- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2010-03-15
- Bylos Nr.
- I-51-554/2010
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00305-2009-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Jolanta Medvedevienė, Algis Markevičius, Albina Rimdeikaitė
- Pareiškėjas
- V. K.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių, Pravieniškių
- Advokatai
- Giedrė Martinėnaitė
- Kategorijos
- 15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti teisėjų Algio Markevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jolantos Medvedevienės, Albinos Rimdeikaitės,
atsakovo - Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių 2 pataisos namų – atvirosios kolonijos, įgaliotam atstovui Silvestrui Vainai,
atsakovo - Pravieniškių 2 pataisos namų – atvirosios kolonijos įgaliotam atstovui Silvestrui Vainai,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. K. skundą atsakovams: Pravieniškių 2 pataisos namams – atvirajai kolonijai, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių 2 pataisos namų – atvirosios kolonijos, dėl 2009-06-12 Pravieniškių 2 pataisos namų – atvirosios kolonijos direktoriaus nutarimo Nr. 68-814 panaikinimo, 1000000 Lt neturtinės žalos atlyginimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas teismo prašė:
1) panaikinti Pravieniškių 2 pataisos namų – atvirosios kolonijos direktoriaus 2009-06-12 nutarimą Nr. 68-814, kuriuo jam buvo paskirta nuobauda – uždrausta 1 mėnesį pirkti maisto produktus;
2) priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių 2 pataisos namų – atvirosios kolonijos, 1000000 (vieną milijoną) Lt neturtinės žalos atlyginimui.
Pareiškėjas skunde (b.l. 5-6) nurodė, taip pat paaiškino teismo posėdžio metu, kad šiuo metu atlieka terminuoto laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių 2 pataisos namuose - atvirojoje kolonijoje kamerų tipo patalpose. Šios įkalinimo įstaigos pareigūnai 2009-06-07 ryte atėjo į jo kamerą ir pareikalavo paslaugos – atsistoti. Pareiškėjams pareigūnui atsakė, jog neatsistos, nes badauja ir gydytojai jam rekomendavo daugiau gulėti. Be to, pareiškėjas nurodė, kad reikalavimas atsistoti jį diskriminuoja, žeidžia jo orumą. Po šio įvykio jam nepagrįstai 2009-06-12 buvo paskirta nuobauda – uždrausta pirkti maisto produktus 1 mėnesį. Nuobauda jam buvo paskirta nepagrįstai, nes pareigūnas, skyręs nuobaudą, nesivadovavo Konstitucija, kuri garantuoja pareiškėjui žmogaus teises, o tik Pravieniškių 2 PN-AK direktoriaus įsakymu patvirtintų Taisyklių 2 p., kuris žemina pareiškėją ir diskriminuoja jį kaip žmogų. Nuobauda turi būti panaikinta, nes ji paskirta vadovaujantis antikonstituciniu teisės aktu. Dėl šių veiksmų bei negalėjimo 1 mėnesį pirkti maisto produktus, pareiškėjas patyrė dvasinius išgyvenimus ir prašo priteisti neturtinę žalą, kurią įvertino 1000000 Lt.
