Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2023-01-25 · Baudžiamoji byla Nr. 1-576-1100/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2023-01-25
Bylos Nr.
1-576-1100/2023
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-34789-2022-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Darius Lukaitis
Kaltinamasis
E. B.
Advokatai
Rolandas Raudonius
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-576-1100/2023Teisminio proceso Nr. 1-01-1-34789-2022-0Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.14.10.1; 1.2.23.1.2 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. sausio 25 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Darius Lukaitis,sekretoriaujant Gražinai Puškarovaitei,dalyvaujant prokurorei Olgai Šleiterienei,kaltinamajam E. B., jo gynėjui advokato padėjėjui Rolandui Raudoniui (nuotoliniu būdu),

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka (iš dalies nuotoliniu būdu per programą „Zoom“) išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. B., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirba, studijuoja (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, nustatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 187 straipsnio 1 dalyje, 259 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

E. B. 2022 m. rugsėjo 11 d. apie 6.18 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatyta 2,52 promilių etilo alkoholio koncentracija) ir psichotropinės medžiagos (šlapime rasta amfetamino), kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, rankomis ir kojomis išlaužė UAB „(duomenys neskelbtini)“ grožio salono „(duomenys neskelbtini)“, esančio (duomenys neskelbtini), durų uždarymo mechanizmą už 229,90 Eur ir durų spyną už 121 Eur, įsibrovė į minėto salono patalpas ir ten atsisėdo į kėdę, kurioje jį sulaikė į įvykio vietą atvykę policijos pareigūnai, t. y. sugadino UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš viso 350,90 Eur vertės turtą.

E. B. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje.

Be to, E. B. nuo ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto laiko iki 2022 m. rugsėjo 11 d. apie 7 val., neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai laikė drabužiuose, savo piniginėje, permatomą užspaudžiamą 1 maišelį su nedideliu kiekiu psichotropinės medžiagos – MDMA, kurios masė 0,027 g, kol 2022 m. rugsėjo 11 d. apie 7 val. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus patalpose, esančiose Vilniuje, T. Ševčenkos g. 26, laikino sulaikymo metu postinis R. M. (R. M.) minėtą nedidelį kiekį psichotropinės medžiagos paviršutinės apžiūros metu surado E. B. piniginėje ir paėmė.

E. B. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje.

II. Byloje surinkti įrodymai

Kaltinamasis E. B. teisiamojo posėdžio metu pripažino kaltę dėl nusikalstamų veikų padarymo ir parodė, kad su draugu mieste išgėrė keletą alaus, po to gėrė stipresnius gėrimus. Nepamena, kur ėjo mieste, tik žino, kad nuėjo į klubą, pasimetė su draugu vienas nuo kito. Jis vangiai prisimena, kad su žmonėmis kalbėjosi ir pirko kažką iš jų. Paskui prisimena, kad jį žadino salono kėdėje ir, kai uždėjo antrankius, atsipeikėjo. Galiausiai atsidūrė areštinėje. Galėjo įvykis vykti 2021 m. rugsėjo 11 d. Tą vakarą pirko narkotines medžiagas klube, kurias vartojo. Medžiaga buvo milteliais, reikalinga savo vartojimui. Kiek tą vakarą įsigijo ir kiek mokėjo, nepamena. Po to pareigūnai rado vieną maišelį, kurį laikė piniginėje. Kaltinamojo teigimu, nepamena, ar salone matė apgadinimus. Po to pasidomėjęs sužinojo, kad išlaužė durų spyną. Liudytojai teigė, kad ją išlaužė su petimi. Jis atlygino salonui padarytą žalą, gailisi dėl savo poelgio, nesitikėjo, kad taip gali būti. Anksčiau yra vartojęs „žolės“, tačiau po šio įvykio daugiau narkotinių medžiagų ir alkoholio nevartojo. Laiduoti už jį prašo motinos, nes su ja daugiausiai kontaktuoja, nors gyvena skirtinguose miestuose, tačiau grįžta po studijų ir daug laiko praleidžia kartu, pasitiki ja. Stengiasi su ja susikambanti per savaitę kartą ar dažniau. Pasak kaltinamojo, motinai pats pranešė apie įvykį, buvo skaudu, tačiau motina jį suprato. Motina – jam autoritetas, duotas pažadas motinai jam daug reiškia. Motina padeda jam priimti sprendimus, padeda finansiškai, pataria dėl darbo, jaučiasi už tai skolingas. Šiuo metu jis studijuoja (duomenys neskelbtini), anksčiau yra baustas už KET pažeidimus, tačiau paskirtas baudas sumokėjo. Po įvykio jis padarė išvadas, jam narkotikų nereikia, jų nenori vartoti, kad nepasikartotų tokių situacijų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai paskelbti BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka.

