Kauno apygardos teismo nutartis

2022-05-04 · Civilinė byla Nr. eB2-903-945/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-05-04
Bylos Nr.
eB2-903-945/2022
Teisminio proceso Nr.
2-56-3-00876-2019-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Marius Bartninkas
Suinteresuotas asmuo
A. G.
Civilinė byla Nr. eB2-903-945/2022Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00876-2019-9
Procesinio dokumento kategorija 3.4.3.11(S)KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2022 m. gegužės 4 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Marius Bartninkas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Adminova“ prašymą dėl uždarosios akcinės bendrovės „Korensta“ bankroto pripažinimo tyčiniu, suinteresuotas asmuo A. G.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Kauno apygardos teismo 2019 m. gruodžio 19 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Korensta“ iškelta bankroto byla, bankroto (nemokumo) administratore paskirta UAB „Adminova“ (toliau – nemokumo administratorė). Nutartis įsiteisėjo 2019 m. gruodžio 31 d. Kauno apygardos teismo 2020 m. kovo 3 d. nutartimi patvirtinti bankrutuojančios UAB „Korensta“ kreditorių finansiniai reikalavimai. Kauno apygardos teismo 2020 m. gegužės 14 d. nutartimi nuspręsta bankrutuojančią UAB „Korensta“ likviduoti dėl bankroto.

2. Kauno apygardos teisme 2022 m. kovo 14 d. priimtas likviduojamos dėl bankroto UAB „Korensta“ nemokumo administratorės prašymas UAB „Korensta“ bankrotą pripažinti tyčiniu, priteisti iš suinteresuotojo asmens A. G. bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Prašymas grindžiamas šiais argumentais:

2.1. Įmonės vadovas nevykdė savo, kaip vadovo, pareigų iki bankroto bylos iškėlimo, nes VĮ Registrų centrui nepateikė finansinės atskaitomybės dokumentų už 2018 m., finansinę atskaitomybę už 2016 m. ir 2017 m. pateikė pažeisdamas teisės aktų normas (terminus). Be to, UAB „Korensta“ iškėlus bankroto bylą, buvęs įmonės vadovas neįvykdė pareigos sudaryti ir perduoti nemokumo administratorei įmonės balansą bankroto bylos iškėlimo dienai. Įmonės finansinės atskaitomybės buvęs įmonės vadovas nepateikė ir bankroto bylą nagrinėjančiam teismui.

2.2. Nemokumo administratorei iki šiol nėra perduoti likviduojamos dėl bankroto UAB „Korensta“ turtas ir dokumentai. Pagal 2017 m. balanso duomenis, UAB „Korensta“ turėjo mažiausiai 153 527 Eur vertės materialaus turto, iš jo ilgalaikio turto už 122 797 Eur, trumpalaikis turtas sudarė 28 954 Eur sumą. Buvęs įmonės vadovas nevykdo pareigos perduoti įmonės dokumentus ir turtą nemokumo administratorei, tokiu būdu siekia nuslėpti įmonės dokumentus ir tikrąsias bankroto priežastis. Nemokumo administratorei vienašališkai perėmus nekilnojamąjį turtą, nėra žinoma, ar perimtas visas į 2017 m. įmonės finansinę atskaitomybę įtrauktas turtas, ar liko kito neperduoto/išvaistyto/pasisavinto neregistruoto turto. Suinteresuotasis asmuo A. G. yra atsakingas už įmonės neregistruoto turto neperdavimą, praradimą, sunaikinimą ar paslėpimą. Be kita ko, UAB „Korensta“ naudojosi dviem automobiliais, kurie neperduoti nemokumo administratorei.

2.3. Likviduojamos dėl bankroto UAB „Korensta“ buvęs vadovas A. G. iš esmės viso vadovavimo UAB „Korensta“ laikotarpiu sąmoningai buhalterinę apskaitą tvarkė apgaulingai ir/ar netinkamai. Tokia išvada darytina dėl to, kad nuo įmonės įsteigimo 2015 m. spalio 8 d. įmonė finansinės atskaitomybės dokumentus VĮ Registrų centrui už 2016 m. ir 2017 m teikė vieną kartą – 2018 m. spalio 26 d., nors finansinė atskaitomybė už 2016 m. turėjo būti pateikta iki 2017 m. gegužės 30 d., o finansinė atskaitomybė už 2017 m. – iki 2018 m. gegužės 30 d. Nemokumo administratorės teigimu, UAB „Korensta“ buhalterinė apskaita buvo sąmoningai vedama netvarkingai ir/ar apgaulingai, siekiant nuslėpti tikrąją įmonės finansinę padėtį ir/ar manipuliuoti teikiama informacija, o nuo 2018 m. spalio 26 d. įmonės buhalterinė apskaita nebuvo tvarkoma.