Atsiliepimas
Atsakovai ir atsakovų įgaliotas atstovas teismo prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovai atsiliepime į skundą (b.l. 15-18) nurodė, taip pat atsakovų įgaliotas atstovas paaiškino teismo posėdžio metu, kad drausminė nuobauda – draudimas 1 mėnesį pirkti maisto produktus pareiškėjui buvo paskirta pagrįstai, todėl nėra jokio pagrindo atsirasti neturtinei žalai. Prieš skiriant nuobaudą pareiškėjui buvo suteikta galimybė pasiaiškinti dėl padaryto režimo pažeidimo, tačiau jis to motyvuotai nepadarė. Pareiškėjas taip pat dalyvavo Drausmės komisijos posėdyje. Nuobauda pareiškėjui buvo paskirta nepažeidžiant BVK reikalavimų. Jis buvo supažindintas su Direktoriaus nutarimu, tačiau taip pat nemotyvuotai atsisakė jį pasirašyti. Atsakovai ir jų įgaliotas atstovas taip pat nurodė, kad pareigūnai tarnybiniuose pranešimuose nurodė, jog rytinio patikrinimo metu pareiškėjas buvo rastas gulintis lovoje. Pareikalavus atsikelti, pareiškėjas kategoriškai atsisakė. Pats pareiškėjas neneigė aplinkybės, jog gulėjo rytinio patikrinimo metu nusirengęs ir nevykdė pareigūnų reikalavimų. 2009-06-03 Pravieniškių 2 PN-AK Direktoriaus įsakymu Nr. 1-88 patvirtintų Nuteistųjų elgesio taisyklių 2 p. reikalauja, kad nuteistasis atsistotų, kai į patalpą įeina administracijos atstovai. Pareiškėjas su Nuteistųjų elgesio taisyklėmis buvo supažindintas pasirašytinai. Gydytojai pareiškėjui nedraudė atsikelti, kai jis kelias dienas badavo, taip pat administracijoje nebuvo iš gydytojų gauti jokie nurodymai dėl pareiškėjo būsenos.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 str. 1 p.).
Teismui pateiktų įrodymų visuma patvirtina faktines aplinkybes, kad pareiškėjas atlieka terminuoto laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių 2 PN-AK (b.l. 30-33, 36). Administracijos darbuotojai tarnybiniuose pranešimuose nurodė, kad 2009-06-07 rytinio patikrinimo metu ( 8 val. 20 min.) pareiškėjas buvo rastas gulintis lovoje KTP 18 kameroje pilnai nusirengęs. Pareikalavus atsikelti, pareiškėjas kategoriškai atsisakė tai daryti bei vykdyti pareigūnų reikalavimus (b.l. 21-22). Pareiškėjas savo paaiškinime (b.l. 23-24) iš esmės pripažino aplinkybę, jog gulėjo rytinio patikrinimo metu nusirengęs ir nevykdė pareigūnų reikalavimų bei nurodė tik jam vienam suprantamus savo elgesio motyvus. 2006-10-02 Pravieniškių 2 PN-AK Direktoriaus įsakymu Nr. 1-134 patvirtintos nuteistųjų dienotvarkės (b.l. 37-38) duomenys patvirtina, kad kiekvieną dieną 8.15 – 8.45 val. vyksta patikrinimas (skaičiuotė) ir kamerų apžiūra. 2009-06-03 Pravieniškių 2 PN-AK Direktoriaus įsakymu Nr. 1-88 patvirtintų Nuteistųjų elgesio taisyklių (b.l. 27-29) 2 p. reikalauja, kad nuteistasis atsistotų, kai į patalpą įeina administracijos atstovai. Pareiškėjas su Nuteistųjų elgesio taisyklėmis buvo supažindintas 2009-06-04 pasirašytinai (b.l. 35). Kalėjimų departamentas prie LR Teisingumo ministerijos taip pat pritarė šio reikalavimo (atsistoti) tikslingumui (b.l. 60-61). 2009-06-12 Drausmės komisijos posėdyje (b.l. 25-26) buvo pasiūlyta Pravieniškių 2 PN-AK Direktoriui pareiškėjui skirti drausminę nuobaudą – uždrausti 1 mėnesį pirkti maisto produktus. Tam momentui pareiškėjui 36 kartus jau buvo taikytos nuobaudos bei nuo 2009-02-02 jis buvo perkeltas 6 mėnesiams į kamerų tipo patalpas. 2009-06-12 nutarimu Nr. 68-814 (b.l. 19) Pravieniškių 2 PN-AK direktorius pareiškėjui už BVK 110 str. 1 d. 1 p., 2 p. bei Nuteistųjų elgesio taisyklių 2 p. pažeidimus paskyrė nuobaudą – uždraudė 1 mėnesį pirkti maisto produktus. Kalėjimų departamento direktorius savo 2009-07-08 sprendimu (b.l. 10-11) patvirtino, kad Pravieniškių 2 PN-AK direktorius pagrįstai pareiškėjui paskyrė nuobaudą ir, tuo pačiu, atmetė pareiškėjo skundą. 2009-06-04 pareiškėjas raštu pranešė apie bado streiką (b.l. 77). Bado streiką jis savanoriškai nutraukė 2009-06-09 (b.l. 78). Bado streiko metu jis buvo stebimas gydytojo ir jokios rekomendacijos ar nurodymai dėl jo elgesio (ištisai gulėti, neatsistoti ar panašiai) nebuvo duoti nei pačiam pareiškėjui, nei administracijos atstovams (b.l. 73-76).
