Kauno apygardos teismo nuosprendis

Pranešėjas Viktoras Preikšas Baudžiamoji byla Nr. 1A-209-327/2013

Teisėja Aurelija Naujokienė Teisminio proceso Nr. 1-20-2-00528-2009-1

2013 m. lapkričio 13 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Vikto­ro Preikšo (kole­gi­jos pirmininkas), Algirdo Remeikos ir Valdo Vitunsko, se­kre­to­riau­jant Vilmai Mar­čiukaitytei ir Jūratei Vaškevičiūtei, dalyvaujant prokurorui Audriui Armui, nukentėjusiam ir civiliniam ieškovui J. A., jo atstovei advokatei Valdai Grigonytei, Pre­ky­bos ben­dro­vės (duomenys neskelbtini) atstovui advokatui A. M., išteisintajam A. A. V., jo gynėjui advokatui Linui Stanislovui Bag­do­nui, viešame teismo po­sė­dy­je ape­liacine tvarka išna­gri­nė­jo bau­džiamąją bylą pagal Kauno miesto apy­linkės prokuratūros Antrojo skyriaus prokuroro Audriaus Armo ir Prekybos bendrovės (duomenys neskelbtini) ape­lia­ci­nius skundus dėl Kauno miesto apy­linkės teismo 2012 m. sausio 12 d. nuosprendžio, kuriuo A. A. V. ištei­sin­tas pagal Lietuvos Res­pu­blikos bau­džia­mo­jo ko­dekso (toliau – BK) 189 str. 2 d., nenustačius, jog jo veiksmais pa­da­ry­ta veika, turinti šio nusikaltimo po­žy­mių (Lie­tuvos Res­pu­blikos bau­džia­mo­jo proceso ko­dek­so (toliau – BPK) 3 str. 1 d. 1 p.).

J. A. civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtas (BPK 115 str. 3 d. 2 p.).

Kolegija, išnagrinėjusi bylą, išklausiusi proceso dalyvių ir atlikusi dalinį įrodymų tyrimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Antanas A. V. buvo kaltinamas tuo, kad žinodamas, jog turtas yra gautas nusikalstamu būdu, 2008 m. gegužės 25 d. iš nenustatyto asmens įsigijęs 2008-05-13 (duomenys neskelbtini) pa­vogtą automobilį Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), 2006 m. lai­dos, ir šį jam žinomai nusikalstamu būdu gautą automobilį realizavo – 2008 m. gegužės 26 d., apie 12 val., (duomenys neskelbtini), už 60000 Lt pardavė J. A..

Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. sausio 12 d. nuosprendžiu išteisindamas A. A. V. dėl veikos, numatytos BK 189 str. 2 d., konstatavo, jog nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylos teisminio nagrinėjimo metu nesurinkta įrodymų, kurie pa­tvir­tin­tų buvus automobilio vagystę ir aplinkybę, kad A. A. V. žinojo, jog automobilis vogtas.

Kauno miesto apylinkės prokuratūros Antrojo skyriaus prokuroras apeliaciniame skunde pra­šo­ Kau­no miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 12 d. išteisi­namąjį nuosprendį panaikinti, A. A. V. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 189 str. 2 d., ir nubausti jį 50 MGL dy­džio bauda. Patenkinti J. A. civilinį ieškinį ir iš A. A. V. priteisti jam už au­to­mo­bilį Audi A6 sumokėtus 60000 Lt. Palikti galioti laikiną nuo­savybės teisių apribojimą į A. A. V. turtą, esantį (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamąjį namą, uni­ka­lus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kitus statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Įpareigoti J. A. per­duoti jo saugomą ir naudojamą daiktą – automobilį Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kom­panijai (duomenys neskelbtini) (jos įgaliotam atstovui).

Prokuroro apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė BPK 20 str. 5 d., dėl ko teis­mo išvados neatitinka bylos aplinkybių ir tai sukliudė teismui priimti tei­sė­tą ir pagrįstą sprendimą. BPK įpareigoja teismą neapsiriboti vien tik pro­ceso dalyvių patei­kia­mais duomenimis, bet ir pačiam siekti nustatyti byloje tiesą. Nuosprendžio išvados apie įrodymų įvertinimą ne­išsamios. Teismas nevertino faktinių aplinkybių, susijusių su A. A. V. elgesiu parduodant au­to­mo­bilį ir po jo pardavimo. Neįvertinti lega­li­zuo­ti firmos (duomenys neskelbtini) atstovo pateikti su nuosavybės teisėmis į au­to­mo­bilį bei automobilio vagyste (duomenys neskelbtini) susiję dokumentai.

