- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-04-13
- Bylos Nr.
- e2A-239-755/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-30-3-00640-2020-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Eigirdas Činka
- Ieškovas
- akcinės bendrovės „NEO Finance“
- Atsakovas
- E. M.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės (apeliantės) akcinės bendrovės NEO Finance apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2021-01-13 sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. e2-322-732/2021pagal ieškovės akcinės bendrovės „NEO Finance“ ieškinį atsakovui E. M. dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I.Ginčo esmė
1. Ieškovė akcinė bendrovė (toliau ir AB, ieškovė) „Neo Finance“ kreipėsi į teismą, prašydama iš atsakovo E. M. priteisti 6 932,54 Eur negrąžintos kredito dalį; 574,01 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos; 23 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (6 932,54 Eur) nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2025-03-10); 2 845,72 Eur tarpininkavimo mokesčio; 2,33 Eur kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų, skaičiuojamų nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo, t. y. nuo 2020-08-11, iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020-11-17); 23 proc. kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (6 932,54 Eur) nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2025-03-10) iki visiško kredito grąžinimo dienos; 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
II.Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
2. Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmai 2021-01-13 sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovo E. M. 6 932,54 Eur negrąžintą kredito dalį, 574,01 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos, 1 122,18 Eur tarpininkavimo mokesčio, 2,33 Eur kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų, paskaičiuotų nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo, t. y. nuo 2020-08-11 iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020-11-17), 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (8 631,06 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020-12-14) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 360,91 Eur bylinėjimosi išlaidų. Kitą ieškinio dalį atmetė.
3. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 2020-02-27 ieškovė ir atsakovas sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. K139047753 (toliau – Sutartis), kuria atsakovui 60 mėnesių laikotarpiui suteiktas 7 200 Eur dydžio kreditas. Kredito sutartyje nurodyta suma atsakovui buvo pervesta 2020-03-03. Atsakovas sutartimi įsipareigojo grąžinti gautą kreditą bei sumokėti ieškovei vartojimo kredito mokestį (sutarties bendrųjų sąlygų 3.1 punktas). Sutarties bendrųjų sąlygų 1.8 punkte detalizuota, kad bendra vartojimo kredito kaina (vartojimo kredito mokestis) – tai išlaidos, įskaitant palūkanas, tarpininkavimo mokestį ir bet kuriuos kitus su vartojimo kredito sutartimi susijusius mokesčius. 2020-03-05 šalys sudarė priedą prie vartojimo kredito sutarties, kuriuo pakeistas mokėjimo grafikas. Atsakovas laiku nemokėjo mėnesinių įmokų, nereagavo į ieškovės siųstus raginimo laiškus, todėl ieškovė 2020-11-11 siųstu išankstiniu raštišku pranešimu su atsakovu sudarytą vartojimo kredito sutartį nuo 2020-11-17 nutraukė.
4. Nesant įrodymų, kad atsakovas būtų atsiskaitęs su ieškove (CPK 178, 185 straipsniai), ieškovei iš atsakovo priteisė 6 932,54 Eur negrąžintos kredito dalį, 574,01 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020-11-17).
5. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimus civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020, ieškovės reikalavimą priteisti 23 proc. negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (6 932,54 Eur) nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020-11-17) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2023-11-25), vertino kaip nepagrįstą. Pažymėjo, kad jei atsakovas negrąžintų kredito iki sutarties termino pabaigos, pagal ieškovės skaičiavimą tai susidarytų 4 818,40 Eur negautų pajamų (6 932,54 Eur/365 d. x 1 103 d. x 23 proc.), o tai, įvertinus jog jau priteisiama 574,01 Eur negautų pajamų suma už laikotarpį iki 2020-11-17, viršija kredito sutartyje numatytą mokėtinų palūkanų sumą, kurią ieškovė pagrįstai galėjo tikėtis gauti viso paskolos termino laikotarpiu (5 009,36 Eur), todėl šio reikalavimo netenkino.
