- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-07-08
- Bylos Nr.
- eI2-2604-1066/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00782-2021-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjai
- Gediminas Užubalis (pirm.), Henrikas Sadauskas, Mefodija Povilaitienė
- Pareiškėjas
- T. K.
- Atsakovas
- Lietuvos Respuiblikos užsienio reikalų ministerija
- Trečiasis asmuo
- "Bariteka"
- Kategorijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš Mefodijos Povilaitienės, Henriko Sadausko ir Gedimino Užubalio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
žodinio proceso tvarka nuotoliniame posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo T. K. (T. K.) skundą atsakovei Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijai, trečiasis suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Bariteka“, dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjas T. K. (T. K.) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos ambasados Azerbaidžano Respublikoje ir Turkmėnistanui (toliau – ir Ambasada) 2021 m. kovo 1 d. sprendimą Nr. 49 „Dėl atsisakymo išduoti nacionalinę vizą arba nacionalinės vizos panaikinimo“ (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti atsakovę Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministeriją (toliau – ir Ministerija) iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą išduoti Lietuvos Respublikos nacionalinę vizą.
2. Savo skundo reikalavimus grindžia tokiais argumentais:
2.1. Nurodo, kad kreipėsi į Lietuvos Respublikos Ambasadą Azerbaidžano Respublikoje ir Turkmėnistanui (toliau – ir Ambasada) su prašymu išduoti Lietuvos Respublikos vizą D (vizą, suteikiančią teisę dirbti Lietuvos Respublikoje), nes jo atvykimo į Lietuvą tikslas yra įsidarbinti uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – ir UAB) „Bariteka“ vairuotoju. Skundžiamu Sprendimu atsakovė atsisakė išduoti pareiškėjui Lietuvos Respublikos vizą D dėl to, kad jis nepagrindė numatomo buvimo Lietuvos Respublikoje tikslo ir sąlygų arba kyla pagrįstų abejonių dėl jo pareiškimų patikimumo bei yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė, kaip tai numatyta Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 19 straipsnio 1 dalies 2 punkte ir 10 punkte.
2.2. Tvirtina, kad atsakovė nepagrįstai konstatavo, jog pareiškėjas nepagrindžia numatomo buvimo Lietuvoje tikslo ir sąlygų ir dėl to, kad kyla pagrįstų abejonių dėl jo pareiškimų patikimumo. Minėtą atsakovo išvadą paneigia tai, kad pareiškėjas gavo Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Užimtumo tarnyba) 2020 m. rugpjūčio 29 d. leidimą dirbti Nr. U6-3309 UAB „Bariteka“. Pareiškėjas turi reikiamą profesinę kvalifikaciją dirbti vairuotoju/ekspeditoriumi. Taip pat pateikė tarpininkavimo raštą, kuriuo darbdavys prisiėmė atsakomybę už atvyksiantį darbuotoją, pareiškėjui numatyta apgyvendinimo vieta Lietuvoje.
2.3. Paaiškina, kad Ambasadai pateikė visus reikalingus dokumentus ir įvykdė visas būtinas sąlygas tam, kad gautų Lietuvos Respublikos vizą D. Dėl šios priežasties atsakovė neturėjo pagrindo konstatuoti, jog pareiškėjas nepagrindžia numatomo buvimo Lietuvoje tikslo ir sąlygų arba kyla pagrįstų abejonių dėl pareiškimų patikimumo. Dokumentai išduoti kompetentingų institucijų arba pateikti darbdavio, todėl abejonių dėl jų patikimumo neturėtų kilti. Kita vertus, jei atsakovei kilo abejonių dėl pateiktų dokumentų, vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro ir Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro 2017 m. gruodžio 28 d. įsakymu „Dėl Vizos išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ Nr. 1V-899/V-330 patvirtintu Vizos išdavimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 79 punktu, atsakovė galėjo pakviesti pareiškėją pokalbiui ir paprašyti papildomų dokumentų, tačiau to nepadarė. Atsakovės priimti sprendimai turi būti pagrįsti, o ne vedini subjektyvių nuomonių. Be to, UAB „Bariteka“ aktyviai dalyvavo pareiškėjo įdarbinimo procese nuo pat pradžių.
