Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Donato Šerno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Egidijaus Žirono,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo AS „Akciju komercbanka „Baltikums“ pareiškimą pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Latvijos komercinių bankų asociacijos trečiųjų teismo 2009 m. balandžio 16 d. sprendimą dėl skolos išieškojimo.

Aprašomoji dalis

n ustatė:

Pareiškėjas AS „Akciju komercbanka „Baltikums“ kreipėsi į Lietuvos apeliacinį teismą su pareiškimu pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Latvijos komercinių bankų asociacijos trečiųjų teismo 2009 m. balandžio 16 d. sprendimą dėl skolos išieškojimo.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas iš dalies.

Užsienio valstybių sprendimų pripažinimo institutas yra grindžiamas principine nuostata, pagal kurią užsienio teismų sprendimai pripažįstami neperžiūrint jų esmės, t. y. netikrinant jų teisėtumo ir pagrįstumo (CPK 810 straipsnio 4 dalis). Prašymą dėl užsienio valstybės sprendimo pripažinimo nagrinėjantis teismas neturi diskrecijos tikrinti, ar teisingai užsienio valstybės teismas pritaikė materialinius ir procesinius įstatymus, negali iš naujo nagrinėti bylos faktų, jo diskrecijos ribos - patikrinimas, ar nėra tarptautinėje sutartyje ar kitame teisės akte (įstatyme, reglamente, kt.) nustatytų pagrindų sprendimo nepripažinti ir neleisti jo vykdyti.

Užsienio arbitražų sprendimų pripažinimo tvarką ir sąlygas nustato Lietuvos Respublikoje nuo 1995 m. vasario 2 d. įsigaliojusi 1958 m. Niujorko konvencija dėl užsienio arbitražų sprendimų pripažinimo ir vykdymo (toliau - Niujorko konvencija) (LR CPK 810 str. 6 d.). Pagal Lietuvos Respublikos komercinio arbitražo įstatymo 39 straipsnio pirmosios dalies nuostatą, arbitražinio teismo sprendimas, priimtas bet kurioje valstybėje – Niujorko konvencijos dalyvėje, Lietuvos Respublikoje yra pripažįstamas ir vykdomas pagal Komercinio arbitražo įstatymo 39 bei 40 straipsnių ir Niujorko konvencijos nuostatas. Užsienio arbitražo sprendimas pripažįstamas, jeigu nėra nustatoma Niujorko konvencijos penktajame straipsnyje numatytų nepripažinimo pagrindų. Spręsdamas pripažinimo klausimą, teismas neturi teisės iš esmės nagrinėti arbitražo išspręsto ginčo, t.y. teismas negali spręsti fakto ir materialinės teisės klausimų, susijusių su ginčo nagrinėjimu iš esmės. Pagrindai, nustatyti Niujorko konvencijos V straipsnyje, kuriems esant atsisakoma pripažinti arbitražo sprendimą, yra tik procesinio pobūdžio ir todėl negalima atsisakyti pripažinti sprendimą dėl to, kad arbitrai netinkamai pritaikė ir išaiškino materialinės teisės normas, neteisingai išaiškino ir (ar) įvertino bylos faktus ar panašiai.

Pagal Niujorko konvencijos V straipsnio pirmosios dalies nuostatą arbitražo sprendimą pripažinti ar vykdyti gali būti atsisakyta, kai prašo ta pusė, prieš kurią jis nukreiptas, tik tada, jei ši pusė pateikia tos vietos, kur prašoma pripažinti ir vykdyti, kompetentingoms valdžios institucijoms įrodymą apie šio straipsnio pirmojoje dalyje nurodytas aplinkybes, sudarančias pagrindus atsisakyti pripažinti ir vykdyti sprendimą. Arbitražo sprendimą galima atsisakyti pripažinti tais atvejais, kai arbitražinį susitarimą sudariusi šalis ar jos abi buvo neveiksnios, arbitražinis susitarimas negalioja, pusei, prieš kurią nukreiptas priimtas arbitražo sprendimas, nebuvo reikiamai pranešta apie arbitro paskyrimą ar apie arbitražo nagrinėjimą arba ji dėl kitų priežasčių negalėjo pateikti savo pasiaiškinimų; sprendimas priimtas dėl ginčo, kurio nenumato arbitražinis susitarimas, arbitražo sudėtis arba arbitražo procesas neatitiko arbitražinio susitarimo ar arbitražo vietos valstybės teisės; prašomas pripažinti sprendimas dar nėra galutinis arba yra panaikintas kompetentingos institucijos (V str. 1 d.)