Skunde nurodoma, kad A. A. V. kaltę dėl inkriminuoto nusikaltimo pagrindžia nuo­sekli duomenų grandinė:

1) nuosprendžiu teismas nė vieno liudytojo parodymų neatmetė ir jų parodymų prieš­ta­rin­gu­mo nenustatė. Kaltinamojo A. A. V. parodymai buvo nenuoseklūs;

2) teismas išvadą, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai A. A. V. darė psichologinį spau­dimą, padarė remdamasis tik A. A. V. parodymais, apklausęs tik vieną ikiteisminio tyr­i­mo pareigūną, netyręs ir nenustatęs, kad pareigūnai būtų spaudimą prieš jį naudoję;

3) teismas neatsižvelgė į tai, kad 2008 m. liepą A. A. V., kaltintas kita analogiškai nu­si­kalstama veika, savo kaltę pripažino ir sutiko su teismo bau­džia­muoju įsakymu;

4) teismas neįvertino, kad A. A. V. nerodė, kokiomis aplinkybėmis įgijo automobilį. Jo parodymų, kad automobilį jis įgijo turguje, jokie kiti duo­menys nepatvirtina. Jis ne kartą keitė parodymus ikiteisminio tyrimo metu, jo parodymai nenuoseklūs (ikiteisminio tyrimo metu pirkimo kainą nurodė eurais, teisminio nagrinėjimo metu, ją nurodė tai apie 70000 Lt, tai apie 57000 Lt ir, kad J. A. ją pardavė už 60000 Lt, kad au­to­mobilis turguje pardavinėjamas buvo 2 mė­ne­sius, nors faktiškai nuo automobilio vagystės Ispa­ni­joje buvo praėję tik dvi savaitės).

5) teismas neįvertino, kad išteisintasis nukentėjusiam J. A. vengė atskleisti savo tapatybę, automobilį pardavinėjo ne namuose, bet viešose vietose, par­da­vi­mo dokumentų įformi­ni­mui prašė J. A. duomenų, bet savo anketinių duomenų au­to­mo­bi­lio pardavimo doku­men­tuose neatskleidė, nepaaiškino, kas ir kokiomis aplinkybėmis automobilio pardavimo doku­men­tus parengė, telefoną kuriuo bendravo su J. A. iki automobilio pardavimo, po sandorio išjungė, negalėjo parodyti, kaip automobilio pirkimo-pardavimo doku­men­tuo­se buvo įrašyti J. A. duomenys, dėl kokių priežasčių jis, automobilio registracijos do­kumentams esant is­pa­niš­kiems, organizavo automobilio pirkimo-pardavimo sutarties įforminimą vokiečių kalba, kodėl klai­dino pirkėją J. A. jam apie automobilio kilmę sakydamas netiesą.

6) teismas neįvertino ir to, kad automobilio pardavimo metu išteisintasis el­gėsi nesąži­nin­gai. Lietuvos kriminalinės policijos biuro Tarptautinių ryšių valdybos ikiteisminiam ty­rimui pateikti 2008-07-10, 2008-12-12, 2008-12-17, 2009-01-06, 2009-04-22 ir 2009-09-30 pra­ne­šimai patvirtino, kad 2008-05-13 automobilis buvo pavogtas (duomenys neskelbtini), kad vagystės metu au­to­mobilis priklausė kompanijai (duomenys neskelbtini), kad apie automobilio pa­vo­gi­mą iš J. C. M. namų (visai šeimai vagystės metu miegant, automobilis pa­vog­tas buvo įsilaužus į gyvenamąsias patalpas) pranešė E. M. C.. Automobilio savininku buvo kompanija (duomenys neskelbtini). Ji ir pateikė legalizuotus dokumentus ikiteisminiam tyrimui.