Liudytoja J. D. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovė. 2022 m. rugsėjo 11 d. apie 6.15 val. į savo asmeninį telefono numerį gavo automatinius pranešimus (apie 25 pranešimai buvo gauti iki 6.30 val.) iš apsaugos įmonės „Griffs AG“ dėl signalizacijos suveikimo, dėl bandymo patekti į patalpas, esančias (duomenys neskelbtini). Gavus skambutį iš apsaugos bendrovės, apsaugos darbuotoja jai pasakė, kad įvykio vietoje jau dirba policijos pareigūnai, kad jai, kaip įmonės direktorei, reikia atvykti, kad būtų patikslinta žala. Taip pat jai pasakė, kad matomi suveikimai: „durys“ ir „salė“, 1-a ir 2-a zonos, trečia zona „tarnybinės patalpos“ suveikimo nerodė, tikriausiai nusikalstamą veiką padaręs asmuo užėjęs į jas nebuvo. Atvykusi į vietą ir apžiūrėjusi patalpas, pastebėjo, kad lauko išėjimo durys apgadintos, ant grindų esanti užrakto vieta pasisukusi 180 laipsniu kampu į lauko pusę. Pastebėjo, kad pats durų užrakinimo mechanizmas išlaužtas. Mano, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ padaryta 1000 Eur turtinė žala. Žalą patikslins, kai atvyks duris taisantis specialistas, kuris bendrovei išrašys sąskaitą–faktūrą dėl durų kainos. Užėjusi į patalpas ir jas apžiūrėjusi, nieko, kas sukeltų įtarimą dėl turto sugadinimo, nerado.

Apklausiama papildomai liudytoja J. D. parodė, kad salone, (duomenys neskelbtini), vaizdo filmavimo kamerų nėra, jo vidus nefilmuojamas. 2022 m. rugsėjo 12 d. apie 12 val. į jos saloną atėjo asmuo, kuris 2022 m. rugsėjo 11 d. buvo įsibrovęs į saloną, ir geranoriškai atsiprašė, paklausė kokią žalą jis padarė, bet nieko nepasakė, ar ją atlygins. Ji jam atleido, bet norėtų pareikšti civilinį ieškinį. Jis sugadino įėjimo durų spyną, kurios vertė yra 121 Eur, ir uždarymo durų mechanizmą 229 Eur vertės. Taip pat dėl vykimo į įvykio vietą ir policijos įstaigą patyrė papildomas išlaidas kurui – 50 Eur, taip pat patyrė daug streso, kai buvo pažadinta ryte dėl šio įvykio, todėl patyrė moralinę žalą, kurią vertina 300 Eur. Iš paties salono nieko pavogta, daugiau salone niekas nesugadinta. Asmens, kuris įsibrovė į saloną, nepažįsta, jis į saloną pateko neteisėtai (1 t., b. l. 21, 24).

Liudytojas R. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2022 m. rugsėjo 11 d. apie 7 val. dirbant į Operatyvaus sulaikymo skyriaus patalpas pagal pranešimą (įsibrovimas į parduotuvę) buvo pristatytas sulaikytas asmuo, kaip vėliau paaiškėjo – E. B., kuriam jis atliko paviršutinę apžiūrą. Jo piniginėje rado polietileninį maišelį su rausvos spalvos milteliais, kaip įtariama narkotine medžiaga. Paklausus E. B., kas tai per medžiaga, ar kur įsigijo, šis nieko atsakyti negalėjo (1 t., b. l. 49–50).

Liudytoja I. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2022 m. rugsėjo 12 d. apie 6 val. ryto ji su drauge V. B. ėjo (duomenys neskelbtini) gatve. Pradėjo lyti, jos pasislėpė po stogeliu nuo lietaus. Sustojusios pamatė, kad priešais jas, kitoje gatvės pusėje, vaikinas, maždaug (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, laužėsi į saloną, tiesiog paėmęs už durų rankenos ją tampė. Jis atrodė neadekvatus, vienu metu ji jam sušuko juokais „nesilaužk, niekas neatidarys“, bet jis nesureagavo į tokį pasakymą. Netrukus jam pavyko per jėgą atidaryti duris, jis užėjo į vidų ir viduje užėjo už kampo, nesimatė, ką jis ten daro. Pradėjo kaukti signalizacija, jos su drauge tikėjosi, kad atvažiuos apsauga, tačiau neatvažiavus, nusprendė paskambinti 112. Praėjus maždaug 10 min., kai asmuo pateko į vidų, atvažiavo policijos pareigūnai. Ji su drauge pro vitrinos langą matė, kaip tas vaikinas, kuris įsilaužė į saloną, sėdėjo kėdėje. Pareigūnai jį sulaikė. Vaikinas buvo vienas. Stebint visą situaciją, tikrai neatrodė, kad vaikinas laužėsi į saloną su tikslu ką nors pagrobti (1 t., b. l. 53–54).

Policijos įvykių registro išraše užfiksuotas 2022 m. rugsėjo 11 d. 6.22 val. Bendrajame pagalbos centre gautas asmens pranešimas apie tai, kad (duomenys neskelbtini), pastebėta, kaip vyras bandė laužtis į drabužių parduotuvę (odiniai drabužiai, kailiniai ir aksesuarai), vyras buvo patekęs į vidų, jis viduje. Apsirengęs juodu sportiniu viršumi, sportinėmis raudonomis / mėlynomis kelnėmis (1 t., b. l. 3–7).

2022 m. rugsėjo 11 d. tyrėjo A. J. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2022 m. rugsėjo 11 d. apie 6.18 val. buvo gautas pranešimas, kad į grožio saloną „(duomenys neskelbtini)“, esantį (duomenys neskelbtini), buvo įsilaužta, o tiksliau išlaužta pagrindinių durų spyna. Atvykus į įvykio vietą, buvo rastos išlaužtos pagrindinės durys, o grožio salono viduje sėdėjo akivaizdžiai neblaivus E. B. (1 t., b. l. 8–9).