3. Nesant galimybės nustatyti dabartinės suinteresuotojo asmens A. G. gyvenamosios vietos ir darbovietės, taip pat nesant galimybės paskirti kuratoriaus nemokumo administratorei nepareiškus tokio prašymo, suinteresuotajam asmeniui A. G. procesiniai dokumentai įteikti viešo paskelbimo būdu 2022 m. kovo 15 d. Atsiliepimas į nemokumo administratorės prašymą dėl UAB „Korensta“ bankroto pripažinimo tyčiniu negautas.

4. Kauno apygardos teismo 2022 m. kovo 14 d. nutartimi UAB „Korensta“ kreditoriams buvo nustatytas 14 dienų terminas, per kurį jie turėjo pateikti teismui informaciją, galinčią turėti reikšmės UAB „Korensta“ bankroto pripažinimui tyčiniu. Kreditoriai nepateikė teismui tokios informacijos.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Dėl ginčui taikytino teisinio reglamentavimo

5. 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymui (toliau – JANĮ), neteko galios Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas (toliau – ĮBĮ) su visais pakeitimais (JANĮ 153 straipsnis). JANĮ 155 straipsnyje, reglamentuojančiame pereinamąsias nuostatas dėl nemokumo procesų, nustatyta, kad iki 2019 m. gruodžio 31 d. pradėtiems juridinių asmenų nemokumo procesams šio įstatymo (JANĮ) nuostatos taikomos toms asmenų teisėms ir pareigoms, kurios atsiranda arba yra įgyvendinamos jam įsigaliojus, taip pat toms nemokumo procedūroms, kurios pradedamos šiam įstatymui įsigaliojus, išskyrus tam tikras išvardytas šio įstatymo nuostatas. Nagrinėjamu atveju atsakovei bankroto byla iškelta galiojant ĮBĮ nuostatoms, tačiau pareiškimas dėl bankroto pripažinimo tyčiniu byloje gautas jau įsigaliojus JANĮ.

6. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl ĮBĮ galiojimo laiko atžvilgiu ir teismo pareigos taikyti tinkamą įstatymo redakciją, nagrinėjant bylas dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu, išaiškino, kad sąlygų, kokia veikla laikoma tyčiniu bankrotu, apibrėžimas, prezumpcijų elgesio neteisėtumui nustatymas yra materialinio pobūdžio norma, kuriai netaikoma atgalinio galiojimo išimtis. ĮBĮ 20 straipsnyje įtvirtintos taisyklės dėl tyčinio bankroto yra materialiosios teisės normos, apibrėžiančios veiksmų neteisėtumo kriterijus ir nustatančios sankcijas už jų atlikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-277-313/2016).

7. Nemokumo administratorė prašyme dėl UAB Korensta“ bankroto pripažinimo tyčiniu prašo įvertinti buvusio UAB „Korensta“ vadovo A. G. veiksmus iki bankroto bylos iškėlimo (finansinės atskaitomybės dokumentų neteikimą VĮ Registrų centrui, netinkamą buhalterinės apskaitos tvarkymą), todėl nagrinėjamoje byloje, sprendžiant klausimą dėl UAB „Korensta“ bankroto pripažinimo tyčiniu, taikytinos ĮBĮ normos.

Dėl tyčinio bankroto požymių

8. ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalyje tyčinis bankrotas apibrėžiamas kaip įmonės privedimas prie bankroto sąmoningai blogai valdant įmonę (veikimu, neveikimu) ir (arba) sudarant sandorius, kai buvo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus. Sprendžiant dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu, bankroto bylą iškėlusiam teismui būtina nustatyti, ar bankrutuojančios įmonės sudarytais sandoriais bei kitokia šios įmonės veikla buvo nuosekliai ir kryptingai siekiama įmonės nemokumo. Tais atvejais, kai įmonė yra faktiškai nelikvidi arba nemoki, turi būti patikrinama, ar tolesnė tokios įmonės veikla buvo nukreipta dar labiau pabloginti įmonės turtinę padėtį. Šie kriterijai ir kreditorių galimybių nukreipti išieškojimą į įmonės skolininkės turtą suvaržymas arba sąlygų išvengti išieškojimo sudarymas, taip pat sąmoningas išieškojimo pirmenybės atidavimas vėlesniems kreditoriams, žinant, kad ankstesnieji kreditoriai faktiškai neturės į ką nukreipti savo reikalavimų įmonei skolininkei neturint pakankamai turto, reiškia tyčinį bankrotą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-101-313/2019).

9. ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalyje nustatyti kriterijai, kuriais remdamasis teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, o ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalyje nustatytos tyčinio bankroto prezumpcijos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodyta, kad visi ĮBĮ 20 straipsnio 2 ir 3 dalyse įtvirtinti tyčinio bankroto nustatymo kriterijai yra ne savarankiški, o taikomi tik kartu su įstatymo 2 straipsnio 12 dalyje pateikiama tyčinio bankroto apibrėžtimi. Tai reiškia, kad ne bet kokie veiksmai, apibrėžti ĮBĮ 20 straipsnio 2, 3 dalyse, yra pakankami tyčiniam bankrotui konstatuoti, bet tik tie, kurie iš esmės pablogino nemokios įmonės padėtį: jei nėra priežastinio ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo arba ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo, atskiri tyčinio bankroto nustatymo požymiai, įtvirtinti ĮBĮ 20 straipsnio 2, 3 dalyse, gali būti įvertinti naudojant kitas teisės priemones (neteisėtų sandorių pripažinimą negaliojančiais, civilinę atsakomybę, baudžiamąją atsakomybę ir kt.), bet neturi lemti konstatavimo, kad įmonė privesta prie bankroto tyčia (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-119-219/2019).

10. Nagrinėjamu atveju nemokumo administratorė prašymą UAB „Korensta“ bankrotą pripažinti tyčiniu motyvuoja tuo, kad suinteresuotas asmuo A. G. netinkamai vykdė UAB „Korensta“ vadovo pareigas, laiku nepateikdamas VĮ Registrų centrui UAB „Korensta“ finansinės atskaitomybės dokumentų, neperduodamas nemokumo administratorei UAB „Korensta“ turto ir dokumentų, netinkamai tvarkydamas UAB „Korensta“ buhalterinę apskaitą. Taigi, nemokumo administratorė UAB „Korensta“ bankrotą pripažinti tyčiniu prašo ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1, 4, 5 punktuose nustatytais pagrindais.

Dėl UAB „Korensta“ nemokumo momento nustatymo

11. Apeliacinio teismo praktikoje nurodyta, kad, nagrinėjant pareiškimą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, svarbu kuo tiksliau nustatyti įmonės nemokumo momentą. Tik nustačius konkretų nemokumo momentą galima analizuoti buvusių bendrovės vadovų veiksmus ir nustatyti ryšio tarp šių veiksmų ir įmonės nemokumo (ne)egzistavimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugpjūčio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1204-781/2020).

12. Pagal šiai bylai aktualų teisinį reguliavimą, įmonės nemokumas ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje buvo apibrėžiamas kaip įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Įmonės (ne)mokumas nustatomas išanalizavus įmonės finansinius duomenis, iš kurių svarbiausi – įmonės pradelsti įsipareigojimai ir jų santykis su įmonės turto verte.