Teismas neteisingai nesprendė ir A. A. V. laikino nuosavybės teisių apribojimo klau­simo. Laikinas nuosavybės teisių apribojimas A. A. V. turtui paskirtas pareikštam J. A. civiliniam ieškiniui užtikrinti (BPK 328 str. 4 p.). Skundžiamame nuosprendyje nepa­grįstai nurodyta, kad civilinis ieškinys dėl žalos atlyginimo ir prašymas dėl automobilio grąžinimo spręstini baudžiamojoje byloje Nr. 20-1-0577-08, nustačius dėl pavogimo kaltus asmenis ir žalą pa­ty­rusius nukentėjusiuosius. Baudžiamojoje byloje Nr. 20-1-0577-08 tiriama analogiška nusi­kals­ta­ma veika nenustatytų asmenų atžvilgiu tiek, kiek tai susiję su automobilio įgijimu ir per­da­vi­mu A. A. V., o jau A. A. V. veiksmai, kiek jie susiję su automobilio įgijimu ir rea­li­za­vi­mu J. A., sprendžiami šioje baudžiamojoje byloje, kuri yra išskirta iš baudžiamosios bylos Nr. 20-1-0577-08.

Nukentėjusysis J. A. atsikirtimu į Prekybos bendrovės (duomenys neskelbtini) atstovo bei Kauno miesto apylinkės prokuroro apeliacinius skundus su jais nesutinka ir prašo juos atmesti. Nurodo, kad teismo nuosprendžiu konstatuota, kad byloje surinktų įrodymų visuma pa­tvir­tina tik faktą, kad tikrasis automobilio savininkas iki šiol nenustatytas, kad automobilio pavogimas (duomenys neskelbtini) gin­čytinas, kad jo realizavimas kaltinamajam A. A. V. nepaneigtas. Pagal byloje esančius do­ku­mentus (duomenys neskelbtini) yra prekybos bendrovė. Draudimo polise automobilio savi­nin­ku įvar­dytas yra (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 125). Kaltinamajame akte taip pat konstatuota, kad Tarp­tau­tinių ryšių valdybos duomenimis, automobilio savininkas yra (duomenys neskelbtini), tad į auto­mo­bi­lį ar žalos atlyginimą galėtų pretenduoti tik draudimo kompanija, išmokėjusi kompensaciją, tačiau duo­menų apie tai, nėra. Automobilis Lietuvoje parduotas su originaliu VIN numeriu, su originaliais ispaniškais registracijos dokumentais, galimai po autoįvykio, perdažytas ir su dviem originaliais au­to­mobilio raktais, todėl nėra pagrindo tenkinti šios bendrovės atstovo skundą.

Teismo posėdyje prokuroras prašė apeliacinį skundą tenkinti ir pa­tvir­tino apeliacinio skun­do argumentus.

Prekybos bendrovės (duomenys neskelbtini) atstovas prašė jo ir prokuroro apeliacinius skundus tenkinti, pa­tvir­tino savo apeliacinio skundo motyvus.

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas J. A. ir jo atstovė prašė apeliacinius skun­dus atmesti.

Išteisintasis ir jo gynėjas prašė apeliacinius skundus atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Prokuroro apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Prekybos bendrovės (duomenys neskelbtini) vardu advokato A. M. paduoto skundo nagrinėjimo procesas nutraukiamas ir skundas paliekamas nenagrinėtas.

Pagal BPK 305 str. 1 d. 2 p. nuostatas, teismas nuosprendyje savo išvadas pagrindžia įro­dy­mais, kurie įvertinami, remiantis BPK 20 str. 5 d. nustatytomis taisyklėmis. Šioje įstatymo nor­mo­je nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir neša­lišku visų bylos aplinkybių išna­gri­nė­ji­mu, vadovaudamiesi įstatymu. Teisėtas ir pa­grįs­tas yra toks nuosprendis, kuriuo tiksliai pritaikytas baudžiamasis įstaty­mas ir kuris priimtas ir sura­šy­tas laikantis baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų, o jame padarytos išvados dėl nusi­kalstamo įvykio, nusi­kals­tamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo ar nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuos­pren­dyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įro­dymais.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, iš dalies sutinka su pro­kuroro apeliacinio skundo argumentais ir konstatuoja, kad pir­mo­sios instancijos teismas netin­kamai įvertino bau­džia­mojoje byloje surinktus įrodymus, neteisingai įvertino jų visumą, tarpu­savio sąsają, nuosprendyje padarytos išvados neatitinka bylos aplinkybių. Tokiu būdu teismas pažeidė BPK 20 str. 5 d. reikalavimus, o tai esmingai įtakojo jo išvadą dėl A. A. V. kaltės pada­rius jam in­kri­minuotą nusi­kals­tamą veiką.

