Tauragės apylinkės teismo sprendimas

Tauragės rajono apylinkės teismo teisėjas E. M., sekretoriaujant I. Ž., dalyvaujant ieškovui Z. R., jo atstovams advokato padėjėjui J. S., advokatui T. K., atsakovui A. D., jo atstovei advokato padėjėjai R. V.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo Z. R. ieškinį atsakovui A. D., dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš byloje esančių bankinių mokėjimo dokumentų (b.l. 25-33) nustatyta, kad ieškovas Z. R. į atsakovo A. D. sąskaitas Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) pervedė: pagal 2010 m. gruodžio 3 d. tarpfilialinį kasos pajamų orderį Nr. 335771 – 1000 EUR; pagal 2010 m. gruodžio 15 d. tarpfilialinį kasos pajamų orderį Nr. 344021 – 1000 EUR; pagal 2010 m. gruodžio 17 d. mokėjimo nurodymą Nr. 293372 – 3500 Lt; pagal 2011 m. vasario 24 d. tarpfilialinį kasos pajamų orderį Nr. 385000 – 1000 EUR; pagal 2011 m. kovo 30 d. tarpfilialinį kasos pajamų orderį Nr. 407743 – 2700 EUR; pagal 2011 m. balandžio 28 d. mokėjimo nurodymą Nr. 579708 – 4000 Lt; pagal 2011 m. gegužės 20 d. tarpfilialinį kasos pajamų orderį Nr. 439858 – 2000 Lt; pagal 2011 m. liepos 4 d. tarpfilialinį kasos pajamų orderį Nr. 469262 – 3000 Lt; pagal 2011 m. liepos 7 d. tarpfilialinį kasos pajamų orderį Nr. 470939 – 2000 Lt. Galutinė ieškovo atsakovui pervestų pinigų suma, remiantis oficialiu lito kursu – 3,4528 lito už eurą, sudaro 34180,96 Lt. Nurodytuose devyniuose bankiniuose pavedimuose mokėjimo paskirtis nurodyta: šešiais atvejais – „pagal sutartį“, vienu atveju „pagal sutartis“ ir vienu atveju – „sąskaitos papildymas“. Atsakovas patvirtino, kad nurodytos sumos į jo sąskaitas yra pervestos, t.y. jis ieškovo pervestus pinigus priėmė. Rašytinės paskolos sutarties byloje nėra, ieškovas teigia, kad dėl jos su atsakovu susitarta žodžiu.

CK 6.192 straipsnyje nustatyta, kad sutarties formai taikomos CK 1.71–1.77 straipsnių taisyklės, reglamentuojančios sandorių formą. CK 1.73 straipsnyje išvardyti atvejai, kada sandoriai turi būti sudaryti raštu, tačiau šis sąrašas nėra baigtinis, nes kitos CK normos ir įstatymai gali nustatyti privalomą rašytinę formą ir kitiems sandoriams. Vienas iš tokių atvejų yra paskolos sutartis, kurios formą reglamentuoja CK 6.871 straipsnio 1 dalis, kurioje nustatyta, kad fizinių asmenų sudaryta paskolos sutartis turi būti rašytinė, jeigu paskolos suma viršija 2000 Lt. Tačiau įstatymo reikalaujamos formos nesilaikymas daro sandorį negaliojantį tik tuo atveju, kai toks negaliojimas įsakmiai nurodytas įstatyme (CK 1.93 straipsnio 1 dalis). Nesant tokio imperatyvaus nurodymo, žodžiu sudarytas sandoris galioja, tačiau, kilus ginčui dėl sandorio sudarymo, įstatymas riboja įrodymų leistinumą – sandorio šalis neturi teisės tokio sandorio sudarymo įrodinėti liudytojų parodymais (CK 1.93 straipsnio 2 dalis, 6.875 straipsnio 2 dalis). Tokiais atvejais sandorio sudarymo faktą šalis turi įrodyti leistinais įrodymais, pvz., rašytiniais ar daiktiniais. Ieškovas pateikė rašytinius įrodymus, kad jis į atsakovo sąskaitas pervedė ieškinyje nurodytą sumą, todėl darytina išvada, kad tarp ieškovo ir atsakovo buvo sudaryta paskolos sutartis.

Pagal CK 6.870 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatas paskolos sutartis priskiriama realinių sutarčių kategorijai, t. y. kad paskolos santykiai atsirastų ir jo subjektai įgytų teises ir pareigas, būtina perduoti sutarties dalyką – pinigus. Lietuvos A. T. formuojamoje teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad tik perdavus paskolos sutarties dalyką laikoma, kad tarp šalių atsirado paskolos teisiniai santykiai (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. A. L. v. B. V., bylos Nr. 3K-3-558/2007). Teismui nustačius, kad pinigai realiai buvo perduoti ieškovui, jis įgyja teisę reikalauti, kad ieškinyje nurodyta suma būtų priteista iš atsakovo, jie pastarasis neįrodo, kad kaip paskolą gautą sumą grąžino ieškovui.