2.4. Pažymi, kad pagal Aprašo 103 punktą didelė atsakomybė bei įsipareigojimai prieš atvykstant užsieniečiui į Lietuvą tenka jį įdarbinančiam darbdaviui. Tuo pačiu pareiškėjas nurodo, kad jo nelegalios migracijos grėsmė faktiškai nėra tikėtina, net ir tuo atveju, jei darbo santykiai su UAB „Bariteka“ nesusiklostytų. UAB „Bariteka“ būtų atsakinga už pareiškėjo išsiuntimo išlaidų padengimą, jei pareiškėjas savo valia per nustatytą laikotarpį neišvyktų iš Lietuvos Respublikos. Nagrinėjamu atveju, pareiškėjas ir darbdavys yra aptarę visas darbo sąlygas, atlyginimą, todėl nėra paaiškinama, kokiu pagrindu atsakovė priėmė Sprendimą.
Žemesnės instancijos teismas
2.5. Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovas skundą palaikė, prašė jį tenkinti jame nurodytais argumentais.
Atsiliepimas
3. Atsakovė Ministerija atsiliepime į skundą su pareiškėjo skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime pateiktą poziciją grindžia šiais argumentais:
3.1. Nurodo, kad Ambasados konsulas, įvertinęs pareiškėjo pateiktus dokumentus ir turimą informaciją, nustatė, kad pareiškėjas nei prie pakvietimo, nei prie pateiktų dokumentų nepridėjo dokumentų, kuriais būtų patvirtinta, jog užsienietis laikysis savivaldybės ar valstybės ekstremaliosios situacijos ir/ar karantino laikotarpiu taikomų teisės aktuose nustatytų reikalavimų ir rekomendacijų, todėl nesilaikė Aprašo 103(1) punkto reikalavimų. Be to nustatė, jog pareiškėjas laikotarpiu 2018 – 2020 m. jau buvo kreipęsis į Prancūzijos, Čekijos ir Latvijos ambasadas dėl vizų gavimo. Teikdamas prašymus vizoms gauti, kiekvieną kartą nurodydavo skirtingą pagrindinį kelionės tikslą, t. y. kaip bedarbis, administracinis/pardavimų darbuotojas, žurnalistas, kelių skirtingų įmonių darbuotojas. Visus 4 kartus pareiškėjui buvo atsisakyta išduoti vizą. Latvijos ambasada jam kartą jau buvo išdavusi vizą, tačiau kiek vėliau ją panaikino Rygos oro uoste, nes buvo pateikta nepatikima informacija apie numatomo buvimo tikslo ir sąlygų pagrindimą, kadangi nepavyko nustatyti, ar užsienietis ketina išvykti iš valstybių narių teritorijos iki vizos galiojimo laikotarpio pabaigos. Taip pat pareiškėjo ankstesnis pasas galiojo nuo 2018 m. rugpjūčio 28 d. iki 2028 m. rugpjūčio 27 d. ir buvo pakeistas tam, kad nuslėptų nepavykusi bandymą kirsti Latvijos pasienį..
3.4. Ministerijos konsulinis pareigūnas teisingai įvertino surinktus duomenis bei susiklosčiusią teisinę situaciją, pareigūnui svarstant pareiškėjo prašymą dėl vizos išdavimo kilo pagrįstos abejonės dėl jo deklaruojamo vykimo į Lietuvą tikslo, buvimo sąlygų, dėl galimos nelegalios migracijos, ketinimo išvykti iš valstybių narių teritorijos iki vizos galiojimo laikotarpio pabaigos, tokiu būdu konsulinis pareigūnas turėjo teisę atsisakyti pareiškėjui išduoti vizą.
