- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-05-12
- Bylos Nr.
- 2S-1065-413/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-26777-2016-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gintautas Koriaginas
- Atsakovas
- M. S.
- Ieškovas
- Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo M. S. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 24 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį atsakovui M. S. dėl nuostolių atlyginimo regreso tvarka.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras kreipėsi į teismą ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo 708,82 Eur nuostolių atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 21 Eur žyminį mokestį.Atsakovui ieškinys ir teismo pranešimas, kuriame nustatytas 14 dienų terminas atsiliepimui į ieškinį pareikšti, įteikti 2017 m. sausio 4 d. – procesinius dokumentus atsakovo vardu priėmė sūnus K. S. (CPK 123 straipsnio 3 dalis). Atsakovas per teismo nustatytą 14 dienų terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė, todėl Kauno apylinkės teismas 2017 m. sausio 26 d. priėmė sprendimą už akių, kuriuo ieškinį tenkino visiškai – priteisė iš atsakovo ieškovui 708,82 Eur nuostolių atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (708,82 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2017 m. sausio 2 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 21 Eur žyminį mokestį. 2017 m. vasario 15 d. atsakovas teismui pateikė pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuriam teismas 2017 m. vasario 17 d. nutartimi nustatė trūkumus, nurodydamas, kad atsakovas pateikė procesinį dokumentą, neatitinkantį CPK 287 straipsnio 2, 3 dalių reikalavimų, ir netinkamai suformulavo pareiškimo dalyką (CPK 111 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Be to, teismas pažymėjo, kad pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo turi atitikti bendruosius procesiniam dokumentui keliamus reikalavimus, kurie įtvirtinti CPK 111 straipsnio 2 dalyje, ir pateikti tiek procesinių dokumentų kopijų, kad po vieną tektų priešingai šaliai, nes ieškovas turi pareigą pateikti atsiliepimą (CPK 288 straipsnio 1 dalis). Kartu teismas pasiūlė atsakovui pasirūpinti tinkamu jo atstovavimu procese (CPK 161 straipsniai), t. y. pasinaudoti advokato (advokato padėjėjo) ar valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, teikiamos Valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta atvejais ir tvarka, pagalba.2017 m. vasario 23 d. Kauno apylinkės teisme gautas patikslintas pareikšimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apylinkės teismas 2017 m. vasario 24 d. nutartimi pareiškimą laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui. Teismas konstatavo, kad nors atsakovas laiku pateikė teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, tačiau visiškai nepašalino nustatytų pareikšimo trūkumų, todėl procesinį dokumentą laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui. Kartu teismas pažymėjo, kad atsakovas pats turi kreiptis dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, teikiamos Valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta atvejais ir tvarka, adresu Kaunas, Kęstučio g. 21, (8-37) 408601).
Atskirojo skundo teisiniai argumentai
Atskiruoju skundu atsakovas M. S. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 24 d. nutartį. Nurodo, kad autoįvykis, kurio metu kilusią žalą ieškiniu prašo priteisti ieškovas, kilo ne dėl atsakovo kaltės, todėl jis yra nekaltas. Prašo skirti gynybą (advokatą), nurodyti kur kreiptis, kad būtų atstatytas nekaltumas.
Atsiliepimų į atskirąjį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsakovo pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo paliktas nenagrinėtas ir grąžintas jį padavusiam asmeniui, nepašalinus teismo nustatytų pareiškimo trūkumų, teisėtumo ir pagrįstumo.CPK 287 straipsnyje, reglamentuojančiame pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo padavimo tvarką, numatyta, kad šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, turi teisę per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti sprendimą už akių priėmusiam teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Pareiškime, be bendrų procesiniams dokumentams keliamų reikalavimų, turi būti nurodytos aplinkybės, liudijančios neatvykimo į parengiamąjį ar teismo posėdį ir nepranešimo teismui iki posėdžio priežasčių svarbumą arba atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento nepateikimo per nustatytą terminą priežasčių svarbumą, taip pat įrodymai, pagrindžiantys šias aplinkybes; aplinkybės, galinčios turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, ir įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes, taip pat visi kiti šalies reikalavimai, argumentai ir įrodymai, susiję su byla (CPK 287 straipsnio 2 dalies 3 ir 4 punktai). Pareiškimo trūkumai šalinami ieškinio trūkumams šalinti nustatyta tvarka (CPK 287 straipsnio 5 dalis), t. y. jeigu dalyvaujantis byloje asmuo, pateikęs procesinį dokumentą, pagal teismo nurodymus ir nustatytu terminu pašalina trūkumus, procesinis dokumentas laikomas paduotu pradinio jo pateikimo teismui dieną. Priešingu atveju procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo termino trūkumams pašalinti pabaigos dienos teisėjo nutartimi kartu su priedais grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 straipsnio 3 dalis).Nagrinėjamoje byloje teismui priėmus sprendimą už akių, atsakovui pateikus pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, pirmosios instancijos teismas 2017 m. vasario 17 d. nutartimi konstatavo pareiškimo trūkumus ir nurodė pateikti pareiškimą, atitinkantį CPK 287 straipsnio 2, 3 dalių reikalavimus, tinkamai suformuluoti pareiškimo dalyką, pateikti tiek procesinių dokumentų kopijų, kad po vieną tektų priešingai šaliai. Atsakovui pateikus patikslintą pareiškimą, skundžiama nutartimi teismas sprendė, kad atsakovas nepašalino nustatytų trūkumų, todėl patikslintą pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo laikė nepaduotu ir grąžino jį atsakovui.Pažymėtina, kad nustatant formalius reikalavimus asmens kreipimuisi į teismą, be kita ko, siekiama sudaryti sąlygas nuo ieškinio ar pareiškimo besiginantiems asmenims suvokti pareikšto reikalavimo esmę, suformuoti savo poziciją ir apsiginti nuo galimo nepagrįsto bylinėjimosi. Dėl to teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo tvarka turi būti derinama su kitais civilinio proceso principais, pavyzdžiui: procesinio lygiateisiškumo (CPK 17 straipsnis), rungimosi (CPK 12 straipsnis) ir kt. Nors tinkamas kreipimosi į teismą tvarkos įgyvendinimas yra į teismą besikreipiančių asmenų pareiga, teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad turėtų būti užtikrinama proporcija tarp teisės kreiptis į teismą universalumo, procesiniams dokumentams keliamų formos ir turinio reikalavimų ir civilinio proceso efektyvumo. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad teismui sprendžiant ginčą, konstitucinės teisės į teisingą teismą garantija lygiais pagrindais naudojasi tiek į teismą besikreipiantis, tiek ir nuo jo reikalavimų besiginantis asmuo. Bylą nagrinėjantis teismas jiems turi sudaryti vienodas ir tinkamas galimybes naudotis įstatyme įtvirtintomis procesinėmis teisėmis ginant savo teises ir teisėtus interesus. Teisingas teismo procesas neatskiriamas nuo asmens teisės būti išklausytam teisme, t. y. teisės žinoti apie jam reiškiamus reikalavimus ir pateikti atsikirtimus į juos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-551/2012).Pažymėtina, kad įstatymas neapibrėžia, kokios kliūtys yra esminės taikant ieškinio (šiuo atveju pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo) trūkumų šalinimo institutą, todėl kiekvienu atveju teismas šį kriterijų taiko atsižvelgdamas į šalies procesiniame dokumente dėstomas aplinkybes. Formaliai taikant trūkumų šalinimo institutą ir ieškinį (atsiliepimą į ieškinį) atsisakant priimti dėl neesminių trūkumų, gali būti apribota asmens teisė į teisminę gynybą, vilkinamas procesas.Nagrinėjamu atveju vertinant skundžiamos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą atsižvelgtina į tai, kad pradiniame pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo atsakovas nurodė, kad vaikai laiku jo neinformavo apie teismo siųstus dokumentus. Be to, atsakovas pažymėjo, kad jis nėra kaltas dėl įvykusio eismo įvykio, kurio metu kilusią žalą siekia prisiteisti ieškovas ir nurodė, jo manymu, tikrąsias įvykio aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pareiškime nurodytos aplinkybės CPK 287 straipsnio 2 dalies 3 ir 4 punktų požiūriu yra suprantamos. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo konstatuota aplinkybe, kad pareiškime nėra konkrečiai suformuluotas reikalavimas, tačiau iš pareiškimo turinio aiškiai matyti, kad pareiškėjas, neigdamas savo atsakomybę pagal byloje pareikštą ieškinį, pareikšimu siekia sprendimo už akių peržiūrėjimo. Tai, kad atsakovas nepateikė pareiškime nurodytas aplinkybes pagrindžiančių įrodymų, nesudaro pagrindo šį trūkumą pripažinti esminiu, dėl kurio būtų pagrindas jo pareiškimą laikyti nepaduotu. Tuo tarpu nustačius, kad atsakovas nei su pradiniu, nei su patikslintu pareiškimu nepateikė pareiškimo egzempliorių tiek, kiek yra šalių (CPK 287 straipsnio 4 dalis), teismas, laikydamas tai esminiu trūkumu, galėjo dar kartą taikyti trūkumų šalinimo institutą ir nurodyti kaip šis trūkumas turėtų būti pašalintas. Nagrinėjamu atveju nustačius, kad pareiškimas (prašymas) dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo teismui pateiktas nepraleidus nustatyto termino, jame atsakovas nurodė tiek atsiliepimo į ieškinį nepateikimo laiku priežastis, tiek savo poziciją dėl teismo sprendimo už akių peržiūrėjimo, yra pagrindas išvadai, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai (formaliai) taikė ir aiškino procesinės teisės normas, reglamentuojančias trūkumų šalinimą, dėl ko skundžiama Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 24 d. nutartis naikintina, o pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo priėmimo klausimas perduotinas spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Kauno apygardos teismo teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338, 339 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 24 d. nutartį panaikinti ir pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo priėmimo klausimą perduoti spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.