Vadovaujantis įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle ((duomenys neskelbtini) straipsnis), įrodinėti privalo tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia. Lietuvos A. T. formuojamoje teismų praktikoje nurodoma, kad bendroji įrodymų naštos paskirstymo taisyklė iš paskolos sutarties kilusiuose ginčuose yra tokia, kad kreditorius turi įrodyti, jog paskolą suteikė, o skolininkas – kad paskolą grąžino arba jos negavo. Be to, nagrinėjant iš paskolos teisinių santykių kilusius ginčus, yra svarbu atsižvelgti į įstatymines prezumpcijas, t. y. į faktus, aplinkybes, kuriems įstatymo suteikiama tam tikra teisinė reikšmė, kol nėra įrodyta priešingai (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. Z. v. K. Ž., bylos Nr. 3K-3-187/2008). Nagrinėjamoje byloje iš bankiniuose mokėjimo dokumentuose nurodytos mokėjimos paskirties darytina išvada, kad ji patvirtina, jog pinigai buvo pervesti atsakovui vykdant dalinius mokėjimus pagal sutartį, tai patvirtina ieškovo argumentus tokį žodinį susitarimą buvus realiai sudarytą, nes priešingu atveju, jei ieškovas šiais bankiniais pavedimais būtų grąžinęs skolą atsakovui, jis būtų nurodęs kitokią mokėjimo paskirtį, pvz. „skolos grąžinimas“ ar pan. Šalių tarpusavio santykių pobūdis, t.y. aplinkybė, kad jie buvo pažįstami apie du metus, turėjo ketinimų plėtoti verslo santykius, leidžia teigti, kad ieškovas pasitikėjo atsakovu, dėl ko nereikalavo sudaryti rašytinės paskolos sutarties, o atsakovo veiksmai pinigus priimant suteikia pagrindą preziumuoti, kad pinigus jis gavo kaip paskolą. Dėl to atsakovas, norėdamas paneigti nustatytą faktinę aplinkybę, privalėjo įrodyti, kad paskolos sutartis nebuvo sudaryta, nes pinigus iš ieškovo jis gavo ne pagal paskolos sutartį, o kitu pagrindu (CK 6.875 straipsnio 1 dalis). Atsakovas šios aplinkybės neįrodė. Nors jis teigė, kad ieškovui pats yra paskolinęs 10 tūkst. eurų, to nepagrindė jokiais įrodymais. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad šios aplinkybės ieškinyje jis nenurodė, jos nenurodė ir jo atstovė nagrinėjant bylą teisme pirmuose dviejuose teismo posėdžiuose ir tik trečiajame teismo posėdyje atsakovas paaiškino paskolinęs ieškovui 10 tūkst. eurų prekybos centre „Mega“, Kaune 2010 m. lapkričio mėn. pabaigoje. Atsiliepime į ieškinį atsakovas kaip įrodymą buvus verslo santykiams su ieškovu pateikė 2011 m. sausio 5 d. vekselio kopiją, teigdamas, kad juo įforminti iki jo išrašymo buvę verslo teisiniai santykiai, tačiau bylos nagrinėjimo iš esmės metu nustatyta, kad pagal šį vekselį, kurio išrašymo fakto ieškovas nepatvirtino, pinigai ieškovui realiai perduoti nebuvo, atsakovas paaiškino, kad jis buvo išrašytas kaip garantas verslo teisiniams santykiams plėtotis. Tokiu būdu, realus ar tariamas vekselio buvimas neįrodo ieškovo skolinių įsipareigojimų atsakovui fakto, juo labiau, kad pats atsakovas patvirtino jį grąžinęs ieškovui po to, kai verslo planai liko neįgyvendinti. Atsakovo pateiktas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas ir jo priedai (b.l. 83-111) patvirtina aplinkybę, kad ieškovas atsakovui persiuntinėjo iš kitų juridinių asmenų gautus verslo sutarčių projektus, tačiau nė viename iš šių projektų kaip kontrahentas nėra nurodytas atsakovas. Darytina išvada, kad galimai ieškovas šiuos verslo sutarčių projektus siuntinėjo ne vien atsakovui. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo prieduose nėra nė vieno įrodymo, patvirtinančio ieškovo skolinius įsipareigojimus atsakovui arba paneigiančių paskolinių atsakovo įsipareigojimų ieškovui faktą.