3.5. Teismo posėdžio metu atsakovė su skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą atsiliepime pateiktais argumentais.
4. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Bariteka“ atsiliepimo į skundą nepateikė.
4.1. Teismo posėdžio metu trečiojo suinteresuotojo asmens atstovas palaikė pareiškėjo skundo argumentus ir prašė jį tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
4. Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad:
4.1. Pareiškėjas 2021 m. vasario 18 d. Ambasadai per Vizų centrą pateikė prašymą Nr. 73-A8JQ2Q05 išduoti nacionalinę vizą, kuriame, be kita ko, nurodė: šeiminė padėtis – nevedęs (9 punktas); dabartinė profesinė veikla – vairuotojas (19 punktas); pagrindinis kelionės tikslas – darbas (21 punktas); numatoma atvykimo į Lietuvą data – 2021 m. vasario 25 d. (29 punktas), numatoma išvykimo iš Lietuvos data – 2022 m. vasario 24 d. (30 punktas), kviečiantis asmuo – UAB „Bariteka“, adresas: Konstitucijos pr. 13-39, LT-09308 Vilnius (32 punktas).
4.2. Pareiškėjas kartu su prašymu išduoti vizą pateikė ir dokumentus, tarp kurių: Užimtumo tarnybos 2020 m. gruodžio 29 d. leidimą Nr. U6-3309 dirbti Lietuvos Respublikoje, 2020 m. rugsėjo 10 d. darbo sutartį Nr. 15 tarp pareiškėjo ir UAB „Bariteka“ bei UAB „Bariteka“ tarpininkavimo raštą.
4.3. Įvertinęs iš pareiškėjo gautus dokumentus bei gautą kitą informaciją, Ambasados Konsulas priėmė 2021 m. kovo 1 d. Sprendimą, kuriuo atsisakė pareiškėjui išduoti nacionalinę vizą Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, nes užsienietis nepagrindžia numatomo buvimo Lietuvos Respublikoje tikslo bei sąlygų arba kyla abejonių dėl jo pareiškimų patikimumo ir Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 10 punktu, nes yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė, kadangi kilo pagrįstos abejonės dėl pareiškėjo vykimo į Lietuvą tikslo ir buvimo sąlygų, kad pareiškėjas ketina išvykti iš valstybių narių teritorijos iki vizos galiojimo laikotarpio pabaigos.
5. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Sprendimo, kuriuo pareiškėjui atsisakyta išduoti nacionalinę vizą Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 10 punkto pagrindu, teisėtumo ir pagrįstumo.
Nagrinėjamu atveju ginčo teisiniams santykiams taikytinas Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas; teisės akto redakcija, galiojanti nuo 2021 m. kovo 1 d. iki 2021 m. birželio 6 d.), taip pat 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 810/2009, nustatantis Bendrijos vizų kodeksą (toliau – ir Vizų kodeksas) ir 2016 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/399 dėl taisyklių, reglamentuojančių asmenų judėjimą per sienas, Sąjungos kodeksas (toliau – ir Šengeno sienų kodeksas).
Šengeno sienų kodekso 6 straipsnio 1 dalies c papunktis nustato, kad trečiųjų šalių piliečiams nustatomos tokios atvykimo sąlygos – jie turi pagrįsti numatomo buvimo tikslą bei sąlygas ir turi turėti pakankamai pragyvenimo lėšų numatomo buvimo laikotarpiui ir grįžimui į kilmės šalį arba vykimui tranzitu į trečiąją šalį, į kurią jie tikrai būtų įleisti, arba gali teisėtai gauti tokių lėšų.
Vizų kodekso 32 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, nepažeidžiant 25 straipsnio 1 dalies, vizą išduoti atsisakoma, jei prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo, be kita ko, nepagrindžia numatomo buvimo tikslo ir sąlygų.
