Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Vytauto Greičiaus, Egidijaus Bieliūno ir pranešėjo Vytauto Masioko,

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo I. L. kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 5 d. nuosprendžio, kuriuo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. birželio 4 d. išteisinamasis nuosprendis panaikintas ir priimtas naujas, apkaltinamasis, nuosprendis, kuriuo I. L. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu šešeriems metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, ši bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. vasario 6 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas šešeriems metams trims mėnesiams.

Į bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo laikas nuo 2007 m. birželio 11 d. iki 2007 m. birželio 13 d. bei suėmimo laikas nuo 2007 m. birželio 13 d. iki 2007 m. spalio 13 d., taip pat bausmė, atlikta pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. vasario 6 d. nuosprendį.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, gynėjo, prašiusio kasacinį skundą patenkinti, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. L. apeliacinės instancijos teismo nuteistas už tai, kad 2007 m. birželio 8 d., apie 00.30 val., veikdamas su asmenimis, dėl kurių ikiteisminis tyrimas atskirtas, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, Klaipėdoje, prie Šv. Kazimiero bažnyčios, esančios Kretingos g. 40, nukentėjusiojo G. B. pareikalavo atidaryti automobilio „Volkswagen Golf“ (valst. Nr. ,,duomenys neskelbtini“) bagažinę. Nukentėjusiajam atsisakius, I. L. išsitraukė šaunamąjį ginklą – dujinį pistoletą ir, mojuodamas juo prieš nukentėjusįjį, ėmė grasinti, kad, neatidarius bagažinės, išdaužys automobilio stiklus, o ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo, rankoje laikydamas peilį ir juo grasindamas, įspyrė nukentėjusiajam vieną kartą į dešinę koją. Nukentėjusiajam paklusus ir pakėlus bagažinės dangtį bei parodžius rankinės turinį, o I. L. bandant tą rankinę iš nukentėjusiojo rankų ištraukti, pastarasis pasipriešino, tada I. L. iš dujinio pistoleto vieną kartą šovė nukentėjusiajam į veidą, taip padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą, ir, ištraukęs iš rankų 40 Lt vertės rankinę, kurioje buvo 74 Lt vertės 20 pakelių cigarečių „Marlboro“, iš įvykio vietos su kitais asmenimis pasišalino.

Motyvuojamoji dalis

Kasacinis skundas atmestinas.

Dėl skunde nurodytų baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų

Nuteistojo kasaciniame skunde formaliai nurodomi BPK 369 straipsnyje nustatyti kasacinio apskundimo pagrindai (netinkamai pritaikytas įstatymas, padaryti esminiai BPK pažeidimai), tačiau nenurodomi juos pagrindžiantys teisiniai argumentai. Iš kasacinio skundo turinio ir suformuluoto prašymo (panaikinti apkaltinamąjį ir palikti galioti išteisinamąjį nuosprendį) matyti, kad nuteistasis I. L. sutinka su pirmosios instancijos teismo konstatuotais procesiniais pažeidimais ir įrodymų vertinimu. Kasatoriaus manymu, apkaltinamasis nuosprendis nepagrįstas, nes byloje surinkti įrodymai besąlygiškai nepatvirtina jo kaltės.

Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs surinktų įrodymų visumą, konstatavo, kad nesurinkta patikimų ir neginčijamų įrodymų, jog I. L. dalyvavo padarant jam inkriminuotą nusikaltimą. Teismas suabejojo nukentėjusiojo G. B. ir liudytojo D. G. parodymais, nes šie (dėl I. L. aprangos, tatuiruotės, akcento) prieštaringi ir nenuoseklūs. Taip pat teismas konstatavo, kad I. L. atpažinimas atliktas pažeidžiant įstatymą, nes nebuvo įformintas prieš tai atliktas jo atpažinimas iš nuotraukų albumo.