BK 189 str. 2 d. numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai pasireiškia iš an­ks­to nepažadėtu svetimo nusikalstamu būdu gauto didelės vertės turto įgijimu, naudojimosi juo arba realizavimu. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra formalioji, todėl ji laikoma baigta nuo nu­sikalstamu būdu gauto turto įgijimo, naudojimo arba jo realizavimo momento. Nor­moje api­brėžtų veikų subjektyvusis požymis – kaltė – reiškiasi tiesiogine tyčia. Kaltininkas suvokia, kad įgyja, nau­doja arba realizuoja turtą, kuris gautas nusikalstamu būdu, ir to nori. Įsta­ty­mas nereikalauja, kad kaltininkas žinotų visas padaryto nusikaltimo aplinkybes. Užtenka bendro su­pra­timo apie kito asmens padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir nusikalstamą turto gavimo būdą.

Pirmos instancijos teismas nuosprendyje tik išvardijo teisminio nagrinėjimo metu ištirtus įro­dymus – nukentėjusiojo J. A., liudytojų G. Š., V. M., Š. B., G. N., K. S., K. A., N. M. parodymus, kurie parodė apie automobilio pirkimo iš A. A. V. aplinkybes, jo registravimo VĮ „Regitra“ aplinkybes, A. A. V. ap­klausos aplinkybes. Taip pat išvardijo ištirtus rašytinius įrodymus – automobilio poėmio protokolą, automobilio aprašą, pirkimo-pardavimo sutartį, specialisto išvadas. Tačiau nuos­prendyje šie įro­dy­mai nėra įvertinti jų tarpusavio sąsajos aspektu. Teisėjų kolegija sprendžia, kad apylinkės teismas neteisingai įvertino ištirtus įrodymus ir padarė neteisingą išvadą, kad jie pa­tvir­ti­na tik faktą, jog au­to­mobilis Audi A6 tiksliai nenustatytomis aplinkybėmis gautas (duomenys neskelbtini), nenusta­ty­to­mis aplinkybėmis realizuotas A. A. V., kuris įsitikinęs, kad automobilis nėra paieškomas, pardavė jį J. A..

Kolegija sprendžia, kad apylinkės teismas visai be pagrindo padarė išvadą, jog pirmą kartą apklausiamas pripažino savo kaltę patyręs psichologinį spaudimą. Šią aplinkybę paneigė liudytoja N. M., policijos tyrėja, apklaususi A. A. V.. Ši liudytoja nurodė, kad A. A. V. apklausiamas prisipažino, jog žinojo, kad automobilis vogtas, parodymus A. A. V. davė laisva valia, jokio spaudimo niekas jam nedarė. Teisėjų kolegija nemato jokio pagrindo įtarti šią liudytoją šališ­ku­mu ir netikėti jos parodymais. Tuo labiau, kad šios apklausos me­tu kaltinamasis lo­giš­kai pa­aiš­ki­no automobilio pirkimo aplinkybes, nurodė, kad nusiderėjęs kainą, sumokėjęs pinigus ir gavęs au­to­mo­bilio dokumentus paklausė pardavėjų, kodėl jis taip pigiai par­duo­damas. Tada jam buvo atsa­ky­ta, kad automobilis vogtas. Vėlesniuose savo parodymuose A. A. V. patvirtino visas aplin­ky­bes, išskyrus tai, kad automobilio pardavėjai jam sakė apie jo pa­vogimą.

Tolimesni kal­tinamojo veiksmai ir elgesys automobilio par­da­vimo metu, jo registravimo metu ir po auto­mo­bilio pardavimo J. A. teikia pa­kan­ka­mai pagrindo spręsti, kad kal­ti­na­ma­sis A. A. V. suprato, kad automobilis gautas nusikalstamu bū­du. Pats kaltinamasis pa­tvir­ti­no, kad automobilį siekė parduoti kuo greičiau. Nurodė, kad au­to­mo­bi­lį įsigijo 2008 m. gegužės 25 d., pardavė – gegužės 26 d. Nukentėjusysis J. A. pa­tvirtino, kad sutarus dėl automobilio pirkimo, A. A. V. netru­kus iš kažkur pristatė vokiškai su­rašytą automobilio pirkimo sutartį su jo an­ke­ti­niais duomenimis. Iš šios sutarties (t. 1, b. l. 127, 135-136) matyti, kad joje pirkėjo grafoje įrašyta nu­kentėjusiojo pavardė ir kiti anketiniai duomenys. Par­da­vė­ju įrašyti įmonės – automobilio savi­nin­kės – rekvizitai. Kaip matyti iš bylos aplinkybių, tik kal­ti­na­ma­jam buvo žinoma automobilio pirkėjo J. A. pavardė, nėra ginčo, kad sutartį pristatė A. A. V., todėl teisėjų ko­le­gi­ja neabejoja, šios sutarties surašymo aplinkybės jam turėjo būti žinomos, nors specialisto išvadoje (t. 1, b. l. 90-93) ir nustatyta, kad sutartyje esantį rankraštinį tekstą parašė ne A. A. V., o kitas asmuo.