Atsisakymo išduoti nacionalinę vizą pagrindai nustatyti Įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią nacionalinę vizą užsieniečiui atsisakoma išduoti, o išduota nacionalinė viza panaikinama, jeigu jis nepagrindžia numatomo buvimo Lietuvos Respublikoje tikslo ir sąlygų arba kyla pagrįstų abejonių dėl jo pareiškimų patikimumo (Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir jeigu yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė (Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 10 punktas).
Europos Sąjungos Teisingumo Teismas yra išaiškinęs, kad Vizų kodekso 23 straipsnio 4 dalis, 32 straipsnio 1 dalis ir 35 straipsnio 6 dalis aiškintinos taip, kad valstybės narės kompetentingos institucijos, išnagrinėjusios prašymą išduoti vienodą vizą, gali atsisakyti išduoti tokią vizą prašymą pateikusiam asmeniui tik tuo atveju, kai yra vienas iš šiose nuostatose išvardytų pagrindų atsisakyti išduoti vizą (žr., pvz., ESTT 2013-12-19 sprendimą R. K. prieš Vokietijos Federacinę Respubliką (C-84/12). Be to, pagal Vizų kodekso 32 straipsnio 2 dalį, sprendimas dėl atsisakymo, nurodant jo priežastis, prašymą išduoti vizą pateikusiam asmeniui pranešamas naudojant kodekso VI priede nustatytą standartinę formą.
Vizų kodekso 21 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nagrinėjant prašymą išduoti vienodą vizą, nustatoma, ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo atitinka Šengeno sienų kodekso 5 straipsnio (šiuo metu 6 straipsnis) 1 dalies a, c, d ir e punktuose nustatytas atvykimo sąlygas, ir ypatingas dėmesys skiriamas įvertinimui, ar jis nekelia nelegalios imigracijos rizikos ar rizikos valstybių narių saugumui, ir ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo ketina išvykti iš valstybių narių teritorijos iki prašomos išduoti vizos galiojimo laikotarpio pabaigos. Vizų kodekso 21 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad prašymo nagrinėjimas, visų pirma, grindžiamas pateiktų dokumentų autentiškumu bei patikimumu ir prašymą išduoti vizą pateikusio asmens padarytų pareiškimų tikrumu bei patikimumu.
Vizų kodekso 32 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, nepažeidžiant 25 straipsnio 1 dalies, vizą išduoti atsisakoma: a) jei prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo: i) pateikia netikrą, suklastotą arba padirbtą kelionės dokumentą; ii) nepagrindžia numatomo buvimo tikslo ir sąlygų; iii) nepateikia įrodymų, kad turi pakankamai pragyvenimo lėšų tiek numatomo buvimo laikotarpio trukmei, tiek grįžimui į savo kilmės ar gyvenamosios vietos šalį arba vykimui tranzitu į trečiąją šalį, į kurią jis tikrai būtų įleistas, arba kad gali teisėtai gauti tokių lėšų; iv) valstybių narių teritorijoje jau išbuvo 90 dienų per pastarąjį 180 dienų laikotarpį turėdamas vienodą vizą arba riboto teritorinio galiojimo vizą; v) yra asmuo, dėl kurio SIS buvo paskelbtas perspėjimas neleisti atvykti; vi) laikomas keliančiu grėsmę kurios nors valstybės narės viešajai tvarkai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai, kaip nurodyta Šengeno sienų kodekso 2 straipsnio 19 punkte, arba tarptautiniams santykiams, visų pirma, kai valstybių narių nacionaliniuose registruose buvo paskelbtas perspėjimas neleisti atvykti dėl tų pačių priežasčių; arba a) nepateikia įrodymo, kad turi tinkamą galiojantį sveikatos draudimą kelionės metu, kai to reikalaujama; arba b) jei kyla pagrįstų abejonių dėl prašymą išduoti vizą pateikiančio asmens patvirtinamųjų dokumentų autentiškumo arba jų turinio teisingumo, prašymą išduoti vizą pateikiančio asmens pareiškimų arba jo ketinimo išvykti iš valstybių narių teritorijos iki baigiantis prašomos išduoti vizos galiojimo laikotarpiui patikimumo
7. Pareiškėjas prašyme išduoti nacionalinę vizą nurodė, kad jo atvykimo į Lietuvos Respubliką pagrindinis tikslas yra darbas UAB „Bariteka“. Taip pat pridėjo 2020 m. gruodžio 10 d. darbo sutartį, kurioje nurodyta, kad pareiškėjas yra vairuotojas/ekspeditorius. Pareiškėjas prie prašymo taip pat pateikė UAB „Bariteka“ tarpininkavimo raštą, Užimtumo tarnybos 2020 m. gruodžio 29 d. leidimą Nr. U6-3309 dirbti Lietuvos Respublikoje ir asmens dokumentą.
8. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje yra akcentuojama, kad sprendimas atsisakyti išduoti vizą priimamas kompleksiškai įvertinus atitinkamą konkrečią situaciją ir šiuo atveju nėra numatyta baigtinio sąrašo dokumentų, kurie turėtų būti pateikti siekiant pagrįsti prašymą išduoti vizą (žr., pvz., LVAT 2014 m. rugsėjo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-619/2014, 2016 m. gegužės 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3274-662/2016).
LVAT ne kartą yra išaiškinęs, jog konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas (žr., pvz., 2015 m. vasario 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-544-822/2015). Įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybės, pagrindžiančios proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, taip pat kitokios aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (Administracinių bylų teisenos įstatymo 56 straipsnio 1 dalis).
Pažymėtina, kad vien dokumentų Ambasadai pateikimas nesuteikia užsieniečiui teisės gauti vizą, kadangi turi būti įvertinamos visos su vizos prašančiu asmeniu susijusios aplinkybės, o vizų tarnybos tarnautojas neturi pareigos reikalauti papildomų dokumentų, patvirtinančių prašyme išduoti vizą nurodytus duomenis (nagrinėjamu atveju pareiga pateikti informaciją tenka pareiškėjui). Pareiškėjas neginčija fakto, kad Ambasadai kartu su prašymu buvo pateikti dokumentai, kuriais jis grindė savo vykimo ir buvimo Lietuvoje tikslą ir sąlygas, todėl nagrinėjamu atveju svarbu nustatyti, ar pareiškėjo Ambasadai su prašymu pateikti dokumentai pagrindžia jo vykimo į Lietuvos Respubliką tikslą ir sąlygas.
Konsulinis pareigūnas, nagrinėdamas pareiškėjo prašymą išduoti vizą, tam, kad galėtų nuspręsti, ar yra pagrindų, numatytų Vizų kodekso 32 straipsnio 1 dalyje, kuriais remiantis turi būti atsisakoma išduoti vizą, t. y., ar kyla pagrįstų abejonių dėl pareiškėjo numatomo buvimo kitoje šalyje tikslo ir sąlygų tinkamo pagrindimo, pateiktos informacijos patikimumo, privalėjo įvertinti tiek pareiškėjo pateiktus, tiek savo surinktus duomenis, ką ginčo atveju, teismo vertinimu, jis padarė tinkamai – prieš priimdamas ginčijamą Sprendimą, pareiškėjo su prašymu išduoti vizą pateiktus duomenis ir dokumentus įvertino kartu su kita surinkta informacija.