Apeliacinės instancijos teismas atliko įrodymų tyrimą, apklausė liudytoją D. G., išanalizavo surinktus įrodymus ir konstatavo, kad byloje yra pakankamai įrodymų, patvirtinančių I. L. kaltę padarius BK 180 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikaltimą. Šios instancijos teismas konstatavo, kad nukentėjusiojo ir liudytojo D. G. parodymai nuoseklūs, detalūs, aiškūs, patvirtina ir papildo vieni kitus, todėl jais netikėti ir nesiremti nėra jokio teisinio pagrindo. Tiek nukentėjusysis, tiek liudytojas D. G. apie esmines įvykio aplinkybes parodė vienodai. Apeliacinės instancijos teismas aptarė, kad nukentėjusysis bendravo su I. L., todėl pagrįstai nurodė, jog pastarasis kalbėjo su akcentu, o liudytojas D. G. dėl šios aplinkybės nieko negalėjo paaiškinti, nes buvo toliau ir nekalbėjo su I. L. Taigi esminių prieštaravimų tarp jų parodymų nėra. Taip pat apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad asmens parodymo atpažinti procedūra atlikta nepažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymo, t. y. vadovaujantis BPK 191, 192, 195 straipsniuose nustatyta tvarka. Šis teismas sutiko su prokuroro argumentu, jog ta aplinkybė, kad nukentėjusiajam buvo parodytas nuotraukų albumas, kuriame šis parodė į įtariamąjį panašų asmenį, kuris vėliau buvo parodytas atpažinti, ir kad tai nebuvo įforminta protokolu, nėra pagrindas po to atlikto asmens parodymo atpažinti veiksmo pripažinti neteisėtu. Šaunamojo ginklo panaudojimo faktą patvirtina ne tik nukentėjusiojo ir liudytojo D. G. parodymai, bet ir objektyvūs duomenys – nukentėjusiojo veido sužalojimai.

Įrodymų vertinimas ir jų pakankamumas yra pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nagrinėjimo dalykas, todėl kasacinės instancijos teismas pasisako tik teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis), t. y. ar renkant duomenis ir juos pripažįstant įrodymais nebuvo pažeisti baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimai.

Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, pasisakydama teisės taikymo aspektu dėl BPK 191, 192 straipsnių taikymo, konstatuoja, kad asmens parodymo atpažinti procedūra atlikta nepažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymo. Apeliacinės instancijos teismas išsamiai motyvavo, kodėl atpažinimo metu gauti duomenys yra pakankamai patikimi įrodymai, kuriais galima grįsti I. L. kaltę. Ta aplinkybė, kad nukentėjusiajam iš pradžių buvo parodytas nuotraukų albumas, kuriame šis parodė į įtariamąjį panašų asmenį, kuris vėliau buvo parodytas atpažinti, ir atpažinimas iš nuotraukų nebuvo įformintas protokolu kaip parodymas atpažinti iš kolekcijų ir kartotekų (BPK 194 straipsnis), nėra esminis baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, nes tuo nebuvo suvaržytos įstatymų garantuotos įtariamojo teisės (BPK 369 straipsnio 3 dalis). Beje, pirmosios instancijos teismas, konstatavęs minėtą baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimą, nenurodė, kad šis pažeidimas yra esminis. Be to, įtariamąjį atpažino ir liudytojas D. G. Nukentėjusysis ir liudytojas D. G. teisme patvirtino, kad kaltinamasis I. L. yra būtent tas asmuo, kuris buvo įvykio vietoje, turėjo šaunamąjį ginklą ir jį panaudojęs pagrobė turtą. Apklaustas apeliacinės instancijos teisme liudytojas D. G. dar kartą patvirtino, kad I. L. dalyvavo G. B. plėšime. I. L. abiejų instancijų teismuose uždavė nukentėjusiajam ir liudytojui klausimus, aiškinosi jam svarbias aplinkybes, taigi jo teisė į gynybą nepažeista.