A. A. V. neneigia melavęs pirkėjui, kad pats parsivarė automobilį iš (duomenys neskelbtini). Nu­ro­dė, kad taip elgėsi norėdamas greičiau jį parduoti. Jeigu kaltinamojo melagingą aiškinimą pirkėjui, kad automobilį jis pats parsivarė iš Ispa­nijos, o ne pirko turguje, galima priskirti tokios prekybos rin­kodaros triukui, o A. A. V. tvir­ti­nimas, kad įprastas tokios automobilio pirkimo-pardavimo sutarties surašymas privačiai par­duodant užsienio savininkų automobilius įgytus užsienyje, nepa­neig­tas ir šių aplinkybių negalima vertinti, kaip jo kaltės įrodymų, tai nukentėjusiojo J. A. patvirtintą aplinkybę, kad kaltinamasis vengė nurodyti savo asmens duomenis, po automobilio įsigijimo vengė jam atsiliepti telefonu, kuriuo bendravo iki pirkimo-pardavimo sandorio, teisėjų ko­legija pripažįsta patvirtinančia, kad jam buvo žinoma apie nusikalstamą automobilio įgijimo būdą.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad kaltinamojo A. A. V. pirmoje apklausoje (t. 2, b. l. 20-21) išreikštos abejonės, kad VĮ „Regitra“ patvirtinus, jog automobilis nėra paieškomas, jis pa­gal­vojo, jog automobilis vis dėlto nėra vogtas, nepaneigia jo žinojimo apie nusikalstamą automobilio kilmę.

Lietuvos kriminalinės policijos gauti pranešimai (t. 1, b. l. 53, 55-56, 57) pa­tvir­tina, kad au­tomobilis Audi A6 buvo pavogtas 2008-05-13 (duomenys neskelbtini). Vėliau gauti dokumentai iš auto­mo­bi­lio savininko (t. 3, b. l. 84-85) ir iš (duomenys neskelbtini) teisėsaugos institucijos (t. 3, b. l. 89-94, t. 5, b. l. 63-66) patvirtina, kad automobilis buvo pavogtas 2008-05-13 (duomenys neskelbtini).

Aplinkybė, kad Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 30 d. baudžiamuoju įsa­ky­mu A. A. V. buvo nuteistas pagal BK 189 str. 2 d. (žinomai nusikalstamu būdu gauto turto įgi­ji­mas, naudojimas arba realizavimas), tai yra už analogišką nusikalstamą veiką, charakterizuoja kal­tinamąjį kaip linkusį į tokio pobūdžio nusikalstamas veikas.

Prokuroro apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas neatmetė nė vieno liudytojo, ku­riais buvo grindžiamas kaltinimas, parodymų. Kaltinimas buvo grindžiamas nukentėjusiojo J. A., liudytojų G. Š., Š. B., K. S., G. N., K. A. parodymais. Nukentėjusysis J. A. ir liudytojas G. Š. patvirtino automobilio pirkimo iš A. A. V. aplinkybes. Teisėjų kolegijos nuomone, kiti nuosprendyje nurodyti liudytojai nei tiesiogiai, nei netie­siogiai nepatvirtino ir nepaneigė išteisintojo kaltės padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką.

Prokuroro apeliacinio skundo argumentus ir aplinkybes, kad ikiteisminio tyrimo metu įta­ria­masis A. A. V. skirtingai nurodė automobilio pirkimo kainą, kad nurodė, jog automobilis tur­gu­je buvo pardavinėjamas du mėnesius, tuo tarpu, kai (duomenys neskelbtini) jis buvo pavogtas 2008 m. gegužės 13 d., tai yra apie dvi savaites iki pirkimo turguje, teisėjų kolegija vertina kaip nei pa­tvir­ti­nančia, nei paneigiančią kaltinamojo kaltę.

