Panevėžio apygardos teismo nutartis

2012-02-03 · Civilinė byla Nr. 2A-58-198/2012

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2011-10-04Panevėžio apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2012-02-03Panevėžio apygardos teismas
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-02-03
Bylos Nr.
2A-58-198/2012
Teisminio proceso Nr.
2-15-3-00311-2011-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Laimutė Sankauskaitė (pirm.), Laimantas Misiūnas, Birutė Jonaitienė (pran.)
Atsakovas
R. J., D. J.
Išvadą teikia
Biržų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius
Civilinė byla Nr. 2A-58-198/2012Teisminio proceso Nr. 2-15-3-00311-2011-0Procesinio sprendimo kategorija: (S) 42.11.1;50.11.2;121.14;121.21
PA NEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. vasario 3 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Laimutės Sankauskaitės,

kolegijos teisėjų: Birutės Jonaitienės (pranešėja), Laimanto Misiūno,

viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės R. J. apeliacinį skundą dėl Biržų rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal Biržų rajono savivaldybės ieškinį atsakovėms R. J. ir D. J., institucija teikianti išvadą byloje – Biržų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl nuomos sutarties su R. J. nutraukimo ir R. J. ir D. J. iškeldinimo iš buto, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas Biržų rajono savivaldybė prašė nutraukti gyvenamosios patalpos nuomos sutartį sudarytą su atsakove R. J. ir iškeldinti atsakoves R. J. ir D. J. iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos bei priteisti iš atsakovės R. J. bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2003 m. vasario 5 d. su R. J. sudaryta gyvenamosios patalpos nuomos sutartis Nr. 181. Kadangi R. J. negyvena nuomojamame bute, o jį faktiškai subnuomoja, taip pat R. J. turi nuosavybės teise gyvenamąsias patalpas (duomenys neskelbtini), o jos dukra D. J. turi nuosavybės teise gyvenamąsias patalpas (duomenys neskelbtini), todėl atsakovė bei jos dukra nepatirtų nuostolių, jei nuomos sutartis būtų nutraukta.