Įrodymų tyrimo pabaigoje atsakovo atstovė pateikė prašymą išreikalauti pokalbių, vykusių tarp ieškovo ir atsakovo, išklotines, esančias ikiteisminio tyrimo medžiagoje. Teigiama, kad jie padėtų nustatyti, kokie tarp šalių buvo susiklostę santykiai, ką jie kalbėjo telefonu, kodėl vykdomas ikiteisminis tyrimas. Siekiant pagrindinių civilinio proceso tikslų (CPK 2 straipsnis) – kaip galima greitesnio bylos užbaigimo, atkuriant teisinę taiką tarp šalių, proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo (CPK 7 straipsnis), teismas turi pareigą neleisti, kad įrodinėjimo procesas būtų begalinis. Tiek ieškovas, tiek atsakovas patvirtino teismui, kad atliekamas ikiteisminis tyrimas nėra susijęs su šios civilinės bylos dalyku. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad ikiteisminio tyrimo medžiagoje aplamai yra ieškovo ir atsakovo pokalbių išklotinės, ikiteisminis tyrimas yra atliekamas esant baudžiamajame įstatyme apibrėžtų nusikalstamų veikų požymiams ir nukreiptas joms atskleisti, todėl ir procesinės prievartos priemonės taikomos siekiant šio tikslo. Byloje yra nustatytas šalių tarpusavio santykių pobūdis, o asmenų telefoninių pokalbių paviešinimas civilinėje byloje siekiant nustatyti, dėl ko vykdomas ikiteisminis tyrimas ar tiesiog siekiant išsiaškinti apie ką jie kalbėjosi, nesant jokių objektyvių duomenų, jog paskolos sandoris sudarytas smurto, apgaulės ar kitais sandorių negaliojimo pagrindais, laikytinas pertekliniu ir pažeidžiančiu asmens privatumo teisę.

Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai ir nustatytais terminais (LR CK 6.38 str. 1d.). Vienašališkai atsisakyti vykdyti prievolę draudžiama (LR CK 6.29 str.), todėl ieškovo reikalavimas dėl 34180,96 Lt skolos priteisimo iš atsakovo pagrįstas ir tenkintinas.

Jeigu paskolos gavėjas laiku negrąžina paskolos sumos, jis privalo mokėti paskolos davėjui šio kodekso 6.210 straipsnyje nustatytas palūkanas nuo tos dienos, kada paskolos suma turėjo būti grąžinta iki jos grąžinimo dienos (CK 6.874 str. 1 d.). Ieškovas nurodo su atsakovu susitaręs paskolą grąžinti iki 2011-12-31. Įvertinant aplinkybę, kad pirmasis pinigų pervedimas atliktas 2010-12-03, paskutinis - 2011-07-07, laikytina, kad šalys numatė protingą terminą paskolos grąžinimui, todėl tenkintinas ieškovo prašymas priteisti iš atsakovo penkių procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistinos 34180,96 Lt sumos nuo 2012-01-01 iki paskolos sumos grąžinimo dienos.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.). Iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos ieškovui - 1026 Lt žyminis mokestis (b. l. 35, 37), 398,86 Lt antstolės N. G. kontorai sumokėtų vykdymo išlaidų (b.l. 58, 61). Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo ir 1800 Lt advokato pagalbai apmokėti bei 544,50 Lt už pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo parengimą (b.l. 79-82). Nustatyta, kad ieškovas buvo atstovaujamas viename teismo posėdyje advokato padėjėjo ir dviejuose advokato. Įvertinant aplinkybę, kad advokatas ir jo padėjėjas į teismo posėdžius vyko iš Vilniaus, į sumą už advokato paslaugas įtrauktos ir kelionės išlaidos, taip pat ieškinio parengimas, laikytina, kad atstovavimo išlaidos nėra nepagrįstai didelės, todėl jos priteistinos ieškovui iš atsakovo. Išlaidos už pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo parengimą viršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 nustatytą dydį, todėl mažintinos iki 400 Lt.

Iš atsakovo priteistinos valstybei išlaidos (b.l. 1), susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos (duomenys neskelbtini) str., 260 str., 270 str., teismas

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo A. D., a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovui Z. R., a.k. (duomenys neskelbtini) 34180,96 Lt (trisdešimt keturis tūkstančius vieną šimtą aštuoniasdešimt litų ir 96 ct) skolą, 1026 Lt (vieną tūkstantį dvidešimt šešis litus) žyminį mokestį, 398,86 Lt (tris šimtus devyniasdešimt aštuonis litus ir 86 ct) antstolės N. G. kontorai sumokėtų vykdymo išlaidų, 1800 Lt (vieną tūkstantį aštuonis šimtus litų) išlaidų advokato pagalbai apmokėti ir 400 Lt (keturis šimtus litų) išlaidų už pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo parengimą.

Priteisti iš atsakovo A. D., a.k. (duomenys neskelbtini) valstybei 21,20 Lt (dvidešimt vieną litą ir 20 ct) valstybei išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui T. T. rajono apylinkės teismą.