Teisėjų kolegija, teismo posėdyje ištyrusi ir įvertinusi įrodymus, nustatė, kad A. A. V. 2008 m. gegužės 26 d., apie 12 val., (duomenys neskelbtini), už 60000 Lt pardavė J. A. (duomenys neskelbtini) pavogtą automobilį Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), 2006 m. laidos, tai yra realizavo jį žinodamas, jog automobilis yra gautas nusikalstamu būdu. Šiais veiksmais A. A. V. padarė nusikaltimą, numatytą BK 189 str. 2 d.

Kaltinamajame akte A. A. V. taip pat buvo inkriminuota, kad 2008 m. gegužės 25 d. iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens jis įsigijo 2008-05-13 (duomenys neskelbtini) pavogtą automobilį Audi A6, žinodamas, jog automobilis yra gautas nusikalstamu būdu. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pakankamai įrodymų, jog iki automobilio pirkimo-pardavimo sandorio momento A. A. V. žinojo, apie jo gavimą nu­si­kalstamu būdu, ir pripažįsta, kad apie tai jis sužinojo, kaip pats nurodė apklausiamas tyrėjos N. M., jau įvykus sandoriui, todėl šis nusikaltimo sudėties ele­men­tas iš kalti­ni­mo pa­šalinamas.

Iš kaltinamojo A. A. V., nukentėjusiojo J. A. parodymų matyti, kad au­to­mobilis Audi A6 buvo parduotas už 60000 Lt. Ginčo dėl automobilio vertės pirkimo – pardavimo metu nėra. Ši suma viršija BK 190 str. nustatytą didelės vertės dydį – 250 MGL dydžio sumą, todėl kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 189 str. 2 d.

Teisėjų kolegija, skirdama bausmę A. A. V., vadovaujasi BK 54 str. numatytais ben­draisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį ir jo pavojingumo laipsnį, į kaltininko asmenybę ir bylos aplinkybes. Kaltinamasis padarė vieną apysunkį tyčinį nusi­kal­timą (BK 11 str. 4 d.), už kurį įstatymas nu­mato baudą, areštą arba laisvės atėmimo bausmę. Nusikaltimas susijęs su A. A. V. vykdomu verslu – prekyba automobiliais, iki šios nusi­kals­tamos veikos jis anksčiau buvo teistas už kitą tyčinį nusikaltimą, tačiau teistumas yra išnykęs (t. 2, b. l. 35-36). Po šios nusikalstamos veikos 2008 m. rugsėjo 30 d. buvo nuteistas baudžiamuoju įsa­ky­mu už analogišką nusikaltimą bauda (t. 2, b. l. 39-40), kurią sumokėjo. Kaltinamojo atsa­ko­mybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Ištei­sin­tojo padėtis negali būti pabloginta daugiau, negu to prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 str. 4 d.). Atsižvelgiant į aukščiau paminėtas aplinkybes, jų visumą, siekiant nubaudimo ir teisingumo prin­cipo įgyvendinimo, A. A. V. skirtina prokuroro apeliaciniame skunde pra­šo­mo dydžio bauda, kuri yra mažesnė pagal BK 47 str. už apysunkį nusikaltimą numatytos baudos vi­dur­kį, artima minimaliam dydžiui.

Apeliaciniame skunde prokuroras prašo įpareigoti J. A. perduoti auto­mo­bilį Audi A6 kom­panijai (duomenys neskelbtini), tačiau prieštaringai nurodo apie au­to­mo­bilio savininką – vienur tvirtina, kad nuosavybės teises į automobilį yra pateikusi firma (duomenys neskelbtini), kitur – kom­panija (duomenys neskelbtini). Bylos duomenimis, automobilio Audi A6 savininku vienu atveju įvardyta kompanija (duomenys neskelbtini), esanti (duomenys neskelbtini), kitu atveju – kompanija (duomenys neskelbtini), esanti (duomenys neskelbtini), dar kitu atveju – pilietis J. C., gyv. (duomenys neskelbtini), iš kurio namų automobilis buvo pavogtas.

Iš byloje esančios (duomenys neskelbtini) transporto priemonės registracijos liudijimo kopijos (t. 1, b. l. 128-131) matyti, kad 2006 m. balandžio 3 d. automobilis buvo įregistruotas (duomenys neskelbtini) vardu. Iš byloje esančio įgaliojimo (t. 3, b. l. 124-129) matyti, kad prekybos bendrovės „(duomenys neskelbtini) atstovas ponas R. F. C. šį automobilį atgauti įgaliojo (duomenys neskelbtini) centrą. Iš kito byloje esančio įgaliojimo (t. 3, b. l. 81) matyti, kad (duomenys neskelbtini) cen­tras įgaliojo atstovauti jo interesus, susijusius su automobiliu Audi A6, (duomenys neskelbtini) firmą (duomenys neskelbtini).

