Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. P. ieškinį atsakovui A. P. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir su santuokos nutraukimu susijusių pasekmių.

Aprašomoji dalis

nustatė:

pagal ieškovės ieškinį 2021-06-09 teisme iškelta civilinė byla. Ieškovė pareiškė reikalavimus: nutraukti ieškovės ir atsakovo santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės; po santuokos nutraukimo šalims palikti santuokos metu turėtas pavardes; nustatyti, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms ir pareigoms teisines pasekmes sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi, t. y. nuo 2015 metų spalio mėnesio. Ieškinio reikalavimų pagrindu nurodė, kad bendras gyvenimas ir bendravimas su sutuoktiniu faktiškai nutrūko beveik prieš šešerius metus, nuo 2015 metų spalio mėnesio. Per visą šį laikotarpį nei atsakovas, nei ieškovė nepageidavo atkurti šeimyninių santykių, nedėjo pastangų dėl šeimos išsaugojimo, nebendravo tarpusavyje, nevedė bendro ūkio, santuoka yra faktiškai iširusi, jokio ryšio nėra palaikoma, vėl gyventi kartu ir atkurti šeimyninius santykius neplanuojama. Ieškovei nežinoma nei dabartinė atsakovo faktinė gyvenamoji vieta, nei jo kontaktiniai duomenys. Santuokos metu sutuoktiniai nekilnojamojo ar registruotino kilnojamojo turto neįgijo, ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklauso butas. Ieškovė kreditorių neturi, apie atsakovo kreditorius ji nežino. Šalys nepilnamečių neturi ieškovė išlaikymo sau nereikalauja.

Atsakovas A. P. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, teismo procesiniai dokumentai jam įteikti viešo paskelbimo būdu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 straipsnis). Pažymėtina, kad Gyventojų registro tarnybos duomenimis, ieškovės ir atsakovo gyvenamoji vieta deklaruota tuo pačiu adresu (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į ieškovės ieškinyje nurodytas aplinkybes, jog šalių bendravimas nutrūko beveik prieš šešerius metus ir ieškovei nežinoma atsakovo buvimo vieta, teismas pripažino, jog atsakovui procesinius dokumentus įteikti pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (CPK) 123 straipsnio 3 dalį (paliekant procesinius dokumentus deklaruotoje gyvenamojoje vietoje) netikslinga, todėl procesiniai dokumentai atsakovui įteikti viešo paskelbimo būdu.

Teismo posėdžio metu ieškovė ieškinį palaikė jame išdėstytais motyvais, prašė jį tenkinti, patikslinto reikalavimą nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės nenurodant priežasčių. Paaiškino, kad nuo 2015 metų spalio mėnesio atsakovas susirinko daiktus ir išsikraustė iš namų, nuo to laiko jie nebendrauja, susisiekti su juo nepavyko. Su atsakovu susilaukė dviejų vaikų, kurie šiai dienai pilnamečiai.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

ieškinys tenkintinas visiškai.

Iš byloje surinktų įrodymų nustatytos faktinės bylos aplinkybės. Santuokos sudarymo įrašas patvirtina, kad santuoka tarp šalių įregistruota 1982-01-09 (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos ir registracijos skyriuje (akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)). Nekilnojamojo turto registro duomenimis, santuokos metu šalys bendrosios jungtinės nuosavybės teise nekilnojamojo turto neįgijo. Ieškovės nuosavybės teise įregistruotas butas, esantis (duomenys neskelbtini), pagal 2008-12-15 paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą. VĮ „Regitra“ duomenimis, ieškovės ir atsakovo vardu įregistruotų transporto priemonių nėra.

Dėl santuokos nutraukimo. Iš ieškovės nurodytų aplinkybių matyti, kad ieškovė ir atsakovas daugiau nei šešerius metus šalys gyvena atskirai, netvarko bendro ūkio, negyvena santuokinio gyvenimo ir nėra tikimybės, jog sutuoktiniai vėl pradės gyventi kartu. Šios aplinkybės leidžia laikyti santuoką iširusia. Atsižvelgiant į ieškovės nurodytas aplinkybes ir pateiktą prašymą, yra pagrindas santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nenurodant konkrečių faktų, patvirtinančių abiejų sutuoktinių kaltę dėl santuokos nutraukimo (CK 3.61 straipsnio 2,3 dalys, 3.63 straipsnis).