Pagal Niujorko konvencijos V straipsnio antrosios dalies nuostatą, arbitražo sprendimą pripažinti ir vykdyti gali būti atsisakoma ir tais atvejais, kai šalies, kurios prašoma pripažinti ir vykdyti, kompetentinga valdžios institucija pripažįsta, kad: a) ginčo objektas pagal šios šalies įstatymus negali būti arbitražo nagrinėjimo dalykas, arba b) to sprendimo pripažinimas ir vykdymas prieštarauja šios šalies viešajai tvarkai. Šių arbitražo sprendimo nepripažinimo pagrindų buvimo ar nebuvimo klausimą tikrina teismas ex officio.

Savo atsiliepime į ieškovo prašymą pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Latvijos komercinių bankų Asociacijos Trečiųjų teismo 2009 m. balandžio 16 d. sprendimą atsakovai, be kita ko, teigia, kad ieškovas į trečiųjų teismą kreipėsi nesąžiningai, nepaisydamas to, kad tarp šalių dar buvo vedamos derybos dėl papildomo kredito suteikimo, kad priteista palūkanų suma yra nepagrįsta, per didelė. Tačiau šios aplinkybės yra betarpiškai susijusios su prašomo pripažinti sprendimo esme, jo teisėtumu ir pagrįstumu, o šių aplinkybių nagrinėjimas sprendimo pripažinimo procese reikštų sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimą, jo esmės peržiūrėjimą, kas prieštarautų jau minėtai principinei užsienio valstybių sprendimų pripažinimo instituto nuostatai.

Spręsdama klausimą, ar nėra Niujorko konvencijos V straipsnio antrojoje dalyje nustatytų pagrindų atsisakyti pripažinti ir leisti vykdyti sprendimą, teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju pagal ginčo pobūdį byla nepriklauso išimtinei Lietuvos Respublikos teismų kompetencijai ar byloms, kurios negali būti perduotos arbitražui pagal Lietuvos Respublikos įstatymus (Komercinio arbitražo įstatymo 11 str.). Todėl Niujorko konvencijos V straipsnio 2 dalies a) punkte numatyto pagrindo atsisakyti pripažinti ir leisti vykdyti sprendimą nėra.

