- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2011-06-01
- Bylos Nr.
- A-261-2117-11
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00365-2010-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Dainius Raižys (pirm.), Skirgailė Žalimienė, Stasys Gagys (pran.)
- Pareiškėjas
- V. K.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos
- Kategorijos
- 15.2.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 15.2.2.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Skirgailės Žalimienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 13 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. K. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (Pravieniškių 2-ųjų pataisos namų-atvirosios kolonijos teisių perėmėja), dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas V. K. (toliau – ir pareiškėjas, apeliantas) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių 2-jų pataisos namų-atvirosios kolonijos (teisių perėmėja – Pravieniškių pataisos namai-atviroji kolonija) 5000 Lt neturtinę žalą.
Skunde (b.l. 5, 18) pareiškėjas paaiškino, kad atliekant bausmę Pravieniškių 2-uosiuose pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje 2009 m. birželio 4 d. jam paskelbus bado akciją iš jo buvo paimti maisto produktai. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierė pripažino, kad paminėtų produktų paėmimas ir pridavimas laikinai saugoti sandėlyje laikytinas biurokratizmu. Pareiškėjas pabrėžė, kad pataisos namų pareigūnai veikė ne pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus, kurie nenumato, kad iš nuteistojo asmens bado akcijos metu galima atimti to asmens asmeninį maistą, todėl pareiškėjas turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą.
Šalies argumentai
Atsakovas, atstovaujamas Pravieniškių 2-ųjų pataisos namų-atvirosios kolonijos, su skundu nesutiko ir prašė atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepimas
Atsiliepime į skundą (b.l. 19-22) Pravieniškių 2-ieji pataisos namai-atviroji kolonija paaiškino, kad produktai iš pareiškėjo buvo paimti paskelbus jam bado akciją 2009 m. birželio 4 d. pagal aktą Nr. 12-5033 ir atsižvelgiant į Pravieniškių 2-ųjų pataisos namų-atvirosios kolonijos Sveikatos priežiūros tarnybos medikų rekomendacijas. Nutraukus bado akciją šie produktai V. K. buvo grąžinti. Atstovas pabrėžė, kad Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo įstatymai nenumato draudimo paimti laikinam saugojimui produktų iš nuteistojo jo badavimo akcijos metu, todėl šiuo atveju Pravieniškių 2-ųjų pataisos namų-atvirosios kolonijos administracija pareiškėjui paskelbus bado akciją veikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, o paimant iš pareiškėjo laikinam saugojimui produktus, tarp kurių buvo ir vienas kilogramas druskos, nerekomenduojamos vartoti pareiškėjui Sveikatos priežiūros tarnybos medikų, atsakovas nepadarė jokių priešingų teisei veiksmų ir atsakovo veiksmuose kaltės nėra.
II.
Kauno apygardos administracinis teismas 2010 m. rugsėjo 13 d. sprendimu pareiškėjo V. K. skundą atmetė kaip nepagrįstą.
Teismas analizavo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271, 6.246, 6.247, 6. 248, 6. 249 straipsnių nuostatas. Teismas pabrėžė, kad viešoji (valstybės ar savivaldybės) atsakomybė CK 6.271 straipsnyje numatytais atvejais atsiranda esant tik trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444– 619/2004; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-330/2008).
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nurodė, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų sampratą, yra pažymėjęs, kad neteisėtumas galėtų pasireikšti tik tada, kai būtų nustatoma, jog valdžios institucijų darbuotojai neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. gegužės 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-499/2007). Taip pat Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, kad, sprendžiant administracinės teisės subjekto veiklos neteisėtumo klausimą, kiekvienu konkrečiu atveju yra būtina nustatyti, kokios teisės normos buvo pažeistos ir kaip šie pažeidimai pasireiškė, t. y. neigiamos tam tikros veikos pasekmės savaime negali būti laikomos pakankamu pagrindu konstatuoti šios veikos neteisėtumą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. spalio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A11-1642/2005).
Teismas nustatė, kad 2009 m. birželio 4 d., atlikdamas nuobaudą kamerų tipo patalpose V. K. pareiškė apie badavimą, kurį nutraukė 2009 m birželio 9 d. Neplaninės kratos, įvykusios 2009 m. birželio 4 d., metu iš pareiškėjo buvo paimti šie produktai: šokoladinis kremas (1 vnt.), druska (1 kg.), obuoliai (6 vnt.), svogūnai (14 vnt.). Minėti daiktai buvo paimti laikinam saugojimui ir grąžinti nutraukus badavimą (b.l. 31-33).
