Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2023-09-07 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-824-990/2023

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-09-07
Bylos Nr.
II-824-990/2023
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-00956-2023-8
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Pakeisti nutarimą ir paskirti švelnesnę nuobaudą arba neskirti administracinės nuobaudos
Teisėjas
Mindaugas Ražanskas (pirm.)
Pažeidėjas
I. V.
Institucija
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius
Kategorijos

Skundas administracinio nusižengimo byloje Nr. II-824-990/2023

Teisminis procesas Nr. 4-68-3-00956-2023-8
Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.3; 16.9.10; 21.10 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS

2023 m. rugsėjo 7 d.

VilniusVilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Ražanskas,dalyvaujantteismo posėdžių sekretorei Aldonai Daudaitei,administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui I. V.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo I. V. skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo J. V. 2023 m. liepos 4 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-15967-2023, kuriuo I. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) už administracinių nusižengimų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 417 straipsnio 7 dalyje, 426 straipsnio 1 dalyje, padarymą skirta administracinė nuobauda – 850 eurų dydžio bauda.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Skundžiamo nutarimo esmė

1. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiasis tyrėjas J. V., nustatęs, kad 2023 m. gegužės 7 d. 15.36 val. Bajorų kelyje, Vilniuje, I. V., vairuodama automobilį „Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo neatidi, nesilaikė visų būtinųjų atsargumo priemonių, nesustojo prie kelio ženklo „STOP“, atsitrenkė į pakeliamą užtvarą ir jį apgadino, iš eismo įvykio vietos pasitraukė, pažeidusi Kelių eismo taisykles (toliau – ir KET), eismo įvykio metu padaryta žala neviršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžio, 2023 m. liepos 4 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-15967-2023 I. V. skyrė administracinę nuobaudą – 850 eurų dydžio baudą.