Vienas iš šioje nutartyje išvardintų pagrindų atsisakyti pripažinti ir leisti vykdyti arbitražinio teismo sprendimą yra aplinkybė, kada šaliai, prieš kurią priimtas sprendimas, nebuvo reikiamai pranešta apie arbitro paskyrimą ar apie arbitražinio teismo nagrinėjimą arba dėl kitų priežasčių ši šalis negalėjo pateikti savo paaiškinimų. Šis pagrindas yra numatytas Niujorko konvencijos V straipsnio 1 dalies b) punkte ir Lietuvos Respublikos Komercinio arbitražo įstatymo 40 straipsnio 1 dalies antrajame punkte ir būtent šiuo pagrindu atsakovai grindžia savo atsiliepime į prašymą išdėstytą reikalavimą atsisakyti pripažinti ir leisti vykdyti prieš juos nukreiptą sprendimą. Pareiškėjas nesutinka su atsakovų pozicija ir teigia, kad atsakovai buvo tinkamai informuoti apie ginčo nagrinėjimą arbitraže, nes 2009 m. kovo 11 d. ieškovas išsiuntė atsakovams ieškinį, o apie Trečiųjų teismo teisėjo paskyrimą atsakovams pranešta tinkamai. Šiems savo teiginiams pagrįsti pareiškėjas pateikė Latvijos Pašto 2009 m. kovo 11 d. kvitų kopijas (t. 1, b.l. 78-79), Latvijos komercinių bankų asociacijos trečiųjų teismo 2009 m. kovo 12 d. ir 2009 m. kovo 23 d. nutarimų nuorašus (b.l. 165, 168, 171, 174), Latvijos pašto registruotų siuntų sąrašų bei siuntimo kvitų kopijas (t. 1, b.l. 166-167, 169-170, 172-173, 175-176). Iš tiesų, šie dokumentai bei ieškovo pateikti Lietuvos Pašto Klaipėdos filialo 2010 m. sausio 12 d. raštas Nr. (12.5-12) 2-49 bei 2010 m. sausio 28 d. raštas Nr. (12.5-12) 2-240, o taip pat atsakovo pateiktas 2009 m. gruodžio 18 d. raštas Nr. 12.12-12) 2-1590 patvirtina, kad atsakovams R. M. ir A. M. buvo siunčiamas Latvijos komercinių bankų asociacijos trečiųjų teismo 2009 m. kovo 12 d. nutarimo, kuriuo buvo priimtas nagrinėjimui AB ,,Akciju komercbanka ,,Baltikums“ ieškinys, paskirtas trečiųjų teismo pirmininkas ir nustatyta bylos nagrinėjimo data bei vieta, nuorašas. Tačiau iš minėtų Lietuvos pašto Klaipėdos filialo 2009 m. gruodžio 18 d. ir 2010 m. sausio 12 d. raštų turinio taip pat matyti, kad 2009 m. kovo 23 d. gautos iš Latvijos A. M. bei R. M. siųstos korespondencijos, gavėjams neatvykus, buvo grąžintos atgal siuntėjui. Tai reiškia, kad Latvijos komercinių bankų asociacijos Trečiųjų Teismo 2009 m. kovo 12 d. nutarimo, kuriuo buvo priimtas nagrinėjimui AB ,,Akciju komercbanka ,,Baltikums“ ieškinys, paskirtas trečiųjų teismo pirmininkas ir nustatyta bylos nagrinėjimo data bei vieta, nuorašas atsakovams nebuvo įteiktas.

Pažymėtina, kad atsakovams buvo siunčiama ir kita korespondencija: Lietuvos Pašto Klaipėdos filialo 2010 m. sausio 28 d. raštas Nr. (12.5-12) patvirtina, kad A. M. , R. M. bei UAB ,,Amber Golf Club“ iš Latvijos siųstos korespondencijos Lietuvos Pašto Klaipėdos filiale buvo gautos ir 2009 m. kovo 30 d. Šis raštas taip pat įrodo, kad atsakovams A. M. ir R. M. nebuvo įteiktos ir šios korespondencijos. Tačiau korespondencija buvo įteikta atsakovui UAB ,,Amber Golf Club“. Šis Lietuvos Pašto Klaipėdos filialo 2010 m. sausio 28 d. raštas, o taip pat byloje esančios Latvijos pašto registruotų siuntų sąrašų bei siuntimo kvitų kopijos (t. 1, b.l. 172-173, 175-176) leidžia daryti išvadą, kad atsakovui UAB ,,Amber Golf Club“ buvo įteiktas Latvijos komercinių bankų asociacijos trečiųjų teismo 2009 m. kovo 23 d. nutarimo dėl klaidos ištaisymo nuorašas. Atsižvelgdama į tai, kad šiame nutarime išdėstyta informacija apie pareikšto ieškinio esmę bei pagrindą, bylos šalis, ieškinio priėmimą, arbitro paskyrimą, bylos iškėlimą ir jos nagrinėjimo laiką ir vietą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad atsakovas UAB ,,Amber Golf Club“, gavęs šį nutarimą ir su juo susipažinęs, buvo laiku ir reikiamai informuotas apie arbitro paskyrimą ir apie arbitražinio teismo nagrinėjimą, todėl galėjo pateikti savo paaiškinimus dėl jam pareikšto ieškinio.

