Dėl duomenų bazės atnaujinimo darbų apie 21 val. kelias minutes neveiks Teisora. Atsiprašome už nepatogumus

Panevėžio apygardos teismo nutartis

2014-12-03 · Civilinė byla Nr. 2S-806-198/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-12-03
Bylos Nr.
2S-806-198/2014
Teisminio proceso Nr.
2-08-3-05502-2014-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Birutė Jonaitienė
Skolininkas
UAB „Linlauras“
Kategorijos
  • 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 117.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S –806– 198 / 2014Teisminio proceso Nr. 2-08-3-05502-2014-2 Procesinio sprendimo kategorija:110.1;117.1
(S)PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. gruodžio 3 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Jonaitienė, viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs skolininko UAB „Linlauras“ atskirąjį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. L2-6507-911/2014 skolininkui UAB „Linlauras“ dėl skolos priteisimo

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Kreditorius BUAB „Aukštaitijos investicinė grupė“ pateikė teismui pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo ir prašė priteisti iš skolininko UAB „Linlauras“ 14108,12 Lt skolą, 5078,92 Lt delspinigius, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pareiškimo užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – skolininkui priklausančių piniginių lėšų banko sąskaitose areštą, o tuo atveju, jeigu piniginių lėšų pakankamai nebus rasta – areštuoti skolininkui priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą.

Žemesnės instancijos teismas

Panevėžio miesto apylinkės teismas 2014m. rugpjūčio 27 d. nutartimi kreditoriaus BUAB „Aukštaitijos investicinė grupė“ prašymą tenkino - areštavo skolininko UAB „Linlauras“ kilnojamuosius ir nekilnojamuosius daiktus 19187,04 Lt sumai, uždraudžiant skolininkui areštuotus daiktus parduoti, įkeisti ar bet kokiu kitu būdu perleisti kitiems asmenims. Skolininkui UAB „Linlauras“ neturint areštuotinų kilnojamųjų ir nekilnojamųjų daiktų ar turint jų mažiau kaip už 19187,04 Lt sumą, areštavo skolininko pinigines lėšas atsiskaitomosiose sąskaitose bendrai 19187,04 Lt sumai (įskaitant ir areštuotų kilnojamųjų ir nekilnojamųjų daiktų vertę), uždraudžiant skolininkui vykdyti bet kokius atsiskaitymus areštuotomis piniginėmis lėšomis, išskyrus atsiskaitymą su kreditoriumi BUAB „Aukštaitijos investicinė grupė“ pagal teismui pateiktą ieškinį, darbo užmokesčio mokėjimą darbuotojams, privalomus mokėjimus valstybei ir įmokas valstybinio socialinio draudimo fondui. Nurodė, kad skolininkas vengia atsiskaityti su kreditoriumi ilgą laiką, prašoma priteisti suma yra didelė, todėl būtina apsaugoti galimą būsimą piniginių reikalavimų priverstinį įvykdymą, užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti teismo sprendimo vykdymą. Sprendė, kad nesiėmus ieškinio užtikrinimo priemonių, gali pasunkėti teismo sprendimo vykdymas arba vykdymas gali tapti negalimas (CPK 145 str.).

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu skolininkas UAB „Linlauras“ prašo Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014-08-27 nutartį panaikinti. Teigia, jog kreditoriaus reikalavimai aiškiai nepagrįsti, tuo pačiu nepagrįstas ir prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kreditorius nepateikė įrodymų, tikėtinai pagrindžiančių jo ieškinio reikalavimus. Dėl to nebuvo ir nėra pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Nurodo, jog kreditorius pirkimo-pardavimo sutartyje Nr. G1106211 numatytos prievolės neįvykdė, todėl pagal sutarties sąlygas neturi teisės reikalauti apmokėjimo. Kreditoriaus pateikta įranga buvo nekokybiška. Be to, skolininkas savo parašu nėra patvirtinęs PVM sąskaitos – faktūros AIG 000081.