6. Ieškovės reikalavimą priteisti 2,33 Eur kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų, skaičiuojamų nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo, t. y. nuo 2020-08-11 iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020-11-17), laikė atitinkančiu Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalies reikalavimus bei aukščiau nurodytą teismų praktiką, todėl tenkino, o reikalavimą priteisti 23 proc. kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (6 932,54 Eur) nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2025-03-10) iki visiško kredito grąžinimo dienos, kaip prieštaraujantį Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalies nuostatoms, atmetė.
7. Ieškovės reikalavimą priteisti 2 845,72 Eur tarpininkavimo mokestį tenkino iš dalies. Nustatė, kad Sutarties specialiosiose sąlygose nurodyta, kad tarpininkavimo mokesčio suma be nuolaidos yra 3 005,63 Eur, tarpininkavimo mokesčio suma su nuolaida – 1 205,63 Eur. Ši suma įskaičiuota ir į bendrą vartojimo kredito gavėjo mokamą sumą. Sutartyje šalys susitarė, kad Vartojimo kredito gavėjui netinkamai vykdant sutartį, vėluojant apmokėti mėnesinę įmoką daugiau nei 30 dienų, nuo 31 vėlavimo dienos nuolaidos visam tolimesniam vartojimo kredito sutarties laikotarpiui netaikomos. Šios nuostatos sudarė pagrindą konstatuoti, jog prašoma priteisti 2 845,72 Eur suma viršijanti tarpininkavimo mokesčio sumą su nuolaidą savo esme yra netesybos. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, vadovaujantis Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalimi, numatančiu, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną ir jokios kitos netesybos už vartojimo kredito sutartyje numatytų įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomos, reikalavimą dėl tarpininkavimo mokesčio priteisimo tenkino iš dalies, iš atsakovo ieškovės naudai priteisė 1 122,18 Eur (1 205,63 Eur – 83,45 Eur atsakovo sumokėto tarpininkavimo mokesčio pagal grafiką) tarpininkavimo mokestį.
8. Nurodė, jog už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą įstatyme numatytos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis), reikalavimas grįstas įstatymu, todėl jį tenkino.
9. Ieškovės reikalavimus tenkinus iš dalies, t. y. 83,35 proc., bylinėjimosi išlaidas paskirstė pagal patenkintų ir atmestų reikalavimų dydį (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 93 straipsnio 2 dalis).
III.Apeliacinio skundo argumentai
10. Apeliaciniu skundu AB „Neo Finance“ prašo pakeisti Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2021-01-13 sprendimo už akių dalį dėl negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos ir priteisti apeliantui iš atsakovo 23 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą 6 932,54 Eur, nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2025-03-10); bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinio skundo pagrindiniai argumentai:
10.1. pirmosios instancijos teismas sprendimą grindė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo sukurtu precedentu, civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020, tačiau neatsižvelgė į kitus toje pačioje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje nurodytus išaiškinimus ir nepagrįstai atmetė reikalavimą dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo;
10.2. teismas, spręsdamas dėl kompensuojamųjų palūkanų priteisimo, neatsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-05-25 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020, nurodytus išaiškinimus, tokius kaip kreditoriaus teisė reikalauti kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų ir po paskolos sutarties nutraukimo, kurių dydis atitinka sutartyje nustatytą mokėjimo (pelno) palūkanų dydį bei kitas svarbias aplinkybes ir kad pagal sutartį planuotos gauti pelno palūkanos vertintinos tik kaip orientacinė negautų pajamų suma;
10.3. apeliantė tikėjosi gauti 23 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą 6 932,54 Eur, nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos 2025-03-10. Teismas sprendime nepagrįstai šių pajamų nepriteisė, nurodydamas, kad jis nepagrįstas ir, kad taikomi negautų pajamų (nuostolių) skaičiavimo metodai yra nepagrįsti;
10.4. teismas nepagrįstai netenkino dalies materialinio reikalavimo, todėl nustačius, jog apeliantės reikalavimai tenkinami visa apimtimi, teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų turėtų būti pakeista, nurodant, jog apeliantei priteistinos visos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos.
