Kauno apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui M. K.,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovams M. J. ir M. D. dėl laikino ir neterminuoto tėvų valdžios apribojimo, išlaikymo vaikams priteisimo, tretieji asmenys (duomenys neskelbtini), J. Z.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau – ieškovas, skyrius) prašo: 1) laikinai apriboti atsakovei M. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) motinos valdžią nepilnamečių vaikų M. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu; 2) neterminuotai apriboti atsakovui M. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvo valdžią nepilnamečių vaikų M. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu; 3) priteisti iš M. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiams vaikams M. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 150 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; 4) priteisti iš M. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiams vaikams M. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 150 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; 5) priteistų išlaikymo lėšų tvarkytojais uzufrukto teise paskirti globėjus Kauno savivaldybės vaikų globos namus ir J. Z.; 6) nepilnamečių vaikų M. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą nustatyti jiems paskirtų laikinųjų globėjų gyvenamosiose vietose iki bus priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas dėl vaikų nuolatinės globos nustatymo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkinamas visiškai.

Dėl tėvų valdžios apribojimo.

Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų – gimimo dokumentų – nustatyta, kad nepilnamečių vaikų M. D., gimusio (duomenys neskelbtini), ir V. J., gimusios (duomenys neskelbtini), tėvai yra M. D. ir M. J.

Kauno (duomenys neskelbtini) mokyklos 2020 m. kovo 12 d., 2020 m. gegužės 19 d. raštuose nurodyta, kad M. D. yra draugiškas, tačiau uždaras, jam trūksta savarankiškumo, atsakingumo, kantrybės, nuolat jaučiasi pavargęs, berniukas turi mokymosi sunkumų, praleidžia daug pamokų, vaikui yra teikiama logopedo, spec. pedagogo, psichologo pagalba. Vaiko ugdymuisi skirtos priemonės netvarkingos, mokinys dažnai pamiršta priemones atsinešti, mokymosi priemones dažnai pameta, pratybų sąsiuvinius vaikui šiems mokslo metams nupirko močiutė. Vaikas į mokyklą ateina neišsimiegojęs, nurodo šeimynines priežastis. Vaiko mama tėvų susirinkimuose nedalyvavo, kartais pasiteiraudavo mokytojos apie vaikų ugdymą, pažadėdavo, kad kontroliuos vaikų pasirengimą pamokoms, prižiūrės ar atlikti namų darbai, tačiau pažado nesilaikė, laiku neinformuodavo klasės mokytojos apie vaiko neatvykimo į mokyklą priežastis, į klasės vadovės žinutes neatsakydavo.

Darbui su M. J. šeima 2020 m. balandžio 9 d. buvo sudaryta mobilioji komanda. Nuotolinio darbo metu vaikų tėvai bendradarbiavo su mobiliąja komanda. Mobiliosios komandos darbuotojams bendraujant su pedagogais, pastarieji nurodė, kad M. J. visiškai neužtikrina, kad vaikai mokytųsi nuotoliniu būdu, neatlieka mamos pareigų. Moteris konsultuota dėl rūkymo, pravestas edukacinis pokalbis dėl rūkymo žalos sveikatai, ryžtingo sprendimo moteris nepriėmė, bet teigė, kad mesti rūkyti norėtų. M. D. rūpintis sūnumi M. motyvuotas tik iš dalies, sūnumi rūpinasi epizodiškai, nesistemingai.

M. J. 2020 m. gegužės 18 d. paaiškinime nurodė, kad atsisako su vaikais vykti į Krizių centrą, nusprendė dirbti ir tvarkytis namus.

M. D. 2020 m. gegužės 20 d. paaiškinime nurodė, kad V. J. nėra jo biologinė dukra, sutarus su vaiko motina, sutiko duoti jai savo pavardę. Rūpintis mergaitė vyras nenorėtų, be to, neturi galimybės, nes gyvena vienas ir dienomis dirba. M. J., jog M. D. nėra Viltės biologinis tėvas, vyras turi priklausomybę alkoholiui, mergaitei išlaikymo neteikia. Moteris nesutiko, kad laikinosios priežiūros priemonė būtų pratęsta Krizių centre.

Kauno apylinkės teismas 2020 m. birželio 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) išdavė leidimą paimti nepilnamečius vaikus M. D. ir V. J. iš jų įstatyminių atstovų motinos M. J. ir M. D. Teismo leidime dėl vaikų paėmimo konstatuota, kad gyvenamoji aplinka motinos namuose yra nesaugi. M. J. trūksta socialinių ir tėvystės įgūdžių, motina negali tinkamai įgyvendinti tėvų valdžios.