Atsakovui UAB ,,Amber Golf Club“ bankroto byla iškelta Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. balandžio 28 d. nutartimi (t. 1, b.l. 91). Iki šios nutarties įsiteisėjimo bendrovės vadovas buvo atsakovas R. M. . Atsižvelgdama į šią aplinkybę bei į tai, kad atsakovas UAB ,,Amber Golf Club“ buvo reikiamai informuotas apie arbitro paskyrimą ir arbitražinio teismo nagrinėjimą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad atsakovas R. M. , būdamas šios įmonės administracijos vadovas, kartu ir pats asmeniškai laidavęs už įmonės įsipareigojimus (t. 1, b.l. 63-68), apie iškeltą arbitražinę bylą, arbitro paskyrimą bei arbitražinį nagrinėjimą negalėjo nežinoti. Vien aplinkybė, kad informaciją jis gavo ne tiesiogiai, kaip atsakovas iškeltoje byloje, bet kaip kito atsakovo toje pačioje byloje administracijos vadovas, neleidžia teigti, kad jis nebuvo reikiamai informuotas apie arbitražo nagrinėjimą ar arbitro paskyrimą.

Kaip jau minėta, nei 2009 m. kovo 23 d., nei 2009 m. kovo 30 d. iš Latvijos siųsta korespondencija atsakovui A. M. nebuvo įteikta. Tai reiškia, kad nei 2009 m. kovo 12 d., nei 2009 m. kovo 23 d. Latvijos komercinių bankų asociacijos trečiųjų teismo nutarimų, kuriuose buvo informacija apie bylos iškėlimą ir arbitražinį nagrinėjimą, nuorašai jam nebuvo įteikti. Duomenų, kad šiam atsakovui kitu būdu būtų buvę pranešta apie arbitro paskyrimą ar apie arbitražo nagrinėjimą, byloje nėra ir pareiškėjas jų nepateikė. Pareiškėjo pateikta 2009 m. sausio 6 d. pretenzija, siųsta atsakovui A. M. (t. 2, b.l. 21-24), jeigu ji ir buvo įteikta atsakovui, pagal savo turinį negali būti laikoma reikiamu pranešimu apie arbitro paskyrimą ar apie arbitražo nagrinėjimą, nes šia pretenzija buvo tik įspėjama apie galimą skolos išieškojimą kredito sutarties 15.2 punkte numatytu būdu, t.y. apie galimą kreipimąsi į Latvijos komercinių bankų asociacijos trečiųjų teismą dėl skolos išieškojimo tuo atveju, jei nurodytu terminu kreditas nebūtų grąžintas ir palūkanos, delspinigiai bei netesybos nebūtų sumokėti. Aplinkybė, kad atsakovas A. M. arbitražinės bylos iškėlimo metu buvo atsakovo UAB ,,Amber Golf Club“ darbuotojas, nėra pakankamas pagrindas teigti, kad jam buvo reikiamai pranešta apie arbitražinės bylos nagrinėjimą ar arbitro paskyrimą, nes nei vienas iš atsakovų nepripažįsta tokio pranešimo fakto. Todėl kolegija daro išvadą, kad atsakovui A. M. , kaip šaliai, prieš kurią nukreiptas prašomas pripažinti užsienio valstybės arbitražo sprendimas, nebuvo reikiamai pranešta apie arbitro paskyrimą ir apie arbitražo nagrinėjimą ir dėl šios priežasties jis negalėjo pateikti savo paaiškinimų. Ši nustatyta aplinkybė sudaro pagrindą atsisakyti pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Latvijos komercinių bankų asociacijos trečiųjų teismo 2009 m. balandžio 16 d. sprendimą dėl skolos išieškojimo iš atsakovo A. M. (Niujorko konvencijos V str. 1 d. b) p., Lietuvos Respublikos komercinio arbitražo įstatymo 40 str. 1 d. 2 p.).

