Alytaus apylinkės teismo nutarimas

2018-12-18 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A18.-1091-791/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2018-12-18
Bylos Nr.
A18.-1091-791/2018
Teisminio proceso Nr.
4-13-3-00447-2018-7
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Pažeidėjas
S. L.
Advokatai
Monika Šereikienė
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla
Nr. A18.-1091-791/2018
Teisminio proceso Nr. 4-13-3-00447-2018-7Procesinio sprendimo kategorijos: 1.5.1; 1.5.7; 19.10; 19.11; 21.9.10 (S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2018 m. gruodžio 18 d.Alytus
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Vilma Dapkevičienė,sekretoriaujant Eglei Bubėnienei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui S. L., jo atstovei advokato padėjėjai Monikai Šereikienei, Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Alytaus apskrities VPK), kurio pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą, atstovams J. P. ir R. V.,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje S. L., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis vidurinį išsilavinimą, išsituokęs, dirbantis Danijoje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn dėl Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 7 dalyje, 506 straipsnio 4 dalyje ir 508 straipsnio 1 dalyje numatytų nusižengimų padarymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

S. L. 2018 m. spalio 9 d. apie 16.00 val. (duomenys neskelbtini) elgėsi įžūliai ir tyčia nevykdė atvykusių į vietą pagal pranešimą, kad 2018 m. spalio 9 d. apie 15.30 val. Alytaus r. sav., Butrimiškių k., Ūdrijos kelyje vairuoja automobilį „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) galimai neblaivus vairuotojas, policijos pareigūnų K. K. ir K. D. teisėtų reikalavimų nejudėti, nesišalinti iš įvykio vietos, kuomet minėti policijos pareigūnai, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktais ėmėsi veiksmų sulaikyti S. L. įvykio aplinkybių išaiškinimui, jis, siekdamas išvengti sulaikymo, stangrino rankų raumenis, taip pat vartojo policijos pareigūnų atžvilgiu įžeidžiančius bei necenzūrinius žodžius, tuo pažemindamas jų garbę bei orumą. Be to, S. L. vengė neblaivumo patikrinimo, o būtent, policijos pareigūnams K. K. ir K. D. pareikalavus S. L., vairavusio automobilį „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) alkotesteriu pasitikrinti neblaivumą, jis tai daryti atsisakė, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 17 punkto reikalavimus. Tokiais savo veiksmai S. L. padarė administracinius nusižengimus numatytus ANK 422 straipsnio 7 dalyje (neblaivumo ar apsvaigimo nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų patikrinimo vengimas arba alkoholio ar narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimas iki patikrinimo) 506 straipsnio 4 dalyje (statutinio valstybės tarnautojo, karo policijos ar žvalgybos pareigūno teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymas, išskyrus ANK 556 straipsnyje nurodytus atvejus) ir ANK 508 straipsnyje (statutinio valstybės tarnautojo, karo policijos ar žvalgybos pareigūno garbės ir orumo pažeminimas).

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje S. L. kaltės nepripažino. Paaiškino, kad įvykio dieną savo automobiliu „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo pas draugės tėvus į kaimą. Kelyje paskui jį važiavo automobilis, kuriam leido lenkti, bet automobilis jo nelenkė, o jį persekiojo. Jis sustojo keliuke ir nuėjo iki V. sodybos, kuri yra maždaug 300 m atstumu nuo tos vietos, kur buvo palikęs automobilį. V.pasakė, kad jį kažkas persekioja. Pareigūnai atvyko gal už pusės valandos nuo jo atėjimo į sodybą. Per tą laiką jis vartojo alkoholį, gerą stikliuką išgėrė. Atvykę policijos pareigūnai iškart jį puolė, trenkė jo galvą į sieną, jie neprisistatė, nepaklausė jo pavardės. Jiems pareikalavus pūsti į alkotesterį, jis atsisakė tai daryti, tačiau jis neatsisakė pasitikrinti neblaivumo ir liepė vežti jį į ligoninę. Jis nevadino pareigūnų įžeidžiančiais žodžiais, nevartojo žodžio „mentai“, pareigūnai atsivežė liudytoją, tai jį pavadino „ožiu“. Pareigūnai nereikalavo jo nejudėti, nesišalinti iš įvykio vietos, jie šaukė ant jo draugės mamos. Jis pareigūnams nesipriešino, tik kai pareigūnas prirėmęs prie sienos jį laikė už gerklės, jis pasakė, kad pasitrauktų nuo jo, nes gali įspirti. Pareigūnai jį pradėjo tąsyti, uždėjo jam antrankius. Jam inkriminuotų nusižengimų jis nepadarė.

Alytaus apskrities VPK atstovas R. V. teismo posėdyje nurodė, kad pagal surinktą byloje medžiagą nustatyta, jog S. L. 2018 m. spalio 9 d. apie 15.30 val. vairavo jam priklausantį automobilį „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus ir kelyje buvo užblokuotas liudytojo T. P.. Tuomet jis išlipo iš automobilio ir nuėjo pas savo pažįstamą, kur buvo sulaikytas policijos pareigūnų. Yra pakankamas pagrindas pripažinti, kad S. L. kaltas dėl padaryto Kelių eismo taisyklių pažeidimo, teismui pateiktame vaizdo įraše fiksuota, kaip S. L. kategoriškai atsisakė nusistatyti girtumą, nors ligoninėje, praėjus keturioms valandoms po sulaikymo, jam buvo nustatytas 1,27 promilės girtumas. Vertinant ekspertų parodymus administracinėse bylose, tai įvykio metu jam galėjo būti nustatytas virš 2 promilių girtumas. Vaizdo įraše taip pat fiksuota, kad S. L. nepaklūsta pareigūnų reikalavimams, jis bandė spirti pareigūnui, išsakė pareigūnų atžvilgiu pakankamai nepagarbių žodžių. Taigi, surinkti įrodymai patvirtina, kad S. L. yra kaltas ir turi būti nubaustas tiek už atsisakymą pasitikrinti neblaivumą, tiek ir už policijos pareigūnų teisėtų reikalavimų nevykdymą bei jų garbės ir orumo pažeminimą.