Žemesnės instancijos teismas

Biržų rajono apylinkės teismas 2011 m. spalio 4 d. sprendimu nutraukė 2003-02-05 su atsakove sudarytą Savivaldybės gyvenamosios patalpos nuomos sutartį Nr. 181, dėl gyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), nuomos; iškeldino R. J. ir D. J. iš gyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos. Nustatė, kad 1997-08-18 Biržų rajono mero potvarkiu dviejų kambarių butas, esantis (duomenys neskelbtini), skirtas gyvenimo sąlygoms pagerinti R. J.. Gyvenamasis namas su priklausiniais, esantis adresu (duomenys neskelbtini), 2002-12-30 yra perduotas Biržų rajono savivaldybės nuosavybėn. 2003-02-05 Savivaldybės gyvenamosios patalpos nuomos sutartimi Nr. 181, Biržų rajono savivaldybė R. J. ir jos šeimos nariams suteikė neterminuotai naudoti gyvenamąją patalpą (duomenys neskelbtini). Konstatavo, kad R. J., kuriai yra suteiktas socialinis būstas, juo nesinaudoja. Šiuo butu nesinaudoja ir atsakovės dukra D. J., nes mokosi ir gyvena Klaipėdoje. Atsižvelgęs į byloje esančius įrodymus bei liudytojų: A. J., K. V., Ž. M., A. N. parodymus, darė išvadą, kad atsakovė subnuomavo butą, esantį (duomenys neskelbtini). A. K. bei butą naudojo ne pagal paskirtį. Buto naudojimo ne pagal paskirtį ir subnuomos faktas nėra epizodiškas ir vienkartinis, atsakovės turi kitas gyvenamąsias patalpas, kurios tinkamos gyventi. Konstatavo, jog atsakovės R. J. vienašališkas gyvenamosios patalpos nuomos sutarties 3.4 punkto pažeidimas yra esminis.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovė R. J. prašo Biržų rajono apylinkės teismo 2011-10-04 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Nurodo, kad byloje nėra pakankamų įrodymų, leidžiančių daryti išvadą, kad ji be nuomotojo sutikimo jai išnuomotą gyvenamąją patalpą subnuomojo tretiesiems asmenims. Tai, kad patikrinimo metu A. K. pareiškė, kad bute gyvena atsakovei R. J. leidus, vertintina kritiškai, nes jis buvo suinteresuotas vengti teisinės atsakomybės už apsigyvenimą būste, kuriame to daryti jis neturėjo teisės. Analogiškai vertintinas 2011-03-01 namo, esančio (duomenys neskelbtini), gyventojų skundas ir Biržų rajono policijos komisariato duomenys. Šie įrodymai taip pat tik patvirtina pripažįstamą A. K. gyvenimo bute, ir netinkamo elgesio faktą, tačiau nepateikia jokios informacijos apie aplinkybes, kuriomis jis buvo apsigyvenęs jai išnuomotame savivaldybės būste. Liudytojas E. K. patvirtino, kad bute A. K. apsigyveno jo leidimu. Teismas nepagrįstai rėmėsi aplinkybe, jog atsakovės turi kitas gyvenamąsias patalpas. Atsakovei R. J. nuosavybės teise priklauso tik 11/100 gyvenamojo namo su priklausiniais ir tai negali būti laikoma, kad įvykdžius teismo sprendimą, ji neliks be gyvenamojo būsto. D. J. nuosavybės teise priklausantį butą su priklausiniais, esantį (duomenys neskelbtini), ketina artimiausiu metu parduoti, kad turėtų lėšų studijoms. Todėl teisė gyventi savivaldybės būste atsakovėms yra ypač reikalinga. Tačiau net ir laikant, kad atsakovė R. J. jai išnuomotą patalpą iš tikro be nuomotojo sutikimo subnuomojo tretiesiems asmenims, tai vis viena nesudarytų pagrindo tenkinti ieškinį, nes nei CK 6.595 str., nei kitos teisės normos nenustato, kokią atsakomybę nuomininkui užtraukia šio reikalavimo pažeidimas. Pirmos instancijos teismas laikė, kad CK 6.611 str. nurodytas požymis „gyvenamosios patalpos naudojimas ne pagal paskirtį“ apima ir gyvenamosios patalpos subnuomą be nuomotojo leidimo. Tačiau tokia teismo išvada yra visiškai nepagrįsta. Teigia, kad CK 6.611 str. nurodytą sąvoką „gyvenamosios patalpos paskirtis“ reikia sistemiškai aiškinti su STR 1.01.09:2003 „Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį“, todėl nuomininkas, kaip naudojantis gyvenamąją patalpą ne pagal paskirtį, iškeldintinas tik tuo atveju, jei jis išsinuomotas gyvenamąsias patalpas naudoja kaip viešbutį, administraciniais, prekybiniais tikslais ir pan. Nurodo, kad patalpų subnuoma, net ir be nuomotojo sutikimo, negali būti laikoma gyvenamosios patalpos naudojimu ne pagal paskirtį, nes ir tokiu atveju ji faktiškai naudojama pagal jos paskirtį – žmonėms gyventi. Mano, kad išvadą teikianti institucija – Biržų rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius iš viso negalėjo dalyvauti byloje, nes ji yra Biržų rajono savivaldybės administracijos struktūrinis padalinys ir negalėjo būti nešališka bei pateikti objektyvią išvadą, o teismas negalėjo pateikta išvada vadovautis.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašo apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Mano, kad apeliaciniame skunde minimos priežastys ir aplinkybės, kuriomis yra grindžiamas apeliacinis skundas, iš esmės, pilnutinai ir visapusiškai buvo išnagrinėtos ir aplinkybių teisinis įvertinimas pateiktas teismo 2011-10-04 sprendime. Pilnai palaiko ir pritaria pirmosios instancijos teismo išsakytiems motyvams, argumentams ir aplinkybėms, kurie buvo nustatyti bylos nagrinėjimo metu. Taip pat palaiko savo visus reikalavimus, išdėstytus ieškinyje. Mano, kad pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas, Biržų rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 4 d. sprendimas paliktinas nepakeistu (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Pagal Lietuvos Respublikos CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

Bylos medžiaga nustatyta, kad 1997-08-18 Biržų rajono mero potvarkiu dviejų kambarių butas, esantis (duomenys neskelbtini), skirtas gyvenimo sąlygoms pagerinti R. J. (b.l. 6). Gyvenamasis namas su priklausiniais, esantis adresu (duomenys neskelbtini), 2002-12-30 yra perduotas Biržų rajono savivaldybės nuosavybėn (b.l.12). 2003-02-05 Savivaldybės gyvenamosios patalpos nuomos sutartimi Nr. 181, Biržų rajono savivaldybė R. J. ir jos šeimos nariams suteikė neterminuotai naudotis gyvenamąja patalpa (duomenys neskelbtini) (b.l. 7-8).