Kitas iš šioje nutartyje jau minėtų pagrindų atsisakyti pripažinti ir vykdyti arbitražo sprendimą yra aplinkybė, kuriai esant sprendimo pripažinimas ir vykdymas prieštarauja šalies, kurioje sprendimą prašoma pripažinti, viešajai tvarkai (Niujorko konvencijos V str. 2 d. b) p., Komercinio arbitražo įstatymo 40 str. 2 d. 2 p.). Šio arbitražo sprendimo nepripažinimo pagrindo buvimo ar nebuvimo klausimą ex officio tikrina teismas. Pažymėtina, kad šio pagrindo buvimu atsakovai grindžia ir savo atsiliepime į prašymą išdėstytą reikalavimą atsisakyti pripažinti arbitražo sprendimą, teigdami, kad priteista netesybų suma - 705 975,12 EUR - yra nepagrįsta, per didelė, priskaičiuota nesivadovaujant teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais ir sudaro 33% kiekvienam atsakovui, o delspinigių norma - 0,25 % - neatitinka Lietuvos teismų praktikoje reglamentuojamo 0,02 % delspinigių dydžio. Tokią delspinigių ir netesybų sumą atsakovai vertina kaip viešosios tvarkos pažeidimą.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2006 m. kovo 7 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-179/2006, konstatavo, kad sąvoka „viešoji tvarka“ tarptautinio arbitražo doktrinoje ir praktikoje aiškinama kaip tarptautinė viešoji tvarka, apimanti fundamentalius sąžiningo proceso principus, taip pat imperatyviąsias materialiosios teisės normas, įtvirtinančias pagrindinius ir visuotinai pripažintus teisės principus. Neprotingai dideli delspinigiai teismų praktikoje vertinami kaip viešosios tvarkos pažeidimas, jeigu jie reiškia lupikavimo įteisinimą.

Kaip matyti ir prašomo pripažinti Lietuvos Respublikoje Latvijos komercinių bankų asociacijos Trečiųjų Teismo 2009 m. balandžio 16 d. sprendimo turinio (t. 1, b.l. 7, 16), šiuo sprendimu priteista delspinigių (485 975,12 EUR) ir netesybų (220 000 EUR) bendra suma - 705 975,12 EUR sudaro 24 proc. visos priteistos sumos arba 32 proc. priteistos kredito sumos. Lietuvos teismų praktikoje pripažįstama, kad netesybos atlieka ne baudinę, o kompensuojamąją funkciją, jomis siekiama atlyginti nukentėjusiajai šaliai nuostolius, netesybos negali būti priemonė vienai iš šalių piktnaudžiauti savo teise ir nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 19 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-378/2005; 2005 m. rugsėjo 19 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-400/2005, 2003 m. lapkričio 5 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-1070/2003, 2008 m. rugpjūčio 25 d. byloje Nr. 3K-3-401/2008 ir kt.). Atsižvelgiant į šias nuostatas, prašomu pripažinti sprendimu priteistos netesybos (bauda ir delspinigiai, CK 6.71, 6.258 str.), kaip prievolių užtikrinimo priemonė ir civilinės atsakomybės forma, yra neprotingai didelės, neatitinka įstatyme įtvirtintų teisingumo ir protingumo principų (CK 1.5 str.), todėl pripažįstant šį sprendimą visa apimtimi ir taip įteisinant tokias netesybas, būtų įteisintas lupikavimas, kas prieštarautų Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir kituose įstatymuose įtvirtintai viešajai tvarkai. Šių aplinkybių pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad yra pagrindas atsisakyti pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Latvijos komercinių bankų Asociacijos Trečiųjų teismo 2009 m. balandžio 16 d. sprendimo dalį, kuria priteista netesybų suma (delspinigiai ir bauda) viršija 300 000 EUR sumą, kuri, atsižvelgiant į suteikto ir negrąžinto bei nesumokėtų palūkanų dydį, teisėjų kolegijos nuomone, būtų protinga ir teisinga netesybų už sutarties pažeidimą suma (Niujorko konvencijos V str. 2 d. b) p., Komercinio arbitražo įstatymo 40 str. 2 d. 2 p.).