13. Kaip matyti iš bylos medžiagos, UAB „Korensta“ Juridinių asmenų registre įregistruota 2015 m. spalio 8 d., jos vadovas ir akcininkas nuo įmonės įregistravimo buvo A. G. Kauno apygardos teismo 2019 m. gruodžio 19 d. nutartimi UAB „Korensta“ iškelta bankroto byla. Bankroto bylos iškėlimą inicijavo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius. UAB „Korensta“ finansinė atskaitomybė paskutinį kartą teikta už 2017 m. Iš 2017 m. balanso matyti, kad įmonė turėjo 153 527 Eur vertės turto, iš jo ilgalaikio turto – už 122 797 Eur, trumpalaikis turtas sudarė 28 954 Eur, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 136 794 Eur, iš jų 33 259 Eur per vienerius metus mokėtinos sumos. 2017 metais įmonės veikla buvo pelninga – gauta 12 172 Eur pelno. Kauno apygardos teismo 2019 m. gruodžio 19 d. nutartyje nustatyta, kad buvo įregistruota UAB „Korensta“ nuosavybės teisė į 30 žemės sklypų (ar žemės sklypų dalių), esančių (duomenys neskelbtini), taip pat į du (duomenys neskelbtini) esančius žemės sklypus su nebaigtais statyti pastatais (gyvenamaisiais namais), nekilnojamojo turto rinkos vertė, nustatyta masinio vertinimo būdu, buvo 113 215,25 Eur, UAB „Korensta“ nuosavybės teise transporto priemonių neturėjo, ji buvo įregistruota kaip dviejų transporto priemonių, kurių dalyvavimas viešajame eisme draudžiamas, valdytoja, UAB „Korensta“ buvo 1 apdraustasis asmuo, teismo surinktais duomenimis, atsakovės pradelsti įsipareigojimai siekė 357 359,55 Eur. Įvertinęs tai, kad įstatymų nustatyta tvarka nėra teikiami atsakovės finansinės atskaitomybės dokumentai, atsakovė laiku nemoka įstatymų nustatytų mokesčių, kitų privalomųjų įmokų, pagal teismo turimus duomenis atsakovės pradelsti įsipareigojimai (357 359,55 Eur) viršija įmonės turto vertę, nustatytą tiek pagal teismo turimus aktualius duomenis (113 215,25 Eur nuosavybės teise valdomo nekilnojamojo turto vertė), tiek pagal 2017 m. balanso duomenis, teismas padarė išvadą, jog atsakovė yra nemoki, dėl ko atsakovei keltina bankroto byla ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalies 1 punkto pagrindu.

14. Už 2018 m. UAB „Korensta“ finansinė atskaitomybė nebuvo pateikta, jokie duomenys iš UAB „Korensta“ vadovo taip pat nebuvo gauti, todėl teismas, nustatydamas įmonės nemokumo momentą, remiasi UAB „Korensta“ bankroto byloje surinktais duomenimis. Nors, vadovaujantis 2017 m. UAB „Korensta“ finansinės atskaitomybės duomenimis, negalima konstatuoti, kad nurodytu laikotarpiu įmonė buvo nemoki, iš bylos duomenų darytina išvada, jog įmonės finansinė padėtis esmingai pablogėjo 2018 m. rugsėjo mėn. Vadovaujantis 2019 m. gruodžio 13 d. išrašu iš Antstolių informacinės sistemos registro nustatyta, kad nurodytu laiku atsakovės atžvilgiu buvo vykdomi šie piniginiai išieškojimai: 1 223,19 Eur išieškojimas AB „Lytagra“ (antstolio A. Š. vykdomoji byla Nr. 0110/19/06276), 295,34 Eur sumos išieškojimas AB „Lietuvos draudimas“ (antstolės V. P. vykdomosios bylos Nr. 0186/19/00103 ir 0186/18/02135), 349 032,23 Eur išieškojimas iš įkeisto turto UAB „Kredito garantas“ (antstolio N. A. vykdomoji byla Nr. 0165/18/01018). Ši vykdomoji byla pradėta Vilniaus m. 26-ojo notarų biuro notarės R. D. 2018 m. rugsėjo 13 d. vykdomojo įrašo pagrindu. Duomenų, kad UAB „Korensta“ nurodytu momentu turėjo daugiau turto, nei nurodyta 2017 m. UAB „Korensta“ finansinės atskaitomybės dokumentuose ar buvo nustatyta Kauno apygardos teismo bankroto bylos iškėlimo metu, byloje nėra.

15. Vadovaudamasis įrodymų visuma, teismas sprendžia, kad UAB „Korensta“ faktiškai nemokia tapo ne vėliau kaip 2018 m. rugsėjo mėn., tuomet, kai UAB „Kredito garantas“ įgijo į UAB „Korensta“ reikšmingo dydžio vykdytiną reikalavimo teisę.

Dėl ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodyto tyčinio bankroto požymio

16. ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu įmonės bankrotas pripažįstamas tyčiniu, kai įmonės valdymo organas (organai) nevykdė arba netinkamai vykdė įstatymuose, įmonės steigimo dokumentuose jiems nustatytas pareigas, susijusias su įmonės valdymu. ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punkto formuluotė – pareigų, susijusių su įmonės valdymu, nevykdymas arba netinkamas vykdymas – yra labai abstrakti, todėl ji negali būti aiškinama tokiu būdu, kad bet kurių su įmonės valdymu susijusių pareigų pažeidimas taptų tyčinio bankroto požymiu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-297-915/2018).