Liudytoja K. K., dirbanti Alytaus apskrities VPK Kelių policijos skyriaus Kelių patrulių būrio vyriausiąja patrule, parodė, kad 2018 m. spalio 9 d. jai dirbant su K. D. gavo budėtojo nurodymą, kad Butrimiškių kaime galimai neblaivus vairuotojas vairuoja automobilį, pranešėjas važiuoja paskui jį. Kai gavo iškvietimą, buvo miesto ribose, iki įvykio vietos vyko apie 3–4 min. Nuvykus nurodytu adresu, pareigūnus pasitiko pranešėjas ir paaiškino, kad jis važiavo nuo Ūdrijos pusės link Alytaus, o „Audi“ automobilis važiavo priešinga kryptimi. Pranešėjas matė, kaip „Audi“ automobilis išvažinėjo į priešpriešinio eismo juostą, į kelkraštį, jis suprato, kad „Audi“ automobilio vairuotojas galimai yra neblaivus ir pranešė policijai. Atvykus pareigūnams, „Audi“ automobilis buvo paliktas šalutiniame kelyje, vairuotojo nebuvo ir pareigūnai kartu su pranešėju važiavo jo ieškoti. Po 5–6 minučių jie rado „Audi“ automobilio vairuotoją, sėdintį ant suoliuko vieno namo kieme, kartu su juo buvo to namo gyventoja. Pareigūnai norėjo išlipti iš automobilio ir pabendrauti su vairuotoju, bet negalėjo, nes kieme lakstė didelis šuo, todėl liepė jį pasiimti. Kai namo gyventoja įvedė šunį į namą, nuo suoliuko atsistojo ir „Audi“ vairuotojas, jis norėjo įeiti į namą. Tuomet pareigūnai liepė jam niekur neiti ir likti savo vietoje, tačiau vairuotojas neklausė, todėl liudytoja pribėgo prie jo ir sulaikė jį už rankos. Vairuotojas muistėsi, stangrino rankų raumenis ir stengėsi išsprūsti, todėl į pagalbą atėjo kolega, kuris taip pat suėmė vairuotoją už rankos. Pareigūnai norėjo išvesti jį iš namo, bet vairuotojas aktyviais veiksmais ir toliau priešinosi, paskui pradėjo pareigūnus kolioti, išvadino juos „mentais“, vartojo ir necenzūrinius žodžius. Išvedus „Audi“ vairuotoją iš namo, jis pagrasino pareigūnui K. D. spirti į tarpukojį. Vairuotojo prašė nusiraminti, bet jis neklausė, tuomet perspėjo, kad jo atžvilgiu bus panaudota speciali priemonė ir jam buvo uždėti antrankiai. Vairuotojas aktyviais veiksmais priešinosi, muistėsi, todėl buvo priremtas prie namo sienos, tuomet jis apsibrozdino kaktą. Pareigūnai įsodino jį į savo automobilį. Tuomet vairuotojas pradėjo plūsti pranešėją įvairiausiais žodžiais, sakė, kad pranešėjas norėjo kažką jam padaryti, todėl jį užblokavo. Bendraujant su vairuotoju, nuo jo sklido alkoholio kvapas, jo kalba buvo nerišli, judesiai nekoordinuoti, jis tikrai buvo neblaivus. Kadangi buvo gautas pranešimas apie galimai neblaivų vairuotoją, jam buvo pasiūlyta alkotesteriu pasitikrinti neblaivumą net keletą kartų, bet jis atsisakė. Vairuotojas prašė vežti jį į ligoninę kraujo tyrimui, bet tuo atveju, kai asmuo atsisako tikrintis neblaivumą alkotesteriu, pareigūnai neprivalo jo vežti į ligoninę kraujo tyrimui. Pareigūnas K. D. jam sakė, kad jis pats gali nuvykti į įstaigą ir pasitikrinti neblaivumą savo lėšomis. Pristatytas į policijos komisariatą, jis ir toliau buvo agresyvus, bandė šalintis, todėl buvo uždarytas laikinajame sulaikyme. Po kelių minučių jis pradėjo spardyti kameros duris ir pareikalavo iškviesti greitąją med. pagalbą, skundėsi širdies skausmais, todėl buvo iškviesti medikai ir jis išvežtas į ligoninę. Jam surašyti administracinio nusižengimo protokolai dėl vengimo pasitikrinti neblaivumą ir policijos pareigūnų reikalavimų nevykdymo. Pareigūnų pagrindiniai reikalavimai buvo likti toje vietoje, kur jį rado, bet jų vairuotojas nevykdė, be to, jis įžeidinėjo pareigūnus.