Kaip jau minėta, atsakovui UAB ,,Amber Golf Club“ iškelta teisminė bankroto byla. Iškėlus skolininkui bankroto bylą, jo kreditorių finansinių reikalavimų patvirtinimo ir tokių reikalavimų (ar jų dalies) patenkinimo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka ir sąlygomis. Tai reiškia, kad pareiškėjas AS „Akciju komercbanka „Baltikums“ turi teisę kreiptis į bankroto bylą atsakovui UAB ,,Amber Golf Club“ iškėlusį Klaipėdos apygardos teismą su prašymu įtraukti jį į bankrutavusios UAB ,,Amber Golf Club“ kreditorių sąrašą ir patvirtinti jo kreditorinį reikalavimą pripažinto ir leisto vykdyti užsienio arbitražo sprendimo pagrindu. Šioje byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas jau kreipėsi į bankroto bylą iškėlusį Klaipėdos apygardos teismą su prašymu patvirtinti jo kreditorinį reikalavimą skolininkui UAB ,,Amber Golf Club“ (t. 1, b.l. 105-115). Ši teismo nutartis, kuria pripažįstama dalis Latvijos komercinių bankų asociacijos trečiųjų teismo 2009 m. balandžio 16 d. sprendimo, būtų pagrindas finansinį reikalavimą šia apimtimi patvirtinti bankroto byloje (CPK 809 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 812, 814 straipsniais,

n utaria:

Pripažinti Lietuvos Respublikoje Latvijos komercinių bankų asociacijos trečiųjų teismo 2009 m. balandžio 16 d. sprendimo dalį, kuria solidariai iš atsakovų UAB „Amber Golf Club“ ir R. M. AS „Akciju komercbanka „Baltikums“ naudai priteista 2 535 245,94 EUR (iš jų 2 200 000 EUR kredito skola, 35 245,94 EUR palūkanų ir 300 000 EUR netesybų (baudos ir delspinigių), nukreipiant išieškojimą į UAB „Amber Golf Club“ ir R. M. priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, pinigines lėšas, taip pat į akcinės bendrovės „Akciju komercbanka „Baltikums“ naudai įkeistą nekilnojamą turtą, priklausantį UAB „Amber Golf Club“ ir/arba R. M. .

Pripažinti Lietuvos Respublikoje Latvijos komercinių bankų asociacijos trečiųjų teismo 2009 m. balandžio 16 d. sprendimo dalį, kuria priteista solidariai iš atsakovų UAB „Amber Golf Club“ ir R. M. AB „Akciju komercbanka „Baltikums“ naudai 2049,04 Latvijos Latų trečiųjų teismo išlaidų ir šio sprendimo dalį, kuria šie atsakovai įpareigoti užtikrinti AB „Akciju komercbanka „Baltikums“ naudai įkeisto turto teisinio statuso išsaugojimą.

Pripažintą Lietuvos Respublikoje Latvijos komercinių bankų asociacijos trečiųjų teismo 2009 m. balandžio 16 d. sprendimo dalį, nukreiptą prieš atsakovus UAB „Amber Golf Club“ ir R. M. , leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje.

Kitą Latvijos komercinių bankų asociacijos trečiųjų teismo 2009 m. balandžio 16 d. sprendimo dalį atsisakyti pripažinti ir atsisakyti leisti vykdyti.

Ši nutartis per vieną mėnesį nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama kasaciniu skundu Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.