Teismas pabrėžia, kad spręsdamas iškilusį ginčą bei priimdamas procesinį sprendimą šioje byloje, vadovaujasi nuostata, kad Teismų įstatymo 33 str. 4 d. numato, jog teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina. Konstitucinis teismas 2006-03-28 nutarime pabrėžė, kad Konstitucijoje įtvirtintas teisinės valstybės principas suponuoja jurisprudencijos tęstinumą ir, tuo pačiu, pažymėjo, jog tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat - t. y. jos turi būti sprendžiamos ne sukuriant naujus teismo precedentus, konkuruojančius su esamais, bet paisant jau įtvirtintų (ABTĮ 13 str., 20 str., Teismų įstatymo 31 – 33 str.).
Teismas taip pat atsižvelgia ir į tai, kad Bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 1 str. 1 d. nustato, kad Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo įstatymai nustato bausmių vykdymo ir atlikimo tvarką, sąlygas ir principus. BVK 10 str. 1 d., reglamentuojanti nuteistųjų teisinę padėtį, numato, kad bausmes atliekantys Lietuvos Respublikos piliečiai turi visas Lietuvos Respublikos piliečiams įstatymų nustatytas teises, laisves ir pareigas su apribojimais, kuriuos numato Lietuvos Respublikos įstatymai ir teismo nuosprendis. BVK 10 str. 2 d. nustato, kad bausmes atliekančių užsieniečių teisinę padėtį taip pat nustato Lietuvos Respublikos įstatymai, reglamentuojantys šių asmenų teises, laisves bei pareigas jiems esant Lietuvos Respublikoje, Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys, Lietuvos Respublikos įstatymai ir teismo nuosprendis. Iš to seka, jog pareiškėjas uždaro tipo įstaigoje – Pravieniškių 2 PN-AK objektyviai negali turėti LR piliečio teisių pilna apimtimi (ABTĮ 57 str.). BVK 142 str. 1 – 3 d. nustato nuobaudų rūšis, kurios gali būti skiriamos nuteistiesiems už režimo reikalavimų pažeidimą. BVK 143 str. 1 d., 3 d. nustato, kad nuobauda skiriama tam įgalioto pareigūno nutarimu arba įsakymu ir tik pažeidimą padariusiam nuteistajam, o BVK 143 str. 8 d. numato galimybę apskųsti paskirtos nuobaudos pagrįstumą bei teisėtumą aukštesniam pareigūnui (šiuo atveju – Kalėjimų departamento direktoriui). 2003-07-02 Teisingumo ministro įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau tekste – Taisyklės) 236 p. numato, kad Drausmės komisija yra pataisos įstaigos direktoriaus patariamoji institucija. Taisyklių 202 p. nustato, kad tik įstaigos direktorius arba jį pavaduojantis pareigūnas turi teisę nuteistiesiems skirti nuobaudas, numatytas BVK. BVK 12 str. 1 d. nustatyta, kad nuteistieji privalo vykdyti įstatymų reikalavimus ir laikytis jiems nustatytų elgesio taisyklių. BVK 12 str. 2 d. nurodyta, kad nuteistieji privalo vykdyti