2022 m. rugsėjo 11 d. vyresniojo tyrėjo K. Š. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2022 m. rugsėjo 11 d. apie 7 val. vyriausiasis postinis R. M. paviršutinės apžiūros metu E. B. piniginėje aptiko permatomą maišelį su viduje esančia rusvos spalvos biria medžiaga, galimai narkotine (1 t., b. l. 13).

2022 m. rugsėjo 11 d. J. D. pareiškime nurodyta, kad 2020 m. rugsėjo 11 d. apie 6.15 val. į telefono numerį gavo automatinį pranešimą iš apsaugą vykdančios įmonės dėl signalizacijos suveikimo, t. y. dėl to, kad buvo bandyta patekti į patalpas, esančias (duomenys neskelbtini). Atvykusi į vietą ir apžiūrėjusi patalpas, pastebėjo, kad lauko išėjimo durys yra apgadintos (padaryta apie 1000 Eur žala), daugiau nieko, kas būtų sulaužyta ar pavogta, nerado (1 t., b. l. 16–17).

2022 m. rugsėjo 11 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu liudytoja J. D. pateikė ekrano nuotraukas su apsaugos pranešimais dėl įsilaužimo (1 t., b. l. 25–28).

2022 m. rugsėjo 15 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu liudytoja J. D. pateikė PVM sąskaitas–faktūras dėl patirtų išlaidų (1 t., b. l. 29–32).

2022 m. rugsėjo 11 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu liudytojas R. M. pateikė permatomą užspaudžiamą maišelį su galimai narkotine medžiaga (1 t., b. l. 38–39).

Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2022 m. rugsėjo 20 d. specialisto išvadoje nurodyta, kad: 1) nuoplovose, paimtose nuo E. B. rankų, narkotinių ar psichotropinių medžiagų pėdsakų nerasta; 2) rausvos spalvos miltelių iš plastikinio maišelio, paimto pas E. B., sudėtyje yra psichotropinė medžiaga – MDMA, kurios masė yra 0,027 g (1 t., b. l. 43–44).

2022 m. rugsėjo 11 d. įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrimas objektas – grožio salonas „(duomenys neskelbtini)“, esantis (duomenys neskelbtini). Paradinės durys yra stiklinės, permatomos. Šalia jų iš kairės pusės yra kolona, o kairiau – nuo žemės prasideda vitrinos langas. Pagrindinių durų rankena yra rudos spalvos, einanti vertikaliai, metalinė. Apšvietus žibintuvėliu rudos spalvos metalinę durų rankeną, kuri pasidengusi purvo lietaus lašais, iš vidinės durų pusės stiklo matomi rankų pirštų pėdsakai, kurie panaudojant blykstę buvo nufotografuoti. Ant durų stiklo iš vidaus buvo matomi rankų pirštų kapiliarinių raštų elementai (rankų pirštų pėdsakai), todėl buvo panaudoti baltos spalvos magnetiniai milteliai, pridėjus mastelinę liniuotę, panaudojant blykstę, buvo atliktos pėdsakų momentinės nuotraukos, pėdsakai buvo išryškinti baltos spalvos magnetiniais milteliais, o panaudojus 3 vnt. šviesių permatomų plokštelių, 3 vnt. pėdsakų, esančių ant durų stiklo iš vidinės pusės, buvo paimti ir supakuoti į voką Nr. 1. Durų užraktas yra durų apačioje, kairėje pusėje apgadintas, nutrūkęs nuo durų. Užėjus į vidų, patenkama į grožio salono pagrindinę patalpą. Kairėje pusėje prie vitrinos lango stovi stalas su įrengta darbo vieta. Ant kairės pusės sienos pakabinti du veidrodžiai su prieš juos pastatytomis kėdėmis. Dešiniau prie sienos stovi spinta, o šalia įrengtos dvi grožio specialisto darbo vietos. Tarp šių yra durys į pagalbines patalpas. Pagrindinėje patalpoje per vidurį stovi keturi krėslai, per vidurį kavos staliukas, tai – laukimo zona. Iš šios patalpos patenkama į pagalbines patalpas ir į antrą grožio salono aukštą. Iš pagrindinės patalpos pro duris patenkama į pagalbines patalpas, į siaurą patalpą, kur prie sienų stovi uždaros spintelės, stalas, šaldytuvas, maisto ruošimo technika. Patalpos gale matomi šiluminiai vamzdžiai. Kairėje pusėje nuo durų į pagalbines patalpas yra tualetas. 2-ame grožio salono aukšte, užlipus laiptais, kairėje pusėje matome 2 įrengtas grožio salono darbo vietas, tiesiai prie sienos stovi spintelė su stalčiais, kita grožio salono įranga ir priemonės. 2-o aukšto patalpa yra atviro – balkono tipo (1 t., b. l. 59–74).

