Panevėžio apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Ričardo Gilio,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistojo A. K. apeliacinį skundą dėl Kupiškio rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 23 d. nuosprendžio, kuriuo A. K. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 178 str. 1 d. ir nubaustas laisvės atėmimo bausme 6 (šešiems) mėnesiams.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. K. nuteistas už tai, kad 2012 m. lapkričio 13 d., apie 17 val., (duomenys neskelbtini), D. J. priklausančio gyvenamojo namo kambaryje, pagrobė svetimą, D. J. priklausantį turtą: piniginę 10 litų vertės ir joje buvusius pinigus - 400 litų, tuo nukentėjusiajai D. J. padarydamas 410 litų turtinę žalą.

Apeliaciniu skundu nuteistasis A. K. prašo švelninti Kupiškio rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 23 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę. Teigia, kad teismas neatsižvelgė į tai, kad jis atlygino visą padarytą žalą, teismo salėje su D. J. susitaikė ir nukentėjusioji prašė netaikyti jam laisvės atėmimo, be to, neatsižvelgė į tai, kad jis augina nepilnametę dukrą gimusią 2010 metais Jo manymu, teisinga bausmė būtų nesusijusi su laisvės atėmimu.

Teismo posėdyje nuteistojo gynėja prašo apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašo apeliacinį skundą atmesti.

Apeliacinis skundas atmetamas.

Nuteistasis A. K. neneigia savo kaltės padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 str. 1 d., tačiau nurodo, kad bausmė yra per griežta.

Kolegija, patikrinusi skundžiamo nuosprendžio teisėtumą apeliacinio skundo ribose, padarė išvadą, kad pirmosios instancijos teismas bausmę už A. K. padarytą nusikalstamą veiką paskyrė, vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso VIII skyriuje įtvirtintais bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais.

Baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalies sankcija numato šias alternatyvias bausmes: viešuosius darbus arba baudą, arba laisvės apribojimą, arba areštą, arba laisvės atėmimą iki trejų metų. Nagrinėjamu atveju prielaidų daryti išvadai, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam A. K. šešių mėnesių trukmės laisvės atėmimo bausmę už jo padarytą nusikalstamą veiką, pažeidė nurodytus baudžiamojo įstatymo reikalavimus, nėra. Iš bylos duomenų matyti, kad A. K. tyčinį nusikaltimą padarė, esant neišnykusiam ir įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintam teistumui, todėl vadovaujantis BK 27 straipsnio 1 dalimi, yra laikomas recidyvistu. Pagal BK 56 straipsnio 1 dalį teismas recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę. Tai reiškia, kad laisvės atėmimas yra tipinė bausmė recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą, leidžianti įgyvendinti BK 41 straipsnyje įtvirtintą bausmės paskirtį. Kaip minėta, apeliantas padarė tyčinį savanaudišką nusikaltimą, siekdamas įsigyti pinigų girtavimui. Veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnis). Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad A. K. jau yra eilę kartų teistas už smurtines bei savanaudiškas nusikalstamas veikas, tačiau tai neturėjo jokios įtakos nuteistojo elgesiui pakeisti. Baustas administracine tvarka už smulkų svetimo turto pagrobimą bei alkoholinių gėrimų gėrimą arba girto pasirodymą viešose vietose (b.l.41-45). Teismas įvertino atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi. Nuteistojo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalto apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Atsižvelgus į paminėtas aplinkybes, teismo už nesunkų nusikaltimą paskirta laisvės atėmimo bausmė, kuri savo dydžiu yra artima minimaliai jos ribai, negali būti laikoma aiškiai per griežta.

Apeliacinio skundo teiginių, kad apeliantas atlygino nukentėjusiąjai padarytą žalą ir su ja susitaikė, apeliacinės instancijos teismui pateiktos baudžiamosios bylos ir apeliacinio skundo medžiaga nepatvirtina, byloje yra tik duomenys, kad pirmos instancijos teismo posėdyje apeliantas žadėjo atlyginti žalą nukentėjusiajai ateityje, o nukentėjusioji pareiškė, kad tokiu (žalos atlyginimo) atveju apeliantui atleistų. Duomenų apeliacinės instancijos teismui, kad iki apeliacinės instancijos teismo posėdžio žala nukentėjusiajai atlyginta, nepateikta. Lengvinančia aplinkybe žalos atlyginimas gali būti pripažįstamas tik realiai atlyginus žalą, o ne pažadėjus tai padaryti (BK 59 straipsnio1dalies 3 punktas).

Kaip jau minėta A. K. nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu. Sutinkamai su BK 38 straipsnio 2 d. recidyvistas negali būti atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiam asmeniui susitaikius. Apeliacinio skundo argumentai, kad bausmė apeliantui švelnintina ir dėl to, kad jis augina mažametę dukrą, irgi atmetami. Į aplinkybę, kad asmuo augina mažametį vaiką, atsižvelgiama tik tuo atveju, kai yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala ir kaltininkas išlaiko mažamečius vaikus, kurių dėl paskirtos įstatyme numatytos bausmės nebus kam prižiūrėti. Tokios sąlygų visumos nėra nustatyta.

Kolegija daro išvadą, kad keisti Kupiškio rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 23 d. nuosprendį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo A. K. apeliacinį skundą atmesti.