Atsiliepimas

Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovas prašo skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, jog sutinkamai su LR CPK 433 str. 3 d. ir 435 str. 3 d. teikdamas prašymą dėl teismo įsakymo išdavimo ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, neprivalėjo jo pagrįsti ir teikiant minėtus prašymus jokie įrodymai teismui neteikiami. Nėra duomenų, jog UAB „Linlauras“ būtų reiškęs pretenzijas dėl perduotų prekių kokybės. Skolininkas faktiškai valdo ir naudojasi 2011-12-20 perduota įranga, tačiau už ją nėra atsiskaitęs. Todėl vadovaujantis CPK 144 str. 1 d. kreditorius tikėtinai pagrindžia savo pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo reikalavimus. Parašas nėra privalomas PVM sąskaitos – faktūros rekvizitas bei ši sąskaita gali būti pateikiama elektronine forma, todėl skolininkui kyla pareiga apmokėti 2012-06-22 PVM sąskaitą-faktūrą AIG 000081, neskaitant, jog ši sąskaita nebuvo pasirašyta skolininko.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 str.). Absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 str., apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

CPK 144 str. 1 d. nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu jų nesiėmus, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti negalimas. Laikinosios apsaugos priemonės yra kompleksas teismo taikomų po vieną ar kelias priemonių dėl atsakovui priklausančio turto (kilnojamojo, nekilnojamojo, lėšų, turtinių teisių) nuosavybės teisių apribojimų ir kitų įpareigojimų, draudimų ar veiksmų sustabdymo, kuriais siekiama užtikrinti sprendimo, kuris bus priimtas ateityje, įvykdymą bei kartu išvengti teismo sprendimo įvykdymo pasunkėjimo arba neįmanomumo. Laikinųjų apsaugos priemonių poreikį nulemia grėsmė, kad dėl kokių nors atsakovo veiksmų arba neveikimo, taip pat dėl objektyvių aplinkybių teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Kai byloje pareikšti turtinio pobūdžio reikalavimai, laikinųjų apsaugos priemonių taikymui paprastai reikšminga ieškinio suma, atsakovo turtinė padėtis, jo turtinės padėties pokyčio perspektyvos, atsakovo elgesys iki bylos iškėlimo ir jos nagrinėjimo metu.

Iš CPK 144 straipsnio 1 dalyje suformuluoto laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindo matyti, kad teismas, taikydamas tokias priemones, pirmiausia turėtų nustatyti, ar yra tikimybė, jog bus priimtas ieškovui palankus sprendimas. Jei preliminariai įvertinęs pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus, teismas susidaro nuomonę, kad ieškovui palankus sprendimas negalėtų būti priimtas, kartu tampa aišku, jog negalėtų pasunkėti arba tapti negalimas ir tokio sprendimo įvykdymas. Kaip nurodoma teismų praktikoje, tokio vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas. Preliminarus ieškovo pareikšto reikalavimo vertinimas nereiškia bylos nagrinėjimo iš esmės, o tik sudaro pagrindą įvertinti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą. Jis taip pat neturi prejudicinės galios nei bylos nagrinėjimui iš esmės, nei pakartotiniam klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sprendimui. Kartu pažymėtina, kad nenurodymas teismo nutartyje apie tai, jog teismas preliminariai įvertino ieškinio reikalavimų tikėtiną pagrįstumą, savaime nereiškia, kad teismas tokio vertinimo neatliko. Jei teismas taiko laikinąsias apsaugos priemones ir nurodo, kad jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas, vadinasi, teismui nekilo abejonių dėl to, kad ieškovui palankaus teismo sprendimo tikimybė egzistuoja. Pažymėtina, kad preliminarus ieškinio pagrįstumo vertinimas yra skirtas ne bylai iš esmės išspręsti, o būsimo teismo sprendimo neįvykdymo rizikai įvertinti.