2022 m. spalio 21 d. apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūros objektas yra vaizdo įrašai iš „Body“ kamerų. Vaizdo įrašo „2022_0911_062743_21“ kairiajame kampe matyti užrašas „VLN_PR_619546“ ir pradžios data ir laikas „2022/09/11 06:29:44“. Matoma gatvė, 2 vaizdo įrašo minutę pareigūnus pasitinka 2 merginos, pirma pasakoja, kad vaikinas, priėjęs prie durų, kurios buvo užrakintos, kokias 5 min. jas traukė, daužė, kol jos atsidarė, ir jis įėjo į vidų. Jis buvo be pirštinių ir išėjęs nebuvo. Pareigūnas pro langą pamato sėdintį įtariamąjį salono viduje. Vaizdo įraše „2022_0911_062948_002“ informacija pateikta analogiška įrašui „2022_0911_062743_21“. Vaizdo įraše „2022_0911_063044_022“ matoma pradžios data ir laikas „2022/09/11 06:30:43“. Matomas apsnūdęs vaikinas, sėdintis salono krėsle priešais veidrodį, jo galva yra nuleista. Pareigūnas jam uždeda antrankius, vaikinas nesipriešina, yra vangus. Į pareigūno klausimą, ką jis čia daro, vaikinas atsako, kad jis buvo vakarėlyje ir užėjo pailsėti. Vaikinas pasako savo vardą pavardę – E. B.. Lauke girdima kaukianti signalizacija. Vaizdo įrašuose „2022_0911_063343_023, 2022_0911_063449_003“, „2022_0911_06342_024, 2022_0911_073033_025“ informacijos reikšmingos tyrimui nėra (1 t., b. l. 78–79). Tokios pačios aplinkybės užfiksuotos ir byloje esančiuose vaizdo įrašuose.

Alkoholio kiekio matuokliu 2022 m. rugsėjo 11 d. 7.01 val. patikrinus E. B. blaivumą, nustatytas 1,52 promilių neblaivumas (1 t., b. l. 119).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos 2022 m. rugsėjo 14 d. specialisto išvadoje Nr. T-N 1937/2022(01) nustatyta, kad E. B. šlapime, paimtame 2022 m. rugsėjo 12 d. 10.55 val., rasta amfetamino, nustatyta mažiausia koncentracija 2,58 promilės etilo alkoholio. Šlapime tetrahidrokanabinolio karboksirūgšties nerasta. Imuninės analizės duomenimis, šlapime benzodiazepinų, kokaino, kokaino metabolitų, opiatų nerasta (1 t., b. l. 122).

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Dėl BK 187 straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos padarymo

BK 187 straipsnio 1 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas sunaikino ar sugadino svetimą turtą. Turto sugadinimo objektyvioji pusė pasireiškia alternatyviais veiksmais – svetimo turto sunaikinimu arba sugadinimu, dėl ko turtas tampa nebetinkamas naudoti pagal paskirtį, o subjektyvioji pusė pasireiškia tiesiogine ir netiesiogine tyčia, t. y. būtina įrodyti, kad asmuo savo veiksmais siekia tikslo – sugadinti ar sunaikinti svetimą turtą. Numatytas svetimo turto sunaikinimas reiškia, kad turto vertė iki sunaikinimo viršijo 5 MGL dydį (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-324-303/2015, 2K-355-976/2015 ir kt.). Taigi atsakomybė pagal šio straipsnio 1 dalį kyla sunaikinus ar sugadinus svetimą turtą, kurio vertė viršija 5 MGL (250 Eur) dydžio sumą, bet neviršija 250 MGL (12 500 Eur) dydžio sumos.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog E. B. padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis, apklausiamas teisiamojo posėdžio metu, pripažino, kad bylai reikšmingu laiku ir vietoje išlaužė UAB „(duomenys neskelbtini)“ grožio salono durų uždarymo mechanizmą ir durų spyną, taip sugadino svetimą turtą. Tokią aplinkybę patvirtina liudytojų J. D. ir I. K. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kuriais teismas neturi pagrindo netikėti. Be to, kaltinamojo E. B. kaltę patvirtina J. D. pareiškime policijos įvykių registro išraše, tyrėjo A. J. 2022 m. rugsėjo 11 d. tarnybiniame pranešime užfiksuotos aplinkybės, taip pat 2022 m. rugsėjo 11 d. savanoriškas daiktų, dokumentų pateikimo protokolas, kuriuo liudytoja J. D. pateikė ekrano nuotraukas su apsaugos pranešimais dėl įsilaužimo, 2022 m. rugsėjo 11 d. įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota, kad durų užraktas, esantis durų apačioje, kairėje pusėje, yra apgadintas, nutrūkęs nuo durų, 2022 m. spalio 21 d. apžiūros protokolas, kuriuo apžiūrėti policijos pareigūnų „Body“ kamerų vaizdo įrašai. Aplinkybę, kad kaltinamasis E. B. sugadino svetimą turtą būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir psichotropinių medžiagų, patvirtina alkotesterio kvito rodmenys ir Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos 2022 m. rugsėjo 14 d. specialisto išvadoje Nr. T-N 1937/2022(01) konstatuoti duomenys, iš kurių matyti, kad tuoj pat po aptariamo įvykio E. B. šlapime rasta amfetamino. Teismas nenustatė pagrindo abejoti sugadintų daiktų vertėmis.

Žemesnės instancijos teismas

Taigi, tiek paties kaltinamojo, tiek liudytojų parodymai, vertinant juos kartu su ankščiau aptartais įrodymais, patvirtina, kad kaltinamasis E. B. veikė tiesiogine tyčia, kadangi, išlaužęs grožio salono durų uždarymo mechanizmą ir durų spyną, neabejotinai suvokė savo veikos pavojingumą, numatė, kad tokiais veiksmais bus sugadintas svetimas turtas, ir to norėjo.