Iš pagal teisinės pagalbos prašymą iš (duomenys neskelbtini) Pirmosios instancijos ir tardymo teismo Nr. 2 2012 m. spalio 19 d. atsakymo (t. 5, b. l. 65-66) matyti, kad automobilio Audi A6 savininkė yra įmonė (duomenys neskelbtini), kuri tik pareiškė ketinimą atsiimti transporto priemonę.

Esant tokioms aplinkybėms nėra neabe­jo­ti­nai aišku, kas yra tikrasis to automobilio savininkas.

Pagal bylos medžiagą automobilis Audi A6 yra paimtas kitame ikiteisminiame tyrime Nr. 20-1-00577-08 ir per­duotas saugoti nukentėjusiajam J. A. taip pat tame ikiteisminiame tyrime (t. 3, b. l. 100, 105, 106). Kaip matyti iš bylos medžiagos ikiteisminis tyrimas Nr. 20-1-00577-08 dėl automobilio Audi A6 įgijimo nusikalstamu būdu (nenustatytų asmenų, įgijusių jį prieš A. A. V., atžvilgiu) atliekamas atskirai. Šis tyrimas nėra pabaigtas (t. 5, b. l. 110). Iš nutarimo atskirti ikiteisminius ty­ri­mus (t. 1, b. l. 3) matyti, kad iš nurodytos bylos atskirtas atskiras ikiteisminis tyrimas A. A. V. atžvilgiu, tačiau nutarime nėra nurodyta, kad automobilis perduodamas su atskiriamo iki­teis­mi­nio tyrimo medžiaga.

2009 m. gruodžio 15 d. prašyme (t. 4, b. l. 4-5) advokatas A. M. buvo nurodęs, kad atstovauja firmos (duomenys neskelbtini) savininko interesus pagal atstovavimo sutartį, tačiau šios sutarties nepa­teikė, todėl teismui nėra žinomas advokatui suteiktų įgaliojimų turinys ir apimtis. Advokatas pateikė 2009 m. gruodžio 14 d. orderį (t. 4, b. l. 10), suteikiantį jam teisę Kauno miesto apylinkės teisme ats­tovauti firmos (duomenys neskelbtini) savininko J. B. interesus. Teismas, 2010 m. gruodžio 20 d. tei­siamajame posėdyje firmą (duomenys neskelbtini), kuri jokių reikalavimų šioje byloje nėra pareiškusi, pri­pažino civiliniu ieškovu ir advokato orderį, atstovauti firmos (duomenys neskelbtini) savininko J. B. interesus pateikusiam advokatui A. M. leido atstovauti (duomenys neskelbtini), interesus (t. 5, b. l. 72-73). Skundžiamame teismo 2012 m. sausio 12 d. nuosprendyje nurodoma, kad byla išna­gri­nėta dalyvaujant civilinio ieškovo – firmos (duomenys neskelbtini) savininko J. B. atstovui advokatui A. M.

Apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 12 d. nuosprendžio advokatas A. M. pateikė jau kaip įmonės (duomenys neskelbtini) atstovas. Sutarties su šia firma, iš kurios būtų matyti jo įgaliojimų apimtis, taip pat nepateikė. Teismas šį apeliacinį skundą priėmė.

Atsižvelgus į tai, kad įstatymo nustatyta tvarka nei „Prekybos bendrovė (duomenys neskelbtini), nei bendrovė (duomenys neskelbtini), nei firmos (duomenys neskelbtini) savininkas J. B. nu­ken­tėjusiais byloje nepripažinti, žalos jiems padarymas nei kaltinamuoju aktu, nei skundžiamu teismo nuosprendžiu šioje byloje nekonstatuotas, civilinių ieškinių nei vienas iš jų byloje nėra pareiškęs ir įstatymo nustatyta tvarka civiliniu ieškovu nepripažintas, taip pat į tai, kad advokato teisė surašyti bei pasirašyti „Prekybos bendrovės (duomenys neskelbtini) vardu apeliacinį skundą faktiniais duo­me­nimis nepa­tvirtinta, advokato A. M. surašyto skundo pagrindu pradėtas jo surašyto ape­liacinio skundo nagrinėjimas nutraukiamas ir skundas paliekamas nenagrinėtas.

