Šiaulių apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam R. M., jo atstovei advokatei Daivai Balčiūnienei,

administracinio nusižengimo protokolą surašiusios institucijos – Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Joniškio rajono policijos komisariato atstovui Sauliui Norušaičiui,

viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo R. M. skundą dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Joniškio rajono policijos komisariato 2018 m. gegužės 8 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 62ANR_N-591-2018, panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2018 m. gegužės 8 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Joniškio rajono policijos komisariato (toliau – Institucija) pareigūnas priėmė nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 62ANR_N-591-2018, kuriuo R. M. pripažino kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalyje, ir paskyrė jam 375,00 eurų dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams. Administracinio nusižengimo protokolas R. M. buvo surašytas, administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė paskirta už tai, kad jis 2018 m. gegužės 8 d., 00.25 val., Miesto a. 3, Joniškyje, vairavo transporto priemonę Hyunday Tucson, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam buvo nustatytas 0,44 promilės girtumas. Tokiais savo veiksmais R. M. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus.

Motyvuojamoji dalis

Nutarimas paliktinas nepakeistas ir skundas netenkintinas.

ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už transporto priemonių vairavimą, kai tai daro neblaivūs (nustatytas lengvas neblaivumas (daugiau nei 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) vairuotojai. Šio nusižengimo sudėties būtinas požymis yra asmens neblaivumas, todėl asmuo gali būti traukiamas atsakomybėn tik tuo atveju, kai bylos duomenys neabejotinai patvirtina, kad, vairuodamas transporto priemonę, jis buvo neblaivus – turi būti nustatytas konkretus ir abejonių nekeliantis neblaivumo laipsnis (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-12-2013, 2AT-4-2014, 2AT-39-2014). Be to, teismui asmens neblaivumo laipsnis svarbus tik toks, koks jis buvo vairavimo metu, todėl asmens iniciatyva atlikto papildomo tyrimo rezultatai patys savaime nenuneigia testavimo techninėmis priemonėmis duomenų, jie teismui yra neprivalomi ir turi būti vertinami pagal tas pačias taisykles kaip ir kiti įrodymai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-39-2014). Pažymėtina, jog teismų praktikoje yra konstatuota, jog laikas, kada atliekama medicininė apžiūra, yra reikšmingas nustatant, ar asmuo buvo neblaivus tam tikru momentu, nes laikui bėgant alkoholio kiekis atitinkamose organizmo terpėse dėl natūralių procesų, vykstančių žmogaus organizme, paprastai mažėja, be to, asmuo iki medicininės apžiūros atlikimo gali imtis specialių priemonių alkoholio kiekiui organizmo terpėse dirbtinai sumažinti. Pažymėtina, jog paprastai suaugusio žmogaus fermentinės sistemos alkoholį metabolizuoja vidutiniškai 100-125 mg/kg/val. greičiu, kraujyje jo koncentracija sumažėja vidutiniškai 0,15 – 0,2 proc. promilės per valandą. Medicininės apžiūros metu, kuri atliekama praėjus tam tikram laikui po reikšmingo įvykio, nustatytas neblaivumo laipsnis paprastai neatspindi to laipsnio, kuris buvo prieš tam tikrą laiko tarpą (administracinė byla Nr. N62-3686/2008).

Byloje neginčijamai nustatyta, jog 2018 m. gegužės 8 d. apie 0.22 val. R. M. buvo sustabdytas policijos pareigūnų vairuojantis transporto priemonę ir alkotesteriu buvo tikrinimas jo neblaivumas. Alkoholio matuokliu R. M. buvo nustatytas 0,44 promilės neblaivumas, taikant paklaidą 0,42 promilės neblaivumas. Iš byloje esančio, šio alkotesterio patikros sertifikato Nr. 0811324 matyti, kad šis alkotesteris buvo tinkamas naudoti, jo patikra galioja iki 2018 m. spalio 6 d.

Paprastai pareigūnai patikrinimą atlieka tik alkotesteriu ir tokio patikrinimo rezultatai laikomi objektyviais bei patikimais, jei neįrodoma priešingai. Pažymėtina, kad įvykio vietoje atlikto vairuotojo blaivumo patikrinimo alkotesteriu rezultatai paprastai geriausiai atspindi asmens būseną vairavimo metu. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 patvirtintų Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių (toliau – taisyklės) 27 punktą, nesutikdamas su atlikto neblaivumo patikrinimo rezultatais, asmuo gali pats kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, prašydamas atlikti medicininę apžiūrą. R. M. kreipėsi į medicinos įstaigą, kur buvo paimtas jo kraujo tyrimas. Atlikus kraujo tyrimą, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvada Nr. T-A 4801/2018(01) nustatyta, kad R. M. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 0,38 ‰ etilo alkoholio.