bausmės vykdymo institucijos, įstaigos arba pareigūno nurodymus ir įsakymus. BVK 110 str. 1 d. 1 p. įtvirtinta nuostata, kad laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji privalo laikytis nustatytos pataisos įstaigų tvarkos. BVK 110 str. 1 d. 2 p. imperatyviai reikalauja, kad nuteistieji vykdytų pataisos įstaigos administracijos reikalavimus. Teismui pateiktų duomenų visuma duoda neginčijamą pagrindą išvadai, kad Pravieniškių 2 PN-AK direktoriaus, įvertinęs nuteistojo asmens bylos duomenis, pateiktus administracijos pareigūnų tarnybinius pranešimus, pareiškėjo paaiškinimą, Drausmės komisijos posėdžio protokolo duomenis, kurie patvirtino, jog pareiškėjas, įėjus administracijos pareigūnams į 18 kamerą rytinio patikrinimo metu, gulėjo neapsirengęs, neatsistojo ir sąmoningai visiškai nereagavo į teisėtus pareigūnų reikalavimus atsikelti, turėjo pakankamą pagrindą pareiškėjui paskirti nuobaudą – uždrausti 1 mėnesį pirkti maisto produktus už BVK 110 str. 1 d. 1 p., 2 p. ir Pravieniškių 2 PN-AK Nuteistųjų elementariojo elgesio taisyklių 2 p. pažeidimus. Atsakovo įgaliotas atstovas nurodė, kad pareiškėjas dalyvavo Drausmės komisijos posėdyje, pats pareiškėjas skunde šios aplinkybės neginčija, be to, Drausmės komisijos posėdis vyko 2009-06-12, o pareiškėjas baigė badauti dar 2009-06-09. Bylos duomenys taip pat patvirtina, kad Pravieniškių 2 PN-AK Direktorius atsižvelgė į visas aplinkybes, turinčias tiesioginės įtakos drausminės nuobaudos rūšies parinkimui ir pagrįstai parinko ginčijamos nuobaudos rūšį bei dydį. Teismas, įvertinęs pateiktų ir teismo posėdyje išnagrinėtų įrodymų visetą, taip pat konstatuoja, kad paskirta drausminė nuobauda nėra aiškiai per griežta, ji atitinka padaryto režimo pažeidimo sunkumą ir pobūdį, skiriant drausminę nuobaudą jokie esminiai procedūriniai pažeidimai nebuvo padaryti, todėl paskirtos drausminės nuobaudos naikinti nėra jokio pagrindo (ABTĮ 57 str., 88 str. 1 p.). Šios nuobaudos pagrįstumą bei teisėtumą pripažino ir Kalėjimų departamentas prie LR Teisingumo ministerijos (b.l. 10-11). Teismas taip pat konstatuoja, kad bylos nagrinėjimo teisme metu nebuvo nustatyta ir jokių Kalėjimų departamento prie LR Teisingumo ministerijos 2009-07-08 sprendimo Nr. 2S-1880, kuriuo buvo nepatenkintas pareiškėjo skundas, panaikinimo pagrindų nors pareiškėjas šio akto teismui procesine tvarka ir neskundžia (ABTĮ 57 str., 88 str. 1 p.). Be to, bylos nagrinėjimo teisme metu taip pat nebuvo nustatyta ir jokių BVK 118 str., Taisyklių 265 p. - 272 p. pažeidimų iš administracijos pareigūnų pusės laikotarpiu nuo 2009-06-04 – 2009-06-09, kai pareiškėjas buvo paskelbęs apie badavimą.