Ieškinyje suformuluotas reikalavimas teismine tvarka nutraukti nuomos sutartį dėl to, jog nuomojame bute atsakovės negyvena, butą subnuomoja be ieškovo leidimo ir kad atsakovės nuosavybės teise turi butus.

Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2012 m. sausio 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-7-110/2012 yra konstatavęs, kad nagrinėjant ginčus, kylančius iš socialinių gyvenamųjų patalpų nuomos teisinių santykių, svarbus jų kilimo, t. y. nuomos sutarties sudarymo, momentas, nes socialinio būsto nuomos sutarties sudarymo, vykdymo, nutraukimo tvarkos bei sąlygų reguliavimas kito. Kadangi R. J. tapo pagrindiniu nuomininku po 2003 m. sausio 1 d., todėl šiems nuomos santykiams privalo būti taikomi Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo (toliau – įstatymas) reikalavimai bei CK normos, reguliuojančios tokio pobūdžio sutartinius santykius, o ne apeliantės nurodytas Statybos techninio reglamento 1.01.09:2003 „Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį“, patvirtinto LR aplinkos ministro 2003 m. birželio 11 d. įsakymu Nr. 289 teisės aktas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad asmens teisė į savivaldybei priklausančių ar patikėjimo teise valdomų gyvenamųjų patalpų nuomą turi specifinę socialinę prigimtį, nes tai yra valstybės paramos mažas pajamas turinčioms asmenims (šeimoms) forma. Įstatymo 2 straipsnio 8 punkte nustatyta, kad socialinis būstas – nekomerciniu pagrindu, pagal Vyriausybės nustatytą nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarką nuomojamos savivaldybės gyvenamosios patalpos, skirtos mažas pajamas turintiems asmenims ir šeimoms apgyvendinti pagal šio Įstatymo nustatytas sąlygas. Ši teisės norma reiškia, kad socialinis būstas suteikiamas ne kiekvienam asmeniui, o tik tokiam, kuris atitinka Įstatyme nustatytas sąlygas. Šioje nuostatoje taip pat nustatyta, jog tokio būsto suteikimas reiškia, kad socialinis būstas bus naudojamas pagal tokios patalpos tikslinę paskirtį – jame gyvens asmuo (asmenys), kuriam (kuriems) jis suteiktas. Tai, kad nuomininkė R. J. ir jos šeimos nariai naudosis jiems suteiktu būstu tik pagal tikslinę paskirtį, t. y. jame gyvens, nustatyta atsakovės R. J. ir Biržų rajono savivaldybės 2003 m. vasario 5 d. Nr. 181 sudarytos savivaldybės gyvenamosios patalpos nuomos sutarties 2.1. punkte. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas aiškino ir vertino aplinkybes, susijusias su tuo, ar atsakovė ir jos dukra D. J. gyveno suteiktoje gyvenamojoje patalpoje ir ar jas subnuomojo ir ištyręs liudytojų paaiškinimus bei rašytinius įrodymus konstatavo, kad R. J., kuriai yra suteiktas socialinis būstas, juo nesinaudoja. Šiuo butu nesinaudoja ir atsakovės dukra D. J., nes mokosi ir gyvena Klaipėdoje, todėl atsakovės butą naudojo ne pagal paskirtį bei nepagrįstai jį subnuomavo A. K.. Teisėjų kolegija įvertinusi rašytinius įrodymus: Biržų rajono savivaldybės administracijos 2011-0221 buto patikrinimo pažymą (b.l. 13), (duomenys neskelbtini) namo gyventojų 2011-03-01 prašymą (b.l. 14), Biržų rajono savivaldybės administracijos 2011-02-23 pranešimą (b.l. 16), Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Biržų rajono policijos komisariato viešosios tvarkos skyriaus tyrėjos Ž. M. 2011-01-25 teikimą (b.l. 31), Biržų rajono savivaldybės apžiūros pažymas (62-63), Klaipėdos E. B. menų gimnazijos pažymą (b.l. 42) bei liudytojų: A. J., K. V., Ž. M., A. N. paaiškinimus sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybės ir padarytomis išvadomis, kad R. J., kuriai yra suteiktas socialinis būstas, juo nesinaudoja. Šiuo butu nesinaudoja ir atsakovės dukra D. J., nes mokosi ir gyvena Klaipėdoje, todėl atsakovės butą naudojo ne pagal paskirtį bei nepagrįstai leido gyventi A. K.. Nuomininko pareiga naudoti gyvenamąsias patalpas pagal paskirtį vienos iš pagrindinių nuomininko pareigų, už kurių nevykdymą nuomotojas turi teisę reikalauti nutraukti nuomos sutartį ir nuomininką iškeldinti, jam nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos. Šie pagrindai ir teisiniai padariniai nustatyti CK 6.611 straipsnyje.