II. Skundo argumentai

2. I. V. Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikė skundą, kuriame prašo panaikinti 2023 m. liepos 4 d. nutarimą ir administracinę teiseną nutraukti. Pareiškėja nurodė, kad tyrėjas neišsamiai ir neobjektyviai išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, nenustatė visų bylai reikšmingų aplinkybių, neapklausė jos, todėl priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą. Ji žodžiu ir raštu teikė informaciją Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus 2-ojo poskyrio vyresniajai tyrėjai A. K. dėl šio įvykio, informavo, kad 2023 m. gegužės 7 d. apie 15 val. bandė išvažiuoti iš parduotuvės (duomenys neskelbtini) aikštelės, esančios (duomenys neskelbtini), susimokėti už stovėjimą aikštelėje ji bandė SMS žinute, tačiau gaudavo nekorektiškus pranešimus. Jai pabandžius privažiuoti prie šlagbaumo po kito automobilio, šlagbaumas trenkė per jos automobilį. Kadangi ji labai skubėjo į (duomenys neskelbtini) šventę ir žinodama, kad UAB (duomenys neskelbtini) šlagbaumai šioje aikštelėje nuolat veikia nekorektiškai (jau ne pirmas kartas, kai šie neatsidaro arba trenkia per automobilį, taip pat anksčiau ji yra įregistravus įvykį UAB (duomenys neskelbtini)), ji planavo susisiekti su UAB (duomenys neskelbtini) vėliau. 2023 m. gegužės 7 d., 19.31 val. ji UAB (duomenys neskelbtini) parašė elektroninį laišką, klausdama, ar ji turi kažką daryti užkritus šlagbaumui, 2023 m. gegužės 10 d. 10.49 val. elektroniniu laišku UAB (duomenys neskelbtini) pateikė situacijos paaiškinimą. 2023 m. gegužės 11 d., 15.09 val. ji gavo UAB (duomenys neskelbtini) atsakymą, kuriame nurodoma, kad kadangi atsitiko eismo įvykis ir buvo pasišalinta iš eismo įvykio vietos, apie įvykį buvo informuota policija, taip pat nurodė, kad peržiūrėję sistemos laiškus ankstesnio jos kreipimosi dėl įvykio šioje aikštelėje nepastebėjo. Telefonu susisiekti su UAB (duomenys neskelbtini) jai nepavyko, todėl 2023 m. gegužės 12 d. 10.47 val. ji pakartotinai elektroniniu paštu kreipėsi į UAB (duomenys neskelbtini) dėl eismo deklaracijos užpildymo ir patekimo į aikštelę klausimo išsprendimo. 2023 m. gegužės 15 d. 11.48 val. ji iš UAB (duomenys neskelbtini) sulaukė atsakymo, pasirašė eismo įvykio deklaraciją, UAB „ERGO draudimas“ UAB (duomenys neskelbtini) atlygino žalą. Nuo 2023 m. gegužės 7 d. ji visais būdais bandė susisiekti su UAB (duomenys neskelbtini) ir išspręsti susidariusią situaciją, tačiau dėl UAB (duomenys neskelbtini) nebendradarbiavimo eismo įvykio deklaraciją pasirašė tik 2023 m. gegužės 15 d. Tyrėjai A. K. ji buvo nurodžiusi, kad UAB (duomenys neskelbtini) šlagbaumai šioje vietoje veikia nekorektiškai. Tyrėja jai paaiškino, kad jai skiria 300 eurų dydžio baudą, o jeigu ji baudos nesumokės, bylą išsamiau nagrinės aukštesnė instancija. Išsamaus nagrinėjimo ji nesulaukė, tik gavo pranešimą apie paskirtą baudą. UAB (duomenys neskelbtini) tyrėjai pateikė arba neteisingus, arba nepilnus duomenis. Tyrėjas J. V. netyrė įvykio aplinkybių, tik nurodė nuorodą į ANK 426 straipsnio 1 dalį ir 417 straipsnio 7 dalį. Tyrėjas nutarime nurodė, kad pažeidėja buvo neatidi, nesilaikė visų būtinųjų atsargumo priemonių, tačiau tyčinių jos veiksmų nenustatė. Tyrėjas nevertino padaryto administracinio nusižengimo pobūdžio, pažeidėjo kaltės formos ir rūšies, asmenybės, atsakomybės lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Ji nėra piktybiška pažeidėja, padaryta veika nebuvo pavojinga, sukėlė tik turtinę žalą, kurią ji pati padėjo nustatyti ir atlygino. Ji nesitikėjo, kad šlagbaumas užkris ant važiuojančio automobilio - kitose aikštelėse šlagbaumai nekrenta ant automobilių, o pakyla užfiksavus kliūtį. Ji ėmėsi visų priemonių susisiekti su UAB (duomenys neskelbtini), kaip numato KET 222 punktas, todėl tyrėjas nepagrįstai jos veiksmus kvalifikavo kaip pasitraukimą iš eismo įvykio vietos pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį. Ji sutinka, kad jos veiksmai galėjo būti kvalifikuoti nebent pagal ANK 417 straipsnio 7 dalį, jeigu pranešimas UAB (duomenys neskelbtini) būtų laikomas netinkamu, tačiau ji nesutinka, kad ji netinkamai pranešė UAB (duomenys neskelbtini), nes kreipėsi į minėtą įmonę ir laukė atsakymo, o UAB (duomenys neskelbtini) nebendradarbiavo ir vilkino laiką. Paskirtos 850 eurų baudos dydis yra diskutuotinas, nes tyrėjas nevertino nei padaryto administracinio nusižengimo pobūdžio, pažeidėjo kaltės formos ir rūšies, asmenybės, atsakomybės lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Ji augina (duomenys neskelbtini) vaiką ir nepagrįstos itin didelės kaip piktybiniam pažeidėjui 850 eurų baudos skyrimas pažeidžia ne tik jos, bet ir jos vaiko interesus, nes pinigų vaiko išlaikymui ji turės skirti mažiau (bylos lapai 1-4).