Nepilnamečiams vaikams M. D. ir V. J. nuo 2020 m. birželio 23 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymais Nr. A1-334 ir A1-333 nustatyta laikinoji globa. Nuo 2020 m. spalio 26 d. V. J. globėja paskirta J. Z., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini). Nuo 2021 m. balandžio 6 d. M. D. globėju paskirti (duomenys neskelbtini).

Socialinės paslaugos M. J. šeimai teikiamos nuo 2016 m. sausio 8 d., pagrindinės šeimos problemos: socialinių bei tėvystės įgūdžių stoka, buities bei gyvenimo sąlygos, įsiskolinimai, šeimai nustatytas 2 socialinės rizikos veiksnių reiškimosi lygis. Kauno miesto socialinių paslaugų centro 2020 m. birželio 29 d. pagalbos plane nurodyta, kad nutarta M. J. šeimai tęsti socialinių įgūdžių ugdymo ir palaikymo paslaugas, moteris įsipareigojo vykdyti posėdžio metu nustatytus uždavinius. 2021 m. kovo 19 d. pagalbos plane nurodyta, kad M. J. iš pagalbos plane numatytų tikslų įgyvendina: lanko individualias psichologo konsultacijas, dirba, už gaunamas pajamas pagal galimybes mažina įsiskolinimus, moteriai trūksta motyvacijos bendrauti su vaikais, bendrauja su vaikais telefonu, su dukra V. dažniausiai susitinka globėjos iniciatyva. M. D. bendravimas su motina daugiausiai vyko vaiko iniciatyva, vaikas teigiamai atsiliepia apie motiną, siekia su ja bendrauti, motina dėmesio sūnui nerodo, juo nesidomi, berniukas skaudžiai tai išgyvena. Socialinis darbas su M. J. esminių teigiamų pokyčių neduoda arba jie yra minimalūs: moteris vengia bendrauti ir bendradarbiauti su socialines paslaugas teikiančiais specialistais, vengia susitikti su socialine darbuotoja, su socialine darbuotoja bendrauja tik tuomet, kai pačiai M. J. yra patogu, moteris yra linkusi meluoti, vengia prisiimti atsakomybę už savo veiksmus.

M. J. nuosavybės teise transporto priemonių, nekilnojamojo turto neturi, 2016 m. kovo 2 d. nuomos sutarties pagrindu gyvena socialiniame būste, esančiame (duomenys neskelbtini). M. J. dirba, draudžiamosios pajamos – 700,42 Eur per mėnesį.

M. D. nuosavybės teise nekilnojamojo turto, transporto priemonių neturi, VSDFV duomenimis nedirba.

Dėl tėvų valdžios apribojimo

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tėvų pareiga auklėti ir išlaikyti savo vaikus. Šios pareigos vykdymas neįmanomas be nuolatinio bendravimo su vaiku, rūpinimosi jo materialine ir dvasine gerove. Jeigu tėvai nesirūpina vaiku, su juo nebendrauja, materialiai neišlaiko, reiškia, kad jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, o tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams sankciją – tėvų valdžios apribojimą. Tėvų pareiga dorai auklėti, prižiūrėti vaiką, rūpintis jo sveikata, išsimokslinimu, išlaikyti jį, sudaryti palankias sąlygas jo visapusiškam ir harmoningam vystymuisi, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.155 straipsnis).

Tėvų valdžios turinį sudaro tai, kad vaikai iki pilnametystės ar emancipacijos yra tėvų prižiūrimi, tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (CK 3.155 straipsnis).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.180 straipsnyje nustatyta, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: 1) kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Pažymėtina, kad bent vienos šių sąlygų buvimas yra pakankamas pagrindas taikyti laikiną ar neterminuotą tėvų valdžios apribojimą. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tada, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ir (ar) motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis). Tėvų valdžios ribojimo būdai – laikinai ar neterminuotai – nėra tolygūs. Laikinas tėvų valdžios apribojimas suprantamas kaip prevencinė priemonė, skatinanti vaiko tėvus pakeisti gyvenimo būdą ir turint vilties, kad tėvai pasitaisys ir vėliau galės tinkamai auklėti savo vaikus.

