Alytaus apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant pareiškėjos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau – Vaiko teisių apsaugos tarnyba) įgaliotai atstovei Vaidai Tankovskienei (nuotoliniu būdu),

suinteresuotų asmenų L. V. ir S. V. atstovei advokatei Jolantai Vienažindytei (nuotoliniu būdu),

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Vaiko teisių apsaugos tarnybos pareiškimą suinteresuotiems asmenims L. V., S. V. ir Alytaus miesto šeimos centrui dėl tėvų valdžios apribojimo būdo pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkintinas.

Dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo.

Kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus, piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi su vaikais, daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu arba nesirūpina vaikais, teismas gali priimti sprendimą dėl laikino ar neterminuoto tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo (CK 3.180 straipsnio 1 dalis). Laikiną ar neterminuotą tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimą teismas taiko atsižvelgdamas į konkrečias aplinkybes, dėl kurių prašoma apriboti tėvų valdžią. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tuomet, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 3 dalis).

Teismų praktikoje pripažįstama, kad tokios priemonės (tėvų valdžios apribojimas) turėtų būti taikomos tik išskirtinėmis aplinkybėmis ir ginant geriausius vaiko interesus, t. y. šių priemonių taikymą teismas pripažįsta išimtiniu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2008). Teismų praktikoje taip pat pripažįstama, jog tėvų valdžiai apriboti pakanka vien fakto, kad tėvai nevykdo savo pareigos rūpintis vaikais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-236/2008). Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas tėvų valdžios apribojimo klausimą, visų pirma turi atsižvelgti į šeimos santykių teisinio reglamentavimo principą – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, įtvirtintą tiek CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, tiek Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalyje bei Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte.

Nagrinėjant bylą dėl tėvų valdžios neterminuoto apribojimo svarbu nustatyti tėvų veiksmus (neveikimą), kuriais dėl jų kaltės neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams tėvų valdžia, ir pateikti jų veiksmų (neveikimo) pobūdžio įvertinimą. Jeigu tėvai tinkamai nesirūpina vaikais, vengia su jais bendrauti, jų materialiai neišlaiko, reiškia, kad jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, o tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams sankciją – tėvų valdžios apribojimą.

Pagal įstatymą tėvai privalo vykdyti savo pareigas vaikams, todėl ir tėvų valdžios neįgyvendinimas dėl tingumo, aplaidumo, abejingumo savo pareigoms laikytina kaltais veiksmais, kai vengiama atlikti savo pareigas, ar veiksmais, kai nesirūpinama savo vaikais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1225/2002). Tėvų valdžios apribojimui pakanka vien to fakto, kad tėvai nevykdo savo prigimtinės pareigos pilnavertiškai rūpintis vaikais.

Nagrinėjamu atveju byloje pateiktais rašytiniais įrodymais, dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimais, nustatyta, jog suinteresuoti asmenys L. V. ir S. V. neturi tinkamų įgūdžių ir galimybių rūpintis savo nepilnamečiu sūnumi A. V.. Suinteresuoti asmenys šiuo konkrečiu atveju nededa pakankamai pastangų, kad galėtų atlikti pareigą auginti, auklėti ir tinkamai prižiūrėti savo nepilnametį sūnų, jie iš esmės yra nusišalinę nuo nepilnamečio vaiko priežiūros, visiškai neprisideda prie sūnaus išlaikymo, negeba užtikrinti tinkamos sveikatos priežiūros ir gyvenimo sąlygų nepilnamečiui vaikui, taip pat nors sūnų suinteresuoti asmenys po teismo sprendimo, kuriuo jiems buvo laikinai apribota tėvų valdžia, aplankydavo reguliariai 2-3 kartus į mėnesį, tačiau nuo praėjusių metų pabaigos L. V. ir S. V. apskritai yra nusišalinę nuo bendravimo su sūnumi, jo nelanko ir nesiekia šios padėties pasikeitimo. Pažymėtina, jog nepilnamečio vaiko tėvai iš esmės nesiėmė ir šiuo metu realiai nesiima jokių aktyvių, konkrečių veiksmų, kad galėtų susigrąžinti nepilnametį sūnų į šeimą, priešingai padėtis šeimoje tik prastėja. Pateiktuose atsiliepimuose į pareiškimą suinteresuoti asmenys pripažino, kad įvertinus tai, jog jų nepilnametis sūnus turi sveikatos problemų, atsižvelgus į jų pačių sunkią finansinę padėtį, pačių sutuoktinių santykius ir santuokos iširimą, mano, kad jie negalės nepilnamečio sūnaus tinkamai prižiūrėti bei juo rūpintis, todėl išreiškė sutikimą, kad jiems būtų neterminuotai apribota tėvų valdžia sūnaus A. V. atžvilgiu. Teismo vertinimu, toks suinteresuotų asmenų požiūris leidžia daryti išvadą, kad tėvai šiuo metu apskritai atsisako auginti savo sūnų ir nededa bent minimalių pastangų, kad jis grįžtų į šeimą. Pastebėtina, jog per laikotarpį, kuomet L. V. ir S. V. buvo laikinai apribota tėvų valdžia, jų sūnaus A. V. atžvilgiu, šeimoje situacija tik dar labiau prablogėjo, kadangi buvo fiksuojamas galimas smurtas artimoje aplinkoje, L. V. išsikėlė iš šeimos namų gyventi į kitą vietą, taip pat nutraukė darbo sutartį ir šiuo metu, kaip ir sutuoktinis S. V., nebedirba, sutuoktiniai nebegyvena kartu, skolos už komunalinius mokesčius auga, byloje taip pat buvo gauti duomenys, kad S. V. vartoja alkoholį, o nei vienas iš sutuoktinių išlaikymo sūnui neteikia ir pastaruoju metu sūnumi apskritai nesidomi.