III. Atsiliepimo į skundą argumentai

3. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiasis tyrėjas G. V. teismui pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad skundžiamas nutarimas priimtas teisėtai ir pagrįstai. Pažeidimas įrodytas administraciniu nusižengimo protokolu, nutarimu administracinio nusižengimo byloje, vaizdo įrašu, pareiškimu ir kita medžiaga. Nors pareiškėja prašo panaikinti minėtą nutarimą ir administracinio nusižengimo bylą nutraukti, tačiau skunde nurodyta, kad pareiškėja suprato sukėlusi eismo įvykį, iš eismo įvykio vietos pasišalino ir apie tai informavo nukentėjusį asmenį UAB (duomenys neskelbtini). Nutarime pareiškėjai inkriminuojami KET 9, 101, 222 punktų reikalavimų pažeidimai, kuriuose yra reglamentuojamos bendrosios eismo dalyvių pareigos, važiavimo pradžia ir manevravimas, transporto priemonių išdėstymas kelyje ir eismo dalyvių pareigos įvykus eismo įvykiui. Pagal KET 222 punktą, jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma – policijai. Pabrėžtina, kad nors skunde nurodoma, jog apie sukeltą eismo įvykį pareiškėja pranešė nukentėjusiajam asmeniui, tačiau ji šios pareigos neatliko tinkamai: eismo įvykį pareiškėja sukėlė 2023 m. gegužės 7 d. 15.36 val., o pirmasis elektroninis laiškas UAB (duomenys neskelbtini) buvo išsiųstas praėjus beveik trims valandoms po eismo įvykio, t. y. 19.31 val., pareiškėjai pasišalinus iš eismo įvykio vietos. Iš minėto elektroninio laiško turinio negalima spręsti, kad pareiškėja praneša apie sukeltą eismo įvykį - šiame laiške nurodoma „Sveiki, išvažinėjau iš (duomenys neskelbtini) aikštelės ir užkrito šlagbaumas. Ką turėčiau daryti? (duomenys neskelbtini)“. Iš byloje surinktų duomenų akivaizdu, kad kelio užtvaras neužkrito ant pareiškėjos automobilio, o ji į šį užtvarą atsitrenkė nesilaikydama KET. Pareiškėja tyčiniais veiksmais, t. y. ignoruodama KET reikalavimus, tinkamai neinformuodama nei nukentėjusiojo, nei policijos, be pateisinamos priežasties pasitraukė iš eismo įvykio vietos, todėl tokie pareiškėjos veiksmai tinkamai ir pagrįstai kvalifikuoti pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį. Pareiškėja suprato sukėlusi eismo įvykį ir iš eismo įvykio vietos pasišalino tyčia, todėl skundžiamą nutarimą priėmęs pareigūnas objektyviai, visapusiškai išnagrinėjęs surinktą medžiagą ir kitus surinktus įrodymus, išsamiai ištyręs visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertinęs byloje esančius įrodymus ir nustatęs būtinus administracinių nusižengimų, numatytų ANK 417 straipsnio 7 dalyje ir 426 straipsnio 1 dalyje, požymius, atsižvelgęs į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmenybę, nusižengimo pobūdį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą. Pareiškėja nurodo, kad būtent UAB (duomenys neskelbtini) nebendradarbiavo ir vilkino laiką, tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad pareiškėja sukėlė eismo įvykį, todėl KET numatyta pareiga transporto priemonės vairuotojui galiojo būtent jai, o ne nukentėjusiajam asmeniui, todėl ji turėjo būti suinteresuota apie eismo įvykį pranešti KET nurodytiems asmenims ar policijai, o ne nerūpestingai išvažiuoti iš eismo įvykio vietos. UAB (duomenys neskelbtini) darbuotoja 2023 m. gegužės 18 d. elektroniniu laišku informavo bylą tiriančią pareigūnę, jog patikrinusi skambučių išrašus nustatė, kad pareiškėja UAB (duomenys neskelbtini) paskambino tik 2023 m. gegužės 10 d. (bylos lapai 81-83).