Teismas nurodė, kad pataisos įstaigos administracijos veiksmai, nuteistajam pareiškus apie badavimą, reglamentuoti Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių XLIII skyriuje, kuriame nėra teisės normos, draudžiančios turėti su savimi maisto produktų. Teismas, aiškindamas Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 220 punkto nuostatas, padarė išvadą, kad nuteistieji, atliekantys nuobaudas kamerų tipo patalpose, gali turėti maisto produktų nepriklausomai nuo to, kad buvo paskelbta apie badavimą, o Pravieniškių 2-ųjų pataisos namų-atvirosios kolonijos administracijos veiksmai paimant iš V. K. laikinam saugojimui išvardintus maisto produktus, nors ir atsižvelgiant į Pravieniškių 2-ųjų pataisos namų-atvirosios kolonijos Sveikatos priežiūros tarnybos medikų rekomendacijas yra neteisėti CK 6.246 straipsnio prasme.
Teismas pažymėjo, kad pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Teismo posėdžio metu pareiškėjas negalėjo nurodyti, kuo pasireiškė jam padaryta neturtinė žala, nes teigė, jog vien tik atsakovo neteisėti veiksmai yra pakankamas pagrindas neturtinei žalai priteisti. Teismas padarė išvadą, kad Pravieniškių 2-ųjų pataisos namų-atvirosios kolonijos administracijos veiksmai paimant iš V. K. laikinam saugojimui išvardintus maisto produktus nors ir galėjo sukelti jam dvasinius išgyvenimus, emocinę depresiją, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą, tačiau tokia dvasinė skriauda, galėjusi pasireikšti vienu arba keletu iš išvardintų elementų, buvo vienkartinio pobūdžio ir momentinė. Teismas taip pat padarė išvadą, jog neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksniai ar veiksmai yra pakankamai intensyvūs, yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad maisto produktai iš pareiškėjo buvo paimti paskelbto badavimo metu, nuo birželio 4 iki 9 dienos 3 kartus per parą į kamerą pareiškėjui buvo tiekiamas karštas maistas, kurį valgyti jis atsisakė, todėl tokie skundžiami Pravieniškių 2-ųjų pataisos namų-atvirosios kolonijos administracijos veiksmai nepatvirtina pareiškėjo teisės į piniginę kompensaciją, o nepateikus jokių įrodymų, kurie leistų konstatuoti neturtinės žalos atsiradimą, apibūdinamą CK 6.250 straipsnyje, skundas atmestinas.
III.
Pareiškėjas V. K. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 13 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – priteisti pareiškėjui 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimą.
Apeliacinis skundas (b. l. 76-77) grindžiamas šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
1. Teismas pažeidė pareiškėjo teisę tikslinti teismo posėdžio protokolą, kadangi protokolo nuorašas pareiškėjui buvo atsiųstas kartu su teismo sprendimu.
Šalies argumentai
2. Pareiškėjas pirmosios instancijos teismui išsamiai paaiškino neturtinės žalos atsiradimo aplinkybes.
3. Pareiškėjo, kaip nuteistojo teisės gali būti suvaržytos tik įstatymu.
Atsakovas Lietuvos valstybė su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepimas
Pravieniškių 2-ieji pataisos namai-atviroji kolonija, atstovaujanti atsakovą Lietuvos valstybę, atsiliepime į apeliacinį skundą (b.l 85-87) nurodė, kad:
1. Nuteistajam V. K. paskelbus bado akciją Pravieniškių 2-ieji pataisos namai-atviroji kolonija veikė pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 118 straipsnyje numatomą tvarką ir atliko teisėtus veiksmus. Tai patvirtina Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. kovo 13 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I-51-554/2010.
2. Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai yra pakankamai intensyvūs, yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu. Atsižvelgiant į tai, kad maisto produktai iš pareiškėjo buvo paimti paskelbto badavimo metu t. y. 2009 m. birželio 4-9 dienomis, o nuteistajam V. K. badavimo metu 3 kartus per parą į kamerą buvo tiekiamas karštas maistas, kurį valgyti jis atsisakė, tokie skundžiami Pravieniškių 2-ųjų pataisos namų-atvirosios kolonijos veiksmai nepatvirtina pareiškėjo teisės į piniginę kompensaciją.
Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu pareiškėjas paaiškino apeliacinio skundo argumentus ir prašė apeliacinį skundą patenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad skundžiami Pravieniškių 2-ųjų pataisos namų-atvirosios kolonijos administracijos veiksmai nepatvirtina pareiškėjo teisės į piniginę kompensaciją, o nepateikus jokių įrodymų, kurie leistų konstatuoti neturtinės žalos atsiradimą, apibūdinamą CK 6.250 straipsnyje, skundas atmestinas.
Apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliacinį skundą grindžia tuo, kad teismas, priimdamas sprendimą, netinkamai įvertino faktines aplinkybes bei neteisingai taikė bei aiškino teisės aktus, reglamentuojančius ginčo santykius.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad tinkamas faktinių aplinkybių vertinimas bei teisės taikymas sprendžiant ginčą yra neatsiejamai susiję. Tik nustačius teisiškai reikšmingus faktus, kurie yra būtini tinkamam teisės taikymui, priimtas sprendimas gali būti pripažintas teisėtu ir pagristu. Todėl apeliacinio skundo argumentai dėl faktinių aplinkybių vertinimo ir teisės taikymo bei aiškinimo vertintini kartu.