Liudytojas K. D., dirbantis Alytaus apskrities VPK Kelių policijos skyriaus Kelių patrulių būrio vyriausiuoju patruliu, parodė, kad įvykio dieną dirbant su pareigūne K. K. gavo pranešimą, jog nuo Ūdrijos link Alytaus važiuoja „Audi“ automobilis, kurio vairuotojas galimai neblaivus ir kelia pavojų sau bei kitiems eismo dalyviams. Pareigūnai nuvažiavo į Butrimiškių kaimą, ten laukė pranešėjas, jis buvo užblokavęs minėtą „Audi“ automobilį. Nuo pranešimo gavimo iki nurodytos vietos, kur buvo automobilis, pareigūnai atvyko maždaug per 4 min., į tokius įvykius jie važiuoja kuo greičiau, kad neįvyktų nelaimė. Pranešėjas paaiškino, kad važiuodamas pamatė priešais jį atvažinėjantį automobilį „Audi“, kuris mėtėsi po kelią, įtarė, kad to automobilio vairuotojas gali būti neblaivus. Pranešėjas apsisuko ir važiavo paskui tą asmenį. „Audi“ automobilis sustojo šalutiniame kelyje ir pranešėjas užstatė tam automobiliui kelią. Pranešėjas pareigūnų laukė įvykio vietoje, nurodė, kad „Audi“ automobilio vairuotojas išlipęs pasišalino, parodė, į kurią pusę. Automobilis „Audi“ buvo paliktas šalia kelkraščio, jis eismui netrukdė. Pranešėjas kartu su pareigūnais jų tarnybiniu automobiliu važiavo ieškoti vairuotojo. S. L. rado praėjus gal 4 min., jis sėdėjo ant suoliuko vieno namo kieme, šalia įėjimo į namą. Pareigūnai norėjo išsiaiškinti įvykio aplinkybes, bet vairuotojas bandė eiti į namą. Kieme buvo didelis šuo, todėl pareigūnai negalėjo iškart išlipti iš savo automobilio. Kai tą šunį nuvijo, liudytojas S. L. liepė likti vietoje, nesišalinti, bet jis vis tiek bandė įeiti į namą. Tuomet kolegė priėjusi paėmė S. L. už rankos, bet jis bandė ištrūkti, todėl liudytojas pribėgo padėti pareigūnei K. K.. S. L. elgėsi agresyviai, stumdė kolegę, jis nesileido būti sulaikomas, koliojosi. Pareigūnai išsivedė jį į lauką ir panaudojo imtynių veiksmus, surakino jį antrankiais ir pasodino į tarnybinį automobilį. S. L. vartojo necenzūrinius žodžius, sakė „gaidžiai“, „ožiai“. Akivaizdžiai matėsi, kad jis neblaivus, jautėsi alkoholio kvapas, jis kalbėjo nerišliai, jo akys buvo paraudę, judesiai nekoordinuoti. S. L. atsisakė pasitikrinti neblaivumą alkotesteriu, prašė vežti jį į ligoninę, bet asmeniui atsisakius pasitikrinti girtumą alkotesteriu, pareigūnai neprivalo jo vežti į ligoninę. Policijos komisariate S. L. pasijautė blogai, todėl jis buvo pristatytas į ligoninę. Remiantis pranešėjo parodymais dėl vairavimo galimai esant neblaiviam, jam buvo surašytas protokolas už atsisakymą pasitikrinti neblaivumą. Taip pat jam buvo surašytas protokolas už policijos pareigūno reikalavimų nevykdymą, nes jis nepakluso reikalavimui likti vietoje ir neiti į namo vidų, be to, jis įžeidinėjo pareigūnus, kurie vilkėjo uniformas.

Liudytojas T. P. parodė, kad įvykio dieną S. L. pamatė pirmą kartą, anksčiau jo nepažinojo. Įvykio dieną jis važiavo nuo Ūdrijos link Alytaus ir pamatė keistai manevruojantį „Audi“ automobilį, kuris išvažiavo į kelkraštį, po to išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą. Prasilenkiant su tuo automobiliu, liudytojas matė vyrą už vairo ir atrodė, kad jam kažkas negerai. Liudytojas apsisuko ir paskambinęs pagalbos numeriu pranešė apie galimai neblaivų vairuotoją. Kalbėdamas su pagalbos pareigūnu, jis važiavo paskui „Audi“ automobilį ir matė, kad jis blaškosi po kelią, paskui įsuko į Butrimiškių kaimo keliuką, čia liudytojas užtvėrė jam kelią. „Audi“ automobilio vairuotojas pamatė, kad liudytojas kalba telefonu, jis, išlipęs iš automobilio, parodė jam nepadorų gestą ir nuėjo link namų, ėjo svirduliuodamas. Laukdamas pareigūnų, liudytojas apžiūrėjo „Audi“ automobilį, jis buvo užrakintas, viduje mėtėsi alkoholio butelis, garsiai grojo muzika. Pareigūnai atvyko gal po 5–6 min. Atvažiavus policijos pareigūnams, jie važiavo ieškoti vairuotojo ir gan greitai, gal po kelių minučių rado jį už kelių namų sėdintį kieme ant suoliuko ir kalbantį su kažkokia moteriške. Pamatęs pareigūnus, jis atsistojo ir pradėjo eiti į namą. Pareigūnai vairuotojui iškart sakė likti savo vietoje, kartojo tai gal tris kartus, bet jis neklausė. Tuomet pareigūnė paėmė jam už rankos, bet vairuotojas ją nustūmė, todėl prie jų pribėgo ir kitas pareigūnas. Vairuotojas rėkė, vadino pareigūnus necenzūriniais žodžiais, sakė, kad spirs pareigūnui į tarpukojį. Pareigūnas jį prirėmė prie sienos ir jis nusibrozdino kaktą. Vairuotojas buvo sulaikytas ir įsodintas į policijos tarnybinį automobilį.