Nors abiem nepilnamečio vaiko tėvams ir buvo sudarytos visos sąlygos ir galimybės keisti gyvenimo būdą, užtikrintas socialinių paslaugų teikimas, buvo stengiamasi sudaryti galimybes jų nepilnamečiui sūnui su jais bendrauti, tačiau dėl nepilnamečio tėvų ypač menkų dedamų pastangų, tolimesnio tėvų atsisakymo bendrauti su sūnumi, situacija visiškai negerėja. Pažymėtina, jog suinteresuotiems asmenims L. V. ir S. V. atvejo vadybos posėdyje buvo numatyti įpareigojimai, tačiau tokių įpareigojimų, kaip lankytis psichologo konsultacijose, darbo paieškos, finansinės būklės gerinimo, suinteresuoti asmenys neįgyvendino arba įgyvendino tik iš dalies, t. y. L. V. trumpai buvo įsidarbinusi, tačiau vėliau gauti duomenys, kad darbinė veikla nutraukta.

Šiuo atveju paminėtina ir tai, jog nuo nepilnamečio A. V. paėmimo iš šeimos iki šiol bylos išnagrinėjimo praėjo daugiau nei trejų metų laikotarpis, o nuo teismo sprendimo laikinai apriboti tėvų valdžią, daugiau nei devynių mėnesių laikotarpis, tačiau suinteresuoti asmenys per minėtą laikotarpį nedėjo pakankamai pastangų, siekiant susigrąžinti A. V. į šeimą, priešingai, pripažino, kad dėl įvairių jų šeimoje kylančių problemų, negebės nepilnamečio sūnaus tinkamai prižiūrėti bei juo rūpintis. Teismo vertinimu, atsižvelgus į nustatytas aplinkybes, jog L. V. ir S. V. nuo šių metų pradžios apskritai net nebuvo aplankę savo sūnaus, leidžia teigti, kad tėvai nebesiekia užtikrinti stabilių santykių ir artimesnių emocinių ryšių su sūnumi.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog suinteresuotų asmenų L. V. ir S. V. sūnus A. V. turi įgimtų sveikatos problemų, dėl kurių jam būtina intensyvi ir nuolatinė sveikatos priežiūra, tuo tarpu byloje esantys duomenys ir teismo posėdžio išklausyti procese dalyvavusių asmenų paaiškinimai, leidžia daryti išvadą, kad nepilnamečio vaiko tėvai L. V. ir S. V. neturi pakankamai socialinių įgūdžių auginti sūnų ir užtikrinti jam tinkamas gyvenimo bei sveikatos priežiūros sąlygas.

Nagrinėjamoje byloje teismo nustatytų aplinkybių visuma nesudaro pagrindo abejoti dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo pagrįstumo: rūpinimasis ir bendravimas su sūnumi yra nutrūkęs, tuo tarpu tėvų valdžia turi būti įgyvendinama nuolat ir teismas turi vertinti nuosekliai pasikartojančius suinteresuotų asmenų veiksmus, jų dedamas pastangas, siekiant susigrąžinti sūnų į šeimą. Pažymėtina, jog patys nepilnamečio vaiko tėvai iš esmės pripažino pareiškimą, liko apatiški vykstančiam teismo procesui ir jame nedalyvavo, tačiau raštu išreiškė sutikimą, kad jiems būtų apribota tėvų valdžia jų sūnaus A. V. atžvilgiu.