Pareiškėjas teismo prašo priteisti jo naudai 1000000 Lt neturtinės žalos atlyginimui. Šią žalą pareiškėjas kildina iš, jo manymu, neteisėtų Pravieniškių 2 PN-AK administracijos pareigūnų veiksmų, kurie pasireiškė tuo, kad nepagrįstai buvo suvaržytos jo teisės reikalaujant atsistoti, taip pat nepagrįstai skiriant nuobaudą bei negalint nusipirkti maisto produktų. Dėl to jis patyrė 1 milijono vertės dvasinę skriaudą.
Teismas konstatuoja, kad, remiantis ABTĮ 15 str. 1 d. 3 p. nuostatomis, spręsdami bylas dėl turtinės ir neturtinės (moralinės) žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei jų tarnautojų veiksmais ar neveikimu viešojo administravimo srityje, atlyginimo, administraciniai teismai privalo vadovautis Civilinio kodekso (toliau – CK) normomis. Deliktinė (dėl žalos atsirandanti) atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių. CK 6.246 - 6.250 str. nustatytos sąlygos, kurios yra būtinos civilinei atsakomybei atsirasti: neteisėti veiksmai (veikimas arba neveikimas), įpareigoto asmens kaltė dėl nurodytų veiksmų, kitam asmeniui padaryta žala (nuostoliai arba neturtinė žala) ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų bei atsiradusios žalos. CK 6.271 str. yra nustatytos specialiosios sąlygos, būtinos atsirasti atsakomybei už žalą, padarytą valdžios institucijų neteisėtais veiksmais. Remiantis šio straipsnio 1, 3, 4 dalių nuostatomis, žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų (dėl bet kokio valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmo (veikimo, neveikimo)), kurie tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda tada, kai valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Vadovaujantis paminėtu teisiniu reguliavimu, darytina išvada, kad valstybės civilinei deliktinei atsakomybei atsirasti nėra būtina valstybės valdžios institucijos ar jos tarnautojo (darbuotojo) kaltė dėl asmeniui padarytos žalos, tačiau yra svarbu nustatyti, kad ši valdžios institucija ar jos tarnautojas (darbuotojas) nesilaikė įstatymų – t.y. neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, ir, kad, būtent, dėl to asmeniui buvo padaryta žala. Terminas „valdžios institucija“ (CK 6.271 str. 2 d.) CK 6.271 straipsnio prasme reiškia bet kokį viešosios teisės subjektą (valstybės ar savivaldybės instituciją, pareigūną, valstybės tarnautoją ar kitokį šių institucijų darbuotoją ir t.t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas, o terminas „aktas“ (CK 6.271 str. 3 d.) reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ir savivaldybės institucijų priimti teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t.t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis). Minėto įstatymo straipsnio 4 dalyje įtvirtinta nuostata, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Taigi, pagal CK 6.246 - 6.250 str. nuostatas esminė valstybės prievolės dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo sąlyga yra atitinkamos valdžios institucijos neteisėti aktai, neveikimas taip, kaip pagal įstatymus ji privalėjo veikti. Pagal minėtą teisinį reglamentavimą tiek turtinė, tiek neturtinė žala asmeniui gali būti atlyginama nustačius, kad tokia žala jam kilo dėl atitinkamo viešojo administravimo subjekto neteisėtų aktų, tačiau neturtinės žalos atsiradimo konstatavimui nebūtina nustatyti, kad asmeniui, tuo pačiu, yra padaryta ir turtinė žala. Šioje byloje pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo gali būti tenkinamas tik nustačius jo nurodytos valdžios institucijos (CK 6.271 str. 2 d.) – Pravieniškių 2 PN-AK neteisėtus aktus (CK 6.271 str. 3 