11. Atsiliepimas į apeliacinį skundą negautas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV.Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis), todėl bylą nagrinėja laikydamasi apeliacinio skundo ribų.
13. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalis, kuria atmesti ieškovės reikalavimai dėl negautų pajamų priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Žemesnės instancijos teismas
14. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad šalys 2020-02-27 sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. K139047753, kuria atsakovui buvo suteiktas 7 200 Eur vartojimo kreditas 60 mėn. terminui bei pagal kurią atsakovas įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį): 4 978,20 Eur palūkanų (metinė palūkanų norma: 23 proc.), 1 205,63 Eur tarpininkavimo mokesčio iki 2025-03-03. Atsakovas nesilaikė mokėjimo grafiko, todėl ieškovė nuo 2020-11-17 vienašališkai nutraukė sutartį.
15. Apeliaciniu skundu ieškovė nesutinka su sprendimo dalimi, kuria atmestas reikalavimas dėl negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą, nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos.
16. Apeliaciniame skunde ieškovė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškovės reikalavimą, netinkamai taikė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-05-25 nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 suformuotą teisės aiškinimo taisyklę.
17. Kasacinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2020-05-25 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020, suformavo tokią teisės aiškinimo taisyklę: nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų.
18. Bylos duomenimis, ieškovė 2020-11-17 sutartį su atsakovu nutraukė, todėl, vadovaujantis aktualia kasacinio teismo praktika, mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal ginčo vartojimo kredito sutartį nuo sutarties nutraukimo nebegali būti skaičiuojamos. Pagal kasacinio teismo išaiškinimą, ieškovė turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius, kurių nepadengia įstatyme ar sutartyje nustatytos kompensuojamosios palūkanos, įskaitant ir reikalavimą atlyginti negautas pajamas, kurias kreditorius pagrįstai galėjo tikėtis gauti sutartį tinkamai vykdant.
19. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas ieškovės reikalavimą dėl negautų pajamų, apskaičiuotų taikant 23 procentų sutartyje nurodytą mokėjimo palūkanų normą laikotarpiu nuo sutarties nutraukimo (2020-11-17 ) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2025-03-03), t. y. negautų pelno palūkanų forma, atmetė kaip nepagrįstą.
20. Atsakovas pažeidė vartojimo kredito sutartį, nes nustatytu terminu nemokėjo vartojimo kredito sutartyje nustatytų mėnesinių įmokų, todėl vartojimo kredito sutartis 2020-11-17 buvo nutraukta. Sutarties nutraukimo teisinius padarinius reglamentuoja CK 6.221 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalies nuostatas sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo jos vykdymo. Pagal šio straipsnio 2 dalį sutarties nutraukimas nepanaikina teisės reikalauti atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl sutarties neįvykdymo bei netesybas. Pagal šio straipsnio 3 dalį sutarties nutraukimas neturi įtakos ginčų nagrinėjimo tvarką nustatančių sutarties sąlygų ir kitų sutarties sąlygų galiojimui, jeigu šios sąlygos pagal savo esmę lieka galioti ir po sutarties nutraukimo. Taigi, sutartį nutraukus, jos šalių daugiau nebesieja sutartiniai santykiai, sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo sutarties vykdymo; sutartį pažeidusiai šaliai atsiranda sutartinė civilinė atsakomybė, kurios forma – nuostolių atlyginimas, taip pat netesybų (baudos, delspinigių) sumokėjimas (CK 6.221, 6.222 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-05-25 nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020, 2018-09-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-333-248/2018).
21. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas CK 6.249 straipsnio 1 dalį, yra konstatavęs, kad, remiantis šios teisės normos nuostatomis, galima teigti, jog žala yra nukentėjusiojo turtiniai ir kitokie praradimai, dėl kurių nukenčia jo turtinė padėtis ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-05-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-314/2008; 2015-05-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-331-695/2015). Žala suprantama kaip tokios išlaidos ar turto netekimas arba jo sužalojimas, kurių atsirado dėl skolininko neteisėtų veiksmų ar neveikimo, t. y. kurių kreditorius nebūtų patyręs, jeigu skolininkas nebūtų atlikęs neteisėtų veiksmų. Žalos dydis nėra preziumuojamas, todėl kiekvienu konkrečiu atveju žalos dydį turi įrodyti ieškovas, o teismas privalo patikrinti, ar ieškovas tinkamai apskaičiavo žalos dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-11-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-474-684/2016).
22. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos, spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006-11-06 nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2006-11-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006). Praktikoje esminę reikšmę galimybei priteisti negautas pajamas ir užtikrinti visiško nuostolių atlyginimo (lot. restitutio in integrum) principą turi įrodinėjimo proceso specifika. Negautų pajamų įrodinėjimas reiškia aplinkybių, kurių nebuvo, tačiau kurios galėjo būti, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, įrodinėjimą. Taigi įrodinėjama negautų pajamų reali gavimo galimybė ir jų dydis. Ieškovo padėtis įrodinėjimo procese palengvinama tuo, kad, nustatęs negautų pajamų faktą, t. y. įrodžius, kad galėjo būti gauta bent kažkiek pelno, tačiau negalint tiksliai įrodyti, kiek konkrečiai, teismas pats nustato šių nuostolių dydį (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Bet kuriuo atveju negautų pajamų skaičiavimas turi būti protingas, paremtas byloje surinktais įrodymais ir kita faktine medžiaga, bei pagrįstas finansų ar ekonomikos teorijos pripažįstamais metodais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-04-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2014).
23. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-05-25 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020).
24. Nagrinėjamoje byloje ieškovė ieškiniu prašė priteisti 23 procentus negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą 6 932,54 Eur, nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2025-03-03). Apeliacinio teismo vertinimu, toks reikalavimas yra reikalavimas vykdyti prievolę natūra ir po sutarties nutraukimo negali būti taikomas. Be to, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kaip ir tiesioginiai nuostoliai, taip ir negautos pajamos turi būti tiksliai apskaičiuojamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-03-25 nutartis Nr. 3K-3-138/2011).
25. Nagrinėjamoje byloje ieškovė negautų pajamų dydį grindė Sutartimi nustatytomis ir nesumokėtomis pelno palūkanomis. Vartojimo kredito sutarties specialiosiose sąlygose nurodyta, kad paskola 60 mėnesių laikotarpiui suteikiama už 23 procentų metinę palūkanų normą (MPN), kuri per šį laikotarpį, t.y. tinkamu jos įvykdymo atveju (bei jos negrąžinus anksčiau termino) tai sudarytų 4 978,20 Eur. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovė įrodė, kad tokio dydžio pajamas ji tikėjosi ir būtų gavusi, atsakovui tinkamai vykdant sutartį iki vartojimo kredito grąžinimo termino pabaigos. Pirmosios instancijos teismas priteisė iš atsakovo 574,01 Eur mokėjimo pelno palūkanas iki sutarties nutraukimo, todėl apeliacinės instancijos teismas iš atsakovo priteisia 4 404,19 Eur likusią negautų pajamų dalį (4978,20-574,01). Pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias netiesioginių nuostolių (negautų pajamų) atlyginimą, nepagrįstai netenkino ieškovės reikalavimo dėl negautų pajamų priteisimo po sutarties nutraukimo, todėl ši sprendimo dalis keičiama.
26. Kaip minėta ankščiau, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sutartį nutraukus jos šalių daugiau nebesieja sutartiniai santykiai, sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo sutarties vykdymo, todėl teismo vertinimu, pasinaudoti Vartojimo kredito įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje nustatyta teise grąžinti kreditą anksčiau termino ir tokiu būdu mokėti mažiau palūkanų, nutraukus sutartį, atsakovas nebeturi, nes tokia teise vartojimo kredito gavėjas gali pasinaudoti tik vartojimo kredito sutarties galiojimo laikotarpiu, todėl priteisiama visa negautų pajamų suma.