IV. Teismo posėdžio metu pateikti argumentai

4. Teismo posėdžio metu I. V. nurodė, kad tyrėja A. K. bandė įsiklausyti į jos bylą, prašė pateikti paaiškinimus, bet ji gavo nutarimą, kad užfiksuotas pažeidimas, skirta bauda. Tyrėja jai nurodė, kad ji galės teikti įrodymus aukštesniam teismui. Pareigūnas nepakvietė jos į posėdį ir ji nedavė paaiškinimų. Ji aiškino tyrėjai, kad ji gyvena šalia parduotuvės (duomenys neskelbtini), kurioje apsiperka ne pirmą kartą ir ne pirmą kartą šlagbaumas neatsidarė. Ji visada skambindavo į UAB (duomenys neskelbtini), kuri nurodydavo, kad ji gali važiuoti, o jeigu reikės, su ja susisieks. Eismo įvykio dieną buvo Mamos diena ir ji su vaiku prie parduotuvės prekiavo gėlėmis. Pasibaigus stovėjimo laikui ji siuntė SMS pranešimą. Jai išvažiuojant krito šlagbaumas, kuris, kaip paaiškėjo, susilankstė. Ji siuntė SMS pranešimus. Ji mano, kad jai reikėjo paskambinti, bet ji nepaskambino, nes labai skubėjo. Vakare ji parašė, kad nukrito šlagbaumas, bandė spręsti šią problemą. Kitą dieną jos neįleido į aikštelę, užblokavo, nes ji nesusimokėjo. Ją kvietė į policiją, pasakė, kad yra byla. Ji skambino, rašė, kol per 10 dienų pavyko užpildyti deklaraciją, draudimo bendrovė atlygino žalą. Ji buvo apkaltinta pabėgimu iš įvykio vietos. Jos veiksmai galėjo būti kvalifikuoti pagal ANK 417 straipsnį. Dabar jai skirta didelė bauda. Ji suprastų, jeigu ji būtų pabėgusi iš įvykio vietos, bet ji pati ieškojo, kaip išspręsti situaciją, skambino į UAB (duomenys neskelbtini). Į jos skambučius atsiliepdavo konsultantas, kuris pasakydavo, kad ji rašytų elektroninį laišką. Ji prašo panaikinti nutarimą ir bylą nutraukti arba veiksmus kvalifikuoti pagal ANK 417 straipsnį. Ji supranta, kad jos kaltė yra tame, kad ji nedelsiant neinformavo UAB (duomenys neskelbtini), tačiau būdavo atvejų, kai jai važiuojant užkrisdavo šlagbaumas, po ko ji paskambdavo UAB (duomenys neskelbtini). Ji supranta, kad ji iš karto nepranešė apie eismo įvykį, tačiau ji abejoja, ar tai galima laikyti pabėgimu.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

5. I. V. yra nubausta už administracinių nusižengimų, numatytų ANK 417 straipsnio 7 dalyje ir 426 straipsnio 1 dalyje, padarymą.

6. I. V. neginčija už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 7 dalyje, padarymą jai skirtos administracinės nuobaudos – baudos skyrimo pagrįstumo bei šios administracinės nuobaudos dydžio, taigi teismas aplinkybių, lėmusių administracinės nuobaudos, I. V. skirtos už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 7 dalyje, padarymą, rūšies bei šios nuobaudos dydžio parinkimą I. V., šioje nutartyje nevertina, preziumuodamas, kad skundžiamą nutarimą priėmęs pareigūnas, parinkdamas už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 7 dalyje, padarymą I. V. skirtinos administracinės nuobaudos rūšį bei nustatydamas šios nuobaudos dydį, tinkamai įvertino ANK 34 straipsnyje įtvirtintus kriterijus.

7. Skunde ginčijamas tik už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 426 straipsnio 1 dalyje, padarymą skirtos administracinės nuobaudos pagrįstumas.

8. ANK 426 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teisinė atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant KET, kai padaryta žala neviršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių – tai užtraukia baudą vairuotojams nuo šešių šimtų iki vieno tūkstančio vieno šimto eurų ir neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims – nuo aštuonių šimtų penkiasdešimt iki dviejų tūkstančių eurų. To paties straipsnio 7 dalyje numatyta, kad už ANK 424 straipsnio 1 ar 2 dalyse numatytus administracinius nusižengimus vairuotojams gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vienų iki trejų metų, o neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų iki trejų metų.