Liudytoja R. V. parodė, kad S. L. yra jos draugas. Įvykio dieną jis atėjo į jos namus pėsčiomis ir pasakė, kad jį persekioja kažkokia mašina. Jie atsisėdo ant suoliuko prie namo, kalbėjosi. S. L. buvo nuėjęs į namą, užtruko gal 2 min. ir vėl grįžo į kiemą. Maždaug po 10–15 min. atvažiavo policijos pareigūnai. Jie kažką pasakė ir iškart stvėrė Sigitą, kuris jau buvo įėjęs pro duris į namą, ir jį ištraukė. Sigitas šiek tiek priešinosi pareigūnams, muistėsi, kad pareigūnai jo nesulaikytų, grasino pareigūnui įspirti į tarpukojį, bet nestumdė pareigūnų. Pareigūnai uždėjo jam antrankius, įsisodino į savo automobilį ir išsivežė. Liudytoja įvykio dieną su Sigitu alkoholio nevartojo ir jis negėrė jos namuose, nuo jo sklindančio alkoholio kvapo neužuodė. Jo akys buvo kažkokios apvilktos, jis aiškino, kad buvo labai išsigandęs. Kai atvyko pareigūnai, Sigitas bandė įeiti į namą. Pareigūnai jam sakė, kad neitų iš vietos, jis pareigūnų klausė.

2018 m. spalio 10 d. administracinio nusižengimo protokoluose Nr. 52-ANR-P-13019-2018 ir Nr. 52-ANR-P-13003-2018 užfiksuoti administracinių nusižengimų, numatytų ANK 506 straipsnio 4 dalyje, 508 straipsnyje ir 422 straipsnio 7 dalyje, padarymo faktai (b. l. 1–2, 17–18).

Policijos pareigūnų K. D. ir K. K. tarnybiniai pranešimai, kuriuose nurodyta, kad 2018 m. spalio 9 d. apie 15.30 val., patruliuojant Alytaus mieste, gavo policijos budėtojo nurodymą vykti į Alytaus r., Butrimiškių k., kur automobilio „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas galimai neblaivus, pavojingai manevruoja. Atvykus į nurodytą vietą, automobilis „Audi A4“ buvo rastas pastatytas ir užrakintas. Asmuo, pranešęs apie įvykį policijai, T. P., paaiškino, kad važiuojant kelyje pastebėjo priešais atvažiuojantį automobilį „Audi A4“, kuris nuolat išvažinėjo į priešpriešinio eismo juostą, važiuodavo kelkraščiu, todėl T. P. apsisuko ir, pasivijęs minėtą automobilį Butrimiškių k., jį užblokavo. Vairuotojas, išlipęs iš automobilio, parodė pranešėjui nepadorų gestą ir pasišalino. Pranešėjo teigimu, vairuotojas buvo akivaizdžiai neblaivus – išlipęs svirduliavo, nerišliai kalbėjo, akys buvo paraudę, judesiai ir eisena nekoordinuoti. Pareigūnai kartu su pranešėju ieškojo automobilio „Audi A4“ vairuotojo, jis buvo rastas netoliese esančio namo kieme. Pamatęs policijos pareigūnus, nepakluso pareigūnų nurodymams niekur neiti, pareigūnei K. K. sugriebus vairuotojui už rankos, jis bandė ištrūkti ir pastūmė pareigūnę, priešinosi ir nesileido sulaikomas, todėl panaudojus kovinius imtynių veiksmus, jam buvo užlaužtos rankos ir uždėti antrankiai. S. L. buvo agresyvus, nevykdė teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų, grasino policijos pareigūnui K. D. įspirti į tarpukojį, vadino policijos pareigūnus „mentais“, „gaidžiais“, „ožiais“, vartojo jų atžvilgiu necenzūrinius žodžius, įžeidinėjo ir apie įvykį pranešusį T. P.. S. L. keletą kartų buvo pasiūlyta pasitikrinti neblaivumą alkotesteriu, bet jis tai daryti atsisakė. Pažeidėjas buvo pristatytas į policijos komisariatą, kur elgėsi taip pat agresyviai, reikalavo pasitikrinti neblaivumą, tačiau pasiūlius tai daryti, vėl atsisakė. Asmuo buvo išvežtas į Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninę apžiūrai, kadangi skundėsi širdies skausmais (b. l. 3–4, 5–6, 19–20, 21–22).

Liudytojo T. P. apklausos protokolas, kuriame fiksuoti jo duoti administracinių nusižengimų tyrimą atliekančiam pareigūnui parodymai, kad 2018 m. spalio 9 d. apie 15.25 val. važiuodamas keliu nuo Ūdrijos link Alytaus pastebėjo priešais atvažiuojantį automobilį „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojas pavojingai manevravo kelyje, nuolat išvažiuodavo į kelkraštį ir į priešpriešinio eismo juostą. Apsisukęs jis prisivijo automobilį „Audi A4“ Butrimiškių k., kadangi vairuotojas buvo neblaivus, užstatė „Audi A4“ automobilį, kuris pavažinėjo pirmyn – atgal, po to jo vairuotojas išlipo ir nuėjo. Vairuotojas buvo akivaizdžiai neblaivus – nerišliai kalbėjo, svirduliavo, akys buvo paraudusios, apsiblausią, judesiai nekoordinuoti. Atvykus policijos pareigūnams, kartu su jais važiavo ieškoti automobilio „Audi A4“ vairuotojo, kurį rado netoliese esančio namo kieme, buvo praėję gal 5–6 minutės nuo to laiko, kai vairuotojas pasišalino palikęs savo automobilį. Vairuotojas norėjo eiti į namą, todėl pareigūnė bandė jį sulaikyti, bet asmuo priešinosi, buvo agresyvus, grasino. Jis matė, kaip pareigūnai vairuotojui uždėjo antrankius. Asmeniui kalbant, jam iš burnos sklido stiprus alkoholio kvapas (b. l. 28).

