Panevėžio apygardos teismo nutartis

2011-12-13 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-942-511-2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-12-13
Bylos Nr.
1A-942-511-2011
Teisminio proceso Nr.
1-50-2-00020-2011-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Eligijus Gladutis, Evaldas Vanagas, Bronė Vidzėnienė
Nuteistasis
A. K.
Nukentėjusysis
D. S., V. K.
Advokatai
Raimundas Kurklietis
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-942-511/2011Teisminio proceso Nr. 1-50-2-00020-2011-4Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.6. (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. gruodžio 13 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, sudaryta iš teisėjų Eligijaus Gladučio (kolegijos pirmininkas), Evaldo Vanago ir Bronės Vidzėnienės,

sekretoriaujant Rimai Pačešiūnienei,dalyvaujant:prokurorui Evaldui Šidlauskui,nuteistajam A. K.,gynėjui advokatui Raimundui Kurkliečiui,nukentėjusiesiems D. S. ir V. K.,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. K. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011-09-30 nuosprendžio, kuriuo A. K. pripažintas kaltu pagal BK 284 str.ld. ir nubaustas laisvės atėmimu 1 metams. Vadovaujantis BK 75 str. 1 d., 2 d. 2 p., 7 p.,67 str. 2 d. 9 p., 72² str., bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, per laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį įpareigojan atsiprašyti nukentėjusiųjų ir be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms bei paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant 6 mėnesių terminą baudžiamojo poveikio priemonei atlikti. Priteista iš A. K. nukentėjusiajam V. K. 1000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, D. S. 2000 Lt neturtinės bei 441,98 Lt turtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. K. nuteistas už tai, kad 2010 m. lapkričio 25 d., apie 12.30 val., Panevėžio rajone, Smilgių sen., (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) g. 10 esančiame kieme, t.y. viešoje vietoje pašalinių asmenų akivaizdoje grasinimais bei įžūliu elgesiu, pasireiškusiu fizinio smurto panaudojimu prieš V. K. ir D. S., t.y. V. K. į traktoriaus priekabą kraunant daiktus, rėkdamas įlėkęs į kiemą, necenzūriniais žodžiais keikdamas ir baugindamas V. K. ir D. S., vieną kartą kumščiu smogė V. K. į veidą, padarydamas jam nubrozdinimus kaktos kairėje pusėje ir tuo nežymiai sutrikdydamas V. K. sveikatą, po ko, tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, po vieną kartą spyrė D. S. į dešinės kojos kelį ir pilvą bei kumščiu vieną kartą smogė nukentėjusiajai į kairę ranką, padarydamas jai kraujosruvas pilvo dešinėje pusėje, dešinėje šlaunyje, kairiame žaste, nubrozdinimą ir kraujosruvą dešinės blauzdos išoriniame paviršiuje ir tuo nežymiai sutrikdydamas D. S. sveikatą, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Šalies argumentai

Nuteistasis A. K. apeliaciniu skundu prašo nuosprendžio dalį, susijusią su civiliniu ieškiniu, pakeisti ir priteisti mažesnį atlygintinos neturtinės žalos dydį. Skunde teigiama, jog teismas priteisė per didelį atlygintinos neturtinės žalos dydį nukentėjusiesiems V. K. ir D. S.. Teismas, priteisdamas neturtinę žalą, neatsižvelgė į tai, kad nukentėjusieji V. K. ir D. S. patys 2010-11-25 atvykę į apelianto namus netinkamai elgėsi ir pažeidė viešąją tvarką, kas matyti iš liudytojų E. O. L., E. L., R. B., N. K. parodymų, jog V. K. ir D. S. koliojosi, šūkavo, kėlė triukšmą, V. K. stumdė N. K., ėmė jam nepriklausančius daiktus. Apelianto tėvai V. ir N. K., ruošdamiesi skyryboms, buvo pasidaliję santuokoje įgytą turtą. Kai atvyko V. K. su D. S. pasiimti daiktų, apeliantas dirbo, namuose nebuvo. Jam paskambino žmona D. K. ir motina N. K., kvietė parvažiuoti į namus, nes V. K. stumdo motiną, N. K., ima jam nepriklausančius daiktus, įlenkė mašiną, kad jis ir D. S. kelia triukšmą. Apeliantas parvažiavęs namo gynė motiną ir sudavė tėvui V. K. vieną smūgį ranka į veidą. V. K. buvo pasiėmęs jam nepriklausančius baldus: spintą, komodą, o taip pat senelio daiktus. N. K. anksčiau ne kartą kreipėsi į policiją, nes V. K. vartojo smurtą prieš ją, girtavo, naktimis triukšmavo , šoko prieš ją su peiliu, o kai apeliantas motiną užstodavo, tai V. K. puldavo ir apeliantą. Teismas neatsižvelgė ir į liudytojo G. G. parodymus, kad į Panevėžio raj. policijos komisariatą paskambino N. K., kviesdama atvykti. Atvykęs jis negalėjo nuraminti priešiškai nusiteikusių vieni kitų atžvilgiu konflikto pdalyvių, jie rėkavo, buvo įžūlūs. V. K. veidas buvo sužalotas, o ant D. S. sužalojimų nematė. Dirbdamas apylinkės inspektoriumi ne kartą yra anksčiau baudęs V. K. už girtavimą viešoje vietoje, koliojimąsi prieš žmoną. Teismas neatsižvelgė ir į tai, kad buvo padarytas nesunkus nusikaltimas, į pasekmes - buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Teismas, priteisdamas neturtinę žalą, neatsižvelgė į tai, kad apelianto materialinė padėtis yra sunki, jis aš vienas išlaiko šeimą: žmona nedirba, augina dešimties mėnesių amžiaus kūdikį, apeliantas dirba pas ūkininką Z. M. pagal neterminuotą sutartį ir gauna nedidelį atlyginimą.