Pirmiau išdėstytų įrodymų visuma leidžia konstatuoti, kad E. B. 2022 m. rugsėjo 11 d. apie 6.18 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatyta 2,52 promilių etilo alkoholio koncentracija) ir psichotropinės medžiagos (šlapime rasta amfetamino), kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, rankomis ir kojomis išlaužė UAB „(duomenys neskelbtini)“ grožio salono „(duomenys neskelbtini)“, esančio (duomenys neskelbtini), durų uždarymo mechanizmą už 229,90 Eur ir durų spyną už 121 Eur, įsibrovė į minėto salono patalpas ir ten atsisėdo į kėdę, kurioje jį sulaikė į įvykio vietą atvykę policijos pareigūnai, t. y. sugadino UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš viso 350,90 Eur vertės turtą.

Kadangi sugadinto turto vertė viršija 5 MGL (250 Eur), pripažintina, kad E. B. padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje.

Dėl BK 259 straipsnio 2 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos padarymo

Pagal BK 259 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė nedidelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti.

Pirmiau nurodyti nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų, kad atsirastų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį. Narkotinių ar psichotropinių medžiagų įgijimas suvokiamas kaip veiksmai, kuriuos atlikęs asmuo gauna narkotines ar psichotropines medžiagas (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-218/2009, 2K-353/2007, 2K-32/2006 ir kt.). Psichotropinės ar narkotinės medžiagos gali būti įgyjamos tiek atlygintinai, tiek neatlygintinai, todėl įgijimu pripažįstami tokie veiksmai, kaip pirkimas, išmainymas, skolos atsiėmimas, dovanos gavimas, gavimas veltui ir panašiai. Tuo tarpu narkotinių ar psichotropinių medžiagų laikymas – tai šių medžiagų buvimas kaltininko žinioje, nepriklausomai nuo jų buvimo vietos (su savimi, patalpoje ar kitose vietose).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 5 patvirtintu Narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašu, MDMA yra psichotropinė medžiaga.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog E. B. anksčiau nurodytu laiku ir vietoje neteisėtai laikė psichotropinę medžiagą, neturėdamas tikslo jos platinti.

Kaltinamasis E. B. teisiamojo posėdžio metu pripažino neteisėtą psichotropinės medžiagos laikymo faktą. Pasak kaltinamojo, jis bylai reikšmingu laiku ir vietoje laikė draudžiamą medžiagą savo piniginėje. Tai, kad E. B. anksčiau nurodytu laiku ir vietoje neteisėtai laikė psichotropinę medžiagą, neturėdamas tikslo jos platinti, be kaltinamojo prisipažinimo patvirtina liudytojo R. M. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai apie tai, kad 2022 m. rugsėjo 11 d. apie 7 val. į Operatyvaus sulaikymo skyriaus patalpas pagal pranešimą (įsibrovimas į parduotuvę) buvo pristatytas sulaikytas asmuo, kaip vėliau paaiškėjo – E. B., kuriam jis atliko paviršutinę apžiūrą. Jo piniginėje rado polietileninį maišelį su rausvos spalvos milteliais, kaip įtariama narkotine medžiaga. Teismas nenustatė pagrindo abejoti liudytojo parodymais ar kad jis būtų suinteresuotas bylos baigtimi ir siektų apkalbėti kaltinamąjį. Be kita ko, neteisėto psichotropinių medžiagų laikymo faktą patvirtina ir kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai: vyresniojo tyrėjo K. Š. 2022 m. rugsėjo 11 d. tarnybiniame pranešime nurodyti duomenys ir 2022 m. rugsėjo 11 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolas, kuriame užfiksuota, kad liudytojas R. M. pateikė permatomą užspaudžiamą maišelį su galimai narkotine medžiaga.

Įvertinęs kaltinamojo nurodytas aplinkybes, psichotropinės medžiagos radimo aplinkybes, teismas neturi pagrindo abejoti, kad kaltinamasis suprato, kad neteisėtai disponuoja draudžiama medžiaga, ir norėjo taip veikti, t. y. veikė tiesiogine tyčia.

Teismas, spręsdamas klausimą, ar E. B. laikytos medžiagos kiekiai, t. y. psichotropinės medžiagos – MDMA, kurios masė 0,027 g, atitinka BK 259 straipsnio 2 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos dalyką, remiasi Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 patvirtintomis Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijomis (toliau – ir Rekomendacijos). Pagal šį norminį aktą, nedidelis kiekis psichotropinės medžiagos – MDMA – yra ne daugiau kaip 0,2 g, didelis kiekis – daugiau kaip 20 g. Taigi, psichotropinė medžiaga, kuria disponavo kaltinamasis E. B., neviršija Rekomendacijose nurodyto nedidelio kiekio, todėl atitinka BK 259 straipsnio 2 dalies dispoziciją.

Teismo vertinimu, byloje nėra pakankamai objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad kaltinamasis laikė psichotropinę medžiagą turėdamas tikslą ją parduoti ar kitaip platinti. Nagrinėjamu atveju, pirmiausia pažymėtina, kad jokių išankstinių slapto pobūdžio duomenų apie tai, kad E. B. šią ar panašią medžiagą platino ar galėjo platinti, byloje nėra. Pareigūnai minėtą medžiagą aptiko atsitiktinai, kai sulaikė E. B. padarius kitą nusikalstamą veiką. Antra, tokią išvadą patvirtina paties kaltinamojo parodymai apie tai, kad draudžiama medžiaga buvo skirta asmeniniam vartojimui. Trečia, pagrindą taip manyti sustiprina ir Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos 2022 m. rugsėjo 14 d. specialisto išvadoje Nr. T-N 1937/2022(01) nurodyti duomenys apie tai, kad E. B. šlapime rasta amfetamino (b. l. 122), taigi, be kita ko, jis buvo vartojęs narkotinių medžiagų. Ketvirta, tokia išvada būtų nepagrįsta atsižvelgus į surastos medžiagos nedidelį kiekį.

Nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės patvirtina, kad E. B. veikė tiesiogine tyčia.

Kartu pažymėtina, kad valstybės kaltintojos suformuluotame kaltinime E. B. inkriminuotas BK 259 straipsnio 2 dalyje nustatyto nusikaltimo objektyvusis požymis – įgijimas. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, inkriminuojant kaltininkui nusikalstamos veikos požymius, būtina nustatyti esmines tokios medžiagos įgijimo aplinkybes, t. y. kas konkrečiai, kur, kaip, kokiais veiksmais, iš kokio asmens įgijo narkotines ar psichotropines medžiagas. Teismas apkaltinamajame nuosprendyje turi išdėstyti ir įrodyti pripažintas nusikalstamos veikos aplinkybes, t. y. nurodyti jos padarymo vietą, laiką, būdą, padarinius bei kitas svarbias aplinkybes, taip pat įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvus, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus. Nagrinėjamu atveju byloje nėra gauta patikimų duomenų apie tai, kada konkrečiai, kokiomis aplinkybėmis E. B. įgijo draudžiamą medžiagą. Tokios aplinkybės taip pat nenurodytos jam pareikštame kaltinime. Pats kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu tik abstrakčiai parodė tam tikras galimo neteisėto draudžiamos medžiagos įgijimo aplinkybes, nurodydamas, kad draudžiamą medžiagą įgijo klube, tačiau šiuo atveju nepakanka pripažinti, kad įrodyta minėta alternatyvi veika. Kitų įrodymų, kuriais būtų galima nustatyti tikslias tokias aplinkybes, byloje nesurinkta.

Dėl šios priežasties teismas, vadovaudamasis principu, kad visos abejonės vertinamos kaltinamojo naudai, šalina psichotropinės medžiagos įgijimo požymį iš E. B. pareikšto kaltinimo. Vis dėl to, šis faktas nepaneigia E. B. kaltės padarius BK 259 straipsnio 2 dalyje nustatytą nusikalstamą veiką, kadangi jis realizavo vieną iš BK 259 straipsnio 2 dalyje nustatytų alternatyvių objektyviųjų nusikalstamos veikos požymių – psichotropinės medžiagos laikymą, neturint tikslo jos platinti. To visiškai pakanka pripažinti E. B. kaltu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį.

Taigi byloje įrodyta, kad E. B. nuo ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto laiko iki 2022 m. rugsėjo 11 d. apie 7 val., neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai laikė drabužiuose, savo piniginėje, permatomą užspaudžiamą 1 maišelį su nedideliu kiekiu psichotropinės medžiagos – MDMA, kurios masė 0,027 g, kol 2022 m. rugsėjo 11 d. apie 7 val. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus patalpose, esančiose Vilniuje, T. Ševčenkos g. 26, laikino sulaikymo metu postinis R. M. (R. M.) minėtą nedidelį kiekį psichotropinės medžiagos paviršutinės apžiūros metu surado E. B. piniginėje ir paėmė.

E. B. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje.

IV. Dėl E. B. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

Bylą nagrinėjant teisme, buvo pateikti prašymai atleisti E. B. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą perduodant laiduotojos N. B. atsakomybėn be užstato (1 t., b. l. 188–189).

E. B. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad jis su motina gyvena skirtinguose miestuose, tačiau grįžus daug laiko praleidžia kartu, pasitiki ja. Stengiasi su ja susikambanti per savaitę kartą ar dažniau. Pasak kaltinamojo, motina – jam autoritetas, duotas pažadas motinai jam daug reiškia. Motina padeda jam priimti sprendimus, finansiškai, pataria dėl darbo, jaučiasi už tai jai skolingas.

Galima laiduotoja N. B. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad su sūnumi kalbasi kuo dažniau, kiekvieną dieną susiskambina, susirašo, jis grįžta pas ją studijų laikotarpiu, kartais kas tris, kartais kas dvi savaites. Mano, kad gali padaryti jam didelę įtaką, kalbėjosi apie nagrinėjamą įvykį, jis gailisi, prižadėjo, kad daugiau nebus tokių dalykų. Sūnus gailėdamasis bijojo prisipažinti, jam buvo gėda, bijojo reakcijos, bet labai džiaugiasi, kad jis gruodžio mėnesį prisipažino ir papasakojo, kaip viskas buvo, kad vartojo klube, po to grožio salone apgadino spyną ir atsisėdo į kėdę. Kai sūnus papasakojo, sakė jam, kad buvo labai negerai. Kai sužinojo, kad sūnus vartojo narkotines medžiagas, jai buvo šokas. Ji yra kategoriškai prieš alkoholio ir narkotinių medžiagų vartojimą. Pasak laiduotojos, galvojo, kodėl taip atsitiko. Prieš studijas jie visada būdavo kartu, po to sūnus išvažiavo mokytis. Galbūt dėl vienišumo taip nutiko, sūnus uždaresnis, ramus. Mano, kad sūnui ji – autoritetas, daug kalbėjosi apie tai, jis suprato, kad blogai pasielgė, prižadėjo, kad daugiau taip nebus. Ji pati nevartoja alkoholio ar narkotinių medžiagų. Praeityje yra vieną kartą bausta už KET pažeidimą. Taip pat darbdavio vertinama teigiamai.