Apklausta administracinių nusižengimų tyrimą atliekančio pareigūno R. V. parodė, kad 2018 m. spalio 9 d. apie 15.45 val. pas ją į namus (duomenys neskelbtini), atėjo pažįstamas S. ir paaiškino, kad jam važiuojant automobiliu, jį blokavo kitas automobilis. Sprendžiant iš akių, S. buvo galimai neblaivus. Už 5 min atvykus policijos pareigūnams, S. susinervavo, bandė eiti į namą, nevykdė policijos pareigūnų reikalavimų, priešinosi, grasino policijos pareigūnams, jam buvo užlaužtos rankos ir uždėti antrankiai (b. l. 29).

Vaizdo įrašas, padarytas policijos pareigūnų tarnybiniame automobilyje įrengta vaizdo kamera, kuriame fiksuotas policijos pareigūnų atvykimas į įvykio vietą (duomenys neskelbtini) R. V. sodybą; matyti, kad policijos pareigūnų atvykimo laikas yra 15.48 val.; fiksuotas S. L. sulaikymas, jis įsodinamas į policijos tarnybinį automobilį, girdėti, kad S. L. vartoja necenzūrinius žodžius, policijos pareigūnas siūlo jam pasitikrinti neblaivumą alkotesteriu kelis kartus, tačiau jis atsisako (b. l. 30).

Sprendime nušalinti nuo transporto priemonių vairavimo nurodyta, kad S. L. 2018 m. spalio 9 d. buvo nušalintas nuo transporto priemonės vairavimo dėl to, kad vengė neblaivumo ar apsvaigimo tikrinimo (b. l. 24).

Priverstiniu transporto priemonės nuvežimo aktu automobilis „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2018 m. spalio 9 d. priverstinai nuvežtas į saugojimo aikštelę, esančią Alytaus r., Užubaliuose, Ūdrijos kel. 24 (b. l. 25).

Vaizdo įrašas, kuriuo fiksuotas policijos tarnybinio automobilio judėjimas ir vieningos pajėgų valdymo sistemos detalioje ataskaitoje fiksuotas policijos tarnybinio automobilio judėjimas laike; automobilio judėjimas fiksuojamas kas kelias sekundes; vaizdo įraše matyti, kad įvykio vietoje pareigūnai buvo apie 15.48 val. (b. l. 81–92; 93).

Policijos registruojamų įvykių registro išraše nurodyta, kad 2018 m. spalio 9 d. 15.30 val. gautas telefoninis pranešimas apie nesaugų vairavimą Alytaus r. sav., Alytaus sen., Butrimiškių k., pranešėjas mato, kaip galimai neblaivaus vairuotojo vairuojamas automobilis „Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pavojingai manevruoja; fiksuotas policijos pajėgų išsiuntimo laikas 15:32:04, atvykimo į laikas 15:41:59 (b. l. 78–79).

Iš VšĮ Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninės paciento apžiūros lapo ir medicinos dokumentų išrašo matyti, kad S. L. 2018 m. spalio 9 d. nuo 19.10 val. iki 19.40 val. buvo apžiūrėtas gydytojo ir alkotesteriu jam buvo nustatytas 1,27 promilės girtumas (b. l. 95–97, 100).

Motyvuojamoji dalis

Žemesnės instancijos teismas

Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, daro išvadą, kad byloje įrodyta, jog S. L. sąmoningai nevykdė Kelių eismo taisyklių 17 punkte numatytos vairuotojo pareigos policijos pareigūnų reikalavimu pasitikrinti neblaivumą, taip pat jis tyčia nevykdė savo darbines pareigas vykdančių policijos pareigūnų teisėto reikalavimo nepasišalinti iš įvykio vietos, elgėsi įžūliai ir vartojo policijos pareigūnų atžvilgiu įžeidžiančius bei necenzūrinius žodžius.

ANK 422 straipsnio 7 dalyje numatyta atsakomybė už neblaivumo ar apsvaigimo nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų patikrinimo vengimą arba alkoholio ar narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimą iki patikrinimo. Pagal Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 13 straipsnio 10 dalį ir Kelių eismo taisyklių 17 punktą policijos pareigūno reikalavimu vairuotojas privalo leistis Vyriausybės nustatyta tvarka patikrinamas, ar nėra neblaivus, apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų. Teismų praktikoje pripažįstama, kad vien tik atsisakymas policijos patikrinimo metu tikrintis neblaivumą specialiosiomis techninėmis priemonėmis gali būti kvalifikuojamas kaip patikrinimo vengimas. Konstatuojant, kad asmens veika kvalifikuojama kaip vengimas pasitikrinti neblaivumą, pakanka nustatyti, jog asmuo išreiškė savo valią neblaivumo nesitikrinti, kai buvo galimybės tokį patikrinimą atlikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2AT-35-648/2015, 2AT-65-303/2015). Dėl to priežastys, dėl kurių asmuo vengia pasitikrinti neblaivumą (pvz., kad jis yra blaivus, ar vairuodamas buvo blaivus, o alkoholį gėrė po to), reikšmės neturi. Administracinei atsakomybei kilti pakanka to, kad asmuo tokių veiksmų neatlieka (nepučia į alkotesterį, neduoda kraujo mėginio ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2AT-65-303/2015).

S. L. neigia savo kaltę dėl atsisakymo pasitikrinti neblaivumą, teigdamas, kad jis nesitikrino neblaivumo alkotesteriu, tačiau prašė policijos pareigūnų nuvežti jį į ligoninę kraujo tyrimui atlikti. Alkoholį jis vartojo jau išlipęs iš automobilio. S. L. atstovė teisme nurodė, kad išlipus iš automobilio, S. L. vairuotojo statusas buvo pasibaigęs ir būtinybės tikrintis neblaivumą jau nebuvo, vengimas tikrintis neblaivumą gali būti fiksuojamas tik tuo atveju, kai asmuo sustabdomas policijos pareigūnų ir nesutinka pasitikrinti neblaivumo. Tuo tarpu šiuo atveju, S. L., išlipęs iš automobilio, galėjo atlikti veiksmus, lemiančius jo neblaivumą.