Byloje surinkti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad Kauno apylinkės teismo 2020 m. birželio 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) išdavus teismo leidimą paimti nepilnamečius vaikus M. D. ir V. J. iš šeimos, atsakovė tik iš dalies vykdė įsipareigojimus, t. y. lankė individualias psichologo konsultacijas, susirado nuolatinį darbą, už gaunamas pajamas pagal galimybes mažino turimus įsiskolinimus, tačiau moteriai trūksta motyvacijos bendrauti su vaikais, bendrauja su vaikais telefonu, su dukra V. dažniausiai susitinka globėjos iniciatyva. Posėdžio metu atsakovė nurodė, kad paėmus vaikus iš šeimos, ji su sūnumi M. D. bandė bendrauti telefonu, tačiau vaikas su motina nebendrauja, nurodydamas, kad jam yra draudžiama bendrauti. Atsakovė teigė, kad jai nėra žinoma, kur šiuo metu gyvena jos sūnus, todėl negali su juo susitikti, tačiau atsakovė negalėjo paaiškinti, kodėl, motyvuodama vaiko nenoru bendrauti, nesidomėjo savo sūnaus gyvenimu. Vaiko teisių apsaugos specialistams vaikai nurodė, jog nenorėtų gyventi kartu nei su motina, nei su tėvu, todėl atsakovė turėtų dėti pastangas daugiau bendrauti su vaikais, susitikti su jais, kad būtų atkurtas ir puoselėjamas vaikų ir motinos tarpusavio ryšys, o ne kaltinti specialistus, kad pastarieji nesuteikia jai reikiamos informacijos. Teismas pritaria ieškovo nuomonei, kad motinos valdžia šiuo atveju turėtų būti ribojama laikinai tokiu būdu suteikiant atsakovei galimybę padaryti teigiamas išvadas, imtis aktyvių veiksmų, kad situacija šeimoje pasikeistų į gerąją pusę. Atsakovė gali ir turi realių galimybių pasikeisti, pakankamų bei svarbių priežasčių, kurios neleistų atsakovei įgyvendinti savo, kaip motinos pareigų, teismas nenustatė. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, jog šiuo atveju taikytinas laikinas motinos valdžios ribojimas, kuris bus kaip prevencinė priemonė atsakovei, kad ji stengtųsi susigrąžinti vaikus į šeimą, kreiptųsi į specialistus, siekdama gauti pagalbos bendraujant su vaikais, siektų išlaikyti darbo vietą, mažintų esamas skolas, lankytų psichologo konsultacijas, sudarytų tinkamas sąlygas vaikams lankyti ugdymo įstaigas, domėtųsi sūnaus mokymusi ir užtikrintų, kad mokymosi procesas vyktų sklandžiai. Todėl, nepilnamečių vaikų interesais, atsakovei taikytinas laikinas motinos valdžios apribojimas nepilnamečių vaikų M. D. ir V. J. atžvilgiu (CK 3.180 straipsnis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178, 185, 186, 197 str. straipsniai).

Nustačius laikiną motinos valdžios apribojimą, šis apribojimas trunka tol, kol situacija pasikeičia ir apribojimo pagrindai išnyksta. Minėtiems pokyčiams įvykti reikalingas tam tikras laiko tarpas, bet paprastai jo trukmė sprendimo priėmimo metu nėra ir negali būti žinoma, tiek dėl aplinkybių, kurios turi pasikeisti, sudėtingumo, tiek dėl to, kad šių pokyčių buvimas ar nebuvimas priklauso nuo tėvų, kuriems tėvo valdžia apribota, noro ir pastangų. Tam, kad išnyktų tėvų valdžios apribojimo pagrindai, vien konkretus laikotarpis nėra pakankamas, nes, tėvams nesiimant veiksmų savo elgesiui pakeisti, net ir nustačius ilgą apribojimo terminą, teigiamas rezultatas nebus pasiektas. Kasacinis teismas išaiškino, jog taikant CK 3.180 straipsnio 2 dalį ir laikinai apribojant tėvų valdžią, tokio apribojimo nustatymas neturi būti susiejamas su konkrečiu terminu. Laikinas tėvų valdžios apribojimas gali būti panaikintas ne suėjus kažkokiam terminui, o tik tada, kai išnyksta pagrindai, dėl kurių laikinai apribota tėvų valdžia (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310-915/2015).

Pažymėtina, kad konkretaus termino nenustatymas neturi būti atsakovės suprantamas kaip leidimas piktnaudžiauti suteiktomis procesinėmis teisėmis nuolat kreipiantis į teismą dėl laikino motinos valdžios apribojimo panaikinimo, jei aplinkybės, kurios buvo šio apribojimo pagrindu, nėra išnykusios. Tėvai, siekiantys, kad jų tėvų valdžios apribojimas būtų panaikintas, turi parodyti protingai įmanomą pažangą visose srityse, kurios buvo įvardytos kaip probleminės. Nagrinėjamu atveju tai reikštų atsakovės pastangas imtis iniciatyvos bendrauti su vaikais, palaikyti ryšius su ja, domėtis vaikų gyvenimu, juos lankyti ir išlaikyti, kreiptis pagalbos į specialistus, pripažinti šeimos problemas ir jas spręsti.