Taip pat bylos medžiaga nustatyta, kad R. J. ir D. J. turi nekilnojamąjį turtą. R. J. nuo 2005-11-17 nuosavybės teise priklauso (duomenys neskelbtini) 11/100 pastato Nr. 3696-1003-1019, 1/10 pastato Nr. 3696-1003-1028, 11/100 kitų statinių Nr. 3696-1003-1040, o 11/100 pastatui Nr. 3696-1003-1019 ir 1/10 pastatui Nr. 3696-1003-1028 nustatyta naudojimosi tvarka (b.l. 179-20). D. J. nuosavybės teise nuo 2010-02-12 priklauso (duomenys neskelbtini)esantis butas (b.l. 21-22). Iš pateiktų Biržų rajono savivaldybės administracijos pažymų matyti, kad (duomenys neskelbtini) butas gyventi tinkamas, o bute, esančiame (duomenys neskelbtini)sutvarkius krosnį, atlikus einamąjį remontą bus galima gyventi (b.l. 63-64). CK 6.611 straipsnis aiškintinas kartu su Įstatymo 11 straipsnio 3 dalimi, kurioje nustatyta, kad, asmeniui (šeimai) nuosavybės teise įgijus būstą, socialinio būsto nuomos sutartis su juo nutraukiama nuomos sutartyje nustatyta tvarka. Taigi sistemiškai aiškinant šias įstatymų (CK 6.611 straipsnio ir Įstatymo 11 straipsnio 3 dalies) nuostatas darytina išvada, kad socialinio būsto nuomos sutartis gali būti nutraukiama, o nuomininkas ir jo šeimos nariai gali būti iškeldinami iš nuomojamos patalpos nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos ir tais atvejais, kai jie įsigija būstą. Biržų rajono savivaldybė 2009-11-24 pranešė R. J. dėl 2003 m. vasario 5 d. nuomos sutarties Nr. 181 nutraukimo dėl 3.4 p. pažeidimo bei dėl to, jog turi nuosavybės teise įgijusi gyvenamąsias patalpas (b.l. 15).

Kaip jau buvo minėta nuomininko pareiga naudoti gyvenamąsias patalpas pagal paskirtį yra viena iš pagrindinių nuomininko pareigų, už kurių nevykdymą nuomotojas turi teisę reikalauti nutraukti nuomos sutartį ir nuomininką iškeldinti, jam nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos. Šie pagrindai ir teisiniai padariniai nustatyti CK 6.611 straipsnyje, taip pat asmeniui (šeimai) nuosavybės teise įgijus būstą, socialinio būsto nuomos sutartis su juo nutraukiama nuomos sutartyje nustatyta tvarka (Įstatymo 11 str. 3 d.). Įvertinusi byloje nustatytų aplinkybių visumą, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino ieškovės reikalavimus - nutraukė nuomos sutartį ir iškeldino R. J. ir D. J. iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), nesuteikiant joms kitos gyvenamosios patalpos, kadangi jos turi tinkamus gyventi būstus, savivaldybės bute negyvena, o jame leido gyventi A. K.. Atsižvelgus į virš išdėstytas aplinkybes darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį keisti arba naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo, todėl skundžiamas teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, o atsakovės apeliacinis skundas atmestinas, kaip nepagrįstas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu

nutaria:

Biržų rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Birutė JonaitienėLaimutė SankauskaitėLaimantas Misiūnas