Šioje administracinio nusižengimo byloje administracinėn atsakomybėn patrauktas R. M. neginčijo aplinkybės, jog vairavo transporto priemonę išgėręs stiklinę alaus, tačiau kaip minėta, nesutiko su alkotesteriu jam nustatytu neblaivumu. R. M. ginčija policijos pareigūnų jam nustatytą neblaivumo laipsnį, nurodydamas, jog pareigūnai nesilaikė alkoholio matuoklio naudojimo instrukcijos reikalavimo – nelaukė 15-20 minučių, o nustatinėjo neblaivumą jam prieš minutę vartojus alkoholį.

Teismas, įvertinęs visus byloje surinktus įrodymus, administracinėn patraukto R. M. bei liudytojų paaiškinimus, sprendžia, jog policijos pareigūnai nustatinėdami R. M. neblaivumą vadovavosi alkoholio matuoklio Dragel Alcotest naudojimo instrukcijoje numatytų reikalavimų. Liudytoja D. Rozentelytė teismo posėdžio metu patvirtino, jog prieš tikrindama neblaivumą paklausė R. M. ar jis 20 minučių laikotarpiu yra vartojęs alkoholio, tai, jog pareigūnė klausė ar jis vartojo alkoholį teismo posėdžio metu patvirtino ir R. M.. Bylos nagrinėjimo metu išsiskyrė tik administracinėn atsakomybėn patraukto asmens ir pareigūnų parodymai dėl R. M. atsakymo. R. M. tiek skunde, tiek ir teismo posėdžio metu teigė nurodęs pareigūnams, jog prieš minutę vartojo alkoholį, liudytoja apklausta pareigūnė D. Rozentelytė nurodė, jog R. M. atsakė nevartojęs alkoholio, dėl ko iš karto buvo atliekamas patikrinimas alkoholio matuokliu. Teismas neturi pagrindo netikėti pareigūnės parodymais dėl R. M. neblaivumo patikrinimo aplinkybių, be to, tai, jog R. M. vairavo transporto priemonę vartojęs alkoholio patvirtina tiek jo parodymai, tiek ir byloje esanti specialisto išvada, jog iš R. M. paimtame kraujo mėginyje buvo nustatyta kraujyje esant alkoholio.

Atsižvelgiant į tai, kad alkoholis skaidomas organizme 0,1–0,25 promilės per valandą greičiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-68-648/2017), minėta specialisto išvada tik patvirtina R. M. vairavus automobilį neblaiviam, nes kaip nustatyta byloje, apie 0.23 – 0.24 val. R. M. alkoholio matuokliu buvo nustatytas 0,44 promilės neblaivumas, o 1.20 val. paėmus kraują, jame rasta 0,38 promilės alkoholio. Šiuo aspektu taip pat pažymėtina, kad asmens neblaivumo laipsnis svarbus tik toks, koks jis buvo vairavimo metu, todėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens iniciatyva atlikto kraujo tyrimo rezultatai patys savaime nepaneigia testavimo techninėmis priemonėmis duomenų ir turi būti vertinami pagal tas pačias taisykles kaip ir kiti įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-39-2014).

Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visetą, daro išvadą, kad byloje yra surinkta pakankamai įrodymų, kad 2018 m. gegužės 8 d., apie 00.23 val., R. M. transporto priemonę vairavo būdamas neblaivus, kai nustatytas neblaivumas viršijo leistiną ribą vairuoti transporto priemones. Teismas patikslina administracinio nusižengimo byloje nustatytą nusižengimo padarymo laiką, jog nusižengimas buvo padarytas 2018 m. gegužės 8 d. apie 0.22 – 0.24 val., nes būtent toks R. M. sustabdymo ir patikrinimo laikas yra užfiksuotas vaizdo įraše iš policijos tarnybinio automobilio. Šis patikslinimas iš esmės nekeičia R. M. inkriminuoto nusižengimo esmės, administracinėn atsakomybėn traukiamo teisinės padėties nepasunkina ir nepažeidžia jo teisės į gynybą.