d.), neturtinės žalos padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, nepriklausomai nuo to, ar nustatomas turtinės žalos padarymo faktas. Be to, pagal CK nuostatas (6.250 str. 2 d.) yra nustatyta sąlyga, kad neturtinės žalos atlyginimą numatytų įstatymas. Tarnybos Kalėjimų departamente prie LR Teisingumo ministerijos statuto (toliau – Statutas) 27 straipsnis nustato, kad žalą, kurią eidamas tarnybines pareigas pareigūnas padaro neteisėtais veiksmais ar neveikimu, atlyginama įstatymų nustatyta tvarka. Kaip jau buvo minėta anksčiau, CK 6.271 str. 4 d. numato, kad valstybės civilinė atsakomybė atsiranda tada, kai valdžios institucijų darbuotojai neveikia taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Taigi ir viešojo administravimo subjekto asmeniui padaryta neturtinė žala gali būti atlyginama tik tais atvejais, kai tokia žala padaroma neteisėtais viešojo administravimo subjekto veiksmais ar neveikimu. Pareiškėjo atžvilgiu tokių neteisėtų veiksmų (ar neveikimo) iš Pravieniškių 2 PN-AK administracijos pareigūnų pusės nebuvo nustatyta. Remiantis byloje ištirtais įrodymais bei išdėstytais argumentais, teismas konstatuoja, kad atsakovai nepadarė jokių priešingų teisei veiksmų (arba neveikimo), todėl jų pareigūnų veiksmuose kaltės nėra, taip pat nėra ir pagrindo atsirasti civilinei atsakomybei, nes civilinė atsakomybė galima tik jeigu asmuo kaltas (CK 6.248 str. 1 d.). Kadangi kaltės nėra, todėl pareiškėjas neturi jokio teisinio pagrindo reikalauti iš Lietuvos valstybės atlyginti jam nemotyvuotą 1000 000 Lt neturtinę žalą, nes jam realiai jokia žala nebuvo padaryta. Be to, nei skunde, nei teismo posėdžio metu pareiškėjas visiškai nepagrindė neturtinės žalos dydžio, nors įstatymas tokią pareigą nustato jam (ABTĮ 57 str. 4 d.). Be to, prašomas 1000000 Lt neturtinės žalos dydis aiškiai atitinka jokiems protingumo bei sąžiningumo kriterijams, o tik sudaro prielaidas galimam vertinimui, jog tokiu būdu bandoma piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis.
Pareiškėjas taip pat pareiškė prašymą kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl BVK 142 str., 143 str., 2009-06-03 Pravieniškių 2 PN-AK Direktoriaus įsakymu Nr. 1-88 patvirtintų Pravieniškių 2 PN-AK Nuteistųjų elementariojo elgesio taisyklių 2 p. atitikimo Konstitucijai ir joje įtvirtintoms žmogaus teisėms (vėliau patikslino, jog minėti teisės aktai prieštarauja Konstitucijos 5 str. 1 d., 20 str. 2 d., 29 str. 2 d., 31 str. 1, 2, 4, 6 d., 109 str. 1 d.). ABTĮ 4 str. 2 d. reglamentuoja, jog, jeigu yra pagrindas manyti, kad įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai, teismas turi teisę kreiptis į Konstitucinį teismą dėl nurodyto įstatymo ar kito teisės akto atitikimo Konstitucijai. Minėto prašymo turinį reglamentuoja Konstitucinio teismo įstatymo 67 str. nuostatos. Kolegija, išanalizavusi pareiškėjo paminėtų teisės aktų ir Konstitucijos normų turinį, konstatuoja, kad teismui nekyla pagrįsta abejonė dėl minėtų teisės aktų prieštaravimo Konstitucijai, kaip vientisam ir tiesiogiai taikomam teisės aktui. Be to, pareiškėjas savo prašymo nepagrindė iš esmės jokiais teisiniais argumentais. Jo prašymas (motyvai ir argumentai) yra abstraktaus pobūdžio, teisiškai nemotyvuotas, todėl kreiptis į Konstitucinį Teismą pareiškėjo nurodytais motyvais nėra jokio teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 str. - 87 str., 88 str. 1 p., teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo V. K. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos Vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracinį teismą.