Vadovaujantis BK 40 straipsnio 1–2 dalies nuostatomis, asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą su užstatu arba be jo, jeigu asmuo: 1) pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi tam, kad asmenį būtų galima atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, byloje turi būti nustatyta BK 40 straipsnio 2 dalies 1–4 punktuose nurodytų sąlygų visuma (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-86-895/2015).

Pagal kasacinio teismo praktiką, esant nusikalstamų veikų sutapčiai, sprendimui nepakanka konstatuoti tik patį sutapties faktą – būtina nustatyti ir atitinkamą jos formą, ji turi būti tikslinama, kai taikant baudžiamąjį įstatymą reikia apsispręsti, ar konkrečiu atveju yra ideali ar reali sutaptis, nes nuo to priklauso atitinkamo sprendimo svarbūs baudžiamojo įstatymo taikymo klausimai. Baudžiamajame įstatyme realios ir idealios nusikalstamų veikų sutapčių sąvokos neatskleistos, todėl kiekvienu atveju, tik atsižvelgęs į bylos aplinkybes teismas gali konstatuoti, kad nusikalstamų veikų sutaptis yra reali ar ideali (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2A-7-4-699/2015, 2K-144-489/2015, 2K-385/2014, 2K-P-78/2012).

Pagal kasacinio teismo praktiką reali nusikalstamų veikų sutaptis yra tada, kai asmuo savarankiškomis veikomis, paprastai esant tarp jų laiko tarpui, realizuoja dviejų ar daugiau nusikalstamų veikų sudėčių požymius, numatytus skirtinguose ar tuose pačiuose BK straipsniuose ar jų dalyse, o ideali nusikalstamų veikų sutaptis paprastai konstatuojama tada, kai asmuo viena veika (veikimu arba neveikimu) tuo pačiu laiku padaro du ar daugiau nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų, numatytų skirtinguose BK straipsniuose (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-385/2014, 2K-144-489/2015, 2K-345-507/2015, 2A-7-4-699/2015). Tai reiškia, kad išsamus vieningą veiką sudarančių faktų teisinis įvertinimas neišvengiamai reikalauja taikyti daugiau negu vieną, t. y. dvi ar daugiau nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėčių, iš kurių kiekviena turi skirtingą, savarankišką raišką baudžiamojo įstatymo tekste. Nustačius, kad viena veika atitinka kelių nusikalstamų veikų (nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų) sudėties požymius, ideali sutaptis konstatuojama įvertinus padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą, pažeistų vertybių santykį, nusikalstamų veikų baigtumo momentą, laiko tarpą tarp jų, taip pat vadovaujantis baudžiamojo įstatymo normų konkurencijos įveikimo taisyklėmis. Kai kuriais atvejais sutaptį galima laikyti idealia ir tuo atveju, kai kelios veikos padarytos viena po kitos, per trumpą laiko tarpą, įgyvendinant vieningą sumanymą (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-92/2005, 2K-516/2005, 2K-437/2006, 2K-477/2008, 2K-355/2009).

Nagrinėjamu atveju E. B. padarė dvi nusikalstamas veikas, nustatytas BK 187 straipsnio 1 dalyje ir 259 straipsnio 2 dalyje, kurios atitinkamai priskiriamos nesunkių nusikaltimų ir baudžiamųjų nusižengimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis, 12 straipsnis). Pagal bylos aplinkybes nenustatyta, kad kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos viena nuo kitos buvo nutolusios laiko atžvilgiu (kai kaltinamasis apgadino svetimą turtą, jis tuo metu neteisėtai disponavo draudžiama medžiaga), juolab kaip matyti, kaltinamojo apžiūros metu, kai jis buvo sulaikytas po to, kai sugadino svetimą turtą, rasta psichotropinė medžiaga. Anksčiau aptartos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad E. B. nusikalto esant idealiai nusikalstamų veikų sutapčiai. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad baigiamojoje kalboje valstybės kaltintoja prašė teismo atleisti E. B. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, kartu netiesiogiai pripažindama, kad kaltinamasis padarė nusikalstamas veikas esant idealiai sutapčiai (pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad E. B. yra neteistas. Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir gailėjosi dėl savo veiksmų. E. B. ikiteisminio tyrimo metu atlygino civilinės ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ patirtą turtinę žalą (1 t., b. l. 172–176). Tai kartu rodo ir kaltinamojo gailėjimąsi dėl savo neleistino poelgio. Būtina įvertinti E. B. apibūdinančių duomenų visumą. Jis studentas, duomenų apie jo blogus įpročius ar priklausomybes byloje nėra. Kaltinamasis jauno amžiaus, studijuoja, nedirba, neteistas (1 t., b. l. 123), baustas administracine tvarka, turi vieną galiojančią administracine nuobaudą, tačiau padaryti administraciniai nusižengimai nėra šiurkštūs, daugiausia susiję su Kelių eismo taisyklių nesilaikymu, be to, visos paskirtos baudos sumokėtos, jis nebaustas už analogiškus ar panašaus pobūdžio administracinius nusižengimus (1 t., b. l. 124– 126). Taigi E. B. iki nagrinėjamo įvykio iš esmės laikėsi visuomenėje nustatytų elgesio taisyklių. Teismas taip pat atsižvelgia į E. B. duotus paaiškinimus ir jo kritišką požiūrį į neleistinus veiksmus. Remiantis tuo, kas nustatyta, yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi nagrinėjamu atveju nustatytos visos BK 40 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos sąlygos.

Laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Šioje byloje laiduotoja prašoma paskirti kaltinamojo motiną, su kuria kaltinamasis nors kartu ir negyvena, tačiau palaiko artimą ryšį. Nagrinėjamu atveju nėra abejonių, kad E. B. su motina sieja artimi ryšiai, motina jam yra autoritetas. Iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad N. B. dirba, darbdavio vertinama teigiamai (1 t., b. l. 184), anksčiau neteista (1 t., b. l. 190), teismo posėdžio metu nurodė, kad praeityje kartą bausta administracine tvarka. Duomenų, kad ji sistemingai nesilaikytų visuomenėje nustatytų elgesio taisyklių, nėra. Apibendrinant išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad N. B. yra verta teismo pasitikėjimo, yra artima E. B., taigi savo pavyzdžiu, asmeninėmis savybėmis ir nuolatiniu bendravimu gali daryti teigiamą įtaką E. B., kad šis laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų nusikalstamų veikų.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, E. B., padaręs nusikalstamas veikas, nustatytas BK 187 straipsnio 1 dalyje ir 259 straipsnio 2 dalyje, atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį laiduotojos N. B. atsakomybei pagal laidavimą, nustatant 1 metų laidavimo terminą (pagal BK 40 straipsnio 4 dalį, laidavimo terminas nustatomas nuo vienerių iki trejų metų) be užstato, ir baudžiamoji byla nutrauktina. Pastebėtina, kad tokį procesinį sprendimą priimti teismo prašė ir byloje valstybinį kaltinimą palaikiusi prokurorė.

BK 67 straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje nustatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės šio kodekso X skyriuje nustatytais pagrindais, arba lygtinai paleistam iš pataisos įstaigos Bausmių vykdymo kodekso XI skyriuje nustatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės.

Teismas, įvertinęs E. B. padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltinamojo elgesį iki nusikalstamų veikų padarymo ir po jų, teigiamą kaltinamojo asmenybę, daro išvadą, kad šiuo atveju taikyti E. B. baudžiamojo poveikio priemones nėra tikslinga.

V. Kiti klausimai

UAB „(duomenys neskelbtini)“ ikiteisminio tyrimo metu pareiškė civilinį ieškinį dėl 350 Eur turtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 36–37). Kita vertus, bylą nagrinėjant teisme, nustatyta, kad E. B. atlygino minėtai bendrovei visą turtinę žalą, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebeturi pretenzijų (1 t., b. l. 173–175). Esant tokioms aplinkybėms, bylos procesas dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinio ieškinio nutrauktinas.

E. B. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. 1. 109–112). Ši kardomoji priemonė paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintina.

Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 2–4 punktais, nuosprendžiui įsiteisėjus:

1) prie bylos viršelio prisegtą CD laikmeną palikti saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą;

2) sunaikinti 2022 m. spalio 14 d. nutarimu perduotą saugojimui voką, kuriame yra konteineris ir pakuotės, į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus saugojimo kamerą, esančią Vilniuje, Buivydiškių g. 20 (2022 m. lapkričio 10 d. kvitas B, serija BBB Nr. 3PK003117) (1 t., b. l. 45–46);

3) sunaikinti 2022 m. rugsėjo 15 d. nutarimu perduotą saugojimui voką, kuriame yra daktiloskopinė kortelė, į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus saugojimo kamerą, esančią Vilniuje, Buivydiškių g. 20 (2022 m. gruodžio 6 d. kvitas B, serija BBB Nr. 3PK003156) (1 t., b. l. 75–76).

Byloje laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas, priteistinų proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1, 4 dalimis, 304, 305 ir 307 straipsniais,

nusprendžia:

E. B., padariusį nusikalstamas veikas, nustatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalyje ir 259 straipsnio 2 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 1 dalimi, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį laiduotojos N. B. atsakomybei pagal laidavimą 1 (vieniems) metams be užstato ir baudžiamąją bylą nutraukti.

E. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Bylos procesą dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinio ieškinio nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 2–4 punktais, nuosprendžiui įsiteisėjus:

1) prie bylos viršelio prisegtą CD laikmeną palikti saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą;

2) sunaikinti 2022 m. spalio 14 d. nutarimu perduotą saugojimui voką, kuriame yra konteineris ir pakuotės, į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus saugojimo kamerą, esančią Vilniuje, Buivydiškių g. 20 (2022 m. lapkričio 10 d. kvitas B, serija BBB Nr. 3PK003117);

3) sunaikinti 2022 m. rugsėjo 15 d. nutarimu perduotą saugojimui voką, kuriame yra daktiloskopinė kortelė, į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus saugojimo kamerą, esančioje Vilniuje, Buivydiškių g. 20 (2022 m. gruodžio 6 d. kvitas B, serija BBB Nr. 3PK003156).

Išaiškinti kaltinamajam E. B. ir jo laiduotojai N. B., kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Išaiškinti E. B., kad jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Darius Lukaitis