Byloje nustatyta, kad S. L. pripažįsta 2018 m. spalio 9 d. apie 15.30 val. vairavęs savo automobilį „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Alytaus r. sav., Alytaus sen., Butrimiškių k., nurodo, kad jį persekiojo liudytojas T. P., todėl jis paliko automobilį ir nuėjo į R. V. sodybą. Liudytojas T. P. patvirtino, kad būtent S. L. vairuojamą automobilį jis užblokavo ir pranešė policijai apie galimai neblaivų vairuotoją. Taigi, ginčo, kad 2018 m. spalio 9 d. apie 15.30 val. Alytaus r. sav., Alytaus sen., Butrimiškių k., S. L. vairavo automobilį „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nėra. S. L. pripažįsta, kad jis atsisakė pasitikrinti neblaivumą alkotesteriu, tai patvirtina ir teisme liudytojais apklausti policijos pareigūnai K. D. ir K. K., ši aplinkybė akivaizdžiai fiksuota ir vaizdo įraše. Teisme S. L. teigia nevairavęs būdamas neblaivus, alkoholį gėrė jau po vairavimo. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad atsakomybė pagal ANK 422 straipsnio 7 dalį numatyta ne už vairavimą apsvaigus nuo alkoholio, o už neblaivumo patikrinimo vengimą. Byloje nustatyta, kad policijos pareigūnai gavo liudytojo T. P. pranešimą apie važiuojantį galimai neblaivų vairuotoją, todėl vykdydami savo tarnybines pareigas, jie privalėjo patikrinti šią informaciją, taigi, visiškai nepagrįsti S. L. atstovės teiginiai, kad šiuo atveju išlipęs iš automobilio jis prarado vairuotojo statusą ir pasitikrinti neblaivumo nebuvo būtinumo, priešingai, S. L. privalėjo vykdyti policijos pareigūnų reikalavimą pasitikrinti neblaivumą, nes, jau minėta, tokia pareiga yra numatyta Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 13 straipsnio 10 dalyje ir Kelių eismo taisyklių 17 punkte, kur nurodyta, kad policijos pareigūno reikalavimu vairuotojas privalo leistis Vyriausybės nustatyta tvarka patikrinamas, ar nėra neblaivus. Todėl daroma išvada, kad policijos pareigūnų reikalavimas S. L. pasitikrinti neblaivumą buvo visiškai teisėtas ir netgi būtinas įvertinus įvykio aplinkybes (Kauno apygardos teismo nutartis byloje Nr. AN2-30-397/2018).

Kaip minėta, S. L. teigia vartojęs alkoholį jau išlipęs iš automobilio, jo atstovė teisme nurodė, jog byloje nėra objektyvių įrodymų, patvirtinančių vairavimo esant neblaiviam faktą, o išlipęs iš automobilio jis galėjo vartoti alkoholį, nes nebuvo tokios situacijos, dėl kurios jis turėjo elgtis kitaip. Tačiau svarbu pažymėti, kad policijos pareigūnai reikalavo S. L. pasitikrinti neblaivumą, nes gavo pranešimą, kad galimai jis neblaivus vairavo automobilį. S. L., norėdamas įrodyti, jog jis nevairavo būdamas neblaivus, visų pirmą turėjo vykdyti savo pareigą pasitikrinti neblaivumą ir tik po to būtų kilusi policijos pareigūnų pareiga įrodyti, kuriuo metu jis vairavo, o kuriuo metu gėrė alkoholį. Tačiau savo piktybiškais veiksmais S. L. sutrukdė nustatyti jo neblaivumą ir nepagrįstai užkirto galimybę policijos pareigūnams aiškintis, ar jis vairavo blaivus, ar ne. Būtent ANK 422 straipsnio 7 dalyje ir yra numatyta atsakomybė už neblaivumo patikrinimo vengimą, kuris užkerta galimybę nustatyti vairuotojo blaivumą vairavimo metu. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad bylos duomenimis nustatyta, jog 2018 m. spalio 9 d. nuo 19.10 val. iki 19.40 val. S. L. buvo apžiūrėtas gydytojo ligoninėje ir jam buvo nustatytas 1,27 promilės girtumas. Pats S. L. teigia, jog alkoholį vartojo jau atėjęs pas R. V., išgėrė gerą stikliuką. Tačiau tokius jo paaiškinimus paneigia liudytojais apklaustų policijos pareigūnų K. K. ir K. D. parodymai, kad jiems atvykus į R. V. sodybą, S. L. buvo akivaizdžiai neblaivus, ir mažai tikėtina, kad išgėrus tik vieną stikliuką alkoholio, galimi akivaizdaus neblaivumo požymiai. Liudytojas T. P. parodė, kad jam užblokavus S. L. automobilį, jis išlipęs iš automobilio ėjo svirduliuodamas. Apklausiamas administracinių nusižengimų tyrimą atliekančio pareigūno, liudytojas T. P. taip pat nurodė, kad S. L. išlipus iš automobilio, matė, jog vairuotojas yra neblaivus – jis svirduliavo, akys buvo paraudusios, apsiblausią, judesiai nekoordinuoti. Netikėti liudytojais apklaustų policijos pareigūnų K. K. ir K. D. bei liudytojo T. P. parodymais teismas neturi jokio pagrindo, jų suinteresuotumas šios bylos baigtimi nenustatytas. Teisme apklausta liudytoja R. V. nurodė, jog S. L. jos namuose alkoholio nevartojo, jis visą laiką buvo kieme kartu su ja, į namą buvo užėjęs tik 2 minutėms. Byloje taip pat nustatyta, kad S. L. vairavo automobilį apie 15.30 val., policijos pareigūnai atvyko į R. V. sodybą, kur buvo rastas S. L., apie 15.48 val., taigi, įvertinus nurodytas aplinkybes, tai, kad laikotarpiu nuo 19.10 val. iki 19.40 val. jam buvo nustatytas net 1,27 promilės girtumas, akivaizdu, kad per laikotarpį nuo automobilio vairavimo iki policijos pareigūnų atvykimo S. L. turėjo išgerti ne vieną stikliuką alkoholio, kaip jis pats nurodo, o tikrai daugiau, tačiau pagal bylos duomenis, tokios galimybės jis neturėjo. Tokiu būdu nustatytos aplinkybės leidžia teismui S. L. paaiškinimus dėl alkoholio vartojimo vertinti kritiškai, teismui duotus kaip gynybinius, ir remiantis liudytojų parodymais, rašytine bylos medžiaga, pagrįstai manyti, kad S. L. vairavo automobilį būdamas neblaivus ir, siekdamas išvengti už tai atsakomybės, atsisakė pasitikrinti neblaivumą.