Atsakovas M. D. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, prieštaravimų dėl ieškovo reikalavimų nereiškė, teismo posėdyje nedalyvavo. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas yra visiškai nusišalinęs nuo savo nepilnamečių vaikų auginimo, specialistams atsakovas nurodė, kad neturi galimybės pasirūpinti sūnumi, nes gyvena vienas, o dienomis dirba, be to, teigė, kad nepilnametė V. J. nėra jo biologinė dukra. Atsakovas taip pat nurodė, kad supranta, jog vaikų motina negali tinkamai pasirūpinti vaikais, jam yra žinoma, kad tokiu atveju gali būti kreipiamasi į teismą dėl tėvų valdžios apribojimo. Atsižvelgiant į tai, daroma išvada, jog atsakovas savo pasyviu elgesiu, nebendravimu su vaikais, nesidomėjimu vaikų gyvenimu, išlaikymo jiems neteikimu, daro ypatingą žalą vaikų vystymuisi, vengia atlikti savo pareigą auginti ir auklėti vaikus. Nors atsakovas teigė, kad V. J. nėra jo dukra, tačiau bylos duomenimis vaiko tėvu gimimo dokumentuose yra įrašytas atsakovas, be to, Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis atsakovas nėra kreipęsis į teismą dėl tėvystės nuginčijimo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 179 straipsnio 3 dalis). Teismas nenustatė aplinkybių, kad padėtis ateityje gali pasikeisti ir atsakovas pradės tinkamai rūpintis ir prižiūrėti, auklėti nepilnamečius vaikus, todėl yra pagrindas neterminuotai apriboti atsakovo tėvo valdžią nepilnamečių vaikų M. D. ir V. J. atžvilgiu (CK 3.180 straipsnio 2 dalis).

Apribojus atsakovams tėvų valdžią nepilnamečių vaikų M. D. ir V. J. atžvilgiu, jiems sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų, tačiau lieka teisė matytis su vaikais išskyrus tai, kas prieštarautų vaikų interesams (CK 3.180 straipsnio 3 dalis). Tėvų valdžios apribojimas gali būti panaikintas, jei įrodoma, kad tėvai pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaikus patys ir jei tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams (CK 3.181 straipsnio 2 dalis). Apribojus tėvo valdžią neterminuotai, be atskiro atsakovo sutikimo vaikai gali būti įvaikinti (CK 3.180 straipsnio 3 dalis).

Sprendimas dalyje dėl tėvų valdžios apribojimo vykdomas skubiai (CPK 496 straipsnio 1 dalis).

Dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo periodinėmis išmokomis.

Pareiga išlaikyti savo vaikus yra sudėtinė tėvų valdžios dalis (CK 3.155 straipsnio 1 dalis). Atsakovams tenka pareiga išlaikyti savo vaikus nepaisant aplinkybės, kad tėvų valdžia apribota (CK 3.195 straipsnis). Šios pareigos nevykdymas ar netinkamas vykdymas negali būti pateisinamas sunkia turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu ar kitokiomis priežastimis. Antra vertus, išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Išlaikymo dydis turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, atitikti protingus vaiko poreikius, kuriuos nulemia vaiko amžius, sveikata ir gabumai. Nustatant išlaikymo dydį, turi būti nustatoma protinga pusiausvyra tarp tėvų ir vaikų interesų, tačiau prioritetiškai atsižvelgiant į vaikų interesus (Jungtinių tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas).

Ieškovas prašo priteisti iš kiekvieno atsakovo nepilnamečių vaikų išlaikymui periodines išmokas po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui iki vaikų pilnametystės. Atsakovė posėdžio metu nurodė, kad negalėtų teikti ieškovo prašomo priteisti išlaikymo dydžiu, jos pajamos – 600 Eur, bet reikia mažinti įsiskolinimus, negalėjo pasakyti, kokia suma reikalinga vaikams išlaikyti. Atsakovas ieškinio reikalavimų, tame tarpe ir dėl išlaikymo dydžio, neginčijo. Atsakovai nepateikė įrodymų, kad jų sveikatos būklė ar kitos priežastys neleidžia mokėti išlaikymo vaikams.

VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenimis atsakovai nekilnojamojo turto ir transporto priemonių nuosavybės teise neturi, atsakovė M. J. dirba, jos pajamos 600 Eur per mėnesį, duomenų apie atsakovo M. D. oficialias darbovietes ir gaunamas pajamas teismas nenustatė. Pažymėtina, kad asmens turtinė padėtis ir pajamų, susijusių su darbo santykiais, neturėjimas ar nepakankamas turėjimas, neatleidžia nuo pareigos išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Esant nustatytoms aplinkybėms, atsižvelgiant į vaikų amžių, jų būtinuosius poreikius, taip pat į atsakovų amžių, jų galimybes dirbti ir išlaikyti nepilnamečius vaikus, ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo vaikams priteisimo iš atsakovų tenkinamas visiškai, priteisiant iš atsakovų išlaikymą vaikams po 150 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaikų pilnametystės (CK 3.196, 3.200, 3.208 straipsniai).

Rūpinamų vaikų išlaikymui skirtomis lėšomis disponuoja vaikų globėjai uzufrukto teise ir tik vaikų interesams tenkinti, M. D. priteistų išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise skiriamas laikinasis globėjas (duomenys neskelbtini), V. J. priteistų išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skiriama laikinoji globėja J. Z. (CK 3.275, 3.185 straipsniai).

Sprendimas priteisto išlaikymo dalyje vykdomas skubiai (CPK 282 straipsnis).

Dėl civilinės bylos iniciavimo

CPK 496¹ straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas, priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, privalo savo iniciatyva pradėti bylos dėl vaiko nuolatinės globos ar rūpybos nustatymo, vaiko globėjo ar rūpintojo paskyrimo nagrinėjimą. CPK 504 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog jei nepilnametis vaikas turi nekilnojamųjų ar kilnojamųjų daiktų, kuriems reikalinga nuolatinė priežiūra, teismas paskiria turto administratorių.

Atsižvelgiant į aptartą teisinį reglamentavimą ir nustatytas aplinkybes, teismo iniciatyva pradėtina civilinė byla dėl nuolatinės globos nustatymo ir globėjo paskyrimo nepilnamečiams M. D. ir V. J.

Vadovaujantis CPK 496¹ straipsnio 2 dalimi, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriui pavestina per dešimt dienų pateikti teismui CPK 498 ir 499 straipsniuose nurodytus duomenis, būtinus bylai išnagrinėti, taip pat išvadą dėl vaikų nuolatinės globos nustatymo ir vaikų globėjo paskyrimo reikalingumo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Šalys yra atleidžiamos nuo bylinėjimosi išlaidų valstybei mokėjimo civilinėse bylose dėl tėvų valdžios apribojimo, todėl bylinėjimosi išlaidos valstybei iš atsakovų nepriteisiamos (CPK 79 straipsnis, 83 straipsnio 1 dalies 14 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263–265 straipsniais, 268–270 straipsniais, 402 straipsniu, 406 straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Laikinai apriboti atsakovei M. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) motinos valdžią nepilnamečių vaikų M. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

Neterminuotai apriboti atsakovui M. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvo valdžią nepilnamečių vaikų M. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

Priteisti iš M. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiams vaikams M. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 150 Eur (vienas šimtas penkiasdešimt eurų) kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui (2021 m. birželio 1 d.) dienos iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš M. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiams vaikams M. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 150 Eur (vienas šimtas penkiasdešimt eurų) kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui (2021 m. birželio 1 d.) dienos iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Paskirti J. Z., gim. (duomenys neskelbtini), V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteistų išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Paskirti (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), M. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteistų išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise.

Nustatyti nepilnamečio vaiko M. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), iki bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas dėl nuolatinės globos nustatymo.

Nustatyti nepilnamečio vaiko V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą laikinosios globėjos J. Z., gim. (duomenys neskelbtini), iki bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas dėl nuolatinės globos nustatymo.

Sprendimą dalyje dėl tėvų valdžios apribojimo ir išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Pradėti civilinę bylą dėl globos nepilnamečiams M. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nustatymo, nuolatinio globėjo skyrimo, kurioje pareiškėju laikyti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrių, suinteresuotais asmenimis – , juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir J. Z., gim. (duomenys neskelbtini).

Pavesti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui per dešimt dienų pateikti teismui CPK 498 ir 499 straipsniuose nurodytus duomenis, būtinus bylai išnagrinėti, taip pat išvadą dėl vaiko nuolatinės rūpybos nustatymo ir vaiko rūpintojo paskyrimo reikalingumo.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.