27. Atsižvelgiant į tai, pakeistina ir teismo sprendimo už akių dalis dėl 5 proc. palūkanų priteisimo už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, priteistą sumą padidinant iki 13 035,25 Eur.
28. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškovės reikalavimą, nors ir ex officio (pagal pareigas) įvertino vartojimo kredito sutarties sąlygų dėl kompensacinių palūkanų mokėjimo atitikimą VKĮ 11 straipsnio 8 dalies nuostatoms, tačiau šių sąlygų nepripažino nesąžiningomis bei negaliojančiomis, todėl apeliacinės instancijos teismas Sutarties bendrųjų sąlygų 6.1 punkte įtvirtintą nuostatą, kuria nustatytas kompensuojamųjų palūkanų, apskaičiuojamųjų taikant specialiojoje dalyje nurodytą 23 proc. dydžio metinę palūkanų normą už laikotarpį ilgesnį nei 180 dienų, taikymas, pripažįsta nesąžininga (CK 6.228⁴ straipsnio 8 dalis) ir negaliojančia ab initio (nuo sudarymo momento) (CK 1.80 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
29. CPK 93 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Patenkinus ieškovės apeliacinį skundą ir pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, perskirstomos bylinėjimosi išlaidos.
30. Byloje nustatyta, jog ieškovė pirmosios instancijos teisme patyrė 433 Eur (233 Eur dėl sumokėto žyminio mokesčio už ieškinį ir 200 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti) bylinėjimosi išlaidų. Bendra ieškinio suma sudaro 15 202,80 Eur, o patenkinta ieškinio reikalavimų dalis yra 13 035,25 Eur. Patenkinus 85 proc. ieškinio reikalavimų, ieškovei iš atsakovo priteistinos 365 Eur bylinėjimosi išlaidos, patirtos pirmosios instancijos teisme.
31. Iš dalies patenkinus ieškovės apeliacinį skundą (91 proc.), ieškovei iš atsakovo priteisiamos 250 Eur bylinėjimosi išlaidos (75 Eur žyminis mokestis ir 200 Eur advokato pagalbos išlaidos x 91 proc.), patirtos apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Iš viso šioje byloje iš atsakovo priteisiama 615 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutaria:
Pakeisti Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmai 2021-01-13 sprendimo už akių dalį, kuria buvo atmestas ieškovės reikalavimas dėl negautų pajamų priteisimo, perskaičiuoti mokėtinas procesines palūkanas, pasisakyti dėl sutarties sąlygos galiojimo, perskirstyti bylinėjimosi išlaidas.
Papildomai priteisti akcinei bendrovei „Neo Finance“, juridinio asmens kodas 303225546, iš E. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 4 404,19 Eur negautų pajamų.
Priteisti 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (13 035,25 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020-12-14) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Priteisti ieškovei akcinei bendrovei „Neo Finance“, juridinio asmens kodas 303225546, iš atsakovo E. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 365 Eur (trys šimtai šešiasdešimt penki eurai) bylinėjimosi išlaidos, patirtas pirmosios instancijos teisme.
Pripažinti nesąžininga ir negaliojančia ab initio (nuo sudarymo momento) vartojimo kredito sutarties Nr. K139047753 Bendrųjų sąlygų 6.1 punkto nuostatą, kad vartojimo kredito gavėjui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmoką, Specialiosiose sąlygose numatytos Palūkanos (23 proc.) yra skaičiuojamos toliau nuo negrąžintos mėnesinės įmokos kredito dalies kaip atlyginimas už naudojimąsi vartojimo kredito suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos.
Kitą Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2021-01-13 sprendimo už akių dalį palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovei akcinei bendrovei „Neo Finance“, juridinio asmens kodas 303225546, iš atsakovo E. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 250 Eur (du šimtai penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.