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, daroma išvada, kad S. L. kaltė padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 422 straipsnio 7 dalyje, yra visiškai įrodyta, jis vykdantiems tarnybines pareigas policijos pareigūnams sąmoningai išreiškė savo valią nesitikrinti neblaivumo alkotesteriu, nors galimybės tokį patikrinimą atlikti buvo. Aplinkybė, kad S. L. atsisakė tikrintis neblaivumą alkotesteriu, tačiau prašė vežti jį į ligoninę kraujo tyrimui, šiuo atveju reikšmės neturi, nes, jau minėta, vien tik atsisakymas policijos patikrinimo metu tikrintis neblaivumą specialiosiomis techninėmis priemonėmis gali būti kvalifikuojamas kaip patikrinimo vengimas.

Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, taip pat daro išvadą, kad S. L. kaltė visiškai įrodyta ir dėl nusižengimų, numatytų ANK 506 straipsnio 4 dalyje, 508 straipsnyje. Pagal Policijos įstatymo 21 straipsnio nuostatas policijos pareigūnas, įgyvendindamas policijos uždavinius, turi teisę duoti sau nepavaldiems asmenims teisėtus nurodymus ar pateikti reikalavimus, o jeigu asmenys jų nevykdo ar priešinasi, panaudoti prievartą. Pareigūno reikalavimai ir nurodymai turi būti vykdomi nedelsiant. Teisėti ir pagrįsti pareigūnų reikalavimai ar nurodymai yra privalomi visiems fiziniams ir juridiniams asmenims. Policijos įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta, kad pareigūnas, atlikdamas jam nustatytas funkcijas, turi teisę įstatymų nustatyta tvarka sulaikyti ir pristatyti į policijos ar kitų institucijų tarnybines patalpas asmenis, padariusius administracinį nusižengimą ar nusikalstamą veiką, įtariamus jų padarymu, asmens tapatybei nustatyti, sulaikytų asmenų apžiūrai ar kratai, jų turimų daiktų patikrinimui atlikti, protokolams, aktams, pranešimams surašyti ar kitiems įstatymų nustatytiems veiksmams atlikti.

S. L. savo kaltę dėl šių administracinių nusižengimų padarymų neigė nurodydamas, kad atvykę policijos pareigūnai iškart jį puolė, trenkė jo galvą į sieną, jie neprisistatė, nepaklausė jo pavardės, jokių reikalavimų nereiškė, jis policijos pareigūnams nesipriešino, jų neįžeidinėjo, pavadino „ožiu“ tik kartu su jais atvykusį liudytoją T. P.. Šie S. L. paaiškinimai paneigti policijos pareigūnų K. D. ir K. K. teisme duotais parodymais, kurie atitinką jų tarnybiniuose pranešimuose nurodytas aplinkybes. Šiame kontekste būtina pažymėti, kad į įvykio vietą policijos pareigūnai atvyko tarnybiniu automobiliu, jie buvo uniformuoti, taigi, S. L. negalėjo nesuprasti, kad atvyko savo tiesiogines pareigas vykdantys policijos pareigūnai. Byloje jokių duomenų apie pareigūnų atžvilgiu pradėtą patikrinimą dėl netinkamo jų pareigų vykdymo ar įgaliojimų viršijimo nėra, todėl teismas neturi pagrindo manyti, kad pareigūnai analizuojamoje situacijoje elgėsi neteisėtai. Teisme apklausti policijos pareigūnai K. D. ir K. K. parodė, kad jie tik atvykę pareikalavo S. L. nesitraukti iš vietos, neiti į namą, ir tik jam nepaklusus, jie suėmė S. L. už rankų. Liudytojas T. P. taip pat nurodė, kad suradus S. L. sėdintį kieme ant suoliuko, policijos pareigūnai iš karto liepė jam likti vietoje. Tokie liudytojų parodymai bylos duomenimis nepaneigti ir šioje konkrečioje situacijoje, kuomet S. L. buvo pasišalinęs iš vietos, kur buvo užblokuotas jo automobilis įtarus, kad jis vairuoja neblaivus, bei policijos pareigūnams atvykus patikrinti informaciją apie galimai neblaivų vairuotoją, daroma išvada, kad jų reikalavimas nesitraukti iš vietos buvo duotas pagrįstai įtarus, jog padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas, ir siekiant S. L. sulaikyti įvykio aplinkybių išsiaiškinimui, taigi, policijos pareigūnų reikalavimas buvo teisėtas ir pagrįstas. Teisme apklausti policijos pareigūnai K. D. ir K. K. taip pat nurodė, kad sulaikymo metu S. L. elgėsi įžūliai, vartojo jų atžvilgiu necenzūrinius ir įžeidžiančius žodžius, siekė išvengti sulaikymo, stangrindamas rankų raumenis, grasino įspirti pareigūnui K. D.. Liudytojas T. P. nurodė, kad S. L. pareigūnų atžvilgiu vartojo necenzūrinius žodžius, grasino pareigūnui įspirti, pastarąją aplinkybę patvirtino ir liudytoja R. V.. Policijos pareigūnų K. D. ir K. K. tarnybiniuose pranešimuose nurodytas S. L. elgesys sulaikymo metu ir jo pasakyti policijos pareigūnų atžvilgiu žodžiai, atsižvelgiant į jų pasakymo aplinkybes, vertintini kaip žeminantys policijos pareigūnų garbę ir orumą. Prie bylos pridėtas vaizdo įrašas, teisme apklaustų liudytojų parodymai patvirtina policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose nurodytas įvykio aplinkybes. Beje, ir pats S. L. teisme pripažino sakęs policijos pareigūnui K. D., kad gali jam įspirti, jeigu jis jo nepaleis. Tokiu būdu byloje nustatytos aplinkybės liudija, kad policijos pareigūnų atžvilgiu išsakytais žodžiais ir elgesiu buvo rodoma akivaizdi nepagarba pareigūnams, jie yra neabejotinai kenkiantys asmens tiek moraliniam, tiek profesiniam prestižui, pažeidžiantys garbę ir orumą. Tokiais žodžiais ir elgesiu neabejotinai kenkiama ir pačios policijos įstaigos prestižui. Taigi, teismas daro išvadą, kad byloje įrodyta, jog S. L. vartojo policijos pareigūnų atžvilgiu necenzūrinius ir įžeidžiančius žodžius, elgėsi įžūliai ir sąmoningai nevykdė policijos pareigūnų teisėto reikalavimo nesušalinti ir likti vietoje, tokie jo veiksmai atitinka nusižengimų, numatytų ANK 506 straipsnio 4 dalyje ir 508 straipsnyje (šis straipsnis dalių neturi), sudėtį.