9. Pareiškėjas teigia, kad pagal Aprašo 79 punktą vizų tarnybos valstybės tarnautojas, nagrinėdamas prašymą išduoti nacionalinę vizą, gali pakviesti prašymą išduoti nacionalinę vizą pateikusį užsienietį pokalbio, pareikalauti pateikti papildomus dokumentus, patvirtinančius užsieniečio ir (arba) darbdavio, švietimo įstaigos arba priimančiojo asmens pateiktą informaciją, taip pat pateikti prašyme išduoti nacionalinę vizą ir kartu su juo pateiktuose dokumentuose nurodytų duomenų pagrindimo dokumentus. Teismas sutinka su šiais pareiškėjo argumentais, tačiau tuo pačiu nurodo, kad Aprašo 79 punktas ir kiti teisės aktai reglamentuojantys vizų išdavimą, nenustato konsului pareigos bendrauti su užsieniečiu neapibrėžtą laiką ir reikalauti pareiškėjo pateikti vis naujus dokumentus, iki kol užsienietis surinks ir konsului pateiks visus reikiamus dokumentus ir paaiškinimus, kurių pagrindu būrų priimtas sprendimas išduoti vizą. Konsulo diskrecija yra įvertinti užsieniečio kartu su prašymu dėl vizos išdavimo pateiktus dokumentus, surinkti galimą papildomą informaciją ir, esant pagrįstoms abejonėms dėl vykimo į Lietuvos Respubliką tikslo ir/ar buvimo sąlygų ir/ar pareiškėjo ketinimo išvykti iš valstybių narių teritorijos iki vizos galiojimo laikotarpio pabaigos vizos neišduoti. Be to, minėta Aprašo 79 punktas neįpareigoja Ambasados konsulo privalomai atlikti šiuos veiksmus, kadangi minėtoje teisės normoje nurodyta jog „gali“, tačiau „neprivalo“. Tai reiškia, kad jeigu iš pateiktos informacijos konsulas gali padaryti išvadą apie prašymo išduoti vizą pagrįstumą.
10. LVAT savo praktikoje yra pasisakęs, kad prašymai išduoti vizą nagrinėjami išsamiai. Kompetentingos institucijos šį prašymą juo labiau turi išnagrinėti kruopščiai, nes prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo, jei gaus vizą, galės atvykti į valstybių narių teritoriją, laikydamasis Šengeno sienų kodekse nustatytų apribojimų (žr. ESTT 2013 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje R. K. prieš Vokietijos Federacinę Respubliką (C-84/12). Kita vertus, Vizų kodekso 4 straipsnio 1–4 dalyse išvardytos kompetentingos institucijos turi didelę diskreciją, susijusią su šio kodekso 32 straipsnio 1 dalies ir 35 straipsnio 6 dalies taikymu ir su svarbių faktinių aplinkybių vertinimu siekiant nustatyti, ar galima neišduoti prašomos vizos remiantis šiose nuostatose išvardintais pagrindais. Sąjungos teisės aktų leidėjo ketinimas suteikti šioms institucijoms didelę diskreciją matyti iš minėto kodekso 21 straipsnio 1 dalies ir 32 straipsnio 1 dalies teksto; šiose nuostatose kompetentingos institucijos įpareigojamos įvertinti prašymą išduoti vizą pateikusio asmens keliamą „nelegalios imigracijos riziką“, skirti „ypatingą dėmesį“ tam tikriems jo padėties aspektams (LVAT 2017 m. rugsėjo 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-4285-624/2017).
Taigi, jeigu kompetentinga institucija, įgyvendindama savo diskrecijos teisę, iš pateiktų ir surinktų duomenų padaro išvadą, kad užsienietis nepagrindžia numatomo buvimo Lietuvoje tikslo ir sąlygų arba kyla pagrįstų abejonių dėl jo pareiškimų patikimumo ir kad yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė, ji neprivalo kviesti užsieniečio į pokalbį.