9. KET 222 punkte įtvirtinta nuostata, kad jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma, – policijai.

10. BIRT ataskaitų žiūryklėje užfiksuota eismo įvykio data ir laikas – 2023 m. gegužės 7 d. 15.35 val. (bylos lapas 29), tuo tarpu kaip matyti iš I. V. susirašinėjimo su UAB (duomenys neskelbtini), apie eismo įvykį I. V. pranešė tik 2023 m. gegužės 7 d. 19.31 val., t. y. beveik po keturių valandų po eismo įvykio, nurodydama, kad išvažinėjant iš aikštelės užkrito kelio užtvaras (bylos lapai 7-16). Teismo įsitikinimu, tokio I. V. elgesio – pranešimo apie eismo įvykį beveik po keturių valandų po eismo įvykio - negalima laikyti nedelsiančiu KET 222 punkto prasme, o I. V. nurodyta tokio elgesio priežastis - skubėjimas į (duomenys neskelbtini) gimtadienį negali būti laikoma pateisinama priežastimi nesilaikyti KET 222 punkte įtvirtinto reikalavimo, taigi konstatuotina, kad I. V., sukėlusi eismo įvykį – vairuojamu automobiliu nulaužusi kelio užtvarą, dėl ko buvo padaryta turtinė žala, nukentėjusiajam asmeniui nesant įvykio vietoje, apie eismo įvykį nedelsdama nepranešė nukentėjusiajam ar policijai, tokiu būdu ji pažeisdama KET 222 punkto reikalavimus ir pasitraukdama iš įvykio vietos, su kuriuo buvo susijusi, padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 426 straipsnio 1 dalyje.

11. ANK 34 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta nuostata, jog teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

12. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą pažymėjo, kad individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas, teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose konstatuota, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-4-2013, Nr. 2AT-37-2013, Nr. 2AT-53-2014, Nr. 2AT-57-139/2015). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas taip pat yra pažymėjęs, kad teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji. Konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai). Taigi skirti švelnesnę negu straipsnio sankcijoje numatyta nuobaudą, teismas gali tik tuo atveju, kai byloje yra nustatytos išimtinės aplinkybės, jog straipsnio sankcijoje numatytos nuobaudos paskyrimas asmeniui už jo padarytą pažeidimą aiškiai prieštarauja teisingumo principui, tačiau tai nereiškia, kad įstatymas reikalauja nustatyti kažkokias ekstraordinarias aplinkybes. ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymas yra susijęs su aplinkybių, apibūdinančių nusižengimo pavojingumą ir veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu. Ne visada formaliais kriterijais vadovaujantis paskirta įstatymo, nustatančio atsakomybę už padarytą pažeidimą, sankcijoje numatyta nuobauda būtų teisinga įvertinus visas bylos aplinkybes bei kaltininko asmenybę.

13. I. V. veiksmus vertindamas minėtų nuostatų kontekste teismas pažymi, kad I. V., nors ir apie eismo įvykį nedelsdama nepranešė nukentėjusiajam ar policijai, tačiau tai ji padarė tą pačią dieną savo iniciatyva, iš esmės prisipažindama nulaužusi kelio užtvarą ir ieškodama būdų išspręsti šią situaciją. Šios aplinkybės leidžia teismui, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatomis, I. V. skirti mažesnę baudą negu ANK 426 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta minimali bauda – 300 eurų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 1, 6 dalimis, 38 straipsniu, 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 4-6 dalimis,

nutaria:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniojo tyrėjo J. V. 2023 m. liepos 4 d. nutarimą Nr. 10-ANR_N-15967-2023 pakeisti:

Panaikinti nutarimo dalį, kuria I. V. už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnio 1 dalyje, padarymą skirta 850 eurų dydžio administracinė bauda;

Už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnio 1 dalyje, padarymą I. V. skirti 300 eurų dydžio baudą, kurią subendrinus su už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 7 dalyje, padarymą I. V. skirta administracine nuobauda I. V. skirti galutinę 300 eurų dydžio baudą.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Mindaugas Ražanskas