Įvertinusi visas auščiau išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad automobilio Audi A6 likimas šioje bylo­je negali būti sprendžiamas.

Pripažinus, kad pirmos instancijos teismas padarė neteisingą išvadą dėl kaltinamojo A. A. V. kaltės padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, ir pripažinus jį kaltu, kitaip turi būti išspręstas ir civilinio ieškinio klausimas.

Kaltinamajame akte nurodyta, kad J. A. pareiškė 60000 Lt civilinį ieškinį ir yra pripažintas civiliniu ieškovu. Iš bylos medžiagos (t. 1, b. l. 140, 141) matyti, kad J. A. civilinis ieškinys pareikštas ir civiliniu ieškovu jis pripažintas baudžiamojoje byloje Nr. 20-1-00577-08, tai yra ne šioje byloje. Prokuroro 2009 m. lapkričio 11 d. nutarimu (t. 1, b. l. 3) iki­teis­mi­nis tyrimas baudžiamosios bylos Nr. 20-1-00577-08 dalyje dėl A. A. V. nusi­kals­ta­mų veiks­mų pagal BK 189 str. 2 d. atskirtas į atskirą tyrimą, tai yra šią baudžiamąją bylą, į bylos medžiagą perduodant visų dokumentų kopijas. Kaip minėta, ikiteisminis tyrimas Nr. 20-1-00577-08 nėra pabaigtas. Tačiau žala nukentėjusiajam padaryta A. A. V. veiks­mais, todėl pagrįstai žalos atlyginimo klausimas sprendžiamas šioje byloje.

Apeliaciniu skundu prokuroras prašo patenkinti nukentėjusiojo J. A. 60000 Lt civilinį ieškinį. Nusikalstamu būdu gautas automobilis Audi A6 yra registruotas J. A. vardu. Ikiteisminio tyrimo eigoje jis buvo perduotas saugoti J. A. (t. 3, b. l. 49-51, 106), kuris juo naudojasi jau ilgą laiką. Akivaizdu, kad automobilio vertė jau yra pakitusi. Au­to­mo­bilio vertės ir nukentėjusiajam padarytos žalos dydžio teisingai nustatyti neatidėjus bylos nagri­nė­jimo ir negavus papildomos medžiagos dabar nėra galimybės. Be to, nėra išspręstas automobilio perdavimo tikrajam savininkui klausimas, kuris aktualus sprendžiant dėl J. A. padarytos žalos dy­džio. Pats nukentėjusysis J. A. apeliacinio skundo dėl pirmos instancijos teismo nuos­prendžio nėra pateikęs. Todėl teisėjų ko­le­gija sprendžia, kad civiliniam ieškovui J. A. pripažintina teisė į ieškinio patenkinimą, o klausimas dėl ieškinio dydžio perduotinas nagrinėti civi­li­nio proceso tvarka (BPK 115 str. 2 d.).

Priimant sprendimą perduoti ieškinio dydžio klausimą nagrinėti civilinio proceso tvarka, civilinio ieškinio užtikrinimo priemonė – laikinas nuosavybės teisių apribojimas, paskirtas pro­ku­roro 2008-12-10 ir 2008-12-12 nutarimais (t. 2, b. l. 53, 54), paliktinas galioti iki šis klausimas bus išspręstas iš esmės.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 str. 4 d., 328 str. 1 p., 3 p. ir 4 p., 329 str. 2 p., 331 str. 1 d. ir 2 d.,

nusprendžia:

Kauno mieto apylinkės teismo 2012 m. sausio 12 d. išteisinamąjį nuosprendį panaikinti ir priimti naują apkaltinamąjį nuosprendį:

A. A. V. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 189 str. 2 d. ir nuteisti jį 50 MGL (šešių tūkstančių penkių šimtų litų) dydžio bauda.

Nukentėjusiajam J. A. pripažinti teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Palikti galioti laikiną nuo­savybės teisių apribojimą į A. A. V. turtą – gy­venamąjį namą ir kitus statinius, esančius (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), uni­ka­lus Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), paskirtą Kauno miesto apylinkės pro­ku­ra­tū­ros Antrojo skyriaus prokuroro Virginijaus Mizaro 2008-12-10 ir 2008-12-12 nutarimais.

Apeliacinį procesą pagal advokato A. M. pasirašytą „Prekybos bendrovės (duomenys neskelbtini) vardu surašytą skundą nutraukti ir skundą palikti nenagrinėtą.

Nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.