11. Teismas nesutinka su pareiškėjo argumentais, jog atsakovė nepagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas nepagrindžia numatomo buvimo Lietuvos Respublikoje tikslo ir sąlygų arba kyla pagrįstų:
11.1. Nors ir pareiškėjas nurodo, kad yra pateikęs visus reikalingus dokumentus, su UAB „Bariteka“ aptaręs darbo sąlygas, tačiau teismas negali nevertinti ir atsakovės pateiktų argumentų. Atsakovė, vertindama pareiškėjo prašymą, nustatė, jog pareiškėjas anksčiau, t. y. 2018–2020 m. jau yra kreipęsis į Prancūziją, Čekiją ir Latviją dėl vizos išdavimo. Pareiškėjas minėtuose prašymuose nurodydavo skirtingą atvykimo tikslą (bedarbis, administracinis/pardavimų darbuotojas, žurnalistas, kelių skirtingų įmonių darbuotojas). Minėtus kartus jo prašymas išduoti vizą buvo netenkinamas. Visgi pareiškėjui vieną kartą patenkinus jo prašymą ir suteikus jam vizą Latvijoje, ji jam Rygos oro uoste buvo panaikinta, kadangi apie pareiškėją buvo pateikta nepatikima informacija apie numatomo buvimo tikslus. Svarbu paminėti ir tai, jog pareiškėjo ankstesnis pasas galiojo nuo 2018 m. lapkričio 28 d. iki 2028 m. lapkričio 27 d., tačiau buvo pakeistas tam, kad pareiškėjas galėtų nuslėpti nepavykusį bandymą kirsti Latvijos pasienį.
11.2. Šiuo atveju pareiškėjas vyko dirbti kaip krovininio automobilio vairuotojas, Užimtumo tarnybos leidime jo pareigos nurodytos kaip tolimųjų reisų vairuotojas-ekspeditorius. Skunde nurodo, kad yra įgijęs kvalifikaciją (turi vairuotojo pažymėjimą). Visgi pareiškėjas į bylą nepateikė tai patvirtinančių dokumentų. Pareiškėjo atstovas nurodė, kad reikiamos kategorijos teises turi nuo 2016 m., tačiau apie krovininio automobilio vairavimo patirtį duomenų neturi. UAB „Bariteka“ atstovas taip pat nurodė, kad neturi duomenų apie pareiškėjo kaip krovininių automobilių vairuotojo, darbo patirtį. Šios aplinkybės papildomai sutvirtina abejones dėl pareiškėjo kelionės tikslo. Pareiškėjas šių abejonių nepaneigė.
11.3. Teismas pabrėžia, kad Užimtumo tarnybos leidimai (šiuo atveju 2020 m. gruodžio 29 d. leidimas Nr. U6-3309 dirbti Lietuvos Respublikoje) yra formalūs dokumentai ir nesuteikia vizos, tuo tarpu Ambasada turėjo prievolę pagal Vizų kodeksą patikrinti, ar pareiškėjas atitinka vizos išdavimui keliamas sąlygas.
11.4. Europos Komisijos 2010 m. kovo 19 d. sprendime „Prašymų išduoti vizą tvarkymo ir vizų išdavimo tvarka“ konsuliniams pareigūnams išdėstyta nuosekli tvarka dėl pateikiamų dokumentų vizoms į Šengeno zonos valstybes gauti forma, turinys ir pan. Tvarkoje pažymima, kad vertinimas, ar prašymą išduoti vizą pateikiantis asmuo ketina iš valstybės narių teritorijos išvykti iki prašomos išduoti vizos galiojimo laikotarpio pabaigos iš esmės priklauso nuo to asmens socialinės ir ekonominės padėties jo gyvenamosios vietos šalyje, t. y. su darbu, finansine padėtimi, šeimos ryšiais susijusio stabilumo. Pagal šį vertinimą nustatomas migracijos pavojus. Tokiais dokumentais, be kitų, laikoma ir nekilnojamojo turto nuosavybę patvirtinantis dokumentas, integravimąsi gyvenamosios vietos šalyje patvirtinantis dokumentas: giminystės ryšiai, profesinė padėtis. Pareiškėjas nepagrindė gilaus integravimosi gyvenamojoje šalyje glaudžių ryšių.
Taigi teismas neturi pagrindo abejoti šiais atsakovės argumentais, juolab, pareiškėjo atstovas minėtų argumentų teismo posėdžio metu nepaneigė.