17. Nemokumo administratorė ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytu požymiu įvardija aplinkybę, kad buvęs įmonės vadovas nepateikė VĮ Registrų centrui 2018 m. įmonės finansinės atskaitomybės dokumentų, kaip tai numatyta Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme (toliau – ABĮ), be to, finansinę atskaitomybę už 2016 m. ir 2017 m. pateikė pažeisdamas nustatytus terminus.

18. ABĮ 37 straipsnio 12 dalyje nustatyta, kad bendrovės vadovas atsako už metinių finansinių ataskaitų rinkinio sudarymą ir bendrovės metinio pranešimo parengimą; bendrovės dokumentų ir duomenų pateikimą juridinių asmenų registro tvarkytojui (2, 10 punktai). Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (įstatymo redakcija, galiojusi bankroto bylos iškėlimo metu, toliau – BAĮ) 21 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, kad už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas.

19. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad paskutinė UAB „Korensta“ finansinė atskaitomybė yra sudaryta remiantis 2017 m. gruodžio 31 d. duomenimis. Finansinė atskaitomybė už 2018 m. nebuvo pateikta. Minėta, kad įmonės finansinių ataskaitų, metinio pranešimo parengimas ir pateikimas Juridinių asmenų registrui yra įmonės vadovo pareiga. Šios pareigos nevykdymas rodo, kad įmonė vengė viešinti savo finansinius duomenis. Tai netiesiogiai patvirtina teismo nustatyta aplinkybė, kad 2018 m. rugsėjo mėn. UAB „Korensta“ tapo faktiškai nemokia.

20. Pažymėtina, kad Kauno apygardos teismas 2019 m. gruodžio 19 d. nutartyje, kuria buvo iškelta bankroto byla UAB „Korensta“, nustatė 10 dienų terminą nuo teismo nutarties įsiteisėjimo dienos, per kurį UAB „Korensta“ valdymo organai (šiuo atveju – UAB „Korensta“ vadovas A. G.) privalėjo perduoti administratorei įmonės turtą pagal finansinę atskaitomybę, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus. Buvęs įmonės vadovas neįvykdė imperatyviai įstatymo ir bankroto bylą nagrinėjančio teismo nustatytos pareigos sudaryti finansinę atskaitomybę UAB „Korensta“ bankroto bylos iškėlimo dienai.

21. Įvertinęs nurodytas faktines aplinkybes, teismas pripažįsta, kad buvęs įmonės vadovas A. G. nesilaikė įmonių veiklą reglamentuojančių įstatymų, kas atitinka ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintą tyčinio bankroto požymį.

Dėl ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodyto tyčinio bankroto požymio

22. ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatyta, kad teismas bankrotą pripažįsta tyčiniu, jeigu nustato, kad įmonės veikla buvo organizuojama taip, kad kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į įmonės skolininkės turtą buvo apribotos arba panaikintos ir (arba) išieškojimo pirmenybė buvo sąmoningai teikiama tos pačios eilės pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.930¹ straipsnį kreditoriams, kuriems įsipareigojimai atsirado vėliau ir (arba) buvo nepradelsti arba mažiau pradelsti, žinant, jog kreditoriai, kuriems įsipareigojimai pradelsti arba daugiau pradelsti, faktiškai neturės į ką nukreipti savo išieškojimo, nes įmonė nebeturės pakankamai turto.

23. Kaip minėta, Kauno apygardos teismas 2019 m. gruodžio 19 d. nutartyje, kuria buvo iškelta bankroto byla UAB „Korensta“, nustatė 10 dienų terminą nuo teismo nutarties įsiteisėjimo dienos, per kurį UAB „Korensta“ valdymo organai (šiuo atveju – UAB „Korensta“ vadovas A. G.) privalo perduoti administratorei įmonės turtą pagal finansinę atskaitomybę, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus. Buvęs UAB „Korensta“ vadovas iki šios dienos nėra perdavęs nemokumo administratorei įmonės turto pagal balansą ir įmonės dokumentų, todėl nėra galimybės nustatyti bankroto bylos iškėlimo dienai įmonei priklausiusio ir nemokumo administratorės neperimto turto vertės. Tai, kad nemokumo administratorei neperduodamas įmonės turtas ir dokumentai, leidžia pagrįstai manyti, jog buvęs įmonės vadovas siekia nuslėpti įmonės turtą ir dokumentus, kartu ir tikrąsias įmonės bankroto priežastis, netinkamo valdymo aplinkybes, turėjusias įtakos kreditorių galimybėms nukreipti išieškojimą į įmonės skolininkės turtą (ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 4 punktas).

