-12-31 – 15 proc., nuo 2019-01-01 – 20 proc., iš jų: 2015 m. – 4 150,86 Eur, 2016 m. – 4 561,94 Eur, 2017 m. –3 565,44 Eur, 2018 m. – 2 562,49 Eur, 2019 m. – 1 363,75 Eur);

Remiantis 2020-11-18 Pranešimu apie nesumokėtus mokesčius ir numatomą vykdyti išieškojimą ir 2020-11-29 Mokėjimo nurodymu nustatyta, kad MB „(duomenys neskelbtini)“ sumokėjo 759,25 Eur mokesčių skolą, kurią sudarė pelno mokestis už 2019 m. – 1,16 Eur ir PVM už 2019 m. ir 2020 m. sausio mėn. – 758,09 Eur (t. 13, b. l. 26–28).