Teismo vertinimu pagrindo tikėtis, kad situacija pasikeis, nėra, kadangi ši situacija tęsiasi ilgą laiką, tačiau situacija šeimoje praktiškai nepasikeitė, net gi dar labiau suprastėjo, tėvai nededa pakankamai pastangų situacijai pasikeisti, toliau įstatyminės pareigos rūpintis sūnumi nevykdo, jo neišlaiko, tęsia įprastinį jiems gyvenimo būdą, nededa pakankamai pastangų keisti gyvenimo būdą, todėl darytina išvada, kad jie nevykdo savo, kaip tėvų, pareigų jų sūnaus A. V. atžvilgiu, juo nesirūpina ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti.

Tėvystė visų pirma yra pareigos vaikui, o ne teisės į vaiką. Vaiko poreikiai yra ne tik fiziologiniai, ypatingas dėmesys turi būti skiriamas emocinių, ugdymo poreikių tenkinimui, nes tai sudaro motyvaciją veikti – pasirūpinti savimi ir šalia esančiu, mokytis, dirbti. Vaikui kas dieną reikalingos sveikos ir saugios raidos sąlygos. Tinkamas vaiko poreikių identifikavimas yra viena iš tėvų pareigų, kurios nevykdymas dėl aplaidumo ar abejingumo savo tėviškoms pareigoms laikytinas jų kaltais veiksmais. Kaip minėta, tėvai sūnumi iš esmės negali pasirūpinti, jo neišlaiko, nesiekia jo susigrąžinti, užtikrinti sūnui sveiką ir saugią raidą bei gyvenimo sąlygas.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, į nepilnamečio vaiko interesus, spręstina, kad yra pagrindas suinteresuotiems asmenims L. V. ir S. V. taikytą laikiną tėvų valdžios apribojimą sūnaus A. V. atžvilgiu, pakeisti neterminuotu tėvų valdžios apribojimu (CK 3.180 straipsnio 1, 3 dalys).

L. V. ir S. V. išaiškinama, kad neterminuotai apribojus tėvų valdžią, jiems sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų. Išlieka teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaiko interesams. Apribojus tėvų valdžią neterminuotai, be atskiro tėvų sutikimo vaikas gali būti įvaikintas (CK 3.180 straipsnio 4 dalis).

Teismas pažymi, kad tėvų valdžios neterminuotas apribojimas gali būti panaikintas, jei įrodoma, kad tėvai (tėvas ar motina) pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaiką, ir jei tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams (CK 3.181 straipsnio 2 dalis).

Dėl kitų procesinių klausimų.

Pažymėtina, jog Alytaus apylinkės tesimo 2024 m. gegužės 23 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-755-835/2024, be kita ko, priteistas iš L. V. ir S. V. išlaikymas nepilnamečiam A. V. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 100 Eur iš kiekvieno, iki vaiko A. V. pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Taip pat, Alytaus apylinkės teismo 2024 m. liepos 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-5257-835/2024, be kita ko, nepilnamečiui A. V. nustatyta nuolatinė globa, globėju paskiriant Alytaus miesto šeimos centrą.

Šiuo atveju, esant įsiteisėjusiems aukščiau paminėtiems teismo sprendimams dėl išlaikymo priteisimo ir nuolatinės globos nustatymo, šiuo atveju nebėra pagrindo papildomai spręsti minėtų klausimų, todėl teismas minėtais klausimais nepasisako ir bylos dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo neinicijuoja (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 406 straipsnio 2 dalis, 407 straipsnis, 496¹ straipsnio 1 dalis).

CPK 93 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš antrosios šalies, nors ši būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Tiek pareiškėja, tiek suinteresuoti asmenys yra atleisti nuo žyminio mokesčio ir bylinėjimosi išlaidų mokėjimo pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 5, 14 punktus bei remiantis Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 12 straipsnio 16 punktu, 14 straipsnio 6 dalimi. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Antrinės valstybės garantuojamos teisinės pagalbos ir mediacijos paslaugų administravimo skyriaus 2025 m. vasario 13 d. sprendimais Nr. (8.28Mr)ATP-C-2025-01357 ir Nr. (8.28Mr)ATP-C-2025-01358, suinteresuotiems asmenims L. V. ir S. V. teikta antrinė teisinė pagalba apmokant 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, todėl bylinėjimosi išlaidos iš šalių valstybei nepriteisiamos.

Sprendimas dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo vykdomas skubiai (CPK 496 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260 straipsniais, 263–265 straipsniais, 268–270 straipsniais, 496-496¹ straipsniais, teismas

nusprendžia:

pareiškimą patenkinti visiškai.

Pakeisti Alytaus apylinkės tesimo 2024 m. gegužės 23 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-755-835/2024, L. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir S. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) taikytą laikiną tėvų valdžios apribojimą nepilnamečio vaiko A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu, ir neterminuotai apriboti tėvų valdžią L. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir S. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečio vaiko A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

Sprendimą dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per sprendimą priėmusį teismą.