Byloje nustatyta, kad pareiškėjui atliekant laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių 2-uosiuose pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje administracijos pareigūnai, pareiškėjui paskelbus bado akciją, 2009 m. birželio 4 d. surašius aktą Nr. 12-5033 paėmė jam priklausančius maisto produktus ir juos grąžino 2009 m. birželio 9 d. nutraukus bado akciją.
Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs pirmosios instancijos teismo sprendimą, konstatuoja, kad šios aplinkybės atitinka byloje nustatytus įrodymus ir jas tirti iš naujo nėra pagrindo.
Bausmių vykdymo kodekso 5 straipsniu nustatyti teisėtumo principai numato, kad nuteistų asmenų teisių bei laisvių apribojimus ir nuteistų asmenų pareigas nustato tik Lietuvos Respublikos įstatymai (2 d.). Bausmės vykdymo institucija arba pareigūnas gali veikti tik įstatymų nustatytais būdais ir priemonėmis. Įstatymų nustatytus reikalavimus pažeidę pareigūnai atsako pagal Lietuvos Respublikos įstatymus (3 d.).
Bausmių vykdymo kodeksas ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės nenumato draudimo asmenims paskelbus bado akciją turėti su savimi maisto produktų. Todėl konstatuotina, kad Pravieniškių 2-ųjų pataisos namų-atvirosios kolonijos administracijos pareigūnai paimdami iš nuteistojo V. K. maisto produktus, laikomus kameroje, elgėsi neteisėtai, pažeidė nustatytus teisėtumo principus ir tuo pačiu pareiškėjo kaip nuteistojo teises.
Pareiškėjo prašomos neturtinės žalos atlyginimui pagal CK 6.271 straipsnį yra privalomi civilinės atsakomybės elementai, tai yra: viešojo administravimo subjekto neteisėti veiksmai ar neveikimas, žala ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos. Šios sąlygos yra įrodytos, todėl pareiškėjas turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą.
Teismas, spręsdamas dėl materialios kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio, nustato individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes, atsižvelgdamas į įstatyme bei teismų praktikoje įtvirtintus ir teismo konkrečiu atveju reikšmingais pripažintus kriterijus, į kurių visumą įeina ir aplinkybės, dėl kurių neturtinės žalos atlyginimo dydis gali būti nustatytas ir mažesnis už reikalaujamą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2010).
Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs pareiškėjo pažeistą teisę, nepagrįstai nepriteisė neturtinės žalos atlyginimo. Pirmosios instancijos teismui pareiškėjas nenurodė kuo pasireiškė jam padaryta neturtinė žala, tačiau tokias aplinkybes nurodė apeliaciniame skunde, todėl jos vertintinos.
Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.
Atlygintinos žalos dydį kiekvienu atveju nustato teismas, ištyręs ir įvertinęs visas teisiškai reikšmingas bylos aplinkybes (CK 6.250 straipsnio 2 dalis).
Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad paėmus maisto produktus jis patyrė dvasinę skriaudą. Teisėjų kolegija, įvertinusi aplinkybę, kad maisto produktai buvo paimti kai pareiškėjas paskelbė bado akciją, daro išvadą, jog jis tuo metu dėl savo emocinės būsenos galėjo patirti dvasinį sukrėtimą, todėl jis turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą. Nustatant atlygintinos žalos dydį teismas įvertina tai, kad veiksmas, kuriuo buvo padaryta neturtinė žala, buvo vienkartinis, maisto produktai vėliau pareiškėjui buvo grąžinti, pareiškėjui buvo teikiamas maitinimas nustatyta tvarka, todėl pareiškėjo prašomos priteisti neturtinės žalos atlyginimas mažintinas iki 300 Lt.
Pirmosios instancijos teismas, nepriteisdamas neturtinės žalos atlyginimo, neteisingai taikė ir aiškino materialinės teisės normas ir tai yra pagrindas panaikinti teismo sprendimą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 143 straipsnis). Panaikinus sprendimą priimtinas naujas sprendimas, kuriuo pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies, pareiškėjo naudai iš Lietuvos valstybės priteistina 300 Lt neturtinės žalos (ABTĮ 88 straipsnio 5 punktas).
Pirmosios instancijos teismas procesinių pažeidimų nepadarė. Pareiškėjo prašymu jam buvo išsiųstas teismo posėdžio protokolo nuorašas. Apeliantas nenurodo kaip buvo pažeistos jo procesinės teisės, todėl daroma išvada, jog šioje dalyje apeliacinis skundas yra nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Remdamasi išdėstytais argumentais ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija
n usprendžia:
V. K. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.
Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 13 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.
V. K. skundą patenkinti iš dalies, V. K. naudai iš Lietuvos valstybės priteisti 300 Lt neturtinės žalos.
Sprendimas neskundžiamas.