Nuteistasis ir gynėjas prašė apeliacinį sundą tenkinti, nukentėjusieji ir prokuroras - atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo apeliacinis skundas atmetamas.

Apeliaciniame skunde nėra keliamas apelianto kaltės bei bausmės klausimai. Ginčijamas tik priteistos neturtinės žalos dydis.

Sprendimą dėl neturtinės žalos atlyginimo teismas motyvavo, atsižvelgė į visumą įstatyme numatytų neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų - pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, padarytos turtinės žalos dydį, nuteistojo turtinę padėtį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismas nustatė, jog nukentėjusiajam V. K. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Dėl nusikaltimo nukentėjusysis V. K. patyrė stresą, baimę, pažeminimą, dėl sužalojimo skausmą, sužalojimo vietoje liko randas. Nukentėjusiajai D. S. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Dėl nusikaltimo ji patyrė fizinį skausmą, baimę, stresą, pažeminimą. Teismas taip pat atsižvelgė, jog nukentėjusioji yra neįgali, todėl padaryta žala nukentėjusiajai labiau juntama. Teismas atsižvelgė, jog žala padaryta tyčiniais nusikalstamais veiksmais. Teismas mažindamas atlygintinos žalos dydį, atsižvelgė ir į nuteistojo turtinę padėtį.

Nuteistojo argumentai dėl to, jog pagrindas žalos atlyginimui mažinti yra tai, jog konfliktą sukėlė pats nukentėjusysis V. K., yra nepagrįsti. Iš bylos medžiagos matyti, jog konfliktai tarp šalių vyksta jau seniai, tačiau byloje nėra nustatyta, jog būtent šio įvykio metu fizinio smurto pavartojimą būtų išprovokavęs pačių nukentėjusiųjų elegesys ir dėl to būtų pagrindo mažinti neturtinės žalos atlyginimą. Liudytojų E. O. L., E. L., R. B. parodymais, į kuriuos nurodo nuteistasis, teismas nesivadovavo pagrįstai, dėl šių liudytojų parodymų nuosprendyje motyvuotai pasisakė, teisėjų kolegija su šiais motyvais sutinka ir jų nekartoja.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus sužalojus sveikatą, yra sužalojimo padariniai ir dėl to patirti dvasiniai išgyvenimai, kurie vertinami, atsižvelgiant į nukentėjusio asmens patirtų praradimų dydį, jų įtaką tolesniam gyvenimui, darbinei veiklai, šeiminiams santykiams; asmeniui veikiant tyčia paprastai padaroma didesnė neturtinė žala negu neatsargios kaltės atveju; be to, žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali būti lemiamas kriterijus nustatant neturtinės žalos dydį.

Nukentėjusioji D. S. dėl neturtinės žalos atlyginimo reiškė 5000 litų, o nukentėjusysis V. K. - 3000 litų civilinį ieškinį. Teismas šiuos ieškinius patenkino tik dalinai, priteisdamas V. K. 1000 litų, o D. S. - 2000 litų neturtinės žalos atlyginimo. Teisėjų kolegija sprendžia, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, tinkamai laikėsi CK 6.250 straipsnio 2 dalies nuostatų, atsižvelgė į veikos padarinius, žalą padariusio asmens tyčinę kaltę, taip pat ir turtinę padėtį (kas ypač akcentuojama skunde), kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Priteistos neturtinės žalos dydis iš esmės aititinka teismų praktikoje priteisiamas sumas panašiose bylose (kasacinės nutartys Nr. 2K-412/2009, Nr. 2K-537/2008 ir kt. ). Labiau mažinti nukentėjusiesiems priteistas neturtinės žalos atlyginimo sumas nėra pagrindo, todėl nuteistojo skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

Nuteistojo A. K. apeliacinį skundą atmesti.

Teisėjai Eligijus GladutisEvaldas VanagasBronė Vidzėnienė