Liteko informacinės sistemos duomenimis nustatyta, kad Panevėžio miesto apylinkės teismas 2014 m. lapkričio 24 d. nutartimi panaikino Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014-08-27 teismo įsakymą dėl 14108,12 Lt skolos, 5078,92 Lt delspinigių, 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos 19187,04 Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2014-08-27) iki teismo įsakymo visiško įvykdymo išieškojimo iš skolininko UAB „Linlauras“ kreditoriaus BUAB „Aukštaitijos investicinė grupė“ naudai bei dėl 108 Lt žyminio mokesčio išieškojimo iš skolininko UAB „Linlauras“ valstybės naudai, todėl apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog ieškinio pagrįstumo, įrodymų vertinimo klausimus, atsakovų atsikirtimus įvertins teismas, nagrinėjantis bylą dėl skolos priteisimo iš esmės pagal ieškininės teisenos taisykles. Kreditorius neprivalo pagrįsti savo reikalavimo ir jo faktinio pagrindo įrodymais (CPK 433 str. 3 d.), be to, teismas, spręsdamas pareiškimo priėmimo ir teismo įsakymo išdavimo klausimus, netikrina kreditoriaus reikalavimo pagrįstumo (CPK 435 str. 3 d.) Tuo tarpu sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagal ieškovo pateiktus rašytinius įrodymus, buvo pagrindas pirmosios instancijos teismui daryti išvadą, jog palankus ieškovui sprendimas gali būti priimtas.

Pirmos instancijos teismas tenkino prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kadangi skolininkas vengia atsiskaityti su kreditoriumi ilgą laiką, prašoma priteisti suma yra didelė, todėl nesiėmus ieškinio užtikrinimo priemonių, gali pasunkėti teismo sprendimo vykdymas arba vykdymas gali tapti negalimas. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su šia apylinkės teismo išvada. Teismų praktikoje yra suformuluota taisyklė, pagal kurią aplinkybė, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimu, preziumuojama tuomet, kai turtinis ginčas tarp šalių atsirado dėl didelės pinigų sumos, kadangi didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti teismo būsimo sprendimo neįvykdymo riziką. Skolininkas UAB „Linlauras“ nepateikė įrodymų, jog reikalavimo suma pagal jo turto vertę, pajamas, turimus įsipareigojimus nėra didelė, tai yra, kai jis paneigia objektyvios grėsmės būsimam sprendimui įvykdyti egzistavimą dėl didelės reikalavimo sumos, dėl ko teismas neturėtų pagrindo taikyti laikinųjų apsaugos priemonių (Lietuvos apeliacinio teismo 2009-04-16 nutartis, priimta civ. byloje Nr. 2-336/2009; 2010-04-29 nutartis, priimta civ. byloje Nr. 2-472/2010; ir kt.).

Kadangi, kaip jau buvo minėta, didelė ieškinio suma preziumuoja būtinumą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kadangi tuo atveju, jei sprendimas būtų palankus ieškovui, netaikius laikinųjų apsaugos priemonių ieškinio užtikrinimui, galėtų kilti reali grėsmė jo įvykdymui, o skolininkas nepaneigė šios prezumpcijos ir egzistuojančios būsimo teismo sprendimo neįvykdymo rizikos, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Nagrinėjamu atveju taikytos laikinosios apsaugos priemonės nesuteikia nei vienai iš šalių perdėto pranašumo ir nesuvaržo vienos proceso šalies teisių daugiau, nei būtina teisėtam tikslui pasiekti. Įstatymas suteikia skolininkui teisę pasinaudoti CPK 146, 150 straipsnių nuostatomis ir prašyti vieną laikinąją apsaugos priemonę pakeisti kita, arba visai ją panaikinti, įmokant ginčo pinigų sumą į teismo specialiąją sąskaitą.

Skundžiama Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 27 d nutartis yra teisėta ir pagrįsta, o jos naikinti ar keisti atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 27 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Birutė Jonaitienė