Dėl santuokos metu įgyto turto ir turtinių prievolių padalijimo. Kaip matyti iš byloje nustatytų aplinkybių, šalys santuokos metu dalintino turto neįgijo. Ieškovės nuosavybės teise registruotas butas įgytas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo pagrindu, todėl pripažintinas asmenine ieškovės nuosavybe ir nutraukiant santuoką nedalintinas (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Byloje duomenų apie ieškovės ir atsakovo kreditorius nėra.

Ieškovė prašo nustatyti, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms ir pareigoms teisines pasekmes sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi, t. y. nuo 2015 metų spalio mėnesio. Iš ieškovės paaiškinimų matyti, kad šalys nuo 2015 metų spalio mėnesio pradėjo gyventi atskirai.

CK 3.67 straipsnyje reglamentuojama santuokos nutraukimo įtaka sutuoktinių turtinėms teisėms. Pagal bendrąją CK 3.67 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą taisyklę santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukelia nuo santuokos nutraukimo bylos iškėlimo. Tačiau sutuoktinis, išskyrus tą, kuris buvo pripažintas kaltu dėl santuokos iširimo, gali prašyti, kad teismas nustatytų, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi (CK 3.67 straipsnio 2 dalis). CK 3.67 straipsnio 2 dalyje nereglamentuota, ar teismas gali taikyti santuokos nutraukimo turtines pasekmes nuo sutuoktinių faktinio gyvenimo skyrium, kai kaltais dėl santuokos iširimo pripažįstami abu sutuoktiniai. Remiantis CK 3.61 straipsnio 3 dalimi, pripažinus, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsiranda tos pačios pasekmės, kaip ir nutraukus santuoką sutuoktinių bendru sutikimu (CK 3.51–3.54 straipsniai). Kai dėl santuokos iširimo kalti abu sutuoktiniai, abu jie laikomi iš esmės pažeidę savo kaip sutuoktinio pareigas (CK 3.60 straipsnio 2 dalis). Esant abiejų sutuoktinių kaltei išnyksta pagrindas taikyti sankcijas vienam sutuoktiniui dėl santuokos nutraukimo, nė vienas sutuoktinis negali būti laikomas nukentėjusiu dėl santuokos iširimo, kartu nėra pagrindo drausti naudotis CK 3.67 straipsnio 2 dalies teikiama galimybe paankstinti santuokos nutraukimo turtinius padarinius sutuoktinių teisėms. Sisteminis CK 3.67 straipsnio 2 dalies ir CK 3.61 straipsnio 3 dalies aiškinimas lemia, kad kai kaltais dėl santuokos iširimo pripažįstami abu sutuoktiniai, bet kuris iš jų gali prašyti, kad teismas nustatytų, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisinius padarinius sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi (CK 3.67 straipsnio 2 dalis). Abiejų sutuoktinių kaltė dėl santuokos iširimo nėra kliūtis teismui taikyti CK 3.67 straipsnio 2 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis 3K-3-398/2013-07-16).

Esant tokioms aplinkybėms, atsižvelgiant į ieškovės nurodytas aplinkybes, jog sutuoktiniai nuo 2015 metų spalio mėnesio pradėjo gyventi atskirai ir ieškovės prašymą, yra pagrindas nustatyti, kad santuokos nutraukimas šalių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2015 metų spalio 1 dienos (CK 3.67 straipsnis).

Dėl pavardžių. Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (CK 3.69 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į ieškovės prašymą, po santuokos nutraukimo ieškovei paliktina santuokinė pavardė (duomenys neskelbtini), o atsakovui – (duomenys neskelbtini).

Dėl bylinėjimosi išlaidų. Ieškovė neprašo jai priteisti bylinėjimosi išlaidų.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 269 straipsnio 1 dalimi, 270 straipsniu, 307 straipsnio 1 dalimi, 310 straipsniu, 385 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Nutraukti santuoką, įregistruotą 1982 m. sausio 9 d. (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos ir registracijos skyriuje (santuokos akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), tarp V. P. (iki santuokos įregistravimo – (duomenys neskelbtini)), asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovei V. P. palikti pavardę - (duomenys neskelbtini), atsakovui A. P. – (duomenys neskelbtini).

Nustatyti, kad santuokos nutraukimas ieškovės V. P. ir A. P. turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2015 metų spalio 1 dienos.

Ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo nutraukti santuoką įsiteisėjimo dienos šį sprendimą elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti santuoką įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.