Dėl ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte nurodyto tyčinio bankroto požymio

24. Pagal ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punktą teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, kai teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ir (arba) netinkamai (paslėpti, sunaikinti, sugadinti įmonės apskaitos dokumentai arba netvarkyta ar aplaidžiai tvarkyta teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita arba įstatymų nustatytą laiką neišsaugoti buhalterinės apskaitos dokumentai) ir dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas pridėtinės vertės mokesčio (PVM) arba kitų mokesčių mokėjimo vengimas.

25. Pagal BAĮ 19 straipsnio 1 dalį apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą. BAĮ 21 straipsnio 1, 2 dalys nustatė, kad už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus, už apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą atsako ūkio subjekto vadovas.

26. Netinkamai ir (ar) apgaulingai tvarkoma įmonės buhalterinė apskaita įprastai kliudo nustatyti įmonės komercinės, ūkinės, finansinės būklės rezultatus ar įvertinti turtą. Tai taip pat gali būti kliūtimi identifikuoti tikrąsias įmonės bankroto priežastis. Pagal Lietuvos apeliacinio teismo suformuotą praktiką aplinkybė, kad teismo paskirtam įmonės bankroto administratoriui valdymo organai be svarbių priežasčių neperdavė apskaitos dokumentų, leidžia spręsti apie tyčinį bankrotą kvalifikuojančio požymio – netinkamai ir (ar) apgaulingai tvarkytos įmonės buhalterinės apskaitos, dėl ko įprastai nėra galimybės nustatyti įmonės komercinės, ūkinės, finansinės būklės rezultatus ir įvertinti turtą, identifikuoti tikrąsias įmonės bankroto priežastis, egzistavimą (ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punktas) (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. sausio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-217-381/2015; 2016 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-841-381/2016; 2017 m. sausio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-318-381/2017; kt.).

27. Kaip minėta, buvęs įmonės vadovas nemokumo administratorei neperdavė įmonės turto ir dokumentų. Suinteresuotasis asmuo A. G. neteikė teismui atsiliepimo į prašymą dėl UAB „Korensta“ bankroto pripažinimo tyčiniu, duomenų, dėl kokių priežasčių neperdavė nemokumo administratorei įmonės dokumentų ir turto. Pareigą pagrįsti, kokios priežastys lėmė apskaitos dokumentų neperdavimą, turi atsakingi įmonės valdymo organai (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-217-381/2015; 2018 m. kovo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-534-381/2018).

28. Buvusiam įmonės vadovui nepagrindus, kodėl nemokumo administratorei neperduotas įmonės turtas ir dokumentai, yra pagrindas spręsti apie tyčinį bankrotą kvalifikuojančio požymio – netinkamai ir (ar) apgaulingai tvarkytos įmonės buhalterinės apskaitos, dėl ko nėra galimybės nustatyti įmonės komercinės, ūkinės, finansinės būklės rezultatus ir įvertinti turtą, identifikuoti tikrąsias įmonės bankroto priežastis, egzistavimą (ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punktas).

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

29. Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad UAB „Korensta“ bankrotą nulėmė ne verslo nesėkmė, o tyčiniai buvusio įmonės vadovo A. G. veiksmai, todėl egzistuoja ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1, 4, 5 punktuose numatyti pagrindai pripažinti UAB „Korensta“ bankrotą tyčiniu.

30. Nemokumo administratorei nepateikus įrodymų apie turėtas bylinėjimosi išlaidas, jų atlyginimo klausimas nesprendžiamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 2 straipsnio 12 dalimi, 20 straipsnio 2 dalies 1, 4, 5 punktais, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 ir 291 straipsniais,

nutaria:

patenkinti nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Adminova“ prašymą ir likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Korensta“ bankrotą pripažinti tyčiniu.

Nutarties kopiją išsiųsti nemokumo administratorei.

Nutarties kopiją suinteresuotajam asmeniui A. G. išsiųsti paskutinės žinomos deklaruotos gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje adresu, taip pat įteikti viešo paskelbimo būdu.

Įpareigoti nemokumo administratorę su nutartimi supažindinti kreditorius.

Nutarčiai įsiteisėjus, ne vėliau kaip kitą darbo dieną nutarties kopiją pateikti prokurorui dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Nutartis per septynias dienas nuo jos įteikimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.

Teisėjas Marius Bartninkas