Kasatorius nurodo, kad bylos aplinkybės išnagrinėtos šališkai ir neišsamiai, nes nesiaiškinta, su kuo atėjo R. R., kokie jo santykiai su nukentėjusiuoju. Ikiteisminio tyrimo metu R. R. nesurastas, todėl apie įvykio aplinkybes neapklaustas. Baudžiamoji byla dėl jo atskirta į atskirą tyrimą. Apie nukentėjusiojo ir R. R. santykius žinoma iš nukentėjusiojo G. B. parodymų. Anot G. B., jie yra pažįstami, dirbę Anglijoje. Be to, nukentėjusiojo santykiai su R. R. ir tai, su kuo šis atėjo, neturi jokios reikšmės nusikalstamos veikos kvalifikavimui. Kasatoriaus nurodytas argumentas dėl šališko bylos aplinkybių vertinimo pagrįstas ne teisiniais argumentais, o tuo, kad bylos aplinkybės apskritai įvertintos ne taip, kaip norėtųsi kasatoriui. Nukentėjusysis į policiją kreipėsi 2007 m. birželio 8 d. vakare, todėl kasatorius nepagrįstai teigia, kad nukentėjusysis į policiją kreipėsi tik po dviejų dienų.

Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas prokuroro skundą dėl I. L. išteisinimo, atliko įrodymų tyrimą, taigi išsamiai ištyrė bylos aplinkybes, tinkamai išnagrinėjo apeliacinio skundo esminius argumentus dėl I. L. kaltinančių duomenų vertinimo ir padarė pagrįstas išvadas. Taigi šis teismas esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nepadarė.

Dėl BK 180 straipsnio 3 dalies taikymo

Pagal apeliacinės instancijos teismo nustatytas aplinkybes (I. L. panaudojo šaunamąjį ginklą – dujinį pistoletą, šovė juo nukentėjusiajam į veidą, taip jį nežymiai sužalojo ir plėšimo būdu užvaldė turtą) baudžiamasis įstatymas – BK 180 straipsnio 3 dalis – pritaikytas tinkamai.

Baudžiamajame kodekse šaunamojo ginklo sąvoka nepateikta, todėl sprendžiant, ar ginklas pripažintinas šaunamuoju, vadovaujamasi kitais teisės aktais. 2002 m. sausio 15 d. Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šaunamasis ginklas – įrenginys ar daiktas, sukonstruotas ar pritaikytas kaip ginklas, iš kurio sprogimo, dujų ar oro slėgio ar kokia nors kita varomąja jėga gali būti paleistas sviedinys (kulka, šratas, strėlė ar kt.), arba kenksmingos, dirginančios medžiagos, skirti mechaniškai, termiškai, chemiškai ar kitaip taikiniui per nuotolį paveikti. Šaunamuoju ginklu laikomos ir pagrindinės šaunamųjų ginklų dalys. Šio įstatymo 2 straipsnio 9 dalyje apibrėžiamas dujinis ginklas – tai ginklas, iš kurio gali būti paleistos kenksmingos, dirginančios medžiagos, ar jomis užtaisytas užtaisas; taip pat imperatyviai nurodoma, kad dujiniai pistoletai (revolveriai) priskiriami šaunamiesiems ginklams. Nors šaunamojo ginklo nerasta, tačiau nustatytas jo panaudojimo faktas ir padariniai – veido ir akies sužalojimai (parako krislai akyje); taigi šaunamasis ginklas buvo tinkamas naudoti pagal paskirtį ir buvo panaudotas kaip fizinio smurto priemonė. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama teismų praktika patvirtina, kad plėšimo metu panaudojus dujinį pistoletą (revolverį), tokie kaltininko veiksmai kvalifikuojami pagal BK 180 straipsnio 3 dalį (2006 m. vasario 28 d. nutartis Nr. 2K-172/2006, 2007 m. kovo 6 d. nutartis Nr. 2K-164/2007, 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis Nr. 2K-254/2008).

Nenustačius BPK 369 straipsnyje numatytų apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio keitimo ar naikinimo pagrindų, kasacinis skundas atmestinas, o apkaltinamasis teismo nuosprendis, neperžengiant kasacinio skundo ribų, pripažintinas teisėtu.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

nutaria:

Nuteistojo I. L. kasacinį skundą atmesti.