11.5. Nagrinėjant dokumentus buvo nustatyta, kad elektroninėje paraiškų informacinėje sistemoje, pateiktas kviečiančios įmonės tarpininkavimo raštas neatitiko reikalavimų, t. y. neatitiko Aprašo 103(1) punkto, kuriame nustatyta, kad priimantis asmuo (UAB „Bariteka“) privalo tinkamai apgyvendinti užsienietį (pareiškėją) jo buvimo Lietuvos Respublikoje turint vizą laikotarpiu bei Aprašo 15¹ punkto, kuriame nustatyta, kad Lietuvos Respublikoje paskelbus savivaldybės ar valstybės lygio ekstremaliąją situaciją ir (ar) karantiną, kvietėjas (UAB „Bariteka“) pateikdamas kvietimą, prideda dokumentą, kuriuo įsipareigoja užtikrinti, kad užsienietis (pareiškėjas) laikysis savivaldybės ar valstybės lygio ekstremaliosios situacijos ir (ar) karantino laikotarpiu taikomų teisės aktuose nustatytų reikalavimų ir rekomendacijų. Taigi nagrinėjamu atveju, pareiškėjo darbdavys UAB „Bariteka“ pateikė neatitinkantį Aprašo 103(1) punkto ir Aprašo 15¹ punkto reikalavimų tarpininkavimo raštą.
11.6. Įvertinus aptartas aplinkybes, atsakovė iš pareiškėjo pateiktų duomenų padarė išvadą, kad pareiškėjas nepagrindžia numatomo buvimo Lietuvoje tikslo ir sąlygų arba kyla pagrįstų abejonių dėl jo pareiškimų patikimumo ir kad yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė. Tokia išvada buvo padaryta ne dėl to, kad trūko formalių dokumentų rekvizitų, tačiau remiantis aptartomis aplinkybėmis. Todėl atsakovė neturėjo pareigos prašyti papildomų duomenų, dokumentų ar kviesti pareiškėją į pokalbį.
12. Nagrinėjamu atveju teismas, ištyręs ir įvertinęs turimus duomenis, pateiktus dokumentus, neturi pagrindo abejoti priimto skundžiamo Sprendimo pagrįstumu. Sprendimą priėmė kompetentingas administravimo subjektas, nenustatyta, kad Sprendimo priėmimo metu buvo pažeistos pagrindinės procedūros, netinkamai įvertinti turimi duomenys ir įrodymai, bei pritaikyti teisės aktai. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės ir pateikti įrodymai pagrįstai sukėlė Ambasados pareigūnui abejones dėl pareiškėjo vykimo į Lietuvą tikslo ir buvimo sąlygų. Teismo vertinimu, konsulinis pareigūnas, padarė pagrįstą išvadą bei priėmė Sprendimą atsisakyti išduoti pareiškėjui vizą.
13. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad pareiškėjo ginčijamas Lietuvos Respublikos ambasados Azerbaidžano Respublikoje ir Turkmėnistanui 2021 m. kovo 1 d. sprendimas Nr. 49 „Dėl atsisakymo išduoti nacionalinę vizą arba nacionalinės vizos panaikinimo“ priimtas tinkamai įvertinus faktines aplinkybes bei teisės aktų nuostatas, yra motyvuotas, pagrįstas objektyviais duomenimis, todėl jo naikinti nei pareiškėjo nurodomais, nei kitais motyvais teismas neturi pagrindo. Kadangi pareiškėjo ginčijamas Sprendimas laikytinas teisėtu bei pagrįstu, nėra teisinio pagrindo tenkinti išvestinio pareiškėjo skundo reikalavimo įpareigoti Ministeriją pareiškėjui atitinkamoje Lietuvos Respublikos užsienio atstovybėje išduoti nacionalinę vizą atvykimui į Lietuvos Respubliką. Todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
14. Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl jų teismas nenagrinės. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją; 2011 m. lapkričio 14 d. LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).
15. ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Kadangi pareiškėjo skundas atmestinas, t. y. sprendimas priimtas ne jo naudai, todėl pareiškėjui bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86, 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo T. K. (T. K.) skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.