Administracinio nusižengimo protokoluose nurodoma, kad S. L. 2018 m. spalio 9 d. nevykdė policijos pareigūnų teisėto reikalavimo nesišalinti iš įvykio vietos, elgėsi įžūliai ir vartojo necenzūrinius žodžius policijos pareigūnų atžvilgiu apie 15.30 val., o atsisakė pasitikrinti neblaivumą – 16.14 val. Bylos nagrinėjimo teisme metu nustatyta, kad policijos pareigūnai 2018 m. spalio 9 d. apie 15.30 val. tik gavo pranešimą apie galimai neblaivų vairuotoją ir į vietą, kur buvo padaryti visi nusižengimai, atvyko apie 15.48 val., atvykus policijos pareigūnams S. L. atliko visus neteisėtus veiksmus – nevykdė policijos pareigūnų teisėto reikalavimo, juo įžeidinėjo ir atsisakė pasitikrinti neblaivumą. Tokiu būdu teismas tikslina visų nusižengimų padarymo laiką, kaltinime nurodant, kad S. L. nusižengė 2018 m. spalio 9 d. apie 16.00 val.

Skiriant nuobaudas, atsižvelgiama į padarytų administracinių nusižengimų pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltės formą ir rūšį, jo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. S. L. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Nusižengimai padaryti tiesiogine tyčia. Teismas atsižvelgia ir į tai, kad S. L. turi galiojančią administracinę nuobaudą, paskirtą už Kelių eismo taisyklių pažeidimą (leistino greičio viršijimą), praeityje jis du kartus buvo baustas už vairavimą, esant neblaiviam, ir jam buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones, tačiau išvadų jis nepadarė, vėl padarė šiurkštų Kelių eismo taisyklių pažeidimą. Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, skirtinos sankcijose numatytos administracinės nuobaudos – baudos, kurios subendrintinos pagal ANK 38 straipsnio 2 dalies nustatytas taisykles. Be to, įvertinus pažeidėjo asmenybę, tikslu įgyvendinti ANK 22 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinių nuobaudų paskirtį, vadovaujantis ANK 422 straipsnio 9 dalies nuostatomis, S. L. skirtina privaloma administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 32 straipsniu, 34 straipsnio 2 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsnio 1 ir 2 dalimis,

nutaria:

S. L. pripažinti kaltu padarius administracinius nusižengimus, numatytus Administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 7 dalyje, 506 straipsnio 4 dalyje, 508 straipsnyje, ir skirti:

– pagal Administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 7 dalį skirti administracinę nuobaudą – 1 600 Eur baudą ir administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 3 metams;

– pagal Administracinių nusižengimų kodekso 506 straipsnio 4 dalį skirti administracinę nuobaudą – 115 Eur baudą;

– pagal Administracinių nusižengimų kodekso 508 straipsnį skirti administracinę nuobaudą – 115 Eur baudą.

Vadovaujantis Administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio 2 dalimi, paskirtas nuobaudas subendrinti ir skirti galutinę subendrintą nuobaudą – 1 600 Eur (vieno tūkstančio šešių šimtų eurų) baudą ir administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 3 (trejiems) metams.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per nutarimą priėmusį Alytaus apylinkės teismą.

Teisėja Vilma DapkevičienėPapildoma informacija: baudą administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda sumokama bet kuriame banke ar jo filiale į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (VMI prie LR FM) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant identifikacinį nusižengimo kodą – ROIK 18092893330, įmokos kodą – 1001.Laiku nesumokėjus baudos, nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka.Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.