Įvertinus visus byloje esančius įrodymus, teismas sprendžia, kad skundžiamu nutarimu R. M. pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį administracinėn atsakomybėn patrauktas pagrįstai ir teisėtai, todėl naikinti minėtą nutarimą R. M. nurodytais ar kitais motyvais nėra pagrindo. Pažymėtina, jog R. M. skunde nurodyti teiginiai, jog alkoholio matuoklio rodmenims įtakos galėjo turėti nešvarus alkoholio matuoklio antgalis, R. M. kišenėje turėtas mobiliojo ryšio telefonas, buvo paneigti teismo posėdžio metu tiek R. M. parodymais, tiek ir vaizdo įrašu iš policijos automobilio. Paminėtina, jog savo skunde R. M. nurodė, jog alų išgėrė per pusvalandį, medicininės apžiūros metu apžiūrinčiai gydytojai 1.20 val. nurodė, jog alkoholį vartojo prieš dvi valanda, todėl R. M. teismo posėdžių metu išdėstyta pozicija, jog jis buvo vartojęs alkoholį apie minutę prieš patikrinimą ir tai nurodė pareigūnams, bei tai, jog pareigūnai nesilaikė alkoholio matuoklio naudojimo tvarkos, laikytina tik jo gynybine versija, kuri neparemta jokiais objektyviais byloje esančiais duomenimis, kurie paneigtų jo padarytą administracinį nusižengimą.

R. M. gynėja advokatė D. Balčiūnienė teismo posėdžio metu prašė, jeigu teismas pripažintų Institucijos nutarimą pagrįstu, taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalį ir neatimti R. M. teisės vairuoti transporto priemones.

ANK 34 straipsnio 5 dalyje numatyta, jog teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Šioje teisės normoje iš esmės įtvirtinta teisingumo principo išraiška, kuri reikalauja, kad administracinė nuobauda savo griežtumu ir dydžiu atitiktų padaryto nusižengimo pavojingumą. Už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti. ANK 28 straipsnio 2 dalį asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimas gali būti skiriamas, kai tai numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje, nustatančiame administracinę atsakomybę už asmens padarytą veiką. Skiriant administracines nuobaudas, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda ar jos tikslus įgyvendinanti administracinio poveikio priemonė, kurias paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kurios, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežtos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-58-697/2017). ANK 28 straipsnio 1 dalies nuostatomis, ši administracinio poveikio priemonė gali būti skiriama tik jeigu nusižengimas padarytas naudojantis šia specialia teise.

Nagrinėjamoje byloje neginčytinai nustatyta, jog R. M. padarytas nusižengimas išimtinai susiję su specialia teise vairuoti transporto priemones ir padarytas ja naudojantis. ANK 422 straipsnio 9 dalyje numatyta, jog už ANK 422 straipsnio 5 dalyje padarytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių, todėl institucija priimdama skundžiamą nutarimą ir taikė R. M. administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą.

Pažymėtina, jog administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kuriam taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. Tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan.

Teismas, įvertinęs šios bylos medžiagą, daro išvadą, kad tokių aplinkybių šioje byloje nėra ir R. M. nėra pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas. R. M. administracine tvarka už kelių eismo taisyklių pažeidimus yra baustas tris kartus, nusižengimo padarymo metu turėjo galiojančią administracinę nuobaudą už kelių eismo taisyklių pažeidimą, vėl patrauktas administracinėn atsakomybėn už kitą šiurkštų kelių eismo taisyklių pažeidimą. R. M. dar prieš darydamas nusižengimą galėjo ir privalėjo pats numatyti ir įvertinti galimas pasekmes, kilsiančias jam dėl nusižengimo padarymo, todėl turi prisiimti ir neigiamus tokio veikimo padarinius. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo savo skunde ir teismo posėdžio metu jokių naujų esminių aplinkybių, nenurodė. Byloje nėra pagrindo neskirti R. M. administracinio poveikio priemonės ar skirti ją trumpesniam laikotarpiui negu numatyta kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, nes R. M. padarė vieną iš šiurkščiausių nusižengimų – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, teisė vairuoti transporto priemones jam atimta minimaliam įstatyme nustatytam laikotarpiui. Pagal teismų praktiką pažeidimą padariusio asmens darbas, net ir tais atvejais, kai pažeidimą padariusio asmens pareigos yra tiesiogiai susijusios su transporto priemonės vairavimu, o darbinės pajamos yra pažeidimą padariusio asmens pagrindinis pragyvenimo šaltinis, nėra esminės aplinkybės taikyti švelnesnę administracinę nuobaudą, šiuo atveju neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą. Atsižvelgus į išdėstytą, teismas sprendžia, jog švelninti R. M. paskirtą administracinio poveikio priemonę nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

palikti nepakeistą Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Joniškio rajono policijos komisariato 2018 m. gegužės 8 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 62ANR_N-591-2018 nepakeistą ir R. M. skundo netenkinti